Kinas

1895 m. Prancūzijoje broliai Auguste’as Marie Louis Nicolasas ir Louis Jeanas Lumière’ai išrado kinematografą. Tų pačių metų pabaigoje pasaulis išvydo dažnai pirmuoju laikomą trumpametražį filmą „Darbininkai, išeinantys iš Lumière’ų fabriko“ („La Sortie de l’usine Lumière“, 1895). Kelių dešimčių sekundžių trukmės nebyliajame, nespalvotame filme vaizduojami iš Lumière’ų gamyklos Lione per atvertus angaro vartus ir duris išeinantys žmonės. Šiandien pirmojo filmo gatvėje vartai į kinematografo kūr...


2017 m. lapkričio 9 d. prasidedanti „Scanorama“ į savo retro programą, be L. Visconti ir M. Haneke’s kūrinių, įtraukė ir mažai išgarbintą lietuvišką filmą „Suaugusių žmonių žaidimai“ (1967), skirtą aktoriaus Regimanto Adomaičio 80-mečiui. Nežinau, ar aktorius dalyvaus lietuviško filmo po 50 metų šventėje, tačiau Aistės Stonytės ir Česlovo Stonio TV laidoje „Kine kaip kine“ pristatydamas Broniaus vaidmenį aktorius labai kritiškai atsiliepė apie jį: „Jau man tada buvo kokybės ženklas uždėtas, o aš...


Spausdiname Rusijoje ažiotažą sukėlusio filmo recenzijų fragmentus Žodžiais išaukštindamas Nikolajaus II figūrą režisierius sumenkina jo epochą. Aleksejus Učitelis piešia ją, jos ryškius, tačiau toli gražu ne pagrindinius herojus kaip smulkiaburžuazinę šeimą, iškrapštydamas iš filmo medžiagos svarbius istorinės eigos elementus (jie juk gerokai pavojingesni nei atsitiktinai apsinuoginusi balerinos krūtis). Gal pirmąsyk rusiškame kine Rusijos imperija parodoma taip graudulingai ir dekoratyviai....


Prasidėjus naujam politiniam sezonui Rusijoje aplink Aleksejaus Učitelio filmą „Matilda“ užvirė kaip niekada didelės aistros. Iš bažnytinės ir visuomeninės darbotvarkės jos išstūmė visus kitus siužetus, taip pat bet kokį Rusijos revoliucijos šimtmečio apmąstymą. Ir jei anksčiau šios aistros kunkuliavo vien popieriuje (ar internete), tai rugpjūčio pabaigoje, tiesiogine to žodžio prasme, suliepsnojo ugnimi. Pirma – nenusisekęs bandymas supleškinti A. Učitelio kino studiją ROK Sankt Peterburge, ...


Prieš porą dienų „Iki Minske“, Žirmūnuose, mačiau, kaip iš karpių baseino ant grindų iššoko karpis. Buvo vėlu, aplink jokių darbuotojų, tik pagyvenęs vyriškis, tuoj ėmęsis tą karpį gaudyti. Karpis buvo slidus it žuvis. Iš ketvirto karto vyriškis pačiupo jį ir sportišku judesiu įsviedė atgal į vandenį. Patenkintas savimi, netgi nušvitęs nužingsniavo toliau. Jei ne kasdien, tai praktiškai kas ant­rą dieną šitame rajone, apstatytame keistais monolitais, įvyksta šioks ar toks apsireiškimas. Niūri...


Iš Tbilisio kilęs Rati Oneli nebuvo nieko girdėjęs apie Čiaturą – Kaukazo kalnuose Gruzijoje įsikūrusį šachtų miestelį. Tačiau užteko kelių nuotraukų, kad ten nuvyktų. Ir kelių pirmųjų dienų, kad ryžtųsi palikti Niujorką ir ten apsigyventi. Kasyklų išraustas miestelis kažkada garsėjo didžiausiais pasaulyje mangano rūdos ištekliais. Čiaturoje dirbo per 4 tūkst. kalnakasių. Norėdami pademonstruoti sėkmingą pramonę sovietai į jį netgi atgabendavo turistų. O kalnakasiai kasdien rizikuodavo gyvybe, ...


Mūsų kino teatrų ekranuose rodomas Rusijos filmas lietuviška tematika „Šaltasis tango“ („Холодное танго“, 2017), kurtas Lietuvoje su keliais lietuvių aktoriais, masuote, kūrybinės grupės darbuotojais. Filmo režisierius Pavelas Čiuchrajus kažkaip sugebėjo išlaviruoti ir aštriai prabilti apie karo metus Lietuvoje. Jo garsiajam tėvui Grigorijui Čiuchrajui („Baladė apie kareivį“, 1959), irgi mėginusiam kadaise atvirai kalbėti apie stalinizmą filme „Giedras dangus“ („Чистое небо“, 1961), tai pavyko n...


Maniau, jog domiuosi kinu ir šį bei tą apie jį išmanau – užtektinai žmogui, kuris tiesiogiai ir per profesiją su šia medija nėra susijęs. Taip maniau, kol neatsikraustė naujas butiokas, kuris (su kinu tiesiog irgi nesusijęs) iš tikrųjų juo domisi. Vis dėlto būtent aš jau ant­rus metus iš eilės nuvažiavau į „Meno avilio“ organizuojamą kino stovyklą. Iš tikrųjų besidomintiems žmonėms važinėti į teminius sambūrius turbūt nėra poreikio – jie savus informacijos šaltinius jau išgryninę. Šįkart stovykl...


„Šerkšno“ pradžioje Roko draugelis paprašo nuvežti krovinį į Ukrainą. Šiaip sau, susitikęs gatvėje, ant staigiųjų. Po kelių aplinkybinių frazių Rokas klausia: ten... karas vyksta? Bičiulis, nervingai juokdamasis, atsako: nu, jo, neramumai. Filmas dar tik prasideda, švari lenta. Roko klausimas natūralus ir įtikinamai uždelstas. Jis ir žino, ir nežino, kad Ukrainoje vyksta karas. Ir rūpinasi, ir ignoruoja visa tai, kaip ir daugybę kitų pasaulio nelaimių bei neišsprendžiamų problemų. Jau šitoj f...


Jūratė Visockaitė. Skaistykla

2017-09-08 00:08:06

Šarūnas Bartas šįkart tiesmukai formuluoja (bent jau man) filmo klausimą ir atsako į jį taip pat tiesmukai. Šokiruojančiai. Gyvenimo prasmę atrasi karo zonoje! Lietuvos nepriklausomybės pradžioje gimę ir totalioje laisvėje orientaciją praradę jaunuoliai, Rokas ir Inga, ima susivokti tiek savyje, tiek pasaulyje artėdami prie fronto linijos Ukrainoje. Tikrų tikriausi Ukrainos kareiviai su liūdna pašaipa klausia jų: ko čia atvažiavot, kaip tie prancūzai – į karą pasižiūrėti? Užuosti lavono kvapą ir...


Draugai