Kinas

Metams bėgant ir atmintyje sluoksniuojantis matytų filmų patirtims, mažėja tokių, kuriuos pasižiūrėjus bent kelias dienas negalėtum atsigauti, sapnuotum ar žūtbūt norėtum su kuo nors apie jį pasikalbėti. Simboliška, kad lygiai prieš metus teko žiūrėti Stano Brakhage’o dokumentinį filmą „The Act of Seeing with One’s Own Eyes“ (1971), kuriame pusvalandį buvo rodomi skrodžiami žmonių lavonai morge. Panašų jausmą patyriau šiemet žiūrėdama 2 valandų trukmės Andrejaus Zviagincevo filmą „Nemeilė“ („Нел...


„Motina!“ („Mother!“, 2017) –­ tai ne tik vieno keisčiausių šiųmečių filmų pavadinimas, bet ir keiksmažodis (jo antra dalis rimuojasi su žodžiu „trucker“; galvoje turimas keiksmažodis „motherfucker“, – vert. past.), kurį šnypščia kino kritikai, mėgindami susigaudyti, ką, po velnių, norėjo pasakyti režisierius Darrenas Aronofsky. Populiariausios teorijos:■ Tai biblinė alegorija!■ Tai menininko ir jo mūzos santykių apmąstymas!■ Tai pamokanti istorija apie klimato kaitą!■ Tai tiesiog šūdinas fil...


Kino festivalis „Nepatogus kinas“   Pirmąją festivalio „Nepatogus kinas“, Vilniuje vykusio spalio 12–22 d., apžvalgos dalį pabaigiau apmąstymais apie kone skausmingiausiai išgyvenamą fatalizmo apraišką – karą. Be abejonės, mūsų gyvenimai lemiami ir visai kitaip fatališki: nesirenkame tėvų, gimimo vietos, mus ištinka ligos. Dažnai esame neįgalūs kažką pakeisti – tiesiogine ar perkeltine prasme. Tai force majeure, su kuriuo beviltiškai galynėjamės, stengiamės susitaikyti ar tiesiog priimame...


Kino festivalis „Nepatogus kinas“   Jeigu jau esate lankęsi festivalyje „Nepatogus kinas“, neabejotinai patyrėte labai dviprasmišką jausmą. Į aukų dėžutę įmetę „tiek, kiek negaila“, sausakimšose salėse galėdavote pasižiūrėti kažką, kas ypač „bado akis“: neteisėto karo istoriją, neprisitaikėlio nonkonformisto (įkalinto, kovojančio su vėjo malūnais, nenustygstančio vietoje, keliančio nuolatinį triukšmą) portretą, neišbrendamas medijų manipuliacijų pelkes, trečiojo pasaulio šalių badą ir sku...


1895 m. Prancūzijoje broliai Auguste’as Marie Louis Nicolasas ir Louis Jeanas Lumière’ai išrado kinematografą. Tų pačių metų pabaigoje pasaulis išvydo dažnai pirmuoju laikomą trumpametražį filmą „Darbininkai, išeinantys iš Lumière’ų fabriko“ („La Sortie de l’usine Lumière“, 1895). Kelių dešimčių sekundžių trukmės nebyliajame, nespalvotame filme vaizduojami iš Lumière’ų gamyklos Lione per atvertus angaro vartus ir duris išeinantys žmonės. Šiandien pirmojo filmo gatvėje vartai į kinematografo kūr...


2017 m. lapkričio 9 d. prasidedanti „Scanorama“ į savo retro programą, be L. Visconti ir M. Haneke’s kūrinių, įtraukė ir mažai išgarbintą lietuvišką filmą „Suaugusių žmonių žaidimai“ (1967), skirtą aktoriaus Regimanto Adomaičio 80-mečiui. Nežinau, ar aktorius dalyvaus lietuviško filmo po 50 metų šventėje, tačiau Aistės Stonytės ir Česlovo Stonio TV laidoje „Kine kaip kine“ pristatydamas Broniaus vaidmenį aktorius labai kritiškai atsiliepė apie jį: „Jau man tada buvo kokybės ženklas uždėtas, o aš...


Spausdiname Rusijoje ažiotažą sukėlusio filmo recenzijų fragmentus Žodžiais išaukštindamas Nikolajaus II figūrą režisierius sumenkina jo epochą. Aleksejus Učitelis piešia ją, jos ryškius, tačiau toli gražu ne pagrindinius herojus kaip smulkiaburžuazinę šeimą, iškrapštydamas iš filmo medžiagos svarbius istorinės eigos elementus (jie juk gerokai pavojingesni nei atsitiktinai apsinuoginusi balerinos krūtis). Gal pirmąsyk rusiškame kine Rusijos imperija parodoma taip graudulingai ir dekoratyviai....


Prasidėjus naujam politiniam sezonui Rusijoje aplink Aleksejaus Učitelio filmą „Matilda“ užvirė kaip niekada didelės aistros. Iš bažnytinės ir visuomeninės darbotvarkės jos išstūmė visus kitus siužetus, taip pat bet kokį Rusijos revoliucijos šimtmečio apmąstymą. Ir jei anksčiau šios aistros kunkuliavo vien popieriuje (ar internete), tai rugpjūčio pabaigoje, tiesiogine to žodžio prasme, suliepsnojo ugnimi. Pirma – nenusisekęs bandymas supleškinti A. Učitelio kino studiją ROK Sankt Peterburge, ...


Prieš porą dienų „Iki Minske“, Žirmūnuose, mačiau, kaip iš karpių baseino ant grindų iššoko karpis. Buvo vėlu, aplink jokių darbuotojų, tik pagyvenęs vyriškis, tuoj ėmęsis tą karpį gaudyti. Karpis buvo slidus it žuvis. Iš ketvirto karto vyriškis pačiupo jį ir sportišku judesiu įsviedė atgal į vandenį. Patenkintas savimi, netgi nušvitęs nužingsniavo toliau. Jei ne kasdien, tai praktiškai kas ant­rą dieną šitame rajone, apstatytame keistais monolitais, įvyksta šioks ar toks apsireiškimas. Niūri...


Iš Tbilisio kilęs Rati Oneli nebuvo nieko girdėjęs apie Čiaturą – Kaukazo kalnuose Gruzijoje įsikūrusį šachtų miestelį. Tačiau užteko kelių nuotraukų, kad ten nuvyktų. Ir kelių pirmųjų dienų, kad ryžtųsi palikti Niujorką ir ten apsigyventi. Kasyklų išraustas miestelis kažkada garsėjo didžiausiais pasaulyje mangano rūdos ištekliais. Čiaturoje dirbo per 4 tūkst. kalnakasių. Norėdami pademonstruoti sėkmingą pramonę sovietai į jį netgi atgabendavo turistų. O kalnakasiai kasdien rizikuodavo gyvybe, ...


Draugai