Demokratijos pabaigos prieangis ir tai ne žinios iš atviro kosmoso

2017 m. gruodžio 12 d. – prisiminkite šią datą. Lietuvos Respublikos Seimas pritarė įstatymo, pagal kurį Lukiškių aikštėje stovės Vytį vaizduojantis monumentas, tolimesniam svarstymui. Tai jau tikrai ne diskusija apie estetiką ar skonį...

TAI DEMOKRATIJOS PABAIGOS PRIEANGIS ir, be abejo, barbarybės bei beskonybės triumfas. Greitai gausime ir instrukcijas, zadanijas, apie ką ir kaip rašyti, kaip šokti, apie rekomenduotiną barzdų, sijonų ilgį etc. Toli žiūrėti nereikia – tiek į Rytus, tiek, deja, į... Vakarus.

Gali balsuoti (jei nori), bet tavo balsas yra nulis, gali balsuoti, nes visi lygūs, tačiau vis tiek esi nulis.

Tai yra dugnas. Klampus – neatsispirsi.

Beje, D. Trumpas 2017 m. gruodžio 12 d. pranešė, kad NASA’i nurodė išsiųsti astronautus į Mėnulį, kad būtų pasiruošta kelionėms į Marsą. Tai neabejotinai teikia BEGALINĖS vilties...

LM vyr. red. Gytis Norvilas

Kultūra plius Nr. 3641

1976 m. gruodžio 8 d. gimė Čarlis Peisas (Dominicas Monaghanas), vienas iš likusių gyvų Saloje po lėktuvo katastrofos. Iki katastrofos jis buvo priklausomas nuo heroino, grojo bosine gitara ir kūrė dainas roko grupei „Draft Shaft“ (serialas „Dingę“).

Gruodžio 9 d. gimė Oliveris Kvinas, dar žinomas kaip linčiuotojas Žalioji strėlė (DC komiksai).

Gruodžio 10 d. data pavadinta Georgo Saunderso knyga („Tenth of December“), sudaryta iš 1995–2009 m. spaudoje skelbtų apsakymų.

1872 m. gruodžio 12 d. gimė Henris Džounsas vyresnysis (Seanas Connery), Indianos Džounso (Harrisonas Fordas) tėvas („Indianos Džounso“ saga).

1972 m. gruodžio 12 d. gimė Čarlis Vizlis, antrasis iš septynių Artūro ir Molės Vizlių vaikų (J. K. Rowling. „Haris Poteris“).

 

XVIII Baltijos trienalės kuratorius Vincent’as Honoré paskirtas organizuoti visą Nepriklausomo meno mugę Briuselyje. V. Honoré per savo karjerą daug dėmesio skyrė performatyviam menui, tad mugės steigėja teigia jį pasirinkusi dėl stiprios vizijos bei sugebėjimo peržengti tradicinį „plytos ir skiedinio“ formatą. Galbūt Baltijos trienalė, pavadinta „Išsižadėk šmėklų“, pasiūlys kažką panašaus? Pirmą kartą istorijoje ji vyks trijose Baltijos valstybėse ir bus atidaryta 2018 m. gegužę ŠMC.

Luvras – 2017 m. dažniausiai instagramintas muziejus. „Instagram“ programėlės statistai patys kasmet pateikia vietovių ir grotažymių topus. Luvras daugiausiai fotografuojamų muziejų kategorijoje užnugaryje paliko „Metropoliteną“ bei „MoMa“ Niujorke ir tapo apskritai vieninteliu muziejumi daugiausiai pasaulyje instagramintų vietovių sąraše (7 vieta). Ironiška, jog kai kuriais skaičiavimais muziejų lankytojai prie kūrinio vidutiniškai praleidžia po 3 sek., o kartais ir visai nežiūri į eksponatus – daug svarbiau, kad menas būtų fotogeniškas, o apšvietimas tinkamas asmenukėms.

Lenkijoje paskelbta geriausia 2017-ųjų knyga. Ja išrinkta Rafało Księżyko pokalbius su poetu Marcinu Świetlickiu „Autobio­grafija. Neprisėdamumas“ (652 puslapių!). Knygą kurią išleido „Wydawnict­wo Literackie“, kuriai įteiktas „Fredro plunksnos“ apdovanojimas.

 

Kultūra plius Nr. 3640

1929 m. gruodžio 1 d. į psichiat­rijos ligoninę dėl alkoholizmo paguldytas Nikas Karavėjus (Tobey Maguire’as) dalyvauja pirmame terapijos seanse. Čia jis prisimena septynerių metų senumo įvykius, kai atsikraustė į Long Ailandą – Džėjaus Getsbio (Leo­nardo DiCaprio) kaimynystę („Didysis Getsbis“, rež. Bazas Luhrmannas, 2013).

1981 m. gruodžio 5 d. Tomas Markano (Billy Crudupas) ir Džonas Railis (Ronas Eldardas) per vakarienę nužudo Šoną Nouksą (Kevinas Baconas), sargą iš Vilkinsono berniukų namų, kur šis prievartaudavo ir kitaip engdavo ten pakliuvusius nepilnamečius, tarp jų Tomą ir Džoną („Pragaro virtuvės vaikėzai“, rež. Barry Levinsonas, 1996).

1928 m. gruodžio 6 d. gimė pusmilžinis Rubėjus Hagridas, paprasto žiobaro bei žiaurumu ir žiobarų žudymu pagarsėjusios milžinės Fridvulfos sūnus (J. K. Rowling. „Haris Poteris“).

1973 m. gruodžio 6 d. Siuzė Salmon (Saoirse Ronan), grįždama namo iš mokyklos, pasirenka trumpesnį kelią per kukurūzų lauką, tačiau, kaimyno Džordžo Harvio (Stanley Tucci) pakviesta, nusileidžia į požeminį bunkerį („Numylėtieji kaulai“, rež. Peteris Jack­sonas, 2009).

 

2017 m. Vytauto Kubiliaus premijos laureate tapo literatūros kritikė Virginija Cibarauskė. Premija skirta už esmines problemas bei idėjas keliančius, savitu stiliumi pasižyminčius literatūros kritikos straipsnius bei recenzijas, už įvairiopą aktyvią ir principingą literatūros kritikės veiklą. Apdovanojimas įsteigtas 2012 m. ir teikiamas lapkričio 23 d. (per V. Kubiliaus gimtadienį) už 2 pastarųjų metų darbus iš XX–XXI a. literatūros: esmines prob­lemas iškeliančią kritikos ar mokslo knygą, arba už publikacijų ciklą.

Virginija Cibarauskė . manipuliacija.lt nuotrauka

Paskelbtas Karališkosios bend­rijos premijos už mokslinę knygą jaunimui laureatas. Ketvirtą kartą juo tapo TV akademikas Robertas Winstonas (g. 1940) už knygą „Namų laboratorija“. Laimėtoją iš ekspertų pateikto trumpojo 6 knygų sąrašo išrinko per 3000 moksleivių, atstovaujančių trims šimtams Didžiosios Britanijos mokyklų. Knygą sudaro trys dalys: „Pirmoji gyvūnų knyga“, „100 žinotinų dalykų apie kosmosą“ ir „Nuostabi kūnų knyga“, pateikiami 28 eksperimentai, kuriuos galima atlikti su daiktais, esančiais namuose. R. Winstonas pirmą premiją gavo 2015 m. už „Visiškai nuostabų mokslą“, 2012 m. už „Mokslinius eksperimentus“, 2002 m. už „Kas mane daro manimi“. Premijos vertė 10 tūkst. £.

Gruodžio 3 d. Frankfurte prie Maino Jonui Mekui bus įteikta judančių vaizdų bienalės „B3 Biennale des bewegten Bildes“ premija už viso gyvenimo nuopelnus. Šia premija buvo apdovanoti: Laurie Anderson (2013), Brianas Eno (2015) etc. Bienalė veiks lapkričio 29–gruodžio 20 dienomis. Vokietijos kino muziejus („Deutsches Film­museum“) pristatys menininko Gordono Douglaso filmą „I Had Nowhere to Go“, sukurtą pagal Jono Meko dienoraščius „Neturėjau kur eiti“.

Gydytojo dienoraštis išrinktas skaitytojų metų knyga Didžiojoje Britanijoje. Adamo Kay’aus (g. 1980) nepagarbi ir širdį verianti knyga „Šitai skaudės“ („This Is Going to Hurt“) atsirado kaip priekaištas valdžiai ginče su jaunaisiais gydytojais dėl algų. Dienoraščiuose, rašytuose 2005–2010 m., kai A. Kay’us dirbo jaunesniuoju gydytoju akušerijos ir ginekologijos skyriuose, pasakojama apie gydomas šiurpias traumas, senus girtuoklius ir grėsmę gyvybei keliančias gimdymo komplikacijas. „Knygos yra mano krepšys“ („Books Are My Bag“) rinkimuose už knygą balsavo 40 tūkst. knygynų lankytojų; ji nugalėjo G. Saunderso „Linkolną bardo būsenoje“ ir Philipo Pullmano „Gražų laukinį“ („La Belle Sauvage“).

Šiemet minimos Latvijos poe­to, vertėjo Eduardo Veidenbaumo 150-osios gimimo metinės. Literatūrinis palikimas kuklus – apie 80 eilėraščių ir apybraižos. Pasak literatūrologų, jo poezija – nuo satyrinių posmų iki intelektualios agresijos – laikotarpio kontekste buvo labai gyvybinga ir tapo atspirties tašku būsimosioms poetų kartoms. Kai kas E. Veidenbaumą laiko pesimizmo propaguotoju, niauriai žvelgusiu į žmogaus likimą, o „Latvių poezijos antologijos“ antrame tome (1971) rašoma, kad buvo pirmas revoliucinis poetas. E. Veidenbaumas mokėjo dešimt kalbų. Į latvių kalbą vertė kūrinius iš lotynų, prancūzų, vokiečių, rusų ir kt. kalbų.

Įteikta Latvijos poeto Aleksandro Čako (1901–1950) premija. Apdovanojimai skirti S. Radzuobei už knygą „Kosmopolitų“ byla ir Aleksand­ras Čakas“, M. Subačiui už parodą „Laimė pažinti pasaulį“, M. Rukmanei už Latvių rašytojų parko atnaujinimą. Apdovanojimas kas dveji metai skiriamas už A. Čako asmenybės ir kūrybos tyrinėjimą bei populiarinimą. Premija pagerbti poetai J. Ruokpelnis ir U. Bėrzinis, rašytojai Z. Skujinis, V. Rūmniekas ir A. Migla, literatūros mokslininkės A. Konstė ir A. Mednė, vertėjai R. Či­lačava, A. Michailova, kompozitorius U. Stabulniekas ir kiti žinomi kultūros veikėjai.

Lenkijos institutas Kijeve paskelbė 2017 m. literatūrinės Józefo Konrado-Korzeniowskio premijos laureatę. Ja tapo ukrainiečių poetė, prozininkė, vertėja, literatūrologė Kateryna Kalytko, gimusi 1982 m. Vinycioje, Kijevo Mohylos akademijoje studijavusi žurnalistiką ir politikos mokslus. Tyrinėja bosnių literatūrą, išvertė Milenko Jergovićiaus, Nenado Veličkovićiaus, Melinos Kamerić ir kitų Bosnijos ir Hercegovinos rašytojų kūrinių. Įkūrė ir rengia pirmąjį Ukrainoje trumposios prozos festivalį „Intermezzo“. Jos kūrybos versta į anglų, rusų, lenkų, vokiečių, armėnų, ivrito kalbas. 2016 m. apdovanota tarptautine „Vilenicos kristalo“ poe­zijos premija. Alytuje rengtų VII trumposios prozos skaitymų „Imbiero vakarai“ dalyvė. Gyvena Vinycioje ir Sarajeve. J. Konrado-Korzeniowskio premija (3 tūkst. €) įsteigta 2007 m. ir teikiama kas dvejus metus ukrainiečių autoriams už prozą, poeziją, dramaturgiją, literatūros kritiką. Šiemet laimėtoja išrinkta iš 22 kandidatų. Anksčiau laureatais yra tapę: Sofija Andruchovič (2015), Tania Maliarčuk (2013), Natalka Sniadanko (2011), Serhijus Žadanas (2009), Tarasas Prochasko (2007).

  Lapkričio 11-ąją Latvijoje minima Lačplėsio ir Tėvynės gynėjų diena, lapkričio 18-oji – Nepriklausomybės paskelbimo diena. Leidykla „Jumava“ šį mėnesį išleido „Latvijos legendų“ knygą. Be to, 13 žinomiausių lat­vių rašytojų sukūrė romanų seriją apie Latvijos šimtmečio istorines aktualijas ir asmenybes. Kasmet lapkritį rašomas nacionalinis romanas. Geriausias kūrinys tampa knyga. Pernykštė akcija pritraukė per pusę tūkstančio dalyvių.

Azerbaidžaniečių dienraštyje „525-ci qəzet“ pub­likuota Sigito Gedos (1943–2008) esė „Kelionės į Kaukazą“ („Qafqaz səyahətlərim“). Kūrinį vertė ir pratarmę parašė Mahiras Gamzajevas. S. Gedos kūryba į azerbaidžaniečių kalbą versta pirmą kartą.

Florencijos teismas uždraudė komerciniais tikslais naudoti Michelangelo Dovydo statulos atvaizdą. Draudimas galios ne vien Italijoje, bet ir visoje Europoje. Teismas tokį sprendimą priėmė nagrinėdamas kaltinimus agentūrai „Visit Today“. Pasak Florencijos mero Dario Nordellos, „Florencijos vaizdai negali būti komerciškai eksploatuojami be apribojimų ir nesilaikant jokių taisyklių.“ Dovydo nuotraukų „Visit Today“ tinklalapyje jau neliko.

Kroatijoje rastas austrų dailininko, ekspresionisto Egono Schie­le’s mūzos Wally Neuzil kapas. Kapavietėje raudonplaukei dailininko mylimajai ir modeliui bus pastatytas paminklas. Wally (Walburga) Neuzil (1894–1917), beje, mirusios gruodžio 25 d., kapas tyrinėtojų rastas Sinio mieste, kur ji Pirmojo pasaulinio karo metais dirbo medicinos seserimi. E. Schiele su Wally susipažino 1911 m., jai tuomet buvo 17, jam 21 metai. E. Schiele’s darbas „Wally Neuzil port­retas“, dar vadinamas austrų „Mona Liza“, 1998 m. tapo aršaus teisminio proceso priežastimi, net buvo konfiskuotas tiesiai iš parodos, vykusios Niujorke. „Wally Neuzil portretas“ dabar kabo Vienoje, Leopoldo muziejuje, greta paties dailininko autoport­reto.

Egonas Schiele. „Wally Neuzil portretas“, 1912.

Kultūra plius Nr. 3638

1979 m. lapkričio 17 d. gimė Ket­rina „Keit“ Beket (Stana Katic), detektyvė, vėliau tapusi 12-osios nuovados kapitone, detektyvinių romanų rašytojo Ričardo Kastlo (Nathanas Fillionas) porininkė, o paskui ir žmona („Kastlas“, 2009–2016).

2154 m. lapkričio 18 d. įvyko lemiamas mūšis tarp JAV armijos ir vietinės Navių genties („Avataras“, rež. Jamesas Cameronas, 2009).

1891 m. lapkričio 19 d. inspektorius Lestreidas (Eddie Marsanas) ištraukia Šerloką Holmsą (Robertas Downey Jr.) iš areštinės. Ten šis patenka drauge su daktaru Vatsonu (Judas Law) po to, kai bando nuo lordo Blekvudo (Markas Strongas) parankinių apsaugoti laboratoriją, kurioje Lukas Reordanas (Oranas Gurelis) atliko eksperimentus su Blekvudu („Šerlokas Holmsas“, rež. Guy Richie, 2009).

1991 m. lapkričio 20 d. Margaret Tečer (Meryl Streep) pietauja Versalio rūmuose, o tuo metu partija ją pašalina iš lyderio ir drauge premjero posto („Geležinė ledi“, rež. Phyllida Lloyd, 2011).

1996 m. lapkričio 20 d. Los Andželo policijos departamento seržantas Džonas Spartanas (Sylvesteris Stallone) nuteisiamas 70-iai metų užšaldant kriogeniniame kalėjime. Bausmė skiriama už netyčine žmogžudystę, kai gaudant psichopatą Saimoną Feniksą (Wesley Snipesas) per pa­stato sprogimą žūsta įkaitai („Visa griaunantis“, rež. Marco Brambilla, 1993).

1984 m. lapkričio 21 d. gimė dr. Donaldas Bleikas, „Marvel“ komiksuose ir filmuose – tai viena iš keleto Toro netikrų tapatybių, naudotų lankantis Žemėje.

Lapkričio 22 d. gimė Silvanas Ketlburnas, magiškų gyvūnų priežiūros profesorius pirmaisiais ir antraisiais Hario mokslo metais Hogvartse (J. R. Row­ling. „Haris Potereis“).

1888 m. lapkričio 22 d. gimė Džonas Kleitonas, geriau žinomas Tarzano vardu (Edgaras Rice’as Burroughsas. „Tarzanas“).

Lapkričio 23 d. Dikis Grynlifas ir Tomas Riplis išvyksta į San Remą, ten Tomas užmuš Dikį smūgiu į galvą ir pavogs jo tapatybę (Patricia High­smith. „Talentingasis misteris Riplis“).

Lapkričio 20 d. minimos poe­tės, eseistės Onės Baliukonytės (Baliukonės) 10-osios mirties metinės. Poetė, gimusi 1948 m. Kančėnuose (Alytaus r.), 1998 m. išrinkta Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premijos laureate ir už nuopelnus Lietuvai apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu, 2002 m. tapo Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureate. Ankstyvieji eilėraščiai pasižymi emociniu atvirumu, žmogaus ir gamtos vienovės pajautimu. Vėlesnėje kūryboje ryškios bendrumo su pasauliu, harmonijos, dvasios ramybės paieškos, metafizinė laikinumo ir amžinybės priešprieša siejama su moteriškąja patirtimi.

 

Onė Baliukonė

 

* * *
Čiūčia liūlia laumės vaiką,
Kreivą, šleivą ir kuprotą.
Skamba seno vario žiedas,
Laumės vaikui dovanotas.

Vėjy grūdintas ir kaltas.
Laumės vaikas kaltas... kaltas,
Kad nešoka, nedainuoja,
Kad nemiklios kreivos kojos.

Laumė močia tūžta pyksta
Ir už stalo nesodina.
Viską žino – tik nežino,
Kad sparnai jos vaikui dygsta.

Kad išskris jis vieną naktį,
Rudenį, prieš patį lietų.
Vidury didžiulės aikštės
Žmonės ras varinį žiedą

Onė Baliukonytė. „Laukinės vaivorykštės“. – V.: „Vaga“, 1971.

 

Lapkričio 15 d. paminėtos 145-osios Julijono Lindės-Dobilo gimimo metinės. Rašytojas, dramaturgas, publicistas 1898 m. baigė Kauno kunigų seminariją. Nuo 1922 m. mokytojavo Panevėžio gimnazijoje, nuo 1926 m. – jos direktorius. J. Lindė-Dobilas laikomas lietuvių psichologinio romano pradininku („Blūdas“ 1912 m. savomis lėšomis išspausdintas Tilžėje). Knygoje pagrindinis dėmesys telkiamas ne į išorinį veiksmą, bet į pagrindinio veikėjo išgyvenimo ir dvasines peripetijas, taip pat nemažai kritikos tenka konservatyviajai dvasininkijai.

Nuotrauka iš Panevėžio kraštotyros muziejaus fondų

Išrinkta geriausia šiųmetė Austrijos knyga (Österreichischer Buchpreis). Ja tapo Evos Menasse’s (g. 1970) apsakymų knyga „Pažangi gyvūnų studija“, kurioje autorė nag­rinėja žmonių ir gyvūnų elgseną. Pagrindinė rinkinio tema – gyvūnai. Visi 8 apsakymai pavadinti pagal juose aprašomus gyvūnus (nuo oposumų iki avių, nuo ryklių iki ančių), o pasakojimai pradedami epigrafu, apibūdinančiu neįprastą to gyvūno veiksmų seką ar elgsenos bruožą. Beje, šiemet premiją už geriausią Vokietijos romaną laimėjo E. Menasse’s įbrolis Robertas Menasse.

Paskelbti 2017-ųjų „Femina“ premijų laureatai. „Femina“ premija skirta rašytojui Philippe’ui Jaenadai (g. 1964) už romaną „Pjautuvas“ („La serpe“). „Femina“ premija, skiriama už esė, atiteko Jeanui-Lucui Coatalemui (g. 1959) už knygą „Mano žingsniai eina kitur“ („Mes pas vont ailleurs“). „Femina“ premiją užsienio autoriui pelnė Johnas Edgaras Widemanas (g. 1941) už knygą „Rašyti, kad išgelbėtum gyvenimą: Louiso Tillo byla“ („Écrire pour sauver une vie: Le dossier Louis Till“). Pagrindinė „Femina“ premija įsteigta 1904 m., o laureatus renka žiuri, kurią sudaro išskirtinai moterys.

Paskelbti 2017 m. trijų Médicis premijų laimėtojai. Pagrindinė premija atiteko rašytojui Yannickui Haeneliui (g. 1967) už romaną „Laikyk savo karūną“ („Tiens ferme ta cou­ronne“). Médicis premija, skiriama užsienio autoriui, atiteko Paolo Cog­netti (g. 1978) už „Aštuonis kalnus“ („Les huit montagnes“). Médicis premija, skiriama už esė, atiteko Shulemui Deenui (g. 1974) už knygą „Visi, kurie eina, negrįžta“ („Celui qui va vers elle ne revient pas“). Médicis premija įsteigta 1958 m. autoriams, kurių šlovė dar neprilygo jų talentui.

Kultūra plius Nr. 3613

2017 m. „Rathbones“ Folio premija šiemet skirta Hishamui Matarui už memuarus „Grįžimas“ („The Return“). Prieš mėnesį autorius už šį kūrinį gavo Pulitzerio premiją. Knygoje aprašoma Mataro kelionė į gimtąją Libiją ieškoti dingusio tėvo sugriuvus M. Gadafi’o režimui. Laimėtojas išrinktas iš aštuonių trumpojo sąrašo nominantų. Premija, kurios vertė 20 tūkst. svarų, teikiama už geriausią knygą (grožinę arba negrožinę) anglų kalba. Folio premija įsteigta 2011 m. po „Man Booker“ premijos kontroversijos, kai tuometė žiuri pirmininkė S. Rimington pareiškė, kad gali laimėti tik nesudėtingas ir lengvai skaitomas kūrinys.


2017 m. PEN Pinterio premiją laimėjo poetas iš Belfasto Michae­las Longley (g. 1939). Premija teikiama reikšmingiausiam Airijos poe­tui. Longley minimas kaip karo poetas, akcentuojantis žiauriausius XX a. įvykius, tarp kurių ir neramumai Šiaurės Airijoje. Jo poezija apima karą, meilę, mirtį ir gamtą. Poe­tas atsiims apdovanojimą per viešą ceremoniją Britų bibliotekoje spalio 10-ąją. Jis paskelbs ir 2017 m. drąsiausią užsienio rašytoją, kurį pasirenka Pinterio premijos laurea­tas. Šis apdovanojimas teikiamas rašytojui, kuris, dažnai rizikuodamas gyvybe, aktyviai gina saviraiškos laisvę. Pernai PEN Pinterio premiją laimėjo M. Atwood, o drąsiausiu užsienio rašytoju pasirinktas bangladešietis leidėjas Ahmeduras Rashidas Chowdhury, išgyvenęs islamo ekstremistų užpuolimą gimtinėje.


Paskelbtos 2016 m. vertingiausios verstinės knygos. Skaitytojai išrinko A. Maaloufo romaną „Pasiklydę“ (iš prancūzų k. vertė S. Banionytė), o LLVS ekspertai J. Katkuvienė, M. Burokas, A. Ožalas ir G. Pulokas iš anksčiau skelbto ilgojo verstinių knygų sąrašo: L. Krasznahorkai. „Priešinimosi melancholija“ (iš vengrų k. vertė V. Agurkis), G. Grasso „Svogūno lupimas“ (iš vokiečių k. vertė T. Četrauskas), R. Ozeki „Knyga laiko būčiai“ (iš anglų k. vertė N. R. Chijenienė), L. Blissett „Q“ (iš italų k. vertė T. Gudelytė), T. Tranströmerio „Per svyruojantį pasaulį“ (iš švedų k. vertė Z. Mažeikaitė).


2017-ųjų Rusijos literatūrine premija „Nacionalinis bestseleris“ už romaną „F20“ įvertinta Ana Kozlova. „Tai ryški, įžvalgi, tragiška ir drauge gyvenimui šaukianti knyga apie ligą, apie kurią tarp mūsų visai nepriimta kalbėti, juo labiau rašyti. A. Kozlova drąsiai bando prasibrauti į paauglio šizofreniko vidinį pasaulį ir papasakoti, koks šio keisto pasaulio santykis su realybe“ (Aglaja Toporova). Į trumpąjį sąrašą taip pat buvo patekusios dar 6 knygos: Elena Dolgopiat „Tėvynė“ („Родина“), And­rejus Filimonovas „Buožgalvis ir šventieji“ („Головастик и святые“), Sergejus Beliakovas „Mazepos šešėlis“ („Тень Мазепы“), Aleksandras Breneris „Mirusių menininkų gyvenimai“ („Жития убиенных художников“), Andrejus Rubanovas „Patriotas“ („Патриот“), Figlj-Miglj „Ši šalis“ („Эта страна“). Premija teikiama nuo 2001 m. Nugalėtojui atitenka 15664 Eur (1 mln. rublių), finalininkams – po 940 Eur (60 000 rbl.). Daugiau www.natsbest.ru.


Birželio 2–4 d. Rygoje vyko pirmasis trikalbis festivalis „Poezija be sienų“. Poezija skambėjo latvių, rusų ir švedų kalbomis. Slaptu balsavimu dalyvavusieji poetai išrinko geriausią festivalio pasirodymą. Laureate išrinkta poetė iš Rusijos – Galina Rymbu, kurios knyga bus išleista kitomis dviem festivalio kalbomis – latvių ir švedų.


Davido Hockney retrospektyva tapo populiariausia „Tate Britain“ galerijos paroda. Per 4 mėnesius ekspoziciją, uždarytą praėjusį savaitgalį, aplankė 478 082 žmonės, vidutiniškai po 4300 per dieną. Tokie lankytojų srautai lėmė, kad uždarymo savaitgalį galerija dirbo iki pat vidurnakčio. Hockney vadinamas populiariausiu ir geriausiu gyvu Didžiosios Britanijos menininku, tad „Tate Britain“ vadovas A. Farquharsonas džiūgavo, jog ši vieta – pati tinkamiausia eksponuoti jo darbus. Iš viso „Tate“ tinklui priklauso 4 galerijos. Iki šiol didžiausio lankytojų skaičiaus sulaukė H. Matisse’o karpinių paroda 2014 m. (562 622), o trečioje vietoje liko 2012 m. Damieno Hirsto personalinė paroda (463 087), abi vyko „Tate Modern“ galerijoje Londone.


„Naktis muziejuje“ kitaip: Valstybinis muziejus (Rijksmuseum) Amsterdame 10 milijoniniam lankytojui padovanojo nakvynę vienoje iš ekspozicijos salių. Lankytojai pradėti skaičiuoti nuo muziejaus atidarymo 2013 m. Laiminguoju tapo olandas mokytojas Stefanas Kasperas. Specialiai jam muziejaus valdžia salėje ištiesė didžiulį kilimą, įnešė lovą, o „Michelin“ žvaigždutę pelniusio RIJKS restorano šefas paruošė vakarienę. Kasperą prižiūrėjo ir saugojo tik garsiausio muziejaus paveikslo „Nakties sargyba“ (1642) veikėjai – jo lova stovėjo vos poros metrų atstumu. Kasperas prisipažino iki tol nebuvęs didelis Rembrandto gerbėjas, tačiau po tokios patirties į paveikslą pažvelgė naujai.

Nuotrauka iš muziejaus archyvo

Didžiosios Britanijos rinkimų komisija įpareigojo Banksy atšaukti siūlymą kiekvienam rinkėjui, ket­virtadienį nebalsavusiam už Torių partiją, padovanoti specia­lų savo kūrinio atspaudą. Internete išplatintame pranešime Banksy teigė, kad padovanos kūrinį tiems, kas atsiųs savo balsavimo biuletenio fotografiją ir įrodys, jog rinkosi ne Konservatorių partiją. Tai pažeidžia 1983 m. įstatymą, draudžiantį rinkėjui priimti ar sutikti priimti bet kokio tipo dovaną už balsavimą ar nėjimą balsuoti, tad Banksy galėjo būti apkaltintas papirkinėjimu ir baudžiamas įstatymo numatyta tvarka. Didžiojoje Britanijoje, kitaip nei Lietuvoje, fotografuoti ar fotografuotis balsavimo kabinose nėra uždrausta, tačiau nerekomenduojama.


Minsko traktorių gamyklos (МТЗ) 71 metų sukakčiai skirtos šventės pažiba tapo traktorių baletas, sukurtas pagal įvairią populiarią muziką (pvz., grupės „Pesniary“) ir „Mažųjų gulbių šokį“ iš P. Čaikovskio „Gulbių ežero“. „Tai tik treniruotė. Jeigu viskas eisis sklandžiai, šis baletas virs įspūdingu vaidinimu Rusijos Federacijoje“, – apie Baltarusijos traktorininkų-artistų pasirodymą sakė МТЗ direktorius Fiodoras Domotenka.


1976 m. birželio 9 d. – Octavios Butler fantastiniame romane „Giminės“ („Kindred“, 1979) Dana pirmą kartą keliauja atgal į ateitį.


1980 m. birželio 13 d. – Stepheno Kingo romane „Dvikova“ („The Stand“, 1978) aprašytame projekte „Žydroji laboratorija“ sustoja laik­rodis.


1904 m. birželio 16 d. – prasideda Leo­poldo Blumo diena Jameso Joyce’o romane „Ulisas“ („Ulysses“, 1922).

Jameso Joyce’o pieštas Leopoldas Blumas

 Rašytojas Viktoras Pelevinas per savo atstovą pranešė, kad atsisako pretenduoti į Rusijos literatūrinę premiją „Didžioji knyga“, nes su juo kartu nominantų sąraše yra rašytojų, palaikiusių Rusijos agresiją prieš Ukrainą. „Padorūs žmonės turėtų būti toliau nuo viso to barbariško karo su broliška tauta“, – pareiškė V. Pelevinas. 10-ies finalininkų sąrašas, į kurį pateko V. Pelevino romanas „Mafusailo lempa, arba Nuožmi čekistų ir masonų kova“ („Лампа Мафусаила, или Крайняя битва че­кистов с масо­нами“), paskelbtas gegužės 29 d.


Birželio 16–24 d. vyks XVIII Berlyno poezijos festivalis. Jame paprastai dalyvauja 100–200 įvairių sričių menininkų, sulaukiama nuo 8000 iki 12000 lankytojų. Reginių diapazonas labai platus: nuo knygų pristatymų iki performansų, slemo, šokio. Jame yra dalyvavę Laurie Anderson, Arnaldo Antunesas, Marcelis Beyeris, Lawrence’as Ferlinghetti, Dursas Grünbeinas, Friederike Mayröcker, Paulas Muldoonas, Herta Müller, Michaelas Palmeris, Peteris Lichtas, Silvio Rodríguezas, Gerhardas Rühmas, Derekas Walcottas, Saulas Williamsas etc. Daugiau www.haus-fuer-poesie.org/de/poesiefestival-berlin/home-poesiefestival-berlin/.


Birželio 20 d. Jonavos viešojoje bibliotekoje bus įteikta kasmetė Grigorijaus Kanovičiaus literatūrinė premija. Ji atiteks rašytojui, poetui, eseistui Kęstučiui Navakui už romaną „Vyno kopija“. Pasak komisijos pirmininko E. Aleksandravičiaus, K. Navako kūrinys yra ypač vertingas, nes atveria siurrealistinio pasakojimo perspektyvą lietuvių literatūroje.


Šių metų Antano Miškinio premijos laureatu tapo poetas Viktoras Rudžianskas už poezijos knygą „Juodoji dėžutė“ („Kauko laiptai“, 2016). Premija skiriama už geriausią per praėjusius dvejus kalendorinius metus išleistą poezijos knygą, kurioje atskleidžiama aukštaitiška-utenietiška dvasia.


Reklamuojant naują filmą, į klasikinį paveikslą įtapytas transformeris. Prieš M. Bay’aus filmo „Transformeriai: paskutinis riteris“ premjerą „Pa­ramount Studios“ reklamininkai pada­rė A. Meyerio kūrinio „Trafalgaro mūšio scena, 1805“ (1836) kopiją, pirmame plane pavaizdavo transformerį, pakabino paveikslą Dulvičo paveikslų galerijoje Londone, įmontavo slaptas kameras ir stebėjo žmonių reakcijas. Daugelis sutriko, o vienas tėvas suintriguotam vaikui aiškino, kad nors tai atrodo kaip filmo veikėjas, iš tiesų tėra nulūžusi laivo dalis. Kai kurie ekspertai kritikuoja tokį komercinį žingsnį, kiti džiaugiasi netikėtumo momentu ir žiūrovų skatinimu atidžiau vertinti tai, ką mato.


Menininkas Tomas Sachsas kompanijai „Nike“ sukūrė sportbačių dizainą, tačiau neleis lengvai jų įsigyti. Manhatane jau rikiuojasi eilės žmonių, norinčių įsigyti šiuos kolekcinius batus, tačiau autorius 11 tūks. m² apleistame sandėlyje parengė ekspoziciją-kliūčių ruožą. Pirkėjai patenka į „Kosmoso stovyk­lą“, kur turi peržiūrėti 40 min. filmą, įveikti fizinius ir protinius iššūkius stotelėse (pats Sachsas su savo studijos darbuotojais sportuoja 3 kartus per savaitę). Ruožas, net lydint „Kosmoso stovyklos“ darbuotojams, nėra lengvai įveikiamas. Menininkas teigia: „Visi mirštame vieni ir mirštame be mums priklausiusių daiktų, įskaitant ir sportinių batelių kolekcijas.“


Buvęs Graikijos finansų minist­ras sukritikavo kvad­rienalę „documen­ta14“. Renginys, teigęs, jog at­vyksta į Atėnus leisti pinigų, anot Y. Va­rou­fakio, iš tiesų išsiur­bė visus įmanomus privačius ir valstybinius vietinio meno lauko resursus. Miesto savivaldybė nemokamai suteikė pastatus, viešbučiai dalijo kambarius, Atėnų meno mokykla davė patalpas, tad studentai neturėjo kur ginti baigiamųjų darbų. Didžiosios meno institucijos nebijo garsiai pasakyti, kad dabar vietinė kultūros scena jiems visiškai neįdomi – juk atvažiavo „documenta“. Varoufakis dėl to kaltina neoliberalistinį ir neokolonialistinį požiūrį, o miesto sienos nusėtos gyventojų nepritarimą patvirtinančiais grafičiais.


Paskelbti 2017-ųjų Astūrijos kunigaikštytės premijos laureatai. Literatūros premija skirta lenkų poetui ir eseistui Adamui Zagajewskiui, meno premija – Pietų Afrikos dailininkui Williamui Kentridge’ui. 1981-aisiais įsteigtos premijos bus įteiktos spalio antroje pusėje.


Birželio 1 d. sulaukęs 91-erių mirė vokiečių dramaturgas Tank­redas Dorstas. Jo garsiausią pjesę, rašytą kartu su Ursula Ehler, „Merlinas, arba Nusiaubta šalis“ Lietuvoje yra statęs G. Varnas, dramą „Aš, Fojerbachas“ –­ V. Masalskis, V. Bal­sys sukūrė spektaklį „Tyrimas apie teisybę“ pagal T. Dorsto pjesę „Fernandas Krapas man parašė šitą laišką“.


Varšuvos „Desa Unicum“ aukcione Jano Matejkos paveikslas „Vapovskio nužudymas karūnuojant Henriką Valua“ (1861) parduototas už 3,683 mln. zlotų (apie 880 tūkst. Eur). Tapybos darbas viešai eksponuotas 1883 m. Vavelyje (Krokuva) per jubiliejinę dailininko parodą ir 1894 m. Lvove J. Matejkos paviljone. Vėliau paveikslas dingo ir buvo surastas tik prieš 5 metus Pietų Amerikoje. Tai brangiausias Lenkijos aukcionuose parduotas kūrinys. Jį įsigijo anoniminis pirkėjas.


Jeffas Koonsas, Marina Abramovič ir Olafuras Eliassonas pristatė „naują“ virtualios realybės meno platformą „Acute Art“, o žiniasklaida užkibo ant šio jauko. Oficialiai ir su daugiau skirtingų menininkų darbų projektas bus išleistas 2017 m. rudenį. Kol kas šie trys kūrėjai teigia siekiantys tyrinėti ir skatinti persikėlimą iš fizinio meno pasaulio į naująją online erą, kvestionuoti gamtos, klimato kaitos pokyčius ir savęs įteisinimą virtualybėje. „Acute Art“ sulaukė itin daug kritikos iš menininkų, kurie su virtualybe dirba jau ne pirmus metus, pvz., naujojo skaitmeninio meno bienalė „The Wrong“ rengiama nuo 2013 m., ir kaltina platformos autorius atsilikimu bei imitavimu.


Birželio 19 d. Londone lietuvių kilmės rašytojai Rūtai Šepetys įteiktas garbingiausias, 80-metį minintis Jungtinės Karalystės apdovanojimas už literatūrą vaikams ir jaunimui – Carnegie medalis. Šis įvertinimas JAV gyvenančiai ir kuriančiai autorei skirtas už naujausią, 2016 m. pasirodžiusį romaną „Druska jūrai“, kurį dienraštis „New York Times“ yra paskelbęs bestseleriu. Romane pasakojama apie keturių jaunų žmonių – lietuvės, lenkės ir dviejų vokiečių – likimus 1945-ųjų žiemą, bandant pabėgti nuo puolančios sovietų kariuomenės.

Airių rašytojas Sebastianas Barry antrą kartą laimėjo Walterio Scotto premiją. Šįkart už romaną „Dienos be pabaigos“ („Days Without End“). 2012 m. knyga „On Canaan’s Side“ („Pažadėtoji žemė“; ją tais pačiais metais išleido leidykla „Metodika“, vertė V. Morkūnas) taip pat laimėjo Walterio Scotto premiją, skiriamą už geriausią istorinį romaną. Premijos dydis – 25 tūkst. svarų.

 1931 m. birželio 29 d. – pirmasis Frobišerio laiškas Siksmitui (David Mitchell. „Debesų atlasas“).

Liepos 2 d. – Tomas nusiveda Niką Karavėjų į vakarėlį ir trenkia Mirtlei Vilson per veidą (Francis Scott Fitzgerald. „Didysis Getsbis“).

Projektas „Britanija filmuose“ suteikė prieigą prie filmuotos atostogų medžiagos. Nuo 2015 m. kasmet suteikiama prieiga prie vis kitos temos filmų. Šiemet pridėta „Pakrantės ir jūros“ kolekcija, kurią sudaro per 600 filmų iš visos šalies, o jų laikotarpis apima 1898–2000 metus. Daugumą filmų galima peržiūrėti www.bfi.org.uk.


Šiek tiek apie draudimus. Pavasarį Florencijoje, saugantis vandalų, uždrausta užkandžiauti ant turistus kaip muses traukiančių Šv. Kryžiaus bazilikos laiptelių. Vietoj „stop“ ženklo sėdėtojai baidomi vandeniu aplietais laipteliais. Venecijoje nutarta neleisti atidaryti naujų greitojo masto užkandinių, kurios, pasak vietinės valdžios, nedera prie miesto įvaizdžio. Pasmerkti ne tik kebabai, bet ir po gabalėlį pardavinėjamos picos – išimtis padaryta tik vietinės gamybos ledams.


 Birželio 19 d. Madisone (JAV) mirė viena žymiausių išeivijos literatūrologių, vertėja Birutė Cip­lijauskaitė (gim. 1929 m. balandžio 11 d. Kaune). Pagrindinės domėjimosi kryptys – moteriškasis rašymas, ispanų ir lietuvių literatūros. Svarbiausias darbas lietuvių kalba – straipsnių rinkinys „Literatūros eskizai“ (1992), kuriame nagrinėjama lietuvių literatūra (Kazys Binkis, Šatrijos Ragana, Kristijonas Donelaitis, Vaižgantas, Vincas Krėvė ir kt.) bei visuotinė literatūra (Gabrielis Garsía Márquezas, Eugenio Montale, ispanų proza ir teatras ir kt.). Į ispanų ir prancūzų kalbas vertė lietuvių poeziją, parengė kelias antologijas.


Sietlo meno mugėje, veiksiančioje rugpjūčio 3–6 d., bus atidaryta pirmoji paroda, skirta „Nirvanos“ vokalisto ir lyderio Kurto Cobaino piešiniams. Du K. Cobaino paveikslai ir užrašų knygučių eskizai, laikyti saugykloje po atlikėjo mirties 1994 m., bus eksponuojami šalia jį įkvėpusių amžininkų ar panašia pasaulėvoka pasižyminčių menininkų, tokių kaip Mike’as Kelley, Nate’as Lowmanas, Joe Bradley, Elizabeth Peyton, darbų.


Didžiosios Britanijos geriausių singlų tope stabdomas „Edo Sheerano efektas“. Nuo liepos keičiama oficialių singlų topo struktūra: muzikos atlikėjas ar grupė į dainų šimtuką galės pasiūlyti tik 3 geriausius savo kūrinius. Taip siekiama užtikrinti, kad topas atspindėtų naujus hitus ir talentus, teikiančius gyvybingumo Didžiosios Britanijos muzikai. Tikimasi, jog taisyklių pakeitimas 10 % padidins naujų singlų kiekį tope. Sprendimas keisti taisykles priimtas po to, kai visi 16 E. Sheerano šiemet išleisto albumo „Devide“ kūrinių pateko į geriausių dainų sąrašo dvidešimtuką.


 Svarbiausia Vokietijos literatūrinė Georgo Büchnerio premija (50 000 Eur) skirta Lietuvoje gerai žinomam poetui, vertėjui Janui Wag­neriui. Jo kūryba versta į 30 kalbų (į lietuvių kalbą yra vertę Antanas A. Jonynas ir Laurynas Katkus). 2007 m. poetas lankėsi festivalyje „Poetinis Druskininkų ruduo“. J. Wagneris žiuri įvertintas už poeziją, kurioje susipina „žaisminga kalba, meistriškas formos valdymas, muzikalus geidulingumas ir intelektua­lus aiškumas“. Poetas gimė 1971 m. Hamburge, pirmasis eilėraščių rinkinys „Mėginimas gręžti danguje“ („Probebohrung im Himmel“) išėjo 2001 m. Jis ir literatūros kritikas, eseistas, išvertė nemažai šiuolaikinės anglakalbės poezijos (Jamesas Tate’as, Matthew Sweeney, Simonas Armitage’as, Robertas Robertsonas). Paskutinis J. Wagnerio išleistas kūrinys – prozos knyga „Apleista erdvė“ („Der verschlossene Raum“). Premiją yra gavę daug žymių rašytojų: Friedrichas Dürrenmattas, Heinrichas Böllis, Erichas Kästneris, Günteris Grassas, Elfriede Jelinek, Wilhelmas Genazino, Brigitte Kronauer, Martinas Mosebachas, Josefas Winkleris, Walteris Kappacheris. Premija šiemet bus įteikta spalio 28 d. Darmštadte. Pernykštis laureatas – rašytojas Marcelis Beyeris. Premija teikiama nuo 1951 metų.

Janas Wagneris. Kornelijaus Platelio nuotrauka

 

Kultūra plius Nr. 3612

Strugos poezijos festivalio (Makedonija) 2017-ųjų laureatu ir „Auksinio vainiko“ laimėtoju tapo serbų kilmės amerikiečių poe­tas ir eseistas Dušanas Charlesas Simićius. Tai JAV gyvenantis nuo 1954 m., apdovanotas Pulitzerio ir Wallace’o Stevence’o premijomis, vienas iš buvusių literatūrinio žurnalo „The Paris Review“ poe­zijos redaktorių. „Pagarbi baimė yra mano religija, slėpiningumas – bažnyčia“, – apie savo eiles yra rašęs poetas. 56-asis Strugos poezijos festivalis šiemet vyks rugpjūčio mėnesį. 2016-ųjų „Auksinio vainiko“ laurea­te tapo Margaret Atwood. Daugiau žr. svp.org.mk/?lang=en.

Ugnės Žilytės piešinys

Išdalyti 2017-ųjų reikšmin­giausi operos apdovanojimai (International Opera Awards). Metų choru paskelbtas Arnoldo Schoenbergo choras (Austrija), dirigentu –­ Philippe’as Jordanas (Šveicarija), scenografu – Klausas Grünbergas (Vokietija), režisieriumi – Christofas Loy (Vokietija), dainininke – Ana Netrebko (Rusija), dainininku – Lawrence’as Brownlee (JAV), operos vadovu – Bernard’as Foccroulle’is (Belgija), naujoku – dirigentas Lorenzo Viotti (Šveicarija), jaunu dainininku – sopranas Louise Alder (D. Britanija), festivaliu – Veksfordo operos festivalis (Airija), teatru – Liono opera (Prancūzija), nauja opera – Kaijos Saariaho „L’amour de loin“ („Metropolitan“ opera, JAV), naujai atrasta sena opera – Władysławo Żeleńskio „Goplana“ (Lenkijos nacio­nalinė opera), premjera – Thomaso Adèso „Angelas naikintojas“ (Zalcburgo festivalis). Už viso gyvenimo pasiekimus įvertinta sopranas ir režisierė Renata Scotto (Italija), už švietimą ir operos propagavimą – Natalijos Sac vaikų muzikinis teatras (Rusija). Publikos prizas atiteko tenorui Juanui Diego Flórezui (Peru).

„Mauricheise“ paveikslų galerijoje (Olandija) atidaryta paroda, skirta sūriui. Amerikos intelektualas Cliftonas Fadimanas yra pasakęs: „Sūris – nemirtingumą pasiekęs pienas.“ O tai, ką pradėjo pienas, ištisos dailininkų kartos entuziastingai plėtojo ir sūris tapo įkvėpimu daugybei menininkų nuo Nyderlandų Renesanso iki pat XXI a. Paroda „Lėtas maistas: aukso amžiaus natiurmortai“ veiks iki birželio 25 d.

Floris van Dyck (1575–1651). „Natiurmortas su sūriais“

Tarptautinė Dylano Thomaso premija šiemet skirta australei Fionai McFarlane. Rašytoja įvertinta už 13 apsakymų rinkinį „Aukštos vietos“ („The High Places“). Apsaky­muose nagrinė­jamas emocinio gy­venimo spekt­ras, papildytas neramaus laukimo, pasitenkinimo buitimi, grėsmingos nevilties akimirkomis. 30 tūkst. svarų vertės apdovanojimas teikiamas už geriausią grožinę literatūrą (poeziją, dramą, prozą) anglų kalba, sukurtą autoriaus iki 39 metų, kadangi Thomasas mirė sulaukęs vos 39-erių. Tai 11-oji premija, anksčiau ją gavo Maxas Porteris, Joshua Ferrisas ir Maggie Shipstead.

2061 m. gegužės 21 d. I. Asimovo mokslinės fantastikos novelėje „Pas­kutinis klausimas“ išgalvotas kompiuteris, pavadinimu „Multivac“, užduoda paskutinį klausimą.

Gegužės 23 d. „skirtingu laiku, skirtingais metais“ gimė – Erikas, Donovanas, Rodžeris, Lesteris, Laris, Klintonas, Dreikas, Gregoris, Leonas, Kevinas ir Džeikas. Taigi daugiau nei 10 proc. Donaldo Antrimo romano „Šimtas brolių“ veikėjų.

Gegužės 21 d. šių metų Ry­szardo Kapuścińskio premija įteikta indų kilmės britų rašytojui Ranai Dasguptai. Pasak autoriaus, apdovanojimą pelniusi knyga „Capital“ yra apie tai, kaip globalus kapitalizmas, padedamas šiuolaikinių technologijų, užkariavo Delį ir paėmė į nelaisvę jo gyvenimą ir dvasią. Pavadinimu pabrėžiama dviprasmybė – „capital“ reiškia „sostinę“ ir „kapitalą“. Knyga taip pat pasiekė Orwello premijos ir Karališkosios literatūros draugijos Ondaatje’s premijos finalus. 2009 m. rašytojas už romaną „Solo“ apdovanotas Tautų Sandraugos premija. Nuo 2010 m. įsteigtos Kapuścińskio premijos, skiriamos už geriausią literatūrinio reportažo knygą, nagrinėjančią dabarties problemas, laureatais yra tapę Jeanas Hatzfeldas (Prancūzija), Svetalana Aleksijevič (Baltarusija), Liao Yiwu (Kinija), Edas Vulliamy (Didžioji Britanija), Elisabeth Åsbrink (Švedija), Michałas Olszewskis (Lenkija) ir Pawełas Piotras Reszka (Lenkija).

Gegužės 30 dieną sukanka 50 metų nuo garsaus Kolumbijos rašytojo Gabrielio García Már­quezo romano „Šimtas metų vienatvės“ išleidimo. Nuo knygos pasirodymo 1967 m. parduota daugiau nei 30 mln. romano egzempliorių, kūrinys išverstas į 37 kalbas. Knyga pirmą kartą lietuviškai išleista 1972 metais.

Olandė Dana Lixenberg paskelbta 20-ąja „Deutsche Börse“ fotografijos fondo premijos laimėtoja. 30 tūkst. svarų įteikta už darbą „Imperiniai kiemai“ („Imperial Courts“, 1992–2015). Socialinio būsto Los Andžele projektą fotografė pradėjo lankyti po mieste vykusių rasinių riaušių ir daugiausia fiksavo ten gyvenančius afroamerikiečius. Kasmetinė „Deutsche Börse“ fotografijos fondo premija teikiama gyvam bet kurios tautybės menininkui už reikšmingiausią indėlį į Europos fotografiją per praėjusius kalendorinius metus surengusiam parodą ar išleidusiam leidinį.

Dana Lixenberg. Iš ciklo „Imperiniai kiemai“

Gegužės 19 d. išdalyti 62-ieji Ivoro Novello apdovanojimai. Geriausio dainų autoriaus ir geriausios šiuolaikinės dainos kategorijoje laimėjo dainų kūrėjas Skepta. Už išskirtinę dainų kolekciją apdovanota grupė „Pulp“. Geriausia daina – Michaelio Kiwanukos „Juodaodis baltųjų pasaulyje“, geriausias albumas – Lauros Mvulos „Svajojimo kambarys“, dažniausiai atliktas kūrinys – grupės „Coldplay“ „Himnas savaitgaliui“. Apdovanojimas už tarptautinius pasiekimus – Florence Welch, ypatingas tarptautinis apdovanojimas – Billui Withersui, apdovanojimas už gyvenimo pasiekimus – prodiuseriui Nitinui Sawhney, o už indėlį britų muzikai – kompozitorei Anne Dudley. Apdovanojimai, turintys pagerbti talentingus dainų kūrėjus, ankstesniais metais kritikuoti dėl akivaizdžiai dominavusių baltaodžių laimėtojų (Adele, Jameso Bay’aus, Edo Sheerano).

Kultūra plius Nr. 3611

Gegužės 2 d. sulaukęs 77-erių Ciuriche mirė vokiečių neoekspresio­nistas, tapytojas, grafikas, skulptorius ir džiazo būgnininkas A. R. Penckas (tik­roji pavardė Ralfas Wink­leris). Daugelio reikšmingų premijų laureatas, vienas svarbiausių „Naujųjų laukinių“ judėjimo figūrų, laisvojo džiazo grupės „Triple Trip Touch“ įkūrėjas A. R. Pen­ckas niekada sistemingai dailės nesimokė, tačiau lankė meno mokyk­lą, Drezdeno menų akademiją, kurioje susipažino su vėliau išgarsėjusiais ekspresionistais Jörgu Immerdorffu, Markusu Lüpertzu, Georgu Baselitzu. 2007 m. Frankfurto „Schirn Kunsthalle“ vyko milžiniška menininko kūrybos retrospek­tyva.

A. R. Penckas. „Odekolonas“, 1975 (Niujorko modernaus meno muziejus)

Amerikos PEN centras („PEN America“) 2017 metų Barbaros Gold­smit premiją „Laisvė rašyti“ skyrė ukrainiečių režisieriui Olegui Sencovui. Menininkas nuteistas 20 metų nelaisvės – kalinamas kolonijoje Rusijoje. „PEN America“ puslapyje rašoma, jog Sencovas „atvirai kritikavo Rusijos invaziją į Ukrainą ir Krymo prisijungimą“. O. Sencovas nuteistas vien už tai, kad reiškė savo nuomonę. Nuo 1987 m. Amerikos PEN centras Barbaros Gold­smit premija yra apdovanojęs daugiau kaip 50 rašytojų iš viso pasaulio.

2017 m. „Pictet“ premijos laureatu tapo airių fotografas Richardas Mosse’as. Premija skirta už šiluminių žemėlapių seriją, sukurtą karine kamera, kuri pagal tarptautinę teisę klasifikuojama kaip ginklas. Aukštųjų technologijų stebėjimo prietaisu, aptinkančiu kūno šilumą 30 km spinduliu, Mosse’as nuo Artimųjų Rytų iki Afrikos fiksavo pabėgėlių kelionę. Kitų 12 fotografų, patekusių į trumpąjį sąrašą, darbai pagal šiųmetę erdvės temą varijavo nuo nuosaikių iki kosminių. 2008 m. įsteigtu apdovanojimu siekiama per fotografiją atkreipti pasaulio dėmesį į tvarumo, ypač ekologijos, problemas.

Kitąmet bus minimos 150-osios architekto ir dizainerio Charleso Rennie Mackintosho gimimo metinės. Jis laikomas Glazgo mokyklos, moderno architektūros krypties, tėvu. Ta proga Klevingrovo meno galerijoje ir muziejuje (Glazgas, Škotija) bus surengta dar niekur nerodytų Mackintosho ir jo amžininkų (Margaret Macdonald, Frances Macdonald ir Jameso Herberto McNairo) darbų paroda. Ekspoziciją sudarys ir pirmą kartą rodomi kūriniai.

Charleso Rennie Mackintosho suprojektuotas namas

Portalo www.lithub.com redaktoriai išrinko, jų manymu, nepadoriausius prozos knygų viršelius. Ar išdrįstumėte tokią knygą skaityti troleibuse?

Kultūra plius Nr. 3610

Jungtinėje Karalystėje „Westertones“ premijos už knygą vaikams laimėtoja paskelbta Kiran Millwood Hargrave. 27-erių poetę ir dramaturgę parašyti debiutinę novelę „Mergaitė iš rašalo ir žvaigždžių“ („The Girl of Ink and Stars“) įkvėpė kelionės į vulkaninę La Gomeros salą ir tradiciniai Kanarų salų pasakojimai. Iliustruotos knygos kategorijoje laimėjo Lizzy Stewart knyga „Sode yra tigras“ („There’s a Tiger in the Garden“), o fikcijos vyresniems vaikams kategorijoje –­ Patrice Lawrence „Orangeboy“. 5 tūkst. svarų prizas, kurio laimėtoją renka išskirtinai knygynai, remia debiutuojančius vaikų literatūros autorius.

1998 m. gegužės 2 d. įvyko Hog­vartso mūšis, pabaigęs Antrąjį burtininkų karą – Voldemortas žuvo visiems laikams. (J. K. Rowling „Haris Poteris ir Mirties relikvijos“)

Gegužės 4 d. Alisa įkrinta į triušio urvą. Ši data taip pat yra tikrosios Alisos, tapusios personažo prototipu, gimtadienis. (L. Carrollio „Alisa stebuk­lų šalyje“)

Gegužės 5 d. Džonatanas Harkeris sutinka grafą Drakulą. (B. Stokerio „Drakula“)


Balandžio 21 d. įteikti kasmetiniai Latvijos literatūros apdovanojimai. Geriausiu eilėraščių rinkiniu išrinkta Jurio Kronbego knyga „Balkone / bet, jeigu visą laiką...“ („Uz balkona / bet ja visu laiku...“). Geriausia proza – Janos Eglės „Į šviesą“ („Gaismā“). Geriausias vertimas į užsienio kalbą – Zigurdo Skābardžio išverstas Irvino Welsho roma­nas „Porno“. Geriausia vaikiška knyga –­ Uldžio Auseklio „Kačiukai saulutėse“ („Kaķēns margrietiņās“). Geriausias debiutas – Jānio Tomašo poezijos knyga „Juodos darbo pirštinės“ („Melnie darba cimdi“).


Romanai ir vertėjai iš Izraelio, Norvegijos, Danijos, Prancūzijos ir Argentinos varžosi dėl „Booker International“ premijos. Trumpajame sąraše atsidūrė: Mathiaso Enardo „Kompasas“ („Compass“), iš prancūzų kalbos vertė Charlotte Mandell; Davido Grossmano „Arklio žingsniai“ („A Horse Walks“), iš hebrajų kalbos vertė Jessica Cohen; Roy Jacobseno „Nematyta“ („The Unseen“), iš norvegų kalbos vertė Donas Bartlettas ir Donas Shaw; Dorthe’s Nors „Veidrodis, petys, ženklas“ („Mirror, Shoulder, Signal“), iš danų kalbos vertė Misha Hoekstra; Amoso Ozo „Judas“, iš hebrajų kalbos vertės Nicholasas de Lange; Samantos Schweb­lin „Karščiuojantis sapnas“ („Fever Dream“), iš ispanų kalbos vertė Megan McDowell.


Indija rengiasi ekranizuoti „Mahabharatą“. Dviejų dalių filmą, pavadintą „Randamoozham“, apie seniausią sanskritu parašytą knygą ketina paremti Jungtinių Arabų Emyratų milijonierius B. R. Shetty. Filmui planuojama skirti 120 mln. svarų. Ši suma gerokai lenkia rekordininką, dviejų dalių epą „Baahubali“ (I dalis – 2015 m.), kainavusį 51 mln. svarų. Numatyta, kad scenarijų filmui kurs malajalių rašytojas ir scenaristas M. T. Vasudevanas Nairas, filmą režisuos buvęs reklamų kūrėjas V. A. Shrikumaras Menonas, o pagrindinis Bhimos vaidmuo teks indų aktoriui Mohanlalui Viswanathanui Nairui.


Australijoje Nacionalinės fotografinio portreto premijos laimėtoju paskelbtas Gary Grealy. 25 tūkst. dolerių apdovanojimas skirtas už buvusio ABC televizijos žinių vedėjo, gamtovaizdžių fotografo Richardo Morecrofto ir dailininkės Alison Mackay portretą. Grealy nurungė itin gerai įvertintus Johną Benavente’ą ir Brettą Canetą-Gibsoną. Laimėtojo fotografija kartu su 49 trumpojo sąrašo darbais iki gegužės mėn. bus eksponuojama Kanberos nacionalinėje portretų galerijoje. Trumpąjį sąrašą žiuri sudarė iš daugiau nei 3000 dalyvių.


Dominyko Urbo premija už vertimo debiutą skirta Aistei Kučinskienei, o LLVS bičiulių skulptūrėlė – sanskritologui Vyčiui Vidūnui. Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga kviečia į renginį 2017 m. gegužės 9 d., antradienį, 17 val. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4).


30 tūkst. svarų premija „Wellcome“ atiteko prancūzų rašytojai Maylis de Kerangal. Romanas apie širdies operaciją „Pataisyk gyvenimą“ („Réparer les vivants“) pasakoja 24 val. trunkančią istoriją. Tai pirmoji šį apdovanojimą gavusi verstinė knyga, aptarianti tragediją ir viltį, pasižyminti originalumu ir gebėjimu keisti skaitančiųjų gyvenimą. Premija skiriama už grožinį arba dokumentinį kūrinį sveikatos ir medicinos tematika.

Tarptautinis arabų literatūros apdovanojimas atiteko Mohammedui Hasanui Alwanui. 50 tūkst. dolerių prizas skirtas už istorinį romaną „Maža mirtis“ apie sūfijų mistiką ir Andalūzijos keliautoją Muhyiddiną Ibn ‘Arabi, gyvenusį musulmoniškoje Ispanijoje 1165 m. ir mirusį 1240 m. Damaske.


Didžiojoje Britanijoje 17 % smuko elektroninių knygų pardavimai. T. y. iki 204 mln. svarų. Panašu, kad britai grįžta prie spausdintų knygų. „Nepasakyčiau, kad elektroninių knygų era baigėsi, tačiau žmonės pavargo nuo ekranų ir daugybės jų naudojimosi funkcijų. Spausdinta knyga – tai galimybė nuo to pabėgti“, –­ teigia leidėjų asociacijos direktorius Stephenas Lotinga.


Australijoje „Stellos“ premijos laimėtoja išrinkta Heather Rose. 50 tūkst. dolerių rašytoja gavo už ro­maną „Modernios meilės muziejus“, paremtą Marinos Abramovich meno darbais. Knygoje interpretuo­jamas jos 2010 m. performansas Niujorke „Menininkas yra dabartis“. Į trumpąjį sąrašą pateko E. Maguire („Nelaimingas atsitiktinumas“), C. de Saint Phalle („Poumė ir Aleksandras“), M. B. Clarke („Neapykantos rasė“), G. Blain („Tarp vilko ir šuns“) ir C. Taylor („Merdėjimas. Memuarai“). Visos trumpojo sąrašo autorės gavo 3 tūkst. dolerių ir 3 savaičių kūrybines dirbtuves Point Adise (Viktorija).

2017 m. Didžiosios Britanijos rinkimus į Parlamentą apipavidalins menininkė Cornelia Parker. Ją pasirinko Bendruomenių rūmų pirmininko patariamasis komitetas meno kūrinių klausimais. Kūrėja gali laisvai rinktis rinkimų nušvietimo būdą, o po jų turės pristatyti gatavą kūrinį, kuris bus pridėtas prie parlamentinės kolekcijos. Parker yra pirmoji moteris pasirinkta šiai užduočiai. Jai skirta 17 tūkst. svarų komisinių, bus padengtos kelionių išlaidos. Pirmasis rinkimų menininkas Jonathanas Yeo 2001 m. nutapė tuomečių partijų lyderių Tony Blairo, Williamo Hague ir Charleso Kennedy portretų triptiką, kurio proporcijos atitiko rinkimų rezultatus.

Kultūra plius Nr. 3609

Astridos Lindgren memoria­linį apdovanojimą pelnė vokiečių iliustratorius Wolfas Erlbruchas. Jis aplenkė 266 konkurso dalyvius iš 60 šalių ir pelnė didžiausią pasaulyje piniginį prizą – 5 mln. Švedijos kronų. Žiuri laimėtoją apibūdino kaip atsargų ir globėjišką vizionierių, kuris egzistencinius klausimus formuluoja įvairaus amžiaus skaitytojams suprantama ir prieinama kalba. Premija skiriama už aukščiausios meninės kokybės darbą, atsispindintį humanistines Lindgren vertybes.

 Wolfo Erlbrucho knygos „Antis, mirtis ir tulpė“ iliustracija

Paskelbti 2017 m. Pulitzerio premijos laureatai. Apdovanojimas grožinės literatūros kategorijoje už geriausią romaną „Požeminis geležinkelis“ („The Underground Railroad“) atiteko Colsonui Whiteheadui. Geriausia pjese dramaturgijos kategorijoje pripažintas Lynnos Nottage kūrinys „Prakaitas“ („Sweat“). Poezijos kategorijoje nugalėjo Tyehimbos Jesso knyga „Olio“.

Skelbiami „Pirmosios knygos“ konkurso nugalėtojai. Poezijos kategorijoje laimėjo Dovydo Grajausko eilėraščių rinkinys „Apie reiškinius“, Virginijos Rimkaitės apysaka „21 a“ nugalėjo prozos kategorijoje. Šiemet leidykla gavo 25 poezijos ir 18 prozos rankraščius. Poe­zijos kūrinius vertino V. Braziūnas, D. Čepauskaitė ir A. Valionis. Prozos kūrinius – L. S. Černiauskaitė, L. Degėsys ir R. Šerelytė. Konkurso nugalėtojų knygos bus išleistos šiemet.


Prestižinę Tedo Hugheso poe­zijos premiją gavo jutuberė Hollie McNish už trečią rinkinį „Man niekas nesakė“. Tai juokinga ir rimta, humaniška ir sąmoningumą žadinanti poezijos rinktinė, iš priešakinių motinystės fronto linijų pasakojanti apie pogimdyvinio intymaus gyvenimo tabu, maitinimą krūtimi, netekties jausmą pagimdžius, taip pat apie džiaugsmą auginant vaikelį. Rinkinį sudaro išpažintiniai eilėraščiai ir dienoraščiai nuo nėštumo pradžios iki trečio dukters gimtadienio. Poetės įrašai jutube peržiūrėti daugiau nei 4 mln. kartų. Premiją sudaro beveik 6 tūkst. Eur.


„TeatroLieve“ (Italija) mono­spektaklis „Skaitančio aktoriaus improvizacijos“ vaidintas be žiūrovų. Nors nebuvo nupirktas nė vienas bilietas, aktorius ir teatro meno vadovas Giovanni Mongiano nusprendė neatšaukti jau 69 kartus rodyto spektaklio. Vieninteliai žiūrovai buvo kasininkė ir apšvietėjas. „Taip pasielgiau vien iš meilės teatrui. Vaidindamas atidaviau visą save, jei to nebūčiau padaręs, labai gailėčiausi ir negalėčiau užmigti“, – sakė G. Mongiano.

Nuotrauka iš „TeatroLieve“ archyvo

Šiemet vieną prestižiškiausių architektūros konkursų „Skyscraper Competition“ laimėjo lenkai Pawełas Lipińskis ir Mateuszas Frankowskis už projektą „Mashambas Skyscraper“. Nuo 2006 m. žurnalo „eVolo“ organizuojamam konkursui šiais metais pateikti 444 ateities dangoraižių projektai, ne tik turintys parodyti šiuolaikinės architektūros galimybes, bet ir spręsti socialines, ekonomines bei ekologines problemas. Nugalėtojai suprojektavo gyvenamosios, visuomeninės ir žemės ūkio paskirties pastatą Užsachario Afrikai. Antrą vietą užėmė amerikiečiai Tianshu Liu ir Linshen Xie, trečią – ispanas Javieras Lópezas-Menchero Ortizas de Salazaras.

„Mashambas Skyscraper“ vizualizacija

Nuo šių metų menininkai, kuriems per 50, galės varžytis dėl Turnerio apdovanojimo. Prestižinis Britanijos vaizduojamųjų menų konkursas anksčiau buvo skirtas kylančioms žvaigždėms. Iki šiol taikytos amžiaus cenzo taisyklės pakeistos ir pripažinta, kad žmogus niekada nėra per senas siekti kūrybinių aukštumų.


Prancūzijos himnui „Marselietė“ šiemet sukanka 225 metai. Kūrinio melodiją ir žodžius Strasbūre 1792 m. sukūrė nacionalinės gvardijos karininkas R. de Lilis, kompozitorius H. Berliozas „Marselietę“ pritaikė orkestrui, o Prancūzijos himnu ji tapo 1795 m.

Elektroninė leidykla „Naujas vardas“ išleido pirmąją Virginijos Kulvinskaitės poe­zijos knygą „Ant­rininkė“. Nemokamai leidinį atsisiųsti galima iš naujasvardas.lt/knygos/virginija-kulvinskaite-antrininke-poezija.

Kultūra plius Nr. 3608

Pirmą kartą Prancūzijos vidurinėse mokyklose į privalomos literatūros sąrašą įtraukta autorė moteris. Pakeitimą inicijavo švietimo ministrui įteikta peticija su 20 tūkst. parašų, protestuojanti dėl seksizmo egzaminų programoje. Nuo rugsėjo vyriausiųjų klasių moksleiviai turės nag­rinėti XVII a. Madame de Lafayette dvaro romaną „Princesė de Monpansjė“ ir to paties pavadinimo B. Tavernier 2010 m. filmą. Tai pirmasis autorės romanas, išleistas anonimiškai, ir vienas pirmųjų apskritai išleistų Prancūzijos grožinių kūrinių.

Kadras iš filmo „Princesė de Monpansjė“

Londono dizaino muziejuje eksponuojama 6 pastatų – „Mask­vos vaiduoklių“ – projektų paroda. Tai didžiausia pasaulyje biblioteka, Sovietų rūmai su aukštesne už Laisvės statulą Lenino skulptūra ir pan. Pastatų dizainą XX a. 3–4 dešimtmetyje sukūrė jaunų, drąsių architektų karta, bet projektai nebuvo realizuoti, išskyrus vieną – mauzoliejų Raudonojoje aikštėje, pastatytą 1924 m. Greta architektūrinių piešinių eksponuojami to laikotarpio meno darbai, propaganda, publikacijos, net šiurpiai detali bend­ruomeninio gyvenimo dienotvarkė. Paroda veiks iki birželio 4 d.


Visą balandžio mėnesį Varšuvoje vyks akcija „Eilėraščiai mieste“. Per renginį numatyta įvairiai išplatinti 16 Europos šalių poetų (tarp jų ir A. Kaziliūnaitės) kūrinius, dalis jų parašyta būtent šiai akcijai. Juos bus galima perskaityti plakatuose visuomeninio transporto stotelėse, ant tvorų, kavinėse ant puodelių, knygynuose ir bibliotekose ant skirtukų su išsirinkta knyga ir pan.


Poetas ir vertėjas Uldis Bėrzinis gavo Latvijos literatūros metų apdovanojimą už viso gyvenimo nuopelnus. Anot ekspertų komisijos atstovės, literatūros projektų vadovės L. Piešinios, laureatas atvėrė dangiškąsias latvių kalbos galimybes: „Koranas, Biblija, Edos giesmės – rodos, jo kelionės pasaulio ir kalbų laiko erdve neturi ribų. Personifikuota poezijos forma, gebėjimas gimtąja kalba įvertinti kitų kalbų ir kultūrų turtus, sak­ralinių tekstų vertimai skatina žavėtis ir perprasti U. Bėrzinį. Pasiekęs meist­riškumo aukštumas, jis lieka ištikimas gimtosios kalbos darbininkas.“


Šių metų Pen/Nabokovo premija už literatūrinius pasiekimus užsienyje atiteko Sirijos rašytojui Ali Ahmadui Saidui Esberui-Adoniui. Komisija skyrė 50 000 $ apdovanojimą už rašytojo poeziją, literatūros kritiką ir vertimus, tiesiančius tiltus tarp skirtingų kultūrų.


Frankfurto muzikos mugėje pristatomi Lietuvos kompozitoriai. Lietuvos muzikos informacijos centras mugėje eksponuoja natų rinkinius: nuo XX a. pr. klasikų iki šiandienos jaunųjų autorių, nuo koncertinio repertuaro iki edukacinių kūrinių pradinukams. Iš viso reprezentuojama daugiau nei 50 Lietuvos kompozitorių. Lietuvos stende taip pat pristatomi ir Kompozitorių sąjungos bei jos fondo išleisti leidiniai.


Sulaukęs 87 m. mirė Nobelio literatūros premijos laureatas Derekas Walcottas. Karibų Homeru vadinamas rašytojas gimė 1930 m. sausio 23 d. Mažųjų Antilų salyne. 1992 m. gavo Nobelio premiją už epinę poemą „Omeros“, kurią parašė įkvėptas „Iliados“ ir „Odisėjos“. Walcottas taip pat žinomas kaip daugiau nei 80 pjesių autorius ir režisierius, kūriniuose nag­rinėjęs Karibų gyventojų identitetą politinių ir rasistinių kovų fone.

Derek Walcott

Šis lapas – debesis

Šis lapas – debesis, tarp jo nudilusių kraštų
su pertrūkiais atsiveria kalnai, paskui iškyšulys
pranyksta, bet giedros mėlynės paraštėj
nušvinta jūros prorėžos ir ištisa šalis –
sala, atspėjus savo vardą: ochri̇̀nė jos pluta,
ūksmingi kloniai, kelio posūkiai, suvėrę
žvejų gyvenvietes ant siūlo, nebyli balta
galingos gožos skiauterė; žuvėdros taiko strėlę
tykion artėjančio miestelio prieplaukon, kuriai
atliepia gatvių vos įskaitomos eilutės, mirga
du garlaiviai, vilkikas, protėvių kanojos,
škunų sąnariai –
ir debesis vėl dengia lapą, ir švariai
nuplovęs popierių ilgam užverčia knygą.

Vertė Tomas Venclova


Mirė švedų rašytojas Torgny Lindgrenas (1938 06 16–2017 03 16). Debiutavo 1965-aisiais, tačiau jam pasaulinę šlovę atnešė 1982 m. parašytas ir vėliau ekranizuotas romanas „Gyvatės pėdsakas ant uolos“. Į lietuvių kalbą išverstos 8 autoriaus knygos: „Meilės dievas Frėjus“, „Betsabėja“, „Kamanių medus“, „Dorė Bib­lija“ ir kt.


Pristatytas 3 tomų leidinys, kuriame 99,9 % tikslumu atvaizduotos freskos Siksto koplyčioje (Vatikanas). Kiekvienas tomas sudarytas iš 870 p. ir sveria po 9 kg; daugiau nei 220 p. atspausdinta masteliu 1:1 (įskaitant ir Michelangelo „Adomo sutvėrimą“ bei Jėzaus veidą „Paskutiniame teisme“). Taip pat perteikiamos mozaikinės grindys ir XV a. kitų autorių freskos. Rinkinio tiražas (1999 egz.) skirtas bibliotekoms ir kolekcininkams. Iš viso padaryta 270 tūkst. skaitmeninių kadrų, ateityje itin praversiančių restauruojant koplyčią. Rinkinio vertė 12 tūkst. Eur. Paskutinį kartą koplyčios freskos fotografuotos vykdant restauraciją 1980–1994 m.


Taikydamas ritualinę magiją menininkas įkalino save automobilyje. Vis dėlto tai labiau mokslo sritis, tačiau menininkui, filosofui, programuotojui J. Brid­le’ui mokslas ir magija mažai skiriasi. Maginėje praktikoje druskos apskritimas reiškia apsaugą nuo išorės arba nuo to, kas viduje. Punktyrinė linija kelių eismo taisyklėse leidžia, o ištisinė draudžia automobiliui važiuoti. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo tarsi smagus eksperimentas, tačiau kelia daug minčių savaeigių automobilių inžinieriams. Tiesa, kūrinyje užfiksuotas paprastas automobilis, kurį Bridle’as naudoja savo tyrinėjimams ir programų rašymui, tačiau jis yra puikiai susipažinęs su autonominio judėjimo principais.

Praėjusią savaitę Kaire archeo­logų atrasta 8 (dabar – jau 9) m statula vaizduoja visai ne faraoną Ramzį II. Tai paneigė Egipto senienų ministras. Nedrąsiai, tačiau spėjama, jog ten – mažiau žinomas faraonas Psamtekas I, valdęs 600 m. vėliau nei Ramzis II. Mokslininkai ant statulos atrado užrašytą vieną jo vardų. Yra galimybė, nors ir menka, kad jis tiesiog panaudojo Ramziui II iškaltą statulą. Istorijoje Psamtekas I siejamas su asirų išvarymu, stabilumo bei vienybės įvedimu ir tradicinės egiptietiškos kultūros atgaivinimu.


Trečiai pagal dydį Naujosios Zelandijos upei Vanganujui suteiktos žmogaus teisės. Vieną ilgiausiai trukusių teisinių procesų šalyje laimėjo iviai – vietinė maorių gentis. Nuo šiol juridiškai upė yra žmogus (taip pat kaip ir įmonės) ir turės 2 atstovus, kurie gins jos interesus. Tai nereiškia, kad Vanganujis kandidatuos kituose parlamento rinkimuose. Vietiniai gyventojai, susirūpinę dėl upės taršos, nusekimo ir su tuo susijusių įvairių augalijos bei gyvūnijos rūšių lemties, turės galimybę kovoti su žalą darančia veikla. Dar prieš 4 m. nauja Ekvadoro konstitucija užtikrino tam tikras teises upėms, miškams ir kitiems natūraliems esiniams, tačiau daugelyje teisinių sistemų gamta vis dar neturi jokių teisių.

Vanganujis. Marianne Archibald nuotrauka

Buvęs JAV prezidentas Geor­ge’as W. Bushas šiemet išleido savo tapybos knygą su karo veteranų portretais. Bushas aršiai kritikuojamas dėl šalies įtraukimo į du užsitęsusius karus. Tai gali būti viena priežasčių, kodėl, pasibaigus kadencijai, jis įkūrė institutą, padedantį Irake ir Afganistane buvusiems kariams grįžti prie civilių gyvenimo. Knygą, jau tapusią bestseleriu, sudaro 66 aliejiniai vyrų ir moterų, su kuriais Bushas bend­ravo asmeniškai, portretai bei greta parašytos kiekvieno jų istorijos. Neprofesionalus menininkas portretus tapė iš fotografijų, tačiau labai rūpestingai ir pagarbiai. Jam įtaką padariusiais menininkais įvardijo L. Freudą, W. Thiebaudą, J. Wyethą ir kitus.

Foto iš mediatekos

Eugenijaus Ališankos fotografijų paroda „Tanakos keliu“
Galerijoje „Vartai“ kolektyvinė paroda „Kūnas ir tamsa“
Pašnekesiai #2: Rytis Zemkauskas
Pirmas „Spički“ koncertas po 5 metų pertraukos
Verstinės ukrainiečių literatūros skaitymai

Loading

Naujausias žurnalo numeris:

 Žurnalas prekybos vietose pasirodo penktadienį.

Elektroninė versija – vėliau, artimiausią trečiadienį čia

   

 

 

 

Rėmėjai

 

 

 

 

{nomultithumb}

Komiksai

mt_ignore: 10 litų

mt_ignore: Dusburgiečio kronika

 

 

 

 

Menininkų portretai

{nomultithumb}

Draugai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Literatūra ir menas © 2016

Skaičiukai