Kultūra plius Nr. 3646

Sausio 20 d. vienas geriausių Čikagos angiochirurgų Ričardas Kimb­las (Harrisonas Fordas) suimamas už žmonos Helen (Sela Ward) žmogžudystę, nors tik­rasis žudikas – įsilaužėlis į Kimblų namus, su kuriuo susigrumia Ričardas („Bėglys“, rež. Andrew Davisas, 1993).

1951 m. sausio 23 d. gimė Angusas Makgaiveris (Richardas Deanas Andersonas), dirbantis „Fenikso“ organizacijoje Los Andžele problemų sprendėju. Iš tiesų jis – fiktyvaus JAV vyriausybės Išorinės tarnybos departamento agentas. Iš keblių situacijų jis geba išsisukti išradingai; su savimi nuolat nešiojasi Šveicarų armijos peilį ir lipnios juostos ritinėlį (serialas „Makgaiveris“, 1985–1992).

1979 m. sausio 24 d. gimė Dinas Vinčesteris (Jensenas Acklesas), vyresnysis Semo (Jaredas Padalecki) brolis ir antgamtinių būtybių (vampyrų, demonų, vilkolakių etc.) medžiotojas (serialas „Išrinktieji“ / „Supernatural“).

Sausio 26 d. gimė Giderojus Lokhartas, garsus narcizas burtininkas, parašęs daug knygų apie tamsias būtybes. Ant­rais Hario mokslo metais jis pasirodo kaip naujasis apsigynimo nuo juodosios magijos mokytojas (J. K. Rowling. „Haris Poteris“).

„Gallimard“ leidykla atšaukė planus išleisti kontroversišką Louis-Ferdinand’o Céline’o esė kny­gą. Praėjusią savaitę leidykla sukėlė protestų bangą ketinimu išleisti 1000 puslapių antisemitinių pamfletų rinkinį, sukurtą tarp 1937 iki 1941 metų. Autorius nepageidavo, kad pamfletai būtų pakartotinai išleisti, tačiau jo 105-erių našlė Lucette Destouches tokį sutikimą davė. Leidyklos atstovai teigia, kad pamfletai priklauso negarbingiausiam Prancūzijos antisemitizmo istorijos puslapiui, tačiau jų cenzūra neleidžia nušviesti kūrinių ideo­loginio pagrindo ir pritraukia tik nesveiką smalsumą. Prancūzijoje niekada neuždraustiems pamfletams autorinės teisės nustos galioti 2031 metais.

Sausio 9 d. išdalyti žurnalo „Polityka“ Pasai 7 sričių menininkams. Komisija nusprendė, kad 2017 m. Lenkijoje labiausiai nusipelnę kūrėjai: kino – Jagoda Szelc už filmą „Bokštas. Giedra diena“, teatro – Michałas Borczuchas už spektaklius „Viskas apie mano motiną“ ir „Ktulo šauksmas“, vizualinių menų – Normanas Leto už filmą „Photon“, literatūros – Marcinas Wicha už knygą „Daiktai, kurių neišmečiau“, rimtosios muzikos – dainininkė Joanna Freszel, populiariosios muzikos – grupė „Hańba!“ už albumą „Będą bić!“, skaitmeninės kultūros – „Blober Team“ (Mateuszas Lenartas, Andrzejus Mądrzakas, Wojciechas Piejko) už kompiuterinį žaidimą „Observer“. Pasai įteikti 25 kartą. Šį apdovanojimą anksčiau yra gavę: kino režisieriai Agnieszka Holland, Janas Jakubas Kolskis, Krzysztofas Krauze, Robertas Glińskis, teatro režisieriai Krystianas Lupa, Krystyna Meissner, Janas Klata, Grzegorzas Jarzyna, dailininkas Stasys Eidrigevičius, rašytojai Olga Tokarczuk, Stefanas Chwinas, Jerzis Pilchas, Andrzejus Sapkowskis, Dorota Masłowska, kompozitorius Krzysztofas Pendereckis, trimitininkas Tomaszas Stańko ir daugelis kitų.

2017 m. T. S. Elioto premijos laureatu tapo poetas Oceanas Vuon­gas. Eilėraščių rinkinyje „Naktinis dangus su kiauryminėmis žaizdomis“ („Night Sky With Exit Wounds“) apmąstomos tris žmonių kartas trukusio karo pasekmės. O. Vuongas gimė Saigone, metus praleido pabėgėlių stovykloje ir būdamas dvejų emigravo į JAV, čia jį augino motina, močiutė ir teta. Du poeto gyvenimo aspektai – jo seksualumas ir tėvo nebuvimas šalia – atsikartoja kūryboje, keletas eilėraščių primena graikų mitus apie tėvo ir sūnaus santykį. O. Vuongas yra antras debiutuojantis poetas, laimėję T. S. Elioto premiją; pirmoji – Sarah Howe už knygą „Nefritinė kilpa“ („Loop of Jade“) 2015 m.
2274 m. sausio 18 d. Loganas 5 (Michaelas Yorkas), Džesika 6 (Jenny Agutter) ir senis (Peteris Ustinovas) grįžta į miestą po žeme. Įrodydamas, kad žmonės gali gyventi ilgiau nei 30 metų, Loganas sukelia pagrindinio kompiuterio perkaitimą, taip sunaikindamas Prieglobsčio palaikymo sistemą, ir visi gyventojai patenka į žemės paviršių („Logano pabėgimas“, rež. Saulas Davidas, 1976).


Kultūra plius Nr. 3645

Sausio 12 d. Radiatoriškėse gimė vilkikas Bruolis (įgarsino Larry the Cable Guy; liet. Gediminas Girdvainis), geriausias Mončio Makvyno-Žaibo (įgarsino Owenas Wilsonas; liet. Leonardas Pobedonoscevas) draugas („Ratai“, rež. Johnas Lasseteris, 2006).

1992 m. sausio 12 d. įjungiamas „HAL 9000“. Tai pagrindinis Arthuro C. Clarko kūrinio antagonistas – heuristiškai užprogramuotas algoritminis kompiuteris, kitaip tariant, dirbtinis intelektas, sukurtas kontroliuoti erd­vėlaivio „Discovery One“ sistemą ir bendrauti su astronautų įgula. Kino adaptacijoje „HAL 9000“ vaizduojamas kaip raudonai ar geltonai žybsintis fotokameros lęšis (Arthuras C. Clarkas. „2001 metų kosminė odisėja“).

1972 m. sausio 14 d. erdvėlaivis „Liberty 1“, arba „Ikaras“, pakilęs nuo Kenedžio kalno, praskrenda pro Hasleino linkį, kuris iškreipia laiką ir paveikia erdvėlaivio mechanizmus, todėl erdvėlaivis su 4 astronautais patenka į Žemę, valdomą beždžionių (knygų, komiksų, filmų ir TV serialų frančizė „Beždžionių planeta“, prasidėjusi nuo 1963 m. Pierre’o Boulle’io romano „La Planète des Singes“).

1796 m. sausio 15 d. Džeinė (Anne Hathaway) be artimųjų pritarimo pradeda gyventi su Tomu Lefrojumi (Jamesas McAvoy’us), bet persigalvoja sužinojusi, kad jo šeimą išlaiko dėdė – lordas vyriausiasis Londono teisėjas Langua (Ianas Richardsonas), o Džeinės ir Tomo santuoka nublokštų juos į skurdą, ir per ilgą laiką tai sugriautų judviejų laimę („Maištingoji Džeinė“, rež. Julianas Jarroldas, 2007).

3019 m. sausio 15 d. Gendalfas Pilkasis per kautynes Morajos kasyklose su Balrogu nukrenta nuo tilto į prarają, tačiau ne žūsta, o tampa Gendolfu Baltuoju (J. R. R. Tolkienas. „Žiedų valdovas“).

Sausio 16 d. gimė Volis Vestas, taip pat žinomas kaip Vaikis Žybsnis (Kid Flash) arba trečiasis Žybsnis (Flash). Turi galią judėti greičiau už šviesą (DC komiksai).

Panevėžio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje 2018 m. sausio 12 d. devintoji Kazio Barėno premija įteikiama Virginijai Rimkutei už apysaką „21 a“. Premija įsteigta lietuvių išeivijos Didžiojoje Britanijoje veikėjų Marijos ir Kazimiero Barėnų sumanymu paskatinti gabų jauną prozininką (iki 35 metų).

Virginija Rimkutė. Joanos Sribaliūtės nuotrauka

Karališkoji Švedijos mokslų akademija paviešino 70 pretendentų į Nobelio literatūros premiją. Tiesa, pavardės viešinamos tik praėjus 50 metų po premijos įteikimo. 1967 m. dokumentai atskleidžia machinacijas, vykusias Nobelio komitete renkant Gvatemalos atstovą Miguelį Angelį Asturiasą laimėtoju už ryškius literatūrinius pasiekimus, stiprius saitus su Lotynų Amerikos indėnų tradicijomis ir nacionaliniais bruožais. Tarp svarstytų autorių minimi Samue­lis Beckettas, Saulas Bellow, Law­rence’as Durrellis, E. M. Forsteris, Georges’as Simenonas, Ezra Poun­das, J. R. R. Tolkienas ir kiti. Beje, iš 70 autorių 1967 m. buvo tik 5 moterys: Marie Luise Kaschnitz, Katherine Anne Porter, Anna Seghers, Judith Wright ir Lina Kostenko. Visas sąrašas www.svenskaakademien.se/akademien/akademiens-arkiv/nobelarkivet-1967.

Paskelbti 2017 m. „Costa“ knygų apdovanojimų laureatai. Geriausiu romanu išrinktas Jono McGregoro „Rezervuaras 13“ („Reservoir 13“). Geriausiu debiutiniu romanu tapo Gail Honeymaan „Eleanorai Olifant viskas gerai“ („Eleanor Oliphant Is Completely Fine“). Geriausia biografija – Rebeccos Stott „Lietaus dienomis“ („In the Days of Rain“). Poezijos kategorijoje po mirties apdovanota Helen Dunmore už paskutinį eilėraščių rinkinį „Bangoje“ („In the Wave“). Knygos vaikams kategorijoje laimėjo Katherine Rundell „Tyrinėtojas“ („The Explorer“). Sausio 31 d. iš 5 paskelbtų laurea­tų bus išrinktas „Costa“ metų knygos laimėtojas, gausiantis 34 tūkst. €. Apdovanojimas, įsteigtas 1972 m., skiriamas išskirtinai Didžiosios Britanijos ir Airijos autoriams.

Indijoje svarstoma apriboti vietinių turistų srautą į Tadžmahalą. Kasdien lankytojų skaičius būtų ribojamas iki 40 tūkst., apsilankymo truk­mė – iki 3 val., o kaina vietiniams – 0,53 €. Užsieniečiams ribojimai nebūtų taikomi, o bilieto kaina jiems – 13,17 €. Taip ketinama bent iš dalies apsaugoti XVII a. monumentą nuo taršos ir susidėvėjimo. Indijos pajamos iš turizmo gana kuklios, o apsilankymai šalyje sudaro vos 1 % pasaulinių kelionių. Kasmet Tadžmahalą aplanko maždaug 8 mln. turistų, kai Uždraustasis miestas Pekine pritraukia apie 15 mln. lankytojų, o Disneilandas – apie 18 mln. Anot Indijos turizmo ministerijos, per trejus metus Tadžmahalo remontui išleista 1,36 mln. €, investicija per šį laikotarpį atsipirko 9,97 mln. € iš bilietų pardavimų ir turistų.

 

Kultūra plius Nr. 3644

Išrinkti 2017 m. Jaunojo kino kritiko konkurso laureatai. 14–15 metų kategorijoje pirmą vietą laimėjo Kamilė Samusiovaitė (Ukmergės A. Smetonos gimnazija) už filmo „Emilija iš Laisvės alėjos“ (rež. D. Ulvydas) recenziją. Antrą vietą – Adelė Unikauskaitė (Ukmergės J. Basanavičiaus gimnazija), recenzavusi filmą „Neatmenu tavo veido“ (rež. R. Banionis). Trečia vieta – Rugilei Godliauskaitei (Ukmergės J. Basanavičiaus gimnazija) už filmo „Riešutų duona“ (rež. A. Žebriūnas) recenziją. 16–18 metų kategorijoje pirmą vietą laimėjo Ugnė Tumosaitė (Klaipėdos Vydūno gimnazija) už filmo ,,Pradžia“ (rež. Ch. Nolanas) recenziją. Antra vieta – Martynui Kliučininkui (Kauno J. Grušo meno gimnazija) už filmo „Mamytė“ (rež. X. Dolanas) recenziją. Trečia vieta – Aistei Mažuolytei (Pasvalio P. Vileišio gimnazija) už filmo „Rokas ir jo broliai“ (rež. L. Visconti) recenziją.

Tapytojas QI Baishi tapo pirmuoju kinu, įstojusiu į „100 mln. dolerių klubą“. Menininkas geriausiai žinomas dėl kaligrafijos darbų, tad nenuostabu, jog kūrinys-rekordininkas – 1925 m. tušu atliktas 12 dalių kūrinys „12 kraštovaizdžio ekranų“. Jį gruodžio 17 d. „Poly Beijing“ aukcione už 140,8 mln. dolerių įsigijo anonimu išlikti pageidavęs asmuo. Tai brangiausiai kada nors aukcione nupirktas kino darbas. 100 mln. dolerių ribą aukcionuose yra peržengę tik 15 paveikslų (A. Warholo, P. Picasso ir kt.), tiesa, nemažai tokios vertės piniginių perlaidų atliekama privačiai. 

Didžiojoje Britanijoje paskelbtas 2017-ųjų Karalienės medalio už poeziją laimėtojas. Juo tapo Paulas Muldoonas, 51-erių poetas ir Prinstono universiteto dėstytojas, kilęs iš Šiaurės Airijos ir pirmą poezijos knygą išleidęs 1973 m. Iki šiol pasirodė 12 poezijos rinkinių, taip pat knygelių vaikams ir dainų tekstų. Jo poe­zija atskleidžia nenuilstamą, žaismingą talentą, amžinai ieškantį naujų būdų, kaip pakreipti savo idėjas, ir naują stilių joms įforminti. Medalį karalienė įteiks šiemet.

1956 m. sausio 4 d. gimė Džonas V. Krysis (Denzelis Washingtonas), buvęs CŽV agentas ir Jūrų laivyno žvalgybos pareigūnas („Degantis žmogus“, rež. Tony Scottas, 2004).

1976 m. sausio 4 d. Rokis Balboa (Sylvesteris Stallone) pirmą kartą ringe susikauna su Apolo Krydu (Carlas Weathersas), sunkiasvoriu pasaulio bokso čempionu („Rokis“, rež. Johnas G. Avildsenas, 1976).

1995 m. sausio 4 d. laukuose randamas moters skeletas, vienas iš 112 moterų, rastų negyvų Santa Teresoje, ir kruopščiai aprašomas knygoje (Roberto Bolaño. „2666“).

1997 m. sausio 4 d. Džeisonas Bornas (Mattas Damonas) prisijungia prie Centrinės žvalgybos agentūros („Bornas. Galutinis tikslas“, rež. Paulas Greengrassas, 2007).

Sausio 5 d. gimė komisaras Džeimsas Gordonas, į pagalbą šikšnosparnio žibintu kviesdavęsis Betmeną (DC komiksai).

1854 m. sausio 6 d. gimė Šerlokas Holmsas (Robertas Downey jaunesnysis), privatus detektyvas („Šerlokas Holmsas“, rež. Guy’us Richie, 2009).

Sausio 7 d. jaunasis Orlandas susipažįsta su princese Maruška Stanilovska Dagmara Nataša Iljana Romanovič (Virginia Woolf. „Orlandas“).

1983 m. sausio 7 d. gimė Grantas Vordas (Brettas Daltonas), „Hid­ros“ agentas, infiltruotas į agentūrą S. K. Y. D. A. S. (serialas „Agentūra S. K. Y. D. A. S.“).

2025 m. sausio 7 d. „Weiland Indust­ries“ sukuria Dovydą (Michaelas Fassbenderis), pirmą pažengusios technologijos androidą („Prometėjas“, rež. Ridley Scottas, 2012).

2029 m. sausio 7 d. Jungtinėse Amerikose, Lunos valstijoje, Olimpijoje gimė Elen Ripli, pirmos klasės leitenantė („Svetimas“, rež. Ridley Scottas, 1979).

Sausio 8 d. gimė amazonių karalienė Ipolita, Nuostabiosios moters motina (DC komiksai).

1960 m. sausio 8 d. gimė Kaliopė Stefanidė, 19 colių ūgio, 7 svarų ir 4 uncijų svorio, ligos kortelėje nurodyta moteriška lytis (Jeffrey Eugenides. „Midelseksas“).

2016 m. sausio 8 d. pradėjo veikti „Nexus-6“ kartos kovinis replikantas Rojus Batis (Rutgeris Haueris). Šios kartos replikantai yra nelegalūs, nes juos sudėtingiausia atskirti nuo tikrų žmonių („Bėgantis skustuvo ašmenimis“, rež. Ridley Scottas, 1982; pagal Philipo K. Dicko romaną „Ar androidai sapnuoja elektrines avis?“).

1960 m. sausio 9 d. gimė Severijus Sneipas, nuodų ir vaistų, vėliau ginties nuo juodosios magijos mokytojas Hogsvartse, didis oklumantijos meist­ras (J. K. Rowling. „Haris Poteris“).

1999 m. sausio 9 d. nužudoma Džoana Beket, detektyvės Keitės Beket (Stana Katic) mama (serialas „Kastlas“).

1991 m. sausio 11 d. gimė Klerė Benet (Hayden Panettiere), herojė, turinti galią labai greitai pagyti (serialas „Herojai“).

Kultūra plius Nr. 3643

1979 m. gruodžio 23 d. gimė Piteris Petrelis (Milo Ventimiglia), dirbantis slaugos ligoninėje ir vieną dieną sužinantis, kad turi nepaprastą galią – imituoti kitų nepaprastus sugebėjimus, pvz., skraidyti, greitai pagyti (serialas „Herojai“).

1836 m. gruodžio 24 d. miršta Džekobas Marlėjus, Ebenyzerio Skrudžo verslo partneris. Po septynerių metų per Kūčias jis pasirodo Ebenyzeriui kaip surakinta ir už godumą, šykštumą kenčianti vėlė (Charlesas Dickensas. „Kalėdų giesmė“).

1945 m. gruodžio 24 d. Džordžo Beilio (Jamesas Stewartas) išsiblaškėlis dėdė Bilis (Thomasas Mitchellas), kuris turi su Džordžu statybų ir paskolų verslą, netyčia bankininkui Poteriui (Lionelas Barrymore’as) įduoda 8 tūkst. dolerių grynais. Ir kaip tik tą dieną į banką atvyksta tikrintojai („Tas nuostabus pasaulis“, rež. Frankas Capra, 1946).

1988 m. gruodžio 24 d. įvyksta dangoraižio užgrobimas, kurį suorganizuoja Hansas Gruberis (Alanas Rickmanas), kartu su kitais įkaitas pagrobiamas ir Džonas Makleinas (Bruce’as Willisas), Niujorko policijos detektyvas („Kietas riešutėlis“, rež. Johnas McTiernanas, 1988; pagal Rodericko Thorpo romaną „Niekas netrunka amžinai“).

1952 m. gruodžio 25 d., t. y. likus savaitei iki 18-ojo gimtadienio, gimdydama negyvą kūdikį miršta Lolita (Vladimiras Nobokovas. „Lolita“).

3018 m. gruodžio 25 d. auštant „Žiedo brolija“ pradeda kelionę iš Rivendelo (J. R. R. Tolkienas. „Žiedų valdovo“ saga).

1926 m. gruodžio 31 d. gimė valdovas Voldemortas (J. K. Rowling. „Haris Poteris“).

1981 m. gruodžio 25 d. Rokis Balboa (Sylvesteris Stallone) ringe susikauna su rusu boksininku Ivanu Drago (Dolphas Lundgenas) ir kovą laimi („Rokis IV“, rež. Sylvesteris Stallone, 1985).

1989 m. gruodžio 31 d. mieste pasirodo Titaniko vaiduoklis, o iš jo skylės į gatvę pradeda plūsti žuvusių keleivių vėlės („Vaiduoklių medžiotojai II“, rež. Ivanas Reitmanas, 1989).

2379 m. gruodžio 31 d. kosminiame laive „Auriga“, skriejančiame aplink Žemę, klonuojama leitenantė Elen Ripli (Sigourney Weaver), žuvusi prieš 200 metų. Klonuojama tikintis Elen kūne išauginti Svetimą („Svetimas: prisikėlimas“, rež. Jeanas-Pierre’as Jeunet, 1997).

2017 m. gruodžio 14 d. JAV Federalinei komunikacijų komisijai nubalsavus už interneto neutralumo principo (Net Neutrality) panaikinimą, internetiniai menininkai nerimsta. Niekas dar tiksliai nežino, kokie bus komisijos nutarimo padariniai, tačiau spėjama, jog menininkams, savo kūryboje naudojantiems interneto teikiamas galimybes ar eksponuojantiems darbus išimtinai online, gali būti užverta daug durų. Įvairios kompanijos gali būti apmokestintos pagal tai, kokį duomenų kiekį persiunčia – didelės kompanijos bus finansiškai pajėgios mokėti interneto tiekėjams ir taip formuoti vartotojų gaunamą turinį, o mažos ar ne pelno siekiančios įmonės, privačios iniciatyvos būtų pasmerktos.

Mineapolio meno institute bus atidarytas Empatijos ir vizualiųjų menų centras – pirmas toks pasaulyje. Tam Andrew W. Mellono fondo skirta 750 tūkst. dolerių parama. Vadinamieji empatijos centrai jau anksčiau veikė prie skirtingų organizacijų: PETA, Stanfordo universiteto ir kt., tačiau niekada – prie meno muziejaus. Instituto direktorius K. Fieldmanas akcentuoja meno keliamą žmogiškumo jausmą, tad naujame centre filosofai, menininkai, rašytojai ir „minčių lyderiai“ 5 metus skirs tyrimui, kaip menas daro žmones gailestingesnius, labiau užjaučiančius, o vėliau instituto kuratoriai, remdamiesi tyrimų rezultatais, rūpinsis geresnio ryšio su publika mezgimu.

Gruodžio 14 d. įteikta Martyno Mažvydo premija. Jos laureatu tapo literatūros istorikas, vertėjas, bib­liografas, LMA Vrublevskių biblio­tekos direktorius Sigitas Narbutas už reikšmingus pastarųjų penkerių metų mokslinius senosios Lietuvos literatūros ir rašytinio paveldo, lietuvių kultūros asmenybių literatūrinės ir kultūrinės veiklos, lietuviškos knygos ir spaudos tyrinėjimus.

Gruodžio 15 d. apdovanoti Bronio Savukyno premijos ir premijų už publicistinius kūrinius laureatai. B. Savukyno premija įteikta Petrui Kimbriui už išugdytą žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ redaktorių mokyklą bei už lietuvių kalbos grynumo ir taisyklingumo puoselėjimą, o premijos už publicistinius kūrinius įteiktos Liutaurui Degėsiui, Gediminui Kajėnui ir Ernestui Parulskiui.

2017 m. Lietuvos teatro sąjungos premija skirta teatrologei Daivai Šabasevičienei. Apdovanojimu teatrologė pagerbta už knygas apie teatro menininkus, už nuoseklų rūpinimąsi teatro istorija, už profesionalią kritiką, už atsidavimą teatrui. Nuo 2009 m. pinigine premija apdovanojami teatrologai už reikšmingą ir aktyvią veiklą teatro srityje. Tai vienintelis apdovanojimas teatro kritikams šalyje. Anksčiau premiją gavo: Vaidas Jauniškis, Ramunė Balevičiūtė, Šarūnė Trinkūnaitė, Rūta Oginskaitė.

Paskelbti 2017-ųjų Metų debiuto premijos ir Jaunojo kūrėjo prizo laureatai. Metų debiuto premija skirta architektų komandai „Studija 501“: Austėjai Balčiūnaitei, Ievai Bogušaitei, Mindaugui Karanevskiui, Martynai Kildaitei ir Martynui Norvilai. Jaunojo kūrėjo premijos atiteko šiuolaikinės muzikos ansambliui „Synaesthesis“: Gundai Baranauskaitei, Donatui Butkevičiui, Džiugui Daugirdai, Martai Finkelštein, Artūrui Kažimėkui, Pranui Kentrai, Monikai Kiknadzei, Vytautui Oškiniui, Diemantei Ievai Merkevičiūtei, Karoliui Variakojui. Taip pat Jaunojo kūrėjo premijos skirtos urbanistinio šokio teatrui „Low Air“: Airidai Gudaitei-Žakevičienei ir Laurynui Žakevičiui; fotomenininkui Tadui Kazakevičiui, kino operatoriui Eitvydui Doškui ir kino kūrėjai Marijai Stonytei. Kandidatais premijoms gauti gali būti siūlomi jaunieji menininkai (asmenys nuo 14 iki 35 metų) arba jaunųjų menininkų kolektyvai.

Paskelbti 2017 m. Lietuvos kinematografininkų sąjungos apdovanojimo laureatai. Pagrindinis prizas atiteko kino režisieriui Arūnui Mateliui už meistriškai realizuotą originalią idėją filme „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“. Specialiaisiais diplomais apdovanoti: animacinio kino režisierius Ilja Bereznickas už seną išmintį, nuskambėjusią naujai animaciniame filme „Ne ožkoje laimė“, ir kino kritikė Rasa Paukštytė už Lietuvos kino kūrėjų įamžinimą leidinyje „Lietuvos kinematografininkai“. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus savo apdovanojimą „Pėda, palikta Lietuvos kino istorijoje“ skyrė kino režisieriui Gyčiui Lukšui.

Mirga Gražinytė-Tyla leidinio „Politico“ įtraukta į 2018 m. svarbiausių žmonių sąrašą. Birmingemo (Jungtinė Karalystė) simfoninio orkestro dirigentei ir meno vadovei savo sprendimais ir veiksmais kitus metus paveiksiančių ir pasižymėsiančių 28 žmonių sąraše teko 27 vieta; ji pristatoma kaip užsienio talentas iš Lietuvos. Sąrašo pirmoje vietoje atsidūrė Vokietijos liberalas, Laisvųjų demokratų partijos pirmininkas Christianas Lindneris, kurio ambicijos sužlugdė derybas dėl valdančiosios koalicijos po Bundestago rinkimų. Antroje vietoje – britų politikas Michaelas Gove’as, trečioje – Prancūzijos prezidento Emmanuelio Mac­rono ministrų kabineto narė Muriel Penicaud. Visas sąrašas – www.politico.eu/list/politico-28-2018-ranking/.

Lapkričio 28–gruodžio 4 d. vykusioje Londono iliustracijų mugėje dalyvavo ir pirmoji per pastaruosius 3 metus grupinė lietuvių ekspozicija. Savo kūrybą tarp kitų 65 kūrėjų 7-ą kartą rengtoje mugėje pristatė Gediminas Šiaulys (Ged Sia), Greta (Alice) Liekytė, Vykintas Pakalka bei Justė Urbonavičiūtė (Kissi Ussuki). Dauguma mugės dalyvių turėjo personalinius stendus, taigi Lietuvos kūrėjų ketvertukas tarp jų išsiskyrė. Kiekvienas pardavė po keliolika / keliasdešimt darbų, kurių kainos svyravo nuo 10 iki 60 svarų. Pasak dalyvių, mugėje dominavo skaitmeninės spaudos darbai, tačiau nemažai lankytojų teiravosi ir originalių rankų darbo kūrinių. Ekspoziciją organizavo VDA Dizaino inovacijų centras.

Gruodžio 21 d. minimos Heinricho Böllio (1917–1985) 100-osios gimimo metinės. Jis laikomas vienu įtakingiausių Vokietijos rašytojų po Antrojo pasaulinio karo, 1972 m. įvertintas Nobelio literatūros premija. Jo kūrybą sudaro trumpi apsakymai, romanai, esė, pjesės, eilėraščiai; kūriniai verti į daugiau nei 30 kalbų. Daugelyje romanų ir apsakymų pasakojama intymų ir asmeninį gyvenimą, pastangą išlikti savimi plačiame karo, terorizmo, politinių susiskaldymų, sudėtingų ekonominių ir socialinių pokyčių fone. H. Böllis taip pat buvo leidėjas ir vertėjas iš anglų kalbos. 1971–1974 m. – Tarptautinio PEN klubo prezidentas.

Gruodžio 24-ąją JAV lietuvių poetui, kinematografininkui, kino kritikui Jonui Mekui sukanka 95-eri. Vienas žinomiausių avangardistinio kino kūrėjų ir propaguotojų, protestuodamas prieš meną, vaizduojantį dramatiškus, svarbius įvykius, filmuose siekia parodyti žmogų kasdienybėje, atskleisti jo jausmus, emocijas, išaukštinti nereikšmingus gyvenimo momentus. Stiliui būdinga improvizacinė kompozicija, filmuojant ir montuojant įterpiami trumpi vaizdai. Jis vienas pirmųjų pasaulyje išplėtojo dokumentinio filmo dienoraščio žanrą.

Gruodžio 24 d. minimos Eugenijaus Matuzevičiaus (1917–1994) 100-osios gimimo metinės. VDU ir VU studijavo lituanistiką, vėliau mokytojavo, dirbo Valstybinėje politinės ir grožinės literatūros leidykloje, buvo Rašytojų sąjungos poezijos konsultantas, o 1961–1972 m. – „Literatūros ir meno“ redakcijos narys. Kūrė eilėraščius, dainų tekstus lietuvių kompozitoriams, išvertė M. Lermontovo, A. Puškino, J. Rainio, J. Słowackio ir kt. autorių kūrinių. Jo eilėraščių rinkinių išleista baltarusių, lat­vių, rusų, ukrainiečių kalbomis. 

Kultūra plius Nr. 3642

1991 m. gruodžio 16 d. grįžtančius iš pasitarimo Pentagone Hovardą ir Mariją Starkus (Entonio Starko – Geležinio žmogaus tėvus) užpuola ir nužudo rusų užverbuotas agentas Žiemos karys – Kapitono Amerikos geriausias vaikystės draugas Bakis („Marvel“ filmai).

2003 m. gruodžio 16 d. buvęs CŽV agentas ir Jūrų laivyno žvalgybos pareigūnas Džonas V. Krysis (Denzelis Washingtonas), gelbėdamas pagrobtą devynmetę Pitą (Dakota Fanning), peršaunamas ir nuo patirtų sužalojimų miršta; tą pačią dieną mergaitės grobiką Balsą (Roberto Sosa) nušauna Meksikos FTB direktorius Migelis Manzano (Giancarlo Giannini) per reidą („Degantis žmogus“, rež. Tony Scottas, 2004).

1969 m. gruodžio 18 d. gimė daktaras Briusas Baneris. Po nelaimingo atsitikimo jis apšvitinamas radioaktyviais gama spinduliais ir nuo to laiko jis kartkartėmis pavirsta žaliu menko intelekto antžmogiu Halku („Marvel“ komiksai).

1959 m. gruodžio 20 d. psichopatas Normanas Beitsas suimamas („Psichopatas“, rež. Alfredas Hitchcockas, 1960).

1919 m. gruodžio 21 d. Gabrielės Šanel (Audrey Tautou) meilužis britas pramonininkas Arturas Kapelis-Vaikis (Alessandro Nivola), padėjęs atidaryti suknelių ir skrybėlių krautuvę, išvyksta į kelionę ir žūsta automobilio avarijoje („Koko prieš Šanel“, rež. Anne Fontaine, 2009).

2012 m. gruodžio 22 d. ateiviai planuoja kolonizuoti Žemę. Šią datą Foksas Malderis (Davidas Duchovny) randa slaptuose vyriausybės dokumentuose, pavadintuose „Žaidimo pabaiga“ (seria­las „X failai“).

Paskirtos 2017 m. Nacionalinės kultūros ir meno premijos. Jas gavo aktorė Eglė Gabrėnaitė už sceninio charakterio ryškumą ir profesinį maksimalizmą, kompozitorė Justė Janulytė už vizualiųjų metaforų muzikinį įprasminimą, rašytoja Danutė Kalinauskaitė už mažųjų meninės kalbos formų turiningumą, scenografas Gintaras Makarevičius už scenovaizdžio kūrybišką šiuolaikiškumą, vizualaus meno kūrėjai Svajonė ir Paulius Stanikai už estetinį kūrybos provokatyvumą bei fotomeninkas Gintautas Trimakas už fotografijos ištakų sudabartinimą. Šiemet nacionalinėms premijoms buvo pateikta 41 kultūros ir meno kūrėjų kandidatūra, atrinkta 12 pretendentų. Premijos (30 400 €) teikiamos kasmet nuo 1989-ųjų už reikšmingiausius pastarųjų 7 metų Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės menininkų sukurtus kūrinius ir viso gyvenimo indėlį į kultūrą ir meną.

Pirmąja Algio Kalėdos premijos laureate tapo Beata Kalęba, Krokuvos Jogailaičių universiteto Polonistikos fakulteto Paribio literatūrinės kultūros katedros dėstytoja, lietuvių literatūros tyrinėtoja bei vertėja. Ji yra parašiusi daug straipsnių apie lietuvių ir lenkų literatūrų ryšius, parengusi ir išvertusi mokslinių šaltinių, 2015 m. gruodį jos pastangomis Jogailaičių universiteto Polonistikos fakultete įkurtas Lietuvos kultūros centras. A. Kalėdos premija teikiama už reikšmingus pastarųjų dvejų metų Lietuvos literatūros paveldo, lietuvių-lenkų literatūrinių ryšių, komparatyvistikos ir kultūrų sąveikos tyrimus (monografijas, studijas, straipsnių ciklus, moksliškai parengtas šaltinių ir jų vertimų publikacijas).

2017 m. Lietuvos rašytojų sąjungos premija – Mindaugui Kvietkauskui. Apdovanojimas skirtas už esė knygą „Uosto fuga“ (2016). Vertinimo komisiją šiemet sudarė G. Kazlauskaitė, A. Šlepikas, H. Kunčius, A. Marčėnas ir A. Mikuta. Nuo 1992-ųjų apdovanojimas teikiamas už didelės meninės vertės literatūros kūrinį, išleistą per pastaruosius dvejus metus.

Išrinkti 2017 m. Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premijos laureatai. Jais tapo Kauno autobusų stoties autoriai, architektūros studijos „Dviejų grupė“ architektai Gintaras Balčytis, Jurgita Šniepienė, Kęstutis Vaikšnoras ir Paulius Vaitiekūnas. Apdovanojimas (diplomas ir 1500 €) skirtas už aukštos meninės kokybės, istoriškai įprasmintus, šiuolaikiškus architektūrinius sprendimus kuriant demokratišką viešąją erdvę, įsimenantį miesto ženklą viename svarbiausių Kauno miesto infrastruktūros objektų. Nuo 1997 m. premija skiriama Lietuvos menininkams (fotografams, kompozitoriams, dailininkams, skulptoriams, tautodailininkams, rašytojams, žurnalistams, kino, teatro menininkams ir kt.) už išskirtinius profesionalaus meno kūrinius, paskelbtus per pastaruosius dvejus metus.

Gruodžio 12–17 d. Romoje įteikiami Europos teatro apdovanojimai. 14-oji Europos premija už naują teatrinę realybę atiteko teatro režisieriui Jernejui Lorenci’ui (Slovėnija), režisierėms Susanne Kennedy (Vokietija) ir Yael Ronen (Austrija ir Izraelis), choreografui Alessandro Sciarroni’ui (Italija), įkalintam režisieriui Kirilui Serebrenikovui (Rusija) ir teat­rui „NO99“ (Estija). 16-oji Europos teatro premija skirta aktoriams prancūzei Isabelle Huppert ir britui Jeremy’ui Ironsui.

 

Demokratijos pabaigos prieangis ir tai ne žinios iš atviro kosmoso

2017 m. gruodžio 12 d. – prisiminkite šią datą. Lietuvos Respublikos Seimas pritarė įstatymo, pagal kurį Lukiškių aikštėje stovės Vytį vaizduojantis monumentas, tolimesniam svarstymui. Tai jau tikrai ne diskusija apie estetiką ar skonį...

TAI DEMOKRATIJOS PABAIGOS PRIEANGIS ir, be abejo, barbarybės bei beskonybės triumfas. Greitai gausime ir instrukcijas, zadanijas, apie ką ir kaip rašyti, kaip šokti, apie rekomenduotiną barzdų, sijonų ilgį etc. Toli žiūrėti nereikia – tiek į Rytus, tiek, deja, į... Vakarus.

Gali balsuoti (jei nori), bet tavo balsas yra nulis, gali balsuoti, nes visi lygūs, tačiau vis tiek esi nulis.

Tai yra dugnas. Klampus – neatsispirsi.

Beje, D. Trumpas 2017 m. gruodžio 12 d. pranešė, kad NASA’i nurodė išsiųsti astronautus į Mėnulį, kad būtų pasiruošta kelionėms į Marsą. Tai neabejotinai teikia BEGALINĖS vilties...

LM vyr. red. Gytis Norvilas

Kultūra plius Nr. 3641

1976 m. gruodžio 8 d. gimė Čarlis Peisas (Dominicas Monaghanas), vienas iš likusių gyvų Saloje po lėktuvo katastrofos. Iki katastrofos jis buvo priklausomas nuo heroino, grojo bosine gitara ir kūrė dainas roko grupei „Draft Shaft“ (serialas „Dingę“).

Gruodžio 9 d. gimė Oliveris Kvinas, dar žinomas kaip linčiuotojas Žalioji strėlė (DC komiksai).

Gruodžio 10 d. data pavadinta Georgo Saunderso knyga („Tenth of December“), sudaryta iš 1995–2009 m. spaudoje skelbtų apsakymų.

1872 m. gruodžio 12 d. gimė Henris Džounsas vyresnysis (Seanas Connery), Indianos Džounso (Harrisonas Fordas) tėvas („Indianos Džounso“ saga).

1972 m. gruodžio 12 d. gimė Čarlis Vizlis, antrasis iš septynių Artūro ir Molės Vizlių vaikų (J. K. Rowling. „Haris Poteris“).

 

XVIII Baltijos trienalės kuratorius Vincent’as Honoré paskirtas organizuoti visą Nepriklausomo meno mugę Briuselyje. V. Honoré per savo karjerą daug dėmesio skyrė performatyviam menui, tad mugės steigėja teigia jį pasirinkusi dėl stiprios vizijos bei sugebėjimo peržengti tradicinį „plytos ir skiedinio“ formatą. Galbūt Baltijos trienalė, pavadinta „Išsižadėk šmėklų“, pasiūlys kažką panašaus? Pirmą kartą istorijoje ji vyks trijose Baltijos valstybėse ir bus atidaryta 2018 m. gegužę ŠMC.

Luvras – 2017 m. dažniausiai instagramintas muziejus. „Instagram“ programėlės statistai patys kasmet pateikia vietovių ir grotažymių topus. Luvras daugiausiai fotografuojamų muziejų kategorijoje užnugaryje paliko „Metropoliteną“ bei „MoMa“ Niujorke ir tapo apskritai vieninteliu muziejumi daugiausiai pasaulyje instagramintų vietovių sąraše (7 vieta). Ironiška, jog kai kuriais skaičiavimais muziejų lankytojai prie kūrinio vidutiniškai praleidžia po 3 sek., o kartais ir visai nežiūri į eksponatus – daug svarbiau, kad menas būtų fotogeniškas, o apšvietimas tinkamas asmenukėms.

Lenkijoje paskelbta geriausia 2017-ųjų knyga. Ja išrinkta Rafało Księżyko pokalbius su poetu Marcinu Świetlickiu „Autobio­grafija. Neprisėdamumas“ (652 puslapių!). Knygą kurią išleido „Wydawnict­wo Literackie“, kuriai įteiktas „Fredro plunksnos“ apdovanojimas.

 

Kultūra plius Nr. 3640

1929 m. gruodžio 1 d. į psichiat­rijos ligoninę dėl alkoholizmo paguldytas Nikas Karavėjus (Tobey Maguire’as) dalyvauja pirmame terapijos seanse. Čia jis prisimena septynerių metų senumo įvykius, kai atsikraustė į Long Ailandą – Džėjaus Getsbio (Leo­nardo DiCaprio) kaimynystę („Didysis Getsbis“, rež. Bazas Luhrmannas, 2013).

1981 m. gruodžio 5 d. Tomas Markano (Billy Crudupas) ir Džonas Railis (Ronas Eldardas) per vakarienę nužudo Šoną Nouksą (Kevinas Baconas), sargą iš Vilkinsono berniukų namų, kur šis prievartaudavo ir kitaip engdavo ten pakliuvusius nepilnamečius, tarp jų Tomą ir Džoną („Pragaro virtuvės vaikėzai“, rež. Barry Levinsonas, 1996).

1928 m. gruodžio 6 d. gimė pusmilžinis Rubėjus Hagridas, paprasto žiobaro bei žiaurumu ir žiobarų žudymu pagarsėjusios milžinės Fridvulfos sūnus (J. K. Rowling. „Haris Poteris“).

1973 m. gruodžio 6 d. Siuzė Salmon (Saoirse Ronan), grįždama namo iš mokyklos, pasirenka trumpesnį kelią per kukurūzų lauką, tačiau, kaimyno Džordžo Harvio (Stanley Tucci) pakviesta, nusileidžia į požeminį bunkerį („Numylėtieji kaulai“, rež. Peteris Jack­sonas, 2009).

 

2017 m. Vytauto Kubiliaus premijos laureate tapo literatūros kritikė Virginija Cibarauskė. Premija skirta už esmines problemas bei idėjas keliančius, savitu stiliumi pasižyminčius literatūros kritikos straipsnius bei recenzijas, už įvairiopą aktyvią ir principingą literatūros kritikės veiklą. Apdovanojimas įsteigtas 2012 m. ir teikiamas lapkričio 23 d. (per V. Kubiliaus gimtadienį) už 2 pastarųjų metų darbus iš XX–XXI a. literatūros: esmines prob­lemas iškeliančią kritikos ar mokslo knygą, arba už publikacijų ciklą.

Virginija Cibarauskė . manipuliacija.lt nuotrauka

Paskelbtas Karališkosios bend­rijos premijos už mokslinę knygą jaunimui laureatas. Ketvirtą kartą juo tapo TV akademikas Robertas Winstonas (g. 1940) už knygą „Namų laboratorija“. Laimėtoją iš ekspertų pateikto trumpojo 6 knygų sąrašo išrinko per 3000 moksleivių, atstovaujančių trims šimtams Didžiosios Britanijos mokyklų. Knygą sudaro trys dalys: „Pirmoji gyvūnų knyga“, „100 žinotinų dalykų apie kosmosą“ ir „Nuostabi kūnų knyga“, pateikiami 28 eksperimentai, kuriuos galima atlikti su daiktais, esančiais namuose. R. Winstonas pirmą premiją gavo 2015 m. už „Visiškai nuostabų mokslą“, 2012 m. už „Mokslinius eksperimentus“, 2002 m. už „Kas mane daro manimi“. Premijos vertė 10 tūkst. £.

Gruodžio 3 d. Frankfurte prie Maino Jonui Mekui bus įteikta judančių vaizdų bienalės „B3 Biennale des bewegten Bildes“ premija už viso gyvenimo nuopelnus. Šia premija buvo apdovanoti: Laurie Anderson (2013), Brianas Eno (2015) etc. Bienalė veiks lapkričio 29–gruodžio 20 dienomis. Vokietijos kino muziejus („Deutsches Film­museum“) pristatys menininko Gordono Douglaso filmą „I Had Nowhere to Go“, sukurtą pagal Jono Meko dienoraščius „Neturėjau kur eiti“.

Gydytojo dienoraštis išrinktas skaitytojų metų knyga Didžiojoje Britanijoje. Adamo Kay’aus (g. 1980) nepagarbi ir širdį verianti knyga „Šitai skaudės“ („This Is Going to Hurt“) atsirado kaip priekaištas valdžiai ginče su jaunaisiais gydytojais dėl algų. Dienoraščiuose, rašytuose 2005–2010 m., kai A. Kay’us dirbo jaunesniuoju gydytoju akušerijos ir ginekologijos skyriuose, pasakojama apie gydomas šiurpias traumas, senus girtuoklius ir grėsmę gyvybei keliančias gimdymo komplikacijas. „Knygos yra mano krepšys“ („Books Are My Bag“) rinkimuose už knygą balsavo 40 tūkst. knygynų lankytojų; ji nugalėjo G. Saunderso „Linkolną bardo būsenoje“ ir Philipo Pullmano „Gražų laukinį“ („La Belle Sauvage“).

Šiemet minimos Latvijos poe­to, vertėjo Eduardo Veidenbaumo 150-osios gimimo metinės. Literatūrinis palikimas kuklus – apie 80 eilėraščių ir apybraižos. Pasak literatūrologų, jo poezija – nuo satyrinių posmų iki intelektualios agresijos – laikotarpio kontekste buvo labai gyvybinga ir tapo atspirties tašku būsimosioms poetų kartoms. Kai kas E. Veidenbaumą laiko pesimizmo propaguotoju, niauriai žvelgusiu į žmogaus likimą, o „Latvių poezijos antologijos“ antrame tome (1971) rašoma, kad buvo pirmas revoliucinis poetas. E. Veidenbaumas mokėjo dešimt kalbų. Į latvių kalbą vertė kūrinius iš lotynų, prancūzų, vokiečių, rusų ir kt. kalbų.

Įteikta Latvijos poeto Aleksandro Čako (1901–1950) premija. Apdovanojimai skirti S. Radzuobei už knygą „Kosmopolitų“ byla ir Aleksand­ras Čakas“, M. Subačiui už parodą „Laimė pažinti pasaulį“, M. Rukmanei už Latvių rašytojų parko atnaujinimą. Apdovanojimas kas dveji metai skiriamas už A. Čako asmenybės ir kūrybos tyrinėjimą bei populiarinimą. Premija pagerbti poetai J. Ruokpelnis ir U. Bėrzinis, rašytojai Z. Skujinis, V. Rūmniekas ir A. Migla, literatūros mokslininkės A. Konstė ir A. Mednė, vertėjai R. Či­lačava, A. Michailova, kompozitorius U. Stabulniekas ir kiti žinomi kultūros veikėjai.

Lenkijos institutas Kijeve paskelbė 2017 m. literatūrinės Józefo Konrado-Korzeniowskio premijos laureatę. Ja tapo ukrainiečių poetė, prozininkė, vertėja, literatūrologė Kateryna Kalytko, gimusi 1982 m. Vinycioje, Kijevo Mohylos akademijoje studijavusi žurnalistiką ir politikos mokslus. Tyrinėja bosnių literatūrą, išvertė Milenko Jergovićiaus, Nenado Veličkovićiaus, Melinos Kamerić ir kitų Bosnijos ir Hercegovinos rašytojų kūrinių. Įkūrė ir rengia pirmąjį Ukrainoje trumposios prozos festivalį „Intermezzo“. Jos kūrybos versta į anglų, rusų, lenkų, vokiečių, armėnų, ivrito kalbas. 2016 m. apdovanota tarptautine „Vilenicos kristalo“ poe­zijos premija. Alytuje rengtų VII trumposios prozos skaitymų „Imbiero vakarai“ dalyvė. Gyvena Vinycioje ir Sarajeve. J. Konrado-Korzeniowskio premija (3 tūkst. €) įsteigta 2007 m. ir teikiama kas dvejus metus ukrainiečių autoriams už prozą, poeziją, dramaturgiją, literatūros kritiką. Šiemet laimėtoja išrinkta iš 22 kandidatų. Anksčiau laureatais yra tapę: Sofija Andruchovič (2015), Tania Maliarčuk (2013), Natalka Sniadanko (2011), Serhijus Žadanas (2009), Tarasas Prochasko (2007).

  Lapkričio 11-ąją Latvijoje minima Lačplėsio ir Tėvynės gynėjų diena, lapkričio 18-oji – Nepriklausomybės paskelbimo diena. Leidykla „Jumava“ šį mėnesį išleido „Latvijos legendų“ knygą. Be to, 13 žinomiausių lat­vių rašytojų sukūrė romanų seriją apie Latvijos šimtmečio istorines aktualijas ir asmenybes. Kasmet lapkritį rašomas nacionalinis romanas. Geriausias kūrinys tampa knyga. Pernykštė akcija pritraukė per pusę tūkstančio dalyvių.

Azerbaidžaniečių dienraštyje „525-ci qəzet“ pub­likuota Sigito Gedos (1943–2008) esė „Kelionės į Kaukazą“ („Qafqaz səyahətlərim“). Kūrinį vertė ir pratarmę parašė Mahiras Gamzajevas. S. Gedos kūryba į azerbaidžaniečių kalbą versta pirmą kartą.

Florencijos teismas uždraudė komerciniais tikslais naudoti Michelangelo Dovydo statulos atvaizdą. Draudimas galios ne vien Italijoje, bet ir visoje Europoje. Teismas tokį sprendimą priėmė nagrinėdamas kaltinimus agentūrai „Visit Today“. Pasak Florencijos mero Dario Nordellos, „Florencijos vaizdai negali būti komerciškai eksploatuojami be apribojimų ir nesilaikant jokių taisyklių.“ Dovydo nuotraukų „Visit Today“ tinklalapyje jau neliko.

Kroatijoje rastas austrų dailininko, ekspresionisto Egono Schie­le’s mūzos Wally Neuzil kapas. Kapavietėje raudonplaukei dailininko mylimajai ir modeliui bus pastatytas paminklas. Wally (Walburga) Neuzil (1894–1917), beje, mirusios gruodžio 25 d., kapas tyrinėtojų rastas Sinio mieste, kur ji Pirmojo pasaulinio karo metais dirbo medicinos seserimi. E. Schiele su Wally susipažino 1911 m., jai tuomet buvo 17, jam 21 metai. E. Schiele’s darbas „Wally Neuzil port­retas“, dar vadinamas austrų „Mona Liza“, 1998 m. tapo aršaus teisminio proceso priežastimi, net buvo konfiskuotas tiesiai iš parodos, vykusios Niujorke. „Wally Neuzil portretas“ dabar kabo Vienoje, Leopoldo muziejuje, greta paties dailininko autoport­reto.

Egonas Schiele. „Wally Neuzil portretas“, 1912.

Kultūra plius Nr. 3638

1979 m. lapkričio 17 d. gimė Ket­rina „Keit“ Beket (Stana Katic), detektyvė, vėliau tapusi 12-osios nuovados kapitone, detektyvinių romanų rašytojo Ričardo Kastlo (Nathanas Fillionas) porininkė, o paskui ir žmona („Kastlas“, 2009–2016).

2154 m. lapkričio 18 d. įvyko lemiamas mūšis tarp JAV armijos ir vietinės Navių genties („Avataras“, rež. Jamesas Cameronas, 2009).

1891 m. lapkričio 19 d. inspektorius Lestreidas (Eddie Marsanas) ištraukia Šerloką Holmsą (Robertas Downey Jr.) iš areštinės. Ten šis patenka drauge su daktaru Vatsonu (Judas Law) po to, kai bando nuo lordo Blekvudo (Markas Strongas) parankinių apsaugoti laboratoriją, kurioje Lukas Reordanas (Oranas Gurelis) atliko eksperimentus su Blekvudu („Šerlokas Holmsas“, rež. Guy Richie, 2009).

1991 m. lapkričio 20 d. Margaret Tečer (Meryl Streep) pietauja Versalio rūmuose, o tuo metu partija ją pašalina iš lyderio ir drauge premjero posto („Geležinė ledi“, rež. Phyllida Lloyd, 2011).

1996 m. lapkričio 20 d. Los Andželo policijos departamento seržantas Džonas Spartanas (Sylvesteris Stallone) nuteisiamas 70-iai metų užšaldant kriogeniniame kalėjime. Bausmė skiriama už netyčine žmogžudystę, kai gaudant psichopatą Saimoną Feniksą (Wesley Snipesas) per pa­stato sprogimą žūsta įkaitai („Visa griaunantis“, rež. Marco Brambilla, 1993).

1984 m. lapkričio 21 d. gimė dr. Donaldas Bleikas, „Marvel“ komiksuose ir filmuose – tai viena iš keleto Toro netikrų tapatybių, naudotų lankantis Žemėje.

Lapkričio 22 d. gimė Silvanas Ketlburnas, magiškų gyvūnų priežiūros profesorius pirmaisiais ir antraisiais Hario mokslo metais Hogvartse (J. R. Row­ling. „Haris Potereis“).

1888 m. lapkričio 22 d. gimė Džonas Kleitonas, geriau žinomas Tarzano vardu (Edgaras Rice’as Burroughsas. „Tarzanas“).

Lapkričio 23 d. Dikis Grynlifas ir Tomas Riplis išvyksta į San Remą, ten Tomas užmuš Dikį smūgiu į galvą ir pavogs jo tapatybę (Patricia High­smith. „Talentingasis misteris Riplis“).

Lapkričio 20 d. minimos poe­tės, eseistės Onės Baliukonytės (Baliukonės) 10-osios mirties metinės. Poetė, gimusi 1948 m. Kančėnuose (Alytaus r.), 1998 m. išrinkta Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premijos laureate ir už nuopelnus Lietuvai apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu, 2002 m. tapo Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureate. Ankstyvieji eilėraščiai pasižymi emociniu atvirumu, žmogaus ir gamtos vienovės pajautimu. Vėlesnėje kūryboje ryškios bendrumo su pasauliu, harmonijos, dvasios ramybės paieškos, metafizinė laikinumo ir amžinybės priešprieša siejama su moteriškąja patirtimi.

 

Onė Baliukonė

 

* * *
Čiūčia liūlia laumės vaiką,
Kreivą, šleivą ir kuprotą.
Skamba seno vario žiedas,
Laumės vaikui dovanotas.

Vėjy grūdintas ir kaltas.
Laumės vaikas kaltas... kaltas,
Kad nešoka, nedainuoja,
Kad nemiklios kreivos kojos.

Laumė močia tūžta pyksta
Ir už stalo nesodina.
Viską žino – tik nežino,
Kad sparnai jos vaikui dygsta.

Kad išskris jis vieną naktį,
Rudenį, prieš patį lietų.
Vidury didžiulės aikštės
Žmonės ras varinį žiedą

Onė Baliukonytė. „Laukinės vaivorykštės“. – V.: „Vaga“, 1971.

 

Lapkričio 15 d. paminėtos 145-osios Julijono Lindės-Dobilo gimimo metinės. Rašytojas, dramaturgas, publicistas 1898 m. baigė Kauno kunigų seminariją. Nuo 1922 m. mokytojavo Panevėžio gimnazijoje, nuo 1926 m. – jos direktorius. J. Lindė-Dobilas laikomas lietuvių psichologinio romano pradininku („Blūdas“ 1912 m. savomis lėšomis išspausdintas Tilžėje). Knygoje pagrindinis dėmesys telkiamas ne į išorinį veiksmą, bet į pagrindinio veikėjo išgyvenimo ir dvasines peripetijas, taip pat nemažai kritikos tenka konservatyviajai dvasininkijai.

Nuotrauka iš Panevėžio kraštotyros muziejaus fondų

Išrinkta geriausia šiųmetė Austrijos knyga (Österreichischer Buchpreis). Ja tapo Evos Menasse’s (g. 1970) apsakymų knyga „Pažangi gyvūnų studija“, kurioje autorė nag­rinėja žmonių ir gyvūnų elgseną. Pagrindinė rinkinio tema – gyvūnai. Visi 8 apsakymai pavadinti pagal juose aprašomus gyvūnus (nuo oposumų iki avių, nuo ryklių iki ančių), o pasakojimai pradedami epigrafu, apibūdinančiu neįprastą to gyvūno veiksmų seką ar elgsenos bruožą. Beje, šiemet premiją už geriausią Vokietijos romaną laimėjo E. Menasse’s įbrolis Robertas Menasse.

Paskelbti 2017-ųjų „Femina“ premijų laureatai. „Femina“ premija skirta rašytojui Philippe’ui Jaenadai (g. 1964) už romaną „Pjautuvas“ („La serpe“). „Femina“ premija, skiriama už esė, atiteko Jeanui-Lucui Coatalemui (g. 1959) už knygą „Mano žingsniai eina kitur“ („Mes pas vont ailleurs“). „Femina“ premiją užsienio autoriui pelnė Johnas Edgaras Widemanas (g. 1941) už knygą „Rašyti, kad išgelbėtum gyvenimą: Louiso Tillo byla“ („Écrire pour sauver une vie: Le dossier Louis Till“). Pagrindinė „Femina“ premija įsteigta 1904 m., o laureatus renka žiuri, kurią sudaro išskirtinai moterys.

Paskelbti 2017 m. trijų Médicis premijų laimėtojai. Pagrindinė premija atiteko rašytojui Yannickui Haeneliui (g. 1967) už romaną „Laikyk savo karūną“ („Tiens ferme ta cou­ronne“). Médicis premija, skiriama užsienio autoriui, atiteko Paolo Cog­netti (g. 1978) už „Aštuonis kalnus“ („Les huit montagnes“). Médicis premija, skiriama už esė, atiteko Shulemui Deenui (g. 1974) už knygą „Visi, kurie eina, negrįžta“ („Celui qui va vers elle ne revient pas“). Médicis premija įsteigta 1958 m. autoriams, kurių šlovė dar neprilygo jų talentui.

Kultūra plius Nr. 3613

2017 m. „Rathbones“ Folio premija šiemet skirta Hishamui Matarui už memuarus „Grįžimas“ („The Return“). Prieš mėnesį autorius už šį kūrinį gavo Pulitzerio premiją. Knygoje aprašoma Mataro kelionė į gimtąją Libiją ieškoti dingusio tėvo sugriuvus M. Gadafi’o režimui. Laimėtojas išrinktas iš aštuonių trumpojo sąrašo nominantų. Premija, kurios vertė 20 tūkst. svarų, teikiama už geriausią knygą (grožinę arba negrožinę) anglų kalba. Folio premija įsteigta 2011 m. po „Man Booker“ premijos kontroversijos, kai tuometė žiuri pirmininkė S. Rimington pareiškė, kad gali laimėti tik nesudėtingas ir lengvai skaitomas kūrinys.


2017 m. PEN Pinterio premiją laimėjo poetas iš Belfasto Michae­las Longley (g. 1939). Premija teikiama reikšmingiausiam Airijos poe­tui. Longley minimas kaip karo poetas, akcentuojantis žiauriausius XX a. įvykius, tarp kurių ir neramumai Šiaurės Airijoje. Jo poezija apima karą, meilę, mirtį ir gamtą. Poe­tas atsiims apdovanojimą per viešą ceremoniją Britų bibliotekoje spalio 10-ąją. Jis paskelbs ir 2017 m. drąsiausią užsienio rašytoją, kurį pasirenka Pinterio premijos laurea­tas. Šis apdovanojimas teikiamas rašytojui, kuris, dažnai rizikuodamas gyvybe, aktyviai gina saviraiškos laisvę. Pernai PEN Pinterio premiją laimėjo M. Atwood, o drąsiausiu užsienio rašytoju pasirinktas bangladešietis leidėjas Ahmeduras Rashidas Chowdhury, išgyvenęs islamo ekstremistų užpuolimą gimtinėje.


Paskelbtos 2016 m. vertingiausios verstinės knygos. Skaitytojai išrinko A. Maaloufo romaną „Pasiklydę“ (iš prancūzų k. vertė S. Banionytė), o LLVS ekspertai J. Katkuvienė, M. Burokas, A. Ožalas ir G. Pulokas iš anksčiau skelbto ilgojo verstinių knygų sąrašo: L. Krasznahorkai. „Priešinimosi melancholija“ (iš vengrų k. vertė V. Agurkis), G. Grasso „Svogūno lupimas“ (iš vokiečių k. vertė T. Četrauskas), R. Ozeki „Knyga laiko būčiai“ (iš anglų k. vertė N. R. Chijenienė), L. Blissett „Q“ (iš italų k. vertė T. Gudelytė), T. Tranströmerio „Per svyruojantį pasaulį“ (iš švedų k. vertė Z. Mažeikaitė).


2017-ųjų Rusijos literatūrine premija „Nacionalinis bestseleris“ už romaną „F20“ įvertinta Ana Kozlova. „Tai ryški, įžvalgi, tragiška ir drauge gyvenimui šaukianti knyga apie ligą, apie kurią tarp mūsų visai nepriimta kalbėti, juo labiau rašyti. A. Kozlova drąsiai bando prasibrauti į paauglio šizofreniko vidinį pasaulį ir papasakoti, koks šio keisto pasaulio santykis su realybe“ (Aglaja Toporova). Į trumpąjį sąrašą taip pat buvo patekusios dar 6 knygos: Elena Dolgopiat „Tėvynė“ („Родина“), And­rejus Filimonovas „Buožgalvis ir šventieji“ („Головастик и святые“), Sergejus Beliakovas „Mazepos šešėlis“ („Тень Мазепы“), Aleksandras Breneris „Mirusių menininkų gyvenimai“ („Жития убиенных художников“), Andrejus Rubanovas „Patriotas“ („Патриот“), Figlj-Miglj „Ši šalis“ („Эта страна“). Premija teikiama nuo 2001 m. Nugalėtojui atitenka 15664 Eur (1 mln. rublių), finalininkams – po 940 Eur (60 000 rbl.). Daugiau www.natsbest.ru.


Birželio 2–4 d. Rygoje vyko pirmasis trikalbis festivalis „Poezija be sienų“. Poezija skambėjo latvių, rusų ir švedų kalbomis. Slaptu balsavimu dalyvavusieji poetai išrinko geriausią festivalio pasirodymą. Laureate išrinkta poetė iš Rusijos – Galina Rymbu, kurios knyga bus išleista kitomis dviem festivalio kalbomis – latvių ir švedų.


Davido Hockney retrospektyva tapo populiariausia „Tate Britain“ galerijos paroda. Per 4 mėnesius ekspoziciją, uždarytą praėjusį savaitgalį, aplankė 478 082 žmonės, vidutiniškai po 4300 per dieną. Tokie lankytojų srautai lėmė, kad uždarymo savaitgalį galerija dirbo iki pat vidurnakčio. Hockney vadinamas populiariausiu ir geriausiu gyvu Didžiosios Britanijos menininku, tad „Tate Britain“ vadovas A. Farquharsonas džiūgavo, jog ši vieta – pati tinkamiausia eksponuoti jo darbus. Iš viso „Tate“ tinklui priklauso 4 galerijos. Iki šiol didžiausio lankytojų skaičiaus sulaukė H. Matisse’o karpinių paroda 2014 m. (562 622), o trečioje vietoje liko 2012 m. Damieno Hirsto personalinė paroda (463 087), abi vyko „Tate Modern“ galerijoje Londone.


„Naktis muziejuje“ kitaip: Valstybinis muziejus (Rijksmuseum) Amsterdame 10 milijoniniam lankytojui padovanojo nakvynę vienoje iš ekspozicijos salių. Lankytojai pradėti skaičiuoti nuo muziejaus atidarymo 2013 m. Laiminguoju tapo olandas mokytojas Stefanas Kasperas. Specialiai jam muziejaus valdžia salėje ištiesė didžiulį kilimą, įnešė lovą, o „Michelin“ žvaigždutę pelniusio RIJKS restorano šefas paruošė vakarienę. Kasperą prižiūrėjo ir saugojo tik garsiausio muziejaus paveikslo „Nakties sargyba“ (1642) veikėjai – jo lova stovėjo vos poros metrų atstumu. Kasperas prisipažino iki tol nebuvęs didelis Rembrandto gerbėjas, tačiau po tokios patirties į paveikslą pažvelgė naujai.

Nuotrauka iš muziejaus archyvo

Didžiosios Britanijos rinkimų komisija įpareigojo Banksy atšaukti siūlymą kiekvienam rinkėjui, ket­virtadienį nebalsavusiam už Torių partiją, padovanoti specia­lų savo kūrinio atspaudą. Internete išplatintame pranešime Banksy teigė, kad padovanos kūrinį tiems, kas atsiųs savo balsavimo biuletenio fotografiją ir įrodys, jog rinkosi ne Konservatorių partiją. Tai pažeidžia 1983 m. įstatymą, draudžiantį rinkėjui priimti ar sutikti priimti bet kokio tipo dovaną už balsavimą ar nėjimą balsuoti, tad Banksy galėjo būti apkaltintas papirkinėjimu ir baudžiamas įstatymo numatyta tvarka. Didžiojoje Britanijoje, kitaip nei Lietuvoje, fotografuoti ar fotografuotis balsavimo kabinose nėra uždrausta, tačiau nerekomenduojama.


Minsko traktorių gamyklos (МТЗ) 71 metų sukakčiai skirtos šventės pažiba tapo traktorių baletas, sukurtas pagal įvairią populiarią muziką (pvz., grupės „Pesniary“) ir „Mažųjų gulbių šokį“ iš P. Čaikovskio „Gulbių ežero“. „Tai tik treniruotė. Jeigu viskas eisis sklandžiai, šis baletas virs įspūdingu vaidinimu Rusijos Federacijoje“, – apie Baltarusijos traktorininkų-artistų pasirodymą sakė МТЗ direktorius Fiodoras Domotenka.


1976 m. birželio 9 d. – Octavios Butler fantastiniame romane „Giminės“ („Kindred“, 1979) Dana pirmą kartą keliauja atgal į ateitį.


1980 m. birželio 13 d. – Stepheno Kingo romane „Dvikova“ („The Stand“, 1978) aprašytame projekte „Žydroji laboratorija“ sustoja laik­rodis.


1904 m. birželio 16 d. – prasideda Leo­poldo Blumo diena Jameso Joyce’o romane „Ulisas“ („Ulysses“, 1922).

Jameso Joyce’o pieštas Leopoldas Blumas

 Rašytojas Viktoras Pelevinas per savo atstovą pranešė, kad atsisako pretenduoti į Rusijos literatūrinę premiją „Didžioji knyga“, nes su juo kartu nominantų sąraše yra rašytojų, palaikiusių Rusijos agresiją prieš Ukrainą. „Padorūs žmonės turėtų būti toliau nuo viso to barbariško karo su broliška tauta“, – pareiškė V. Pelevinas. 10-ies finalininkų sąrašas, į kurį pateko V. Pelevino romanas „Mafusailo lempa, arba Nuožmi čekistų ir masonų kova“ („Лампа Мафусаила, или Крайняя битва че­кистов с масо­нами“), paskelbtas gegužės 29 d.


Birželio 16–24 d. vyks XVIII Berlyno poezijos festivalis. Jame paprastai dalyvauja 100–200 įvairių sričių menininkų, sulaukiama nuo 8000 iki 12000 lankytojų. Reginių diapazonas labai platus: nuo knygų pristatymų iki performansų, slemo, šokio. Jame yra dalyvavę Laurie Anderson, Arnaldo Antunesas, Marcelis Beyeris, Lawrence’as Ferlinghetti, Dursas Grünbeinas, Friederike Mayröcker, Paulas Muldoonas, Herta Müller, Michaelas Palmeris, Peteris Lichtas, Silvio Rodríguezas, Gerhardas Rühmas, Derekas Walcottas, Saulas Williamsas etc. Daugiau www.haus-fuer-poesie.org/de/poesiefestival-berlin/home-poesiefestival-berlin/.


Birželio 20 d. Jonavos viešojoje bibliotekoje bus įteikta kasmetė Grigorijaus Kanovičiaus literatūrinė premija. Ji atiteks rašytojui, poetui, eseistui Kęstučiui Navakui už romaną „Vyno kopija“. Pasak komisijos pirmininko E. Aleksandravičiaus, K. Navako kūrinys yra ypač vertingas, nes atveria siurrealistinio pasakojimo perspektyvą lietuvių literatūroje.


Šių metų Antano Miškinio premijos laureatu tapo poetas Viktoras Rudžianskas už poezijos knygą „Juodoji dėžutė“ („Kauko laiptai“, 2016). Premija skiriama už geriausią per praėjusius dvejus kalendorinius metus išleistą poezijos knygą, kurioje atskleidžiama aukštaitiška-utenietiška dvasia.


Reklamuojant naują filmą, į klasikinį paveikslą įtapytas transformeris. Prieš M. Bay’aus filmo „Transformeriai: paskutinis riteris“ premjerą „Pa­ramount Studios“ reklamininkai pada­rė A. Meyerio kūrinio „Trafalgaro mūšio scena, 1805“ (1836) kopiją, pirmame plane pavaizdavo transformerį, pakabino paveikslą Dulvičo paveikslų galerijoje Londone, įmontavo slaptas kameras ir stebėjo žmonių reakcijas. Daugelis sutriko, o vienas tėvas suintriguotam vaikui aiškino, kad nors tai atrodo kaip filmo veikėjas, iš tiesų tėra nulūžusi laivo dalis. Kai kurie ekspertai kritikuoja tokį komercinį žingsnį, kiti džiaugiasi netikėtumo momentu ir žiūrovų skatinimu atidžiau vertinti tai, ką mato.


Menininkas Tomas Sachsas kompanijai „Nike“ sukūrė sportbačių dizainą, tačiau neleis lengvai jų įsigyti. Manhatane jau rikiuojasi eilės žmonių, norinčių įsigyti šiuos kolekcinius batus, tačiau autorius 11 tūks. m² apleistame sandėlyje parengė ekspoziciją-kliūčių ruožą. Pirkėjai patenka į „Kosmoso stovyk­lą“, kur turi peržiūrėti 40 min. filmą, įveikti fizinius ir protinius iššūkius stotelėse (pats Sachsas su savo studijos darbuotojais sportuoja 3 kartus per savaitę). Ruožas, net lydint „Kosmoso stovyklos“ darbuotojams, nėra lengvai įveikiamas. Menininkas teigia: „Visi mirštame vieni ir mirštame be mums priklausiusių daiktų, įskaitant ir sportinių batelių kolekcijas.“


Buvęs Graikijos finansų minist­ras sukritikavo kvad­rienalę „documen­ta14“. Renginys, teigęs, jog at­vyksta į Atėnus leisti pinigų, anot Y. Va­rou­fakio, iš tiesų išsiur­bė visus įmanomus privačius ir valstybinius vietinio meno lauko resursus. Miesto savivaldybė nemokamai suteikė pastatus, viešbučiai dalijo kambarius, Atėnų meno mokykla davė patalpas, tad studentai neturėjo kur ginti baigiamųjų darbų. Didžiosios meno institucijos nebijo garsiai pasakyti, kad dabar vietinė kultūros scena jiems visiškai neįdomi – juk atvažiavo „documenta“. Varoufakis dėl to kaltina neoliberalistinį ir neokolonialistinį požiūrį, o miesto sienos nusėtos gyventojų nepritarimą patvirtinančiais grafičiais.


Paskelbti 2017-ųjų Astūrijos kunigaikštytės premijos laureatai. Literatūros premija skirta lenkų poetui ir eseistui Adamui Zagajewskiui, meno premija – Pietų Afrikos dailininkui Williamui Kentridge’ui. 1981-aisiais įsteigtos premijos bus įteiktos spalio antroje pusėje.


Birželio 1 d. sulaukęs 91-erių mirė vokiečių dramaturgas Tank­redas Dorstas. Jo garsiausią pjesę, rašytą kartu su Ursula Ehler, „Merlinas, arba Nusiaubta šalis“ Lietuvoje yra statęs G. Varnas, dramą „Aš, Fojerbachas“ –­ V. Masalskis, V. Bal­sys sukūrė spektaklį „Tyrimas apie teisybę“ pagal T. Dorsto pjesę „Fernandas Krapas man parašė šitą laišką“.


Varšuvos „Desa Unicum“ aukcione Jano Matejkos paveikslas „Vapovskio nužudymas karūnuojant Henriką Valua“ (1861) parduototas už 3,683 mln. zlotų (apie 880 tūkst. Eur). Tapybos darbas viešai eksponuotas 1883 m. Vavelyje (Krokuva) per jubiliejinę dailininko parodą ir 1894 m. Lvove J. Matejkos paviljone. Vėliau paveikslas dingo ir buvo surastas tik prieš 5 metus Pietų Amerikoje. Tai brangiausias Lenkijos aukcionuose parduotas kūrinys. Jį įsigijo anoniminis pirkėjas.


Jeffas Koonsas, Marina Abramovič ir Olafuras Eliassonas pristatė „naują“ virtualios realybės meno platformą „Acute Art“, o žiniasklaida užkibo ant šio jauko. Oficialiai ir su daugiau skirtingų menininkų darbų projektas bus išleistas 2017 m. rudenį. Kol kas šie trys kūrėjai teigia siekiantys tyrinėti ir skatinti persikėlimą iš fizinio meno pasaulio į naująją online erą, kvestionuoti gamtos, klimato kaitos pokyčius ir savęs įteisinimą virtualybėje. „Acute Art“ sulaukė itin daug kritikos iš menininkų, kurie su virtualybe dirba jau ne pirmus metus, pvz., naujojo skaitmeninio meno bienalė „The Wrong“ rengiama nuo 2013 m., ir kaltina platformos autorius atsilikimu bei imitavimu.


Birželio 19 d. Londone lietuvių kilmės rašytojai Rūtai Šepetys įteiktas garbingiausias, 80-metį minintis Jungtinės Karalystės apdovanojimas už literatūrą vaikams ir jaunimui – Carnegie medalis. Šis įvertinimas JAV gyvenančiai ir kuriančiai autorei skirtas už naujausią, 2016 m. pasirodžiusį romaną „Druska jūrai“, kurį dienraštis „New York Times“ yra paskelbęs bestseleriu. Romane pasakojama apie keturių jaunų žmonių – lietuvės, lenkės ir dviejų vokiečių – likimus 1945-ųjų žiemą, bandant pabėgti nuo puolančios sovietų kariuomenės.

Airių rašytojas Sebastianas Barry antrą kartą laimėjo Walterio Scotto premiją. Šįkart už romaną „Dienos be pabaigos“ („Days Without End“). 2012 m. knyga „On Canaan’s Side“ („Pažadėtoji žemė“; ją tais pačiais metais išleido leidykla „Metodika“, vertė V. Morkūnas) taip pat laimėjo Walterio Scotto premiją, skiriamą už geriausią istorinį romaną. Premijos dydis – 25 tūkst. svarų.

 1931 m. birželio 29 d. – pirmasis Frobišerio laiškas Siksmitui (David Mitchell. „Debesų atlasas“).

Liepos 2 d. – Tomas nusiveda Niką Karavėjų į vakarėlį ir trenkia Mirtlei Vilson per veidą (Francis Scott Fitzgerald. „Didysis Getsbis“).

Projektas „Britanija filmuose“ suteikė prieigą prie filmuotos atostogų medžiagos. Nuo 2015 m. kasmet suteikiama prieiga prie vis kitos temos filmų. Šiemet pridėta „Pakrantės ir jūros“ kolekcija, kurią sudaro per 600 filmų iš visos šalies, o jų laikotarpis apima 1898–2000 metus. Daugumą filmų galima peržiūrėti www.bfi.org.uk.


Šiek tiek apie draudimus. Pavasarį Florencijoje, saugantis vandalų, uždrausta užkandžiauti ant turistus kaip muses traukiančių Šv. Kryžiaus bazilikos laiptelių. Vietoj „stop“ ženklo sėdėtojai baidomi vandeniu aplietais laipteliais. Venecijoje nutarta neleisti atidaryti naujų greitojo masto užkandinių, kurios, pasak vietinės valdžios, nedera prie miesto įvaizdžio. Pasmerkti ne tik kebabai, bet ir po gabalėlį pardavinėjamos picos – išimtis padaryta tik vietinės gamybos ledams.


 Birželio 19 d. Madisone (JAV) mirė viena žymiausių išeivijos literatūrologių, vertėja Birutė Cip­lijauskaitė (gim. 1929 m. balandžio 11 d. Kaune). Pagrindinės domėjimosi kryptys – moteriškasis rašymas, ispanų ir lietuvių literatūros. Svarbiausias darbas lietuvių kalba – straipsnių rinkinys „Literatūros eskizai“ (1992), kuriame nagrinėjama lietuvių literatūra (Kazys Binkis, Šatrijos Ragana, Kristijonas Donelaitis, Vaižgantas, Vincas Krėvė ir kt.) bei visuotinė literatūra (Gabrielis Garsía Márquezas, Eugenio Montale, ispanų proza ir teatras ir kt.). Į ispanų ir prancūzų kalbas vertė lietuvių poeziją, parengė kelias antologijas.


Sietlo meno mugėje, veiksiančioje rugpjūčio 3–6 d., bus atidaryta pirmoji paroda, skirta „Nirvanos“ vokalisto ir lyderio Kurto Cobaino piešiniams. Du K. Cobaino paveikslai ir užrašų knygučių eskizai, laikyti saugykloje po atlikėjo mirties 1994 m., bus eksponuojami šalia jį įkvėpusių amžininkų ar panašia pasaulėvoka pasižyminčių menininkų, tokių kaip Mike’as Kelley, Nate’as Lowmanas, Joe Bradley, Elizabeth Peyton, darbų.


Didžiosios Britanijos geriausių singlų tope stabdomas „Edo Sheerano efektas“. Nuo liepos keičiama oficialių singlų topo struktūra: muzikos atlikėjas ar grupė į dainų šimtuką galės pasiūlyti tik 3 geriausius savo kūrinius. Taip siekiama užtikrinti, kad topas atspindėtų naujus hitus ir talentus, teikiančius gyvybingumo Didžiosios Britanijos muzikai. Tikimasi, jog taisyklių pakeitimas 10 % padidins naujų singlų kiekį tope. Sprendimas keisti taisykles priimtas po to, kai visi 16 E. Sheerano šiemet išleisto albumo „Devide“ kūrinių pateko į geriausių dainų sąrašo dvidešimtuką.


 Svarbiausia Vokietijos literatūrinė Georgo Büchnerio premija (50 000 Eur) skirta Lietuvoje gerai žinomam poetui, vertėjui Janui Wag­neriui. Jo kūryba versta į 30 kalbų (į lietuvių kalbą yra vertę Antanas A. Jonynas ir Laurynas Katkus). 2007 m. poetas lankėsi festivalyje „Poetinis Druskininkų ruduo“. J. Wagneris žiuri įvertintas už poeziją, kurioje susipina „žaisminga kalba, meistriškas formos valdymas, muzikalus geidulingumas ir intelektua­lus aiškumas“. Poetas gimė 1971 m. Hamburge, pirmasis eilėraščių rinkinys „Mėginimas gręžti danguje“ („Probebohrung im Himmel“) išėjo 2001 m. Jis ir literatūros kritikas, eseistas, išvertė nemažai šiuolaikinės anglakalbės poezijos (Jamesas Tate’as, Matthew Sweeney, Simonas Armitage’as, Robertas Robertsonas). Paskutinis J. Wagnerio išleistas kūrinys – prozos knyga „Apleista erdvė“ („Der verschlossene Raum“). Premiją yra gavę daug žymių rašytojų: Friedrichas Dürrenmattas, Heinrichas Böllis, Erichas Kästneris, Günteris Grassas, Elfriede Jelinek, Wilhelmas Genazino, Brigitte Kronauer, Martinas Mosebachas, Josefas Winkleris, Walteris Kappacheris. Premija šiemet bus įteikta spalio 28 d. Darmštadte. Pernykštis laureatas – rašytojas Marcelis Beyeris. Premija teikiama nuo 1951 metų.

Janas Wagneris. Kornelijaus Platelio nuotrauka

 

Foto iš mediatekos

Fotoreportažas iš Demieno Hirsto parodos Venecijoje
Benas Šarka. Performansas „Atmata“ @ Artvilnius’17
Šileika eina per Palangą
Petro Cvirkos paminklo anatomija
Antradienio puslapiai. Darius Pocevičius

Loading

Festivalis „Vaidiname žemdirbiams 2018“

Naujausias žurnalo numeris:

 Žurnalas prekybos vietose pasirodo penktadienį.

Elektroninė versija – vėliau, artimiausią trečiadienį čia

   

 

 

 

Rėmėjai

 

 

 

 

{nomultithumb}

Komiksai

mt_ignore: 10 litų

mt_ignore: Dusburgiečio kronika

 

 

 

 

Menininkų portretai

{nomultithumb}

Draugai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Literatūra ir menas © 2016

Skaičiukai