Kovo 14 d. minint estų poeto romantiko Kristiano Jaako Petersono (1801–1822) gimtadienį, t. y. Gimtosios kalbos dieną (Emakeelepäev), Estijos rašytojų sąjungoje įteiktos metų literatūros premijos. Apdovanota 10 estų rašytojų ir Danutė Sirijos Giraitė už vertimus į lietuvių kalbą – A. H. Tammsaare’s „Tiesa ir teisingumas“ II ir III dalys („Krantų“ redakcija), R. Raudo „Rekonst­rukcija“ („Apostrofa“), I. Taskos „Pabeda 1946“ („Homo liber“) – pelnė. Apdovanojimą – auksinį kiaušinį, arba „Užsispyrėlį“ („Jonnakas“, autoriai – juvelyrai Risto Tali ir Raitas Siska) – įkūrė kultūros fondas „Kultuurkapital“.

Kovo 15–18 d. vykusioje Leipcigo knygų mugėje įteiktos 2018-ųjų Leipcigo literatūrinės premijos (Leipziger Buchpreis). Tai viena prestižiškiausių Vokietijoje literatūrinių premijų. Grožinės literatūros kategorijoje premija įteikta Estherai Kinsky už romaną „Haina. Vietovės romanas“ („Hain. Geländeroman“). Negrožinės literatūros kategorijoje įvertintas Rytų Europos istorikas Karlas Schlögelis už knygą „Sovietijos šimtmetis. Prarasto pasaulio archeologija“ („Das sowjetische Jahrhundert. Archäologie einer untergegangenen Welt“). Vertimų kategorijoje laureatais paskelbti Sabine Stöhr ir Jurijus Durkotas už Serhijaus Žadano knygos „Internatas“ („Internat“) vertimą iš ukrainiečių kalbos. Leipcigo knygų mugė – antra pagal dydį knygų mugė Vokietijoje po Frankfurto knygų mugės ir viena seniausių pasaulyje – skaičiuojanti jau 850 metus. Šiųmetės mugės viešnia – Rumunija.

Balandžio 18–24 d. Visbadene įvyks 18-asis Vidurio ir Rytų Europos šalių kino festivalis „goEast“. Festivalyje visada rengiami simpoziumai, o šiųmetis skiriamas Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybės šimtmečiams. Jo tema „Baltijos kinas – hibridinis identitetas“. Pranešimą „Ilgas 9-asis dešimtmetis. Lietuvių kino produkcijos pasikeitimai“ skaitys Lina Kaminskaitė-Jančorienė.

Paskelbta Didžiosios Britanijos metų knygos, kurios autorius yra ne baltaodis, laureatė. „Jhalak“ (hindi k. – „žvilgsnis“) premija skirta 28-erių Reni Eddo-Lodge už esė rinkinį „Kodėl aš nebekalbu su baltaodžiais apie rasę“ („Why I’m No Longer Talking to White People About Race“). Premija įsteigta 2016 m. ir teikiama britams arba Didžiojoje Britanijoje gyvenantiems juodaodžiams, azijiečiams ir etninių mažumų autoriams. 2017 m. pirmąją „Jhakal“ premiją gavo Jacobas Rossas už detektyvinį romaną „Kaulų skaitytojas“ („The Bone Reader“).

Birželio 28 d. ketinama išleisti 100 mėgstamiausių Seamuso Heaney’o eilėraščių. Knygos pasirodymas sutaps su parodos „Seamusas Heaney: dabar vėl klausykis“ („Seamus Heaney: Listen Now Again“) atidarymu Airijos banko Kultūros ir paveldo centre. S. Heaney svajojo pats sudaryti eilėraščių rinkinį, kuris apimtų visą jo kūrybinį laikotarpį, būtų nedidelis, bet gana išsamus, ir tarnautų kaip įvadas į jo kūrybą. Vis dėlto idėjos nespėta įgyvendinti – rinkinio eilėraščius atrinko ir pristatė S. Heaney’o šeima. Poetui skirtoje pa­rodoje, kurią rengia Nacionalinė Airijos biblioteka, bus eksponuojami rankraščiai, laiškai, neskelbti darbai, dienoraščio ištraukos, nuotraukos, užrašų knygelės ir vaizdo bei garso įrašai. Daugiau apie parodą www.nli.ie/seamusheaney

„Bonhams“ aukcione parduodama viena iš Sylvios Plath rašomųjų mašinėlių. Tai salotinės spalvos 1959 m. (tais metais ir įsigyta) Šveicarijoje pagaminta „Hermes 3000“, kuria atspausdintas romanas „Stiklo gaubtas“. S. Plath turėjo 4 rašomąsias mašinėles. Pirmoji – „Royal“ – naudota studijuojant Smith koledže 1950–1955 m. ir dabar priklausanti koledžui. Panašiu laiku turėta ir „Smith-Corona“ mašinėlė, kuri 1957 m. parduota. Trečią mašinėlę – „Olivetti Lettera 22“ – 1956-ųjų vasarą Sylviai nupirko motina Aurelia. Aukcione parduodama mašinėle Sylvia naudojosi paskutine: ji adresų knygoje, naudotoje, kol gyveno JAV 1956–1963 m., įrašė šios mašinėlės serijos numerį. Rašomoji mašinėlė parduodama originaliame lagaminėlyje su rankena; spėjama kaina – 46–68 tūkst. €.

S. Plath mašinėlė. „Bonhams“ nuotrauka
S. Plath mašinėlė. „Bonhams“ nuotrauka

Madride gatvė pavadinta mechaninės e. knygos išradėjos vardu. 1949 m. inovatyvi mokytoja iš Galicijos Ángela Ruiz Robles sukūrė ir užpatentavo mechaninę enciklopediją. Tai žalsvos spalvos metalinė dėžė, apibūdinama kaip mechaninis, elektrinis ir oro slėgiu varomas metodas knygoms skaityti. Dėžėje buvo garso įrašų, keičiamų ričių skirtingiems mokomiesiems dalykams, didinamasis stiklas ir lemputė skaityti tamsoje. Miesto tarybos sprendimas suteikti gatvei išradėjos vardą – plataus projekto, skirto pripažinti pamirštus, nustumtus į paribius Ispanijos moterų pionierių darbus. 2017 m. gatvėms suteikti rašytojos bei diplomatės Isabel Oyarzábal ir Elenos Cornaro, filosofės, pirmosios moters, gavusios daktaro laipsnį, vardai. Taip pat mieste atidengtos 9 atminimo lentos, skirtos pagerbti moteris, tarp jų rašytoją Eleną Fortún, poetę Ernestiną de Champourcín ir dainininkę Dolores Vargas.

 

Ángelos Ruiz Robles mechaninė enciklopedija
Ángelos Ruiz Robles mechaninė enciklopedija

Philipas Glassas. „Low“:

Po 22 metų pertraukos Philipas Glassas užbaigė Davido Bowie simfonijų trilogiją. Paskutinė dalis „Lodger“, paremta D. Bowie 1979 m. to paties pavadinimo albumu, užbaigia „Berlyno trilogijos“ interpretaciją. Pirmoji dalis „Low“ (Simfonija Nr. 1) pasirodė 1992 m., antra dalis „Heroes“ (Simfonija Nr. 4) – 1996 m. Europinė premjera numatyta 2019 m. gegužę Southbank centre, o kūrinį atliks Londono šiuolaikinis orkestras ir vargonininkas Jamesas McViennie.

Philipas Glassas. „Heroes“:

 

3019 m. kovo 25 d. miršta Golumas, sunaikinamas žiedas, Saurono žlugimas (J. R. R. Tolkienas. „Žiedų vadovo“ saga).

Balandžio 1 d. psichiatrė Harlin Kvinsel padeda iš kalėjimo pabėgti Džokeriui ir persiimą Harlės Kvin tapatybę (DC komiksai).

Balandžio 1 d. šiek tiek po vidurnakčio, siaučiant aud­rai gimė Ričardas Kastlas (serialas „Kastlas“).

1978 m. balandžio 1 d. gimė dvyniai Fredas ir Džordžas Vizliai (J. J. Rowling. „Haris Poteris“).

2005 m. balandžio 3 d. pirmą kartą aktyvuotas Endriu Martinas (Robinas Williamsas), namų ūkiu besirūpinantis robotas. Ilgainiui Endriu pradeda atskirti ir reikšti emocijas, pasireiškia jo kūrybingumas („Tūkstantmečio žmogus“, rež. Chrisas Clumbusas, 1999). Filmas paremtas 1992 m. Isaaco Asimovo ir Roberto Silverbergo romanu „Pozitroninis žmogus“ („The Positronic Man“) ir I. Asimovo 1976 m. novelete „Tūkstantmečio žmogus“.

1984 m. balandžio 4 d. pagrindinis veikėjas Vinstonas Smitas pradeda rašyti nelegalų dienoraštį (G. Orwellas. „1984“).

Filmo „1984“ (rež. Michaelas Radfordas) kadras
Filmo „1984“ (rež. Michaelas Radfordas) kadras

 2980 m. balandžio 6 d. gimė Semas Gemžis, Frodo bičiulis ir pagalbininkas (J. R. R. Tolkienas. „Žiedo brolija“).

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga devintą kartą paskelbė vertingiausių Metų verstinių knygų sąrašus. Į 2017 m. verstinės šiuolaikinės literatūros sąrašą pateko A. Abdollahi („Sielos smailė lanke“), S. Ahava („Iš dangaus krintantys dalykai“), S. Aleksijevič („Cinko berniukai“) ir kt. Į verstinės literatūros klasikos sąrašą pateko: S. Aleksijevič („Karo veidas nemoteriškas“), S. de Beauvoir („Palaužta moteris“), A. Bioy Casares („Morelio išradimas“) ir kt. Visas sąrašas www.llvs.lt/turinys/983.

Kovo 10-ąją minimos 59-osios Tibeto nacionalinio sukilimo prieš Kinijos Liaudies Respubliką metinės. 1960 m. slaptuose dokumentuose, kuriuos 1990 m. išplatino Tibeto vyriausybė tremtyje, teigiama, kad per sukilimą „buvo eliminuota 87 tūkst. priešų“, tačiau Warrenas W. Smithas, radijo stoties „Laisvoji Azija“ transliuotojas ir rašytojas, nesutinka eliminavimą prilyginti nužudymui. Kinijos vadovybė sukilimą interpretavo kaip Tibeto elito pasipriešinimą komunistinėms reformoms, kurios esą pagerino Tibeto baudžiauninkų ir vergų gyvenimą. Tibetiečiai ir trečiųjų šalių šaltiniai sukilimą vertino kaip priešinimąsi svetimai Kinijos ir Lasos vadovybei, nesugebėjusiai nuo kinų apsaugoti Dalai Lamos. Po nesėkmingo sukilimo Dalai Lama XIV gyvena tremtyje.

1937 m. kovo 10 d. Hovardas Filipas Lavkraftas (Peteris Ciuffa) kartu su 6 bičiuliais, juodosios magijos garbintojais atveria portalą į skaistyklą ir tuo metu iš jos pabėga viena būtybė. Po 5 dienų ji, apsėdusi H. P. Lavkrafto tarnaitę Eleonorą (Kim Johnston Ulrich), Filipą nužudo (serialas „Išrinktieji“ / „Supernatural“).

1960 m. kovo 10 d. gimė Remas Lubinas, Džeimso Poterio (Hario tėčio) draugas ir apsigynimo nuo juodosios magijos mokytojas Hogvartse. Per pilnatį užsidaro Žviegiančioje Būdoje ir tampa vilkolakiu, nes vaikystėje jam įkando vilkolakis (J. K. Rowling. „Haris Potteris“).

1962 m. kovo 11 d. gimė Neo (Keannu Revesas), kurio tikrasis vardas Tomas A. Andersonas (filmo „Matrica“ frančizė).

neo_lm.jpg

Kovo 12 d. gimė Peris Vaitas, Metropolio laikraščio „Daily Planet“ vyriausiasis redaktorius (DC komiksai).

Kovo 13 d. gimė ančiukas Donaldas („Disney“).

Kovo 14 d. gimė Selina Kail, dar žinoma kaip moteris-katė. Komiksuose vaizduota kaip piktadarė ir Betmeno priešininkė, o po 1990 m. pradėta vaizduoti kaip antiherojė, dažnai daranti blogus dalykus dėl pateisinamų priežasčių (DC komiksai).

3019 m. kovo 15 d. Pelenoro laukuose įvyko mūšis tarp Žiedo brolijos narių ir orkų (R. R. Tolkienas. „Žiedų valdovas“).

2263 m. kovo 18 d. Leeloo (Milla Jovovich), penktasis elementas, įkrenta į Korbeno Dalaso (Bruce’as Willisas) taksi („Penktasis elementas“, rež. Lucas Bessonas, 1997).

1800 m. kovo 20 d. Ketrinos dukra, taip pat Ketė, švenčia 16-ąjį gimtadienį. Po gimtadienio Ketę, nuėjusią aplankyti Lintono, įkalina Hitklifas (Emily Brontë. „Vėtrų kalnas“).

Kovo 22 d. iš molio nulipdyta princesė Diana, dar žinoma kaip Nuostabioji moteris (DC komiksai).

Šį mėnesį išleidžiamas faksimilinis Mary Shelley romanas „Frankenšteinas“, minint pirmojo leidimo 200-ąsias metines. Autorė prie Ženevos ežero 1816 m. (tada jai buvo 18-a) priėmė lordo Byrono, tuomečio savo meilužio Percy’o Shelley’o, įseserės Claire Clairmont bei asmeninio Byrono gydytojo Johno Polidori’o iššūkį sukurti vaiduok­lių istoriją ir per 9 mėnesius dviejuose dideliuose sąsiuviniuose užrašė juodraštinį romano variantą. Dauguma dabartinių romano versijų paremtos 1831 m. leidimo tekstu. O M. Shelley ranka rašytuose sąsiuvinio puslapiuose išryškėja, kaip redaguojant pamažu monstras darėsi humaniškesnis. „Frankenšteinas, arba Modernizmo Prometėjas“ pirmą kartą išleistas 1818-aisiais, teksto originalas saugomas Oksforde, Bodleian bibliotekoje. Romano faksimilę išleidžia „SP Books“, išankstinio užsakymo kaina – 200 €.

Išrinktas 2017 m. kūrybiškiausių knygų 12-ukas. Į sąrašą pateko: Miglė Anušauskaitė, „Dr. Kvad­ratas. Greimas ir jo semiotika“; Daiva Čepauskaitė. „Baisiai gražūs eilėraščiai“; Gabija Grušaitė. „Stasys Šaltoka: vieneri metai“; Andrius Jakučiūnas. „#Utopijos“; Virginija Kulvinskaitė. „Antrininkė“; Gytis Norvilas. „Grimzdimas“; Tomas Petrulis. „Triukšmo gyvatė“; Undinė Radzevičiūtė. „Kraujas mėlynas“; Rimvydas Stankevičius. „Šermuonėlių mantija“; Vytautas Toleikis. „Pasakojimai prabudus“; Jurga Vilė, Lina Itagaki. „Sibiro haiku“; Agnė Žagrakalytė. „Štai“.

Paskelta 10-oji Jurgos Ivanauskaitės premijos laureatė. Ja tapo Gabija Grušaitė už egzistencinių patirčių įprasminimą chaotiškame kosmopolitiniame dabarties pasaulyje romanu „Stasys Šaltoka: vieneri metai“ (leidykla „Lapas“). J. Ivanauskaitės premija kasmet skiriama ne vyresniam kaip 45 metų autoriui už geriausią lietuvių literatūros kūrinį, atitinkantį formuluotę „Už laisvą, atvirą ir drąsią kūrybinę raišką“, išleistą per dvejus kalendorinius metus. Premija bus įteikta vasario 25-ąją per Vilniaus knygų mugę.

Paskelbti „Metų knygos rinkimai 2017“ konkurso laimėtojai. Suaugusiųjų kategorijoje nugalėjo R. Kmitos romanas „Pietinia kronikas“; poezijos kategorijoje – A. Žagrakalytės eilėraščių knyga „Štai:“; knygų vaikams kategorijoje – E. Daciūtės knyga „Laimė yra lapė“, iliustravo A. Kiudulaitė; knygų paaugliams kategorijoje – D. Opolskaitės romanas „Ir vienąkart, Riči“. Laureatų apdovanojimai vyks vasario 25 d. 14 val. Vilniaus knygų mugėje.

„Man Booker“ premijos fondas, pažymėdamas apdovanojimo 50-metį, įsteigė auksinę „Man Booker“ premiją. Ypatingas vienakartinis apdovanojimas bus skirtas geriausiai fikcijai per 5 premijos dešimtmečius. 5 teisėjai iš kiekvieno dešimtmečio (t. y. iš 51 kūrinio) atrinks po vieną geriausią, o galutinį laimėtoją išrinks skaitytojai. Planuojama auksinį penketuką paskelbti gegužės 26 d., o liepos 8-ąją – galutinį laimėtoją. Daugiau informacijos themanbookerprize.com/news/golden-man-booker.

Metų vertėjo krėslas šiemet skirtas Irenai Aleksaitei. Premija skirta už adekvačiai ir gyvai išverstą Witoldo Gombrowicziaus „Lenkiškų prisiminimų“ tekstą, kupiną psichologinių ir intelektinių įžvalgų. Metų vertėjo krėslo premiją kasmet skiria Kultūros ministerija ir Lietuvių PEN centras. Ja siekiama paskatinti geriausiai dirbančius grožinės literatūros ir meninės eseistikos vertėjus į lietuvių kalbą.

Internete paskelbta daugiau kaip 1600 retų knygų apie okultizmą. Ritmano bib­lioteka Amsterdame, gavusi nemenką dotaciją iš Dano Browno („Da Vinčio kodo“ autorius) įgyvendino projektą žaismingu pavadinimu – „Hermetiškai atvira“: skait­menizavo ir savo internetinėje skaitykloje paskelbė retų knygų, datuojamų iki XX a. pradžios, kolekciją. Ją sudaro tekstai apie alchemiją, astrologiją, magiją ir kitus okultinius dalykus lotynų, anglų, vokiečių, danų ir prancūzų kalbomis. Daugiau informacijos: embassyofthefreemind.com/en/library/digital-collection.

Rusijos teatro darbuotojų sąjunga paskelbė kasmetės premijos „Sezono vinis“ laureatus. Jais tapo: „Manon Lesko“ (Didysis teatras, rež. Adolfas Šapiro), „Revizorius. Versija“ (teatras „Et Cetera“, rež. Robertas Sturua), „Turandot“ (teatras „Helikon-opera“, rež. Dmitrijus Bertmanas), „Oidipas karalius“ (J. Vachtangovo teatras, rež. Rimas Tuminas), „Ana Karenina“ (teatras „Maskvos operetė“, rež. Alina Čevik). „Didžiosios krištolinės vinies“ nugalėtojas kovo 5 d. bus išrinktas per iškilmingą ceremoniją žiuri, kuriai vadovauja aktorius Aleksandras Kaliaginas.

Mokslininkai po Pablo Picasso paveikslu „Susigūžusi elgeta“ („La Misereuse accroupie“, 1902) aptiko kito dailininko darbą. Pirmuosius požymius (nelygius potėpius, per dažų įtrūkius matomas su paveikslo koloritu nesusijusias spalvas ir pan.), kad ankstyvojo Mėlynojo periodo darbas turi paslapčių, pastebėjo akyli konservuotojai 1992 m. Dabar rentgenogramos ir rentgeno spindulių fluorescenciniu skeneriu padaryti vaizdai atskleidė, kad paveikslo pagrindu tapo nežinomo dailininko paveikslas. Manoma, kad šiame darbe pavaizduotas kraštovaizdis yra reali vieta Barselonoje – labirinto parkas „Horta“.

3019 m. vasario 26 d. ant Amon Heno kalvos susigrūmęs su orkais žūsta Boromiras (R. R. Tolkienas. „Žiedų valdovas. Dvi tvirtovės“).

1829 m. vasario 28 d. Edmonas Dantesas pasprunka iš kalėjimo Ifo pilyje (A. Dumas. „Grafas Montekristas“).

1925 m. vasario 28 d. nemaža dalis menininkų visame pasaulyje susapnuoja keistus dalykus: Ktulą ir R’lyeh miestą po Ramiuoju vandenynu (H. P. Lovecraftas. „Ktulo šauksmas“ / „The Call of Cthulhu“).

1983 m. vasario 28 d. Tonis Montana (Alas Pacino) suimamas, kai bando „išplauti“ pinigus („Žmogus su randu“, rež. Brianas De Palma, 1983).

1985 m. vasario 28 d. gimė Džonas Konoras („Terminatorius 2: Teismo diena“, rež. Jamesas Cameronas, 1991).

1980 m. kovo 1 d. gimė Ronis Vizlis (J. K. Rowling. „Haris Poteris“).

2931 m. kovo 1 d. gimė Aragornas (R. R. Tolkienas. „Žiedų valdovas“).

1961 m. kovo 2 d. ateiviai užmezgė pirmąjį kontaktą su Žeme („Vyrai juodais drabužiais“, rež. Barry Sonnenfeldas, 1997).

2004 m. kovo 3 d. Džekas Baueris (Kieferis Sutherlandas) sustabdo pasikėsinimą į Deividą Palmerį (Dennisas Haysbertas), JAV senatorių ir pirmąjį juodaodį, laimėjusį JAV prezidento rinkimus (serialas „24 valandos“).

3019 m. kovo 3 d. prasideda Helmo daubos mūšis (R. R. Tolkienas. „Žiedų valdovas“).

1866 m. kovo 4 d. Džonas Karteris perkeliamas į Marsą (Edgaras Rice’as Burroughsas. „Marso princesė“).

1881 m. kovo 4 d. Šerlokas Holmsas gauna pirmąją (daktaro Vatsono užfiksuotą) bylą (Arthuras Conanas Doyle’is. „Kraujo spalvos etiudas“).

Sherlock_Holmes.jpg

1865 m. kovo 5 d. gimė Anė Širlė, pagrindinė romano „Anė ir Žaliastogių“ veikėja (Budge Wilson. „Prieš Žaliastogius“ / „Before Green Gables“).

1961 m. kovo 5 d. gimė Samuelis Salivanas (Robertas Knepperis), jo ypatingoji galia – viską paversti dulkėmis (serialas „Herojai“).

1992 m. kovo 7 d. Foksas Malderis (Davidas Duchovny) ir Deina Skali (Gillian Anderson) pradeda kartu dirbti (serialas „X failai“).

1998 m. kovo 8 d. nutraukiamas Ovenų šeimos prakeiksmas. Dėl prakeiksmo visos šeimos moterys likdavo vienos – jas įsimylėję vyrai žūdavo („Praktinė magija“, rež. Griffinas Dunne’as, 1998).

2006 m. kovo 8 d. sukčius meškėnas R. J. (Bruce’as Willisas) bando pavogti lokio Vincento (Nickas Nolte) maisto atsargas, bet netyčia jas sunaikina („Anapus tvoros“, rež. Timas Johnsonas, Karey Kirkpatrickas, 2006).

1962 m. kovo 9 d. gimė pusiau grynakraujė ragana ir ateities būrimo mokytoja Sibilė Treloni (J. K. Rowling. „Haris Poteris“).

Eidamas 78-uosius metus vasario 11 d. Budapešte mirė vengrų filosofas, baltistas, literatūrologas, lietuvių literatūros vertėjas, lietuvių literatūros ir kultūros propaguotojas Endre Bojtáras. 1985 m. parašė lietuvių kalbos vadovėlį, 1997 m. „Baltistikos įvadą“, 2007 m. sudarė lietuvių–veng­rų kalbų žodyną, su poetu Dezsö Tandoriu į vengrų kalbą išvertė K. Donelaičio „Metus“, Just. Marcinkevičiaus, K. Sa­jos, T. Venclovos, S. T. Kondroto ir kt. kūrinių. Nagrinėjo lietuvių kalbos prob­lemas, o 1989 m. parengė ir išleido knygą „Europos apiplėšimas“ apie Baltijos šalių okupaciją.

Vasario 10 d. Berlyne sulaukęs 48-erių mirė islandų kompozitorius Jóhannas Jóhannssonas. Vizitine jo kortele tapo elektroninės muzikos ir klasikinės orkestruotės derinių kompozicijos. Už garso takelį filmui „Visko teorija“ 2014 m. pelnė „Oskarą“, 2015 m. buvo nominuotas „Oskarui“ ir Bafta apdovanojimui už garso takelį Denis Villeneuve’o filmui „Sicario: narkotikų karas“, 2016 m. su tuo pačiu režisieriumi bendradarbiavo kurdamas kompozicijas sci-fi filmui „Atvykimas“.

Jóhann Jóhannsson. „Free the Mind“:

2017-ųjų „Costa“ metų knygos apdovanojimo laimėtoja tapo poetė Helen Dunmore už knygą „Bangoje“. Laureatė buvo išrinkta iš kiek anksčiau paskelbto 5 kandidatų sąrašo ir pelnė 34 tūkst. €. Ji tapo antrąja autore, pagerbta šiuo apdovanojimu po mirties. Pirmasis buvo Tedas Hughesas, 1998 m. po mirties apdovanotas už rinkinį „Gimtadienio laiškai“ („Birthday Letters“). H. Dunmore knygoje apmąstoma vėžio diagnozė ir artėjanti mirtis.

Helen Dunmore „The Lie“:

1959 m. vasario 16 d. Edit Piaf (Marion Cotillard), garsi Prancūzijos dainininkė, per pasirodymą Niujorke praranda sąmonę („Edit Piaf. Rožinis gyvenimas“, rež. Olivier Dahanas, 2007).

Vasario 18 d. gimė Ejobardas Taunas, arba Atvirkščias Blyksnis (Rewersed Flash), nužudęs Bario Alano motiną (DC komiksai).

Vasario 19 d. gimė Briusas Veinas, arba Betmenas (DC komiksai).

1942 m. vasario 19 d. japonai, tik ką subombardavę Perl Harborą, pradeda atakuoti Darvino miestą. Ledi Ešli (Nicole Kidman) nerimauja, kad jos globojamas berniukas Nula (Brandonas Waltersas) per bombardavimą žuvo („Australija“, rež. Bazas Luhrmannas, 2008).

Vasario 20 d. gimė žemietis Halas Džordonas – Žaliojo žibinto pajėgų karys, jo tikslas saugoti visatoje taiką (DC komiksai).

2003 m. vasario 21 d. zebras Martis (Chrisas Rockas, liet. Giedrius Savickas), gyvenantis Niujorko zoologijos sode, švenčia gimtadienį („Madagaskaras“, rež. Ericas Darnellas ir Tomas McGrathas, 2005).

1974 m. vasario 22 d. Samuelis Bikis (Seanas Pennas) pabando užgrobti lėktuvą, kad galėtų jį sudaužyti į Baltuosius rūmus ir taip nužudyti prezidentą Niksoną. Per užgrobimą Bikis nužudo lakūną, bet apsuptas policijos nusižudo („Pasikėsinimas į Ričardą Niksoną“, rež. Nielsas Muelleris, 2004).

1944 m. vasario 23 d. JAV karinio jūrų laivyno kariai ant Suribačio kalno Japonijoje iškelia JAV vėliavą ir tai užfiksuojama simbolinėje nuotraukoje („Mūsų tėvų vėliavos“, rež. Clintas Eastwoodas, 2006).

1964 m. vasario 23 d. gimė FTB agentė Deina Skali (Gillian Anderson), agento Fokso Malderio (Davidas Duchovny) porininkė (serialas „X failai“).

skali_lm.jpg

1951 m. vasario 4 d. gimė Džoa­na Beket, detektyvės Keit Beket motina (serialas „Kastlas“).

1992 m. vasario 5 d. Mistik Folse gimė Bonė Benet, ragana ir Elenos, Stefano, Deimono draugė (serialas „Vampyro dienoraščiai“).
Vasario 6 d. gimė Arturas Vizlis, grynakraujis burtininkas, Ronio tėvas ir Magijos ministerijos darbuotojas (J. K. Rowling. „Haris Poteris“).

2017 m. vasario 7 d. Britnė Spirs pagimdo 23-ią vaiką, o Maiklo Džeksono klonas jį patį paduoda į teismą („Klik! Arba gyvenimas pagreitintai“, rež. Frankas Coraci, 2006).

2017 m. vasario 7 d. įvyksta paskutinės Nacionalinės futbolo lygos atkrintamųjų varžybų finalo rungtynės („Užmirštieji“, rež. Josephas Kosinski, 2013).

1926 m. vasario 8 d. Šanchajuje gimė Vanas Li (Jonathanas Ke Quanas), Indianos Džoun­so (Harrisonas Fordas) pagalbininkas, dar vadinamas Neūžauga („Indiana Džounsas ir lemties šventyk­la“, rež. Stevenas Spielbergas, 1984).

2010 m. vasario 10 d. papūga Žydrūnas, jo žmona Pupa ir trys vaikučiai susitinka Amazonės džiunglėse su giminaičiais ir tarp jų randa Žyd­rūno prapuolėlį tėvą Eduar­do („Rio 2“, rež. Carlosas Saldanha, 2011).

2010 m. vasario 12 d. įvyksta baleto premjera. Po pirmo veiksmo Nina (Natalie Port­man) susiginčija su Lile (Mila Kunis). Nina, sužinojusi, kad ne ji atliks juodosios gulbės vaidmenį, nuduria Lilę ir sušoka juodosios gulbės šokį, bet paaiškėja, kad tai tebuvo haliucinacija („Juodoji gulbė“, rež. Darrenas Aronofsky, 2010).

2004 m. vasario 13 d. Džoelis (Jimas Carrey), sužinojęs, kad mylimoji Klementina (Kate Winslet) vienoje kompanijoje išsitrynė prisiminimus apie jį, ištrina prisiminimus apie ją („Jausmų galia“, rež. Michelis Gondry, 2004).

1978 m. vasario 14 d. į Meksikos paplūdimį išplaunama valtis su Pi ir tigru Ričardu Parkeriu; Ričardas Parkeris, išlipęs iš valties, nubėga šalin („Pi gyvenimas“, rež. Angas Lee, 2012).

2016 m. vasario 14 d. pradėjo veikti Priscila Straton (Daryl Hanna). Tai replikantė, sukurta teikti pagrindinius malonumus, bet galinti puikiai manipuliuoti žmonėmis („Bėgantis skustuvo ašmenimis“, rež. Ridley Scottas, 1982; pagal Philipo K. Dicko romaną „Ar and­roidai sapnuoja elektrines avis?“).

Vasario 16 d. gimė dvynės Fibė Bafė ir Uršulė (Lisa Kudrow) (serialas „Draugai“).

Fibi (Lisa Kudrow) “Central Perk” kavinėje su Lietuvos olimpinės krepšinio komandos marškinėliais
Fibi (Lisa Kudrow)  “Central Perk” kavinėje su Lietuvos olimpinės krepšinio komandos marškinėliais

Jungtinės Karalystės vėliavos fragmentas iš Trafalgaro mūšio „Sotheby’s“ aukcione parduotas už 338 487 €. Vėliava, manoma, plevėsavo ant Britanijos lordo Horatio Nelsono flagmano per Trafalgaro mūšį (1805 m. spalio 21 d.). Fragmentas priklausė H. Nelsono relikvijų kolekcijai; tarp parduotų daiktų taip pat buvo ginklų, grogo skrynia, asmeniniai laiškai. Aukcione parduotas ir H. Nelsono meilužės Emmos Hamilton portretas už 420 544 €.

Per Pirmąjį Rusijos TV kanalą parodytas dokumentinis filmas apie aktorę Ingeborgą Dapkūnaitę „Viskas, ką rašo apie mane, – netiesa“. Ingeborga, sėdėdama tamsioje scenoje, valandą negarsiai ir intymiai kalbasi su artimais rusų ir anglų kolegomis. Ne tik apie save, bet ir apie juos, apie profesiją, paskutinį jos etapą, paliatyvią slaugą, mirtį. Trumpame epiloge 55 metų aktorė pasirodo drauge su maždaug 2 metų sūnumi Aleksu. „Mane stebina, kokia esi nepriklausoma. Nors esi aktorė ir moteris,“ – sako kolega Ženia. „Vis sapnuoju, kad privalau dainuoti operoje. (...) Kad mirsiu susprogdama iš vidaus scenoje.“

Buvęs „Literaturnaja gazeta“ redaktorius, dabar aukštas rusų kultūros valdininkas Jurijus Poliakovas pastaruoju metu pagarsėjo pasisakymais įvairiomis progomis užsipuldamas J. Vachtangovo teat­ro meno vadovą Rimą Tuminą: „Jis užsiima saviraiška kitų sąskaita“; „R. Tuminas, ES pilietis, dirba Rusijos teat­re, bet mūsų šalimi nesidomi“. Teat­ro aktoriai, gindami mylimą režisierių, parašė atvirą laišką J. Poliakovui: „Teat­ro lankomumas vienas geriausių Mask­voje (...). Kiekvienas valstybės skirtas biudžetinis rublis padengiamas mūsų uždirbtais 2 rubliais (...). Šiuolaikinė rusų dramaturgija yra repertuare, bet dramaturgo J. Poliakovo pjesės mūsų nesudomino.“

Sausio 27 d. paskelbtas šių metų Vokietijos literatūrinės Peterio Huchelio premijos laureatas. Juo tapo 1961 m. Prahoje gimęs, Hamburge gyvenantis Farhadas Showghi už eilėraščių rinkinį „Wolkenflug spielt Zerreißprobe“. Apdovanojimas skiriamas už vokiečių kalba parašytą poeziją ir siekia 10 tūkst. Eur. Premija įsteigta 1983 m. poeto Peterio Huchelio (1903–1981) garbei ir yra teikiama balandžio 3 d., per jo gimtadienį. Ją yra gavę žinomi austrų ir vokiečių poetai E. Jandlis, D. Grünbeinas, Th. Klingas, F. Mayröcker, B. Köhler. Pernai laureate tapo Orsolya Kalász. Daugiau apie premiją www.peter-huchel-preis.de.

Leonardo DiCaprio tapo naujos menui skirtos mobiliosios aplikacijos „Magnus“ investuotoju ir patarėju. L. DiCaprio meno lauke jau žinomas kaip dažnas meno mugių, aukcionų lankytojas ir kolekcionierius. Neseniai jis prisidėjo prie 2016 m. M. Rescho, buvusio galeristo ir meno vadybos eksperto, sukurtos mobiliosios aplikacijos, pristatomos kaip „Shazam“ menui“. Nukreipus telefono kamerą į kūrinį, „Magnus“ padeda sužinoti bazinę informaciją apie jo autorių, pavadinimą, eksponavimo istorija, o svarbiausia – kainą. M. Rescho tikisi, kad kainų viešinimas prisidės prie meno rinkos skaidrumo ir skatins pardavimus. Dabar aplikacijos duomenų bazę sudaro per 10 mln. darbų iš 200 tūkst. institucijų: galerijų, aukcionų ir pan. Tiksliai neatskleidžiama, kokia pinigų suma prisidėjo L. DiCaprio ir kam ji bus panaudota, tačiau „Mag­nus“ įkūrėjas meno mylėtojams žada naujas funkcijas, o pats aktorius džiaugiasi aplikacijos edukacine misija.

Kolektyvas „teamLab“ šią vasarą Tokijuje žada atidaryti pirmąjį pasaulyje muziejų, skirtą skait­meniniam menui. 400 menininkų ir mokslininkų grupė siekia paversti baltą kubą praeitimi, išlaisvinti meną nuo fizinių suvaržymų ir peržengti šiuolaikinės visuomenės nustatytas ribas. Interaktyvūs skaitmeniniai darbai bus eksponuojami beveik 33 tūkst. kv. m erdvėse Odaiboje, dirbtinėje salone Tokijo įlankoje. Šis muziejus taps ant­ruoju Tokijuje, įsteigtu ir finansuojamu privačiai, pirmasis – 2017 m. spalį atidarytas 5 aukštų menininkės Yayoi Kusamos muziejus.

 

Sausio 29 d. gimė Arturas Karis, dar žinomas kaip Akvamenas. Komiksuose Arturas teigia, kad jo tėvas – žinomas okeanologas, apsigyvenęs nuskendusiame mieste (tikėtina, Atlantidoje) ir išmokęs sūnų gyventi vandenyje (DC komiksai). Numatoma, kad filmas „Akvamenas“ kino teatruose turėtų pasirodyti gruodžio 21 d.

1960 m. sausio 30 d. gimė Lilė Evans-Poter, Hario Poterio mama ir galinga burtininkė. Per Pirmąjį burtininkų karą ją nužudė Voldemortas (J. K. Row­ling. Haris Poteris“).

Sausio 31 d. gimė raudonplaukė Mera, Atlantidos karalienė ir Akvameno žmona. Ji taip pat turi dvynę seserį Hilą (DC komisai).

Vasario 1 d. Čarlis Baketas, laimėjęs auksinį bilietą, dalyvauja ekskursijoje po Vilio Vonkos šokolado fabriką (Roaldas Dhalas. „Vilis Vonka ir šokolado fabrikas“; „Čarlis ir šokolado fabrikas“, rež. Timas Burtonas, 2005).

1993 m. vasario 2 d. Filas Konorsas (Billas Murray’us) patenka į laiko kilpą ir ta pati diena kartojasi tol, kol jis nepasikeičia pats („Švilpiko diena“, rež. Haroldas Ramisas, 1993).

b_600_337_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2018_svilpiko_diena.jpg

LMA Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje rastas dokumentas, rašytas, spėjama, Mikalojaus Husoviano ranka. Tai Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos raštas, 1519 m. birželio 16 d. išduotas bajorui Janui Slavinskiui dėl pastarojo valdos Palenkės vaivadijoje, o surašytas ant pergamento ir vaivados antspaudu sutvirtintas Palenkės Goniondze. Dokumentą rado Lenkijos MA Istorijos instituto Varšuvoje darbuotojas Tomaszas Jaszczołta. Jo tyrimų sritis aprėpia viduramžių ir naujųjų laikų Bažnyčios ir Palenkės vaivadijos istorijas, istorinę geografiją, genealogiją ir heraldiką. Po šio atradimo Lietuva tapo trečia valstybe, kur saugomas M. Husoviano palikimas. Iki šiol autentiškų jo knygų ir rankraščių būta tik Lenkijoje ir Rusijoje.

Šių metų tarptautinės Londono knygų mugės, vyksiančios 2018 m. balandžio 10-12 d., šalys-viešnios – Lietuva, Lat­vija ir Estija. Todėl specialios „Market Focus“ programos renginiuose bus pristatyta 12 rašytojų iš Baltijos šalių kūryba, o autoriai galės susipažinti su britų leidėjais ir literatūros specialistais. Lietuvai mugėje atstovaus Undinė Radzevičiūtė, Kristina Sabaliauskaitė, Tomas Venclova ir Alvydas Šlepikas. Estijos atstovai – Mihkelis Muttas, Maarja Kangro, Andrei Ivanovas ir Reinas Raudas, Latvijos – Nora Ikstena, Karlis Vėrdinis, Luizė Pastuorė ir Inga Abelė.

Nacionalinis knygų kritikų ratas (JAV) paskelbė 2017 m. apdovanojimų finalistus ir 3 papildomų premijų laureatus. Išrinkta 30 finalistų knygų 6 kategorijose: grožinės ir negrožinės literatūros, poezijos, autobiografijos, biografijos, kritikos. Johno Leonardo premijos už debiutinę bet kurio žanro knygą laureate tapo amerikietė Carmen Maria Machado su trumpų apsakymų rinkiniu „Jos kūnas ir kitos dalys“ („Her Body and Other Parties“). Ivano Sanfordo apdovanojimas už gyvenimo pasiekimus skirtas amerikiečiui rašytojui, dokumentinės prozos pionieriui, Pulitzerio premijos laureatui Johnui McPhee. Nonos Balakian pagyrimo raštas ir 1000 dolerių prizas už apžvalgų meistriškumą skirtas amerikiečiui „The Chicago Tribune“ žurnalistui Charlesui Finchui. NKKR apdovanojimai pradėti teikti 1975 m. ir laikomi prestižiškiausiu Amerikos literatūros įvertinimu, be to, yra vieninteliai, kurių žiuri sudaro tik literatūros kritikai ir knygų apžvalgų redaktoriai. Apdovanojimai bus teikiami kovo 15 d.

Lietuvos nacionalinis dramos teatras pradeda pirmąjį šių metų dramaturgijos festivalio „Versmė“ etapą ir skelbia dramaturgijos idėjų konkursą. Šiųmečio festivalio šūkis – „Direct Drama“. Jaunieji autoriai skatinami burtis į kūrybines grupes, kuriose dalyvautų ne tik tekstų kūrėjai, būsimi dramaturgai, bet ir režisieriai, tarpdisciplininio meno kūrėjai, antropologai, įvairaus profilio kūrėjai. Paraiškas teikti gali ir pavieniai asmenys, nebūtinai grupės, tačiau darbas su mentoriais ateinančią vasarą vyks komandiniu principu ir LNDT pasilieka teisę komandą suformuoti savo nuožiūra, jei paraiškos autorius neras kolegų pats. Dalyvauti konkurse kviečiami jauni kūrėjai (pageidautina iki 35 metų); savo dokumentinio spektaklio idėjos pristatymą iki kovo 15 dienos reikia siųsti el. paštu Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.. Daugiau informacijos apie konkursą ir jo sąlygas www.teatras.lt ir feisbuko paskyroje „Versmė“.

Išleista kasmetė trumposios prozos antologija „Best European Fiction 2018“. Šiemet į rinkinį pateko ir Alvydo Šlepiko apsakymas „Meškeriotojai“ (vertė Jayde’as Willas). Į antologiją, leidžiamą nuo 2010 m., atrinkta įdomiausia proza, kurios autoriai ir jau žinomi, ir debiutuojantys rašytojai iš tokių šalių kaip Airija, Islandija, Estija, Slovėnija, Serbija, Lenkija, Ispanija, Portugalija ir kitos. Antologijos redaktorius – rašytojas ir vertėjas Alexas Andriesse.

Sausio 20 d. vienas geriausių Čikagos angiochirurgų Ričardas Kimb­las (Harrisonas Fordas) suimamas už žmonos Helen (Sela Ward) žmogžudystę, nors tik­rasis žudikas – įsilaužėlis į Kimblų namus, su kuriuo susigrumia Ričardas („Bėglys“, rež. Andrew Davisas, 1993).

1951 m. sausio 23 d. gimė Angusas Makgaiveris (Richardas Deanas Andersonas), dirbantis „Fenikso“ organizacijoje Los Andžele problemų sprendėju. Iš tiesų jis – fiktyvaus JAV vyriausybės Išorinės tarnybos departamento agentas. Iš keblių situacijų jis geba išsisukti išradingai; su savimi nuolat nešiojasi Šveicarų armijos peilį ir lipnios juostos ritinėlį (serialas „Makgaiveris“, 1985–1992).

b_600_338_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2018_MacGyver.jpg

1979 m. sausio 24 d. gimė Dinas Vinčesteris (Jensenas Acklesas), vyresnysis Semo (Jaredas Padalecki) brolis ir antgamtinių būtybių (vampyrų, demonų, vilkolakių etc.) medžiotojas (serialas „Išrinktieji“ / „Supernatural“).

Sausio 26 d. gimė Giderojus Lokhartas, garsus narcizas burtininkas, parašęs daug knygų apie tamsias būtybes. Ant­rais Hario mokslo metais jis pasirodo kaip naujasis apsigynimo nuo juodosios magijos mokytojas (J. K. Rowling. „Haris Poteris“).

„Gallimard“ leidykla atšaukė planus išleisti kontroversišką Louis-Ferdinand’o Céline’o esė kny­gą. Praėjusią savaitę leidykla sukėlė protestų bangą ketinimu išleisti 1000 puslapių antisemitinių pamfletų rinkinį, sukurtą tarp 1937 iki 1941 metų. Autorius nepageidavo, kad pamfletai būtų pakartotinai išleisti, tačiau jo 105-erių našlė Lucette Destouches tokį sutikimą davė. Leidyklos atstovai teigia, kad pamfletai priklauso negarbingiausiam Prancūzijos antisemitizmo istorijos puslapiui, tačiau jų cenzūra neleidžia nušviesti kūrinių ideo­loginio pagrindo ir pritraukia tik nesveiką smalsumą. Prancūzijoje niekada neuždraustiems pamfletams autorinės teisės nustos galioti 2031 metais.

b_300_412_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2018_vuong.jpg

Sausio 9 d. išdalyti žurnalo „Polityka“ Pasai 7 sričių menininkams. Komisija nusprendė, kad 2017 m. Lenkijoje labiausiai nusipelnę kūrėjai: kino – Jagoda Szelc už filmą „Bokštas. Giedra diena“, teatro – Michałas Borczuchas už spektaklius „Viskas apie mano motiną“ ir „Ktulo šauksmas“, vizualinių menų – Normanas Leto už filmą „Photon“, literatūros – Marcinas Wicha už knygą „Daiktai, kurių neišmečiau“, rimtosios muzikos – dainininkė Joanna Freszel, populiariosios muzikos – grupė „Hańba!“ už albumą „Będą bić!“, skaitmeninės kultūros – „Blober Team“ (Mateuszas Lenartas, Andrzejus Mądrzakas, Wojciechas Piejko) už kompiuterinį žaidimą „Observer“. Pasai įteikti 25 kartą. Šį apdovanojimą anksčiau yra gavę: kino režisieriai Agnieszka Holland, Janas Jakubas Kolskis, Krzysztofas Krauze, Robertas Glińskis, teatro režisieriai Krystianas Lupa, Krystyna Meissner, Janas Klata, Grzegorzas Jarzyna, dailininkas Stasys Eidrigevičius, rašytojai Olga Tokarczuk, Stefanas Chwinas, Jerzis Pilchas, Andrzejus Sapkowskis, Dorota Masłowska, kompozitorius Krzysztofas Pendereckis, trimitininkas Tomaszas Stańko ir daugelis kitų.

2017 m. T. S. Elioto premijos laureatu tapo poetas Oceanas Vuon­gas. Eilėraščių rinkinyje „Naktinis dangus su kiauryminėmis žaizdomis“ („Night Sky With Exit Wounds“) apmąstomos tris žmonių kartas trukusio karo pasekmės. O. Vuongas gimė Saigone, metus praleido pabėgėlių stovykloje ir būdamas dvejų emigravo į JAV, čia jį augino motina, močiutė ir teta. Du poeto gyvenimo aspektai – jo seksualumas ir tėvo nebuvimas šalia – atsikartoja kūryboje, keletas eilėraščių primena graikų mitus apie tėvo ir sūnaus santykį. O. Vuongas yra antras debiutuojantis poetas, laimėję T. S. Elioto premiją; pirmoji – Sarah Howe už knygą „Nefritinė kilpa“ („Loop of Jade“) 2015 m.
2274 m. sausio 18 d. Loganas 5 (Michaelas Yorkas), Džesika 6 (Jenny Agutter) ir senis (Peteris Ustinovas) grįžta į miestą po žeme. Įrodydamas, kad žmonės gali gyventi ilgiau nei 30 metų, Loganas sukelia pagrindinio kompiuterio perkaitimą, taip sunaikindamas Prieglobsčio palaikymo sistemą, ir visi gyventojai patenka į žemės paviršių („Logano pabėgimas“, rež. Saulas Davidas, 1976).


Sausio 12 d. Radiatoriškėse gimė vilkikas Bruolis (įgarsino Larry the Cable Guy; liet. Gediminas Girdvainis), geriausias Mončio Makvyno-Žaibo (įgarsino Owenas Wilsonas; liet. Leonardas Pobedonoscevas) draugas („Ratai“, rež. Johnas Lasseteris, 2006).

1992 m. sausio 12 d. įjungiamas „HAL 9000“. Tai pagrindinis Arthuro C. Clarko kūrinio antagonistas – heuristiškai užprogramuotas algoritminis kompiuteris, kitaip tariant, dirbtinis intelektas, sukurtas kontroliuoti erd­vėlaivio „Discovery One“ sistemą ir bendrauti su astronautų įgula. Kino adaptacijoje „HAL 9000“ vaizduojamas kaip raudonai ar geltonai žybsintis fotokameros lęšis (Arthuras C. Clarkas. „2001 metų kosminė odisėja“).

1972 m. sausio 14 d. erdvėlaivis „Liberty 1“, arba „Ikaras“, pakilęs nuo Kenedžio kalno, praskrenda pro Hasleino linkį, kuris iškreipia laiką ir paveikia erdvėlaivio mechanizmus, todėl erdvėlaivis su 4 astronautais patenka į Žemę, valdomą beždžionių (knygų, komiksų, filmų ir TV serialų frančizė „Beždžionių planeta“, prasidėjusi nuo 1963 m. Pierre’o Boulle’io romano „La Planète des Singes“).

b_600_338_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2018_War_for_the_Planet_of_the_Apes_lm.jpg

1796 m. sausio 15 d. Džeinė (Anne Hathaway) be artimųjų pritarimo pradeda gyventi su Tomu Lefrojumi (Jamesas McAvoy’us), bet persigalvoja sužinojusi, kad jo šeimą išlaiko dėdė – lordas vyriausiasis Londono teisėjas Langua (Ianas Richardsonas), o Džeinės ir Tomo santuoka nublokštų juos į skurdą, ir per ilgą laiką tai sugriautų judviejų laimę („Maištingoji Džeinė“, rež. Julianas Jarroldas, 2007).

3019 m. sausio 15 d. Gendalfas Pilkasis per kautynes Morajos kasyklose su Balrogu nukrenta nuo tilto į prarają, tačiau ne žūsta, o tampa Gendolfu Baltuoju (J. R. R. Tolkienas. „Žiedų valdovas“).

Sausio 16 d. gimė Volis Vestas, taip pat žinomas kaip Vaikis Žybsnis (Kid Flash) arba trečiasis Žybsnis (Flash). Turi galią judėti greičiau už šviesą (DC komiksai).

Panevėžio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje 2018 m. sausio 12 d. devintoji Kazio Barėno premija įteikiama Virginijai Rimkutei už apysaką „21 a“. Premija įsteigta lietuvių išeivijos Didžiojoje Britanijoje veikėjų Marijos ir Kazimiero Barėnų sumanymu paskatinti gabų jauną prozininką (iki 35 metų).

Virginija Rimkutė. Joanos Sribaliūtės nuotrauka
Virginija Rimkutė. Joanos Sribaliūtės nuotrauka

Karališkoji Švedijos mokslų akademija paviešino 70 pretendentų į Nobelio literatūros premiją. Tiesa, pavardės viešinamos tik praėjus 50 metų po premijos įteikimo. 1967 m. dokumentai atskleidžia machinacijas, vykusias Nobelio komitete renkant Gvatemalos atstovą Miguelį Angelį Asturiasą laimėtoju už ryškius literatūrinius pasiekimus, stiprius saitus su Lotynų Amerikos indėnų tradicijomis ir nacionaliniais bruožais. Tarp svarstytų autorių minimi Samue­lis Beckettas, Saulas Bellow, Law­rence’as Durrellis, E. M. Forsteris, Georges’as Simenonas, Ezra Poun­das, J. R. R. Tolkienas ir kiti. Beje, iš 70 autorių 1967 m. buvo tik 5 moterys: Marie Luise Kaschnitz, Katherine Anne Porter, Anna Seghers, Judith Wright ir Lina Kostenko. Visas sąrašas www.svenskaakademien.se/akademien/akademiens-arkiv/nobelarkivet-1967.

Paskelbti 2017 m. „Costa“ knygų apdovanojimų laureatai. Geriausiu romanu išrinktas Jono McGregoro „Rezervuaras 13“ („Reservoir 13“). Geriausiu debiutiniu romanu tapo Gail Honeymaan „Eleanorai Olifant viskas gerai“ („Eleanor Oliphant Is Completely Fine“). Geriausia biografija – Rebeccos Stott „Lietaus dienomis“ („In the Days of Rain“). Poezijos kategorijoje po mirties apdovanota Helen Dunmore už paskutinį eilėraščių rinkinį „Bangoje“ („In the Wave“). Knygos vaikams kategorijoje laimėjo Katherine Rundell „Tyrinėtojas“ („The Explorer“). Sausio 31 d. iš 5 paskelbtų laurea­tų bus išrinktas „Costa“ metų knygos laimėtojas, gausiantis 34 tūkst. €. Apdovanojimas, įsteigtas 1972 m., skiriamas išskirtinai Didžiosios Britanijos ir Airijos autoriams.

b_600_181_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2018_Costa.jpg

Indijoje svarstoma apriboti vietinių turistų srautą į Tadžmahalą. Kasdien lankytojų skaičius būtų ribojamas iki 40 tūkst., apsilankymo truk­mė – iki 3 val., o kaina vietiniams – 0,53 €. Užsieniečiams ribojimai nebūtų taikomi, o bilieto kaina jiems – 13,17 €. Taip ketinama bent iš dalies apsaugoti XVII a. monumentą nuo taršos ir susidėvėjimo. Indijos pajamos iš turizmo gana kuklios, o apsilankymai šalyje sudaro vos 1 % pasaulinių kelionių. Kasmet Tadžmahalą aplanko maždaug 8 mln. turistų, kai Uždraustasis miestas Pekine pritraukia apie 15 mln. lankytojų, o Disneilandas – apie 18 mln. Anot Indijos turizmo ministerijos, per trejus metus Tadžmahalo remontui išleista 1,36 mln. €, investicija per šį laikotarpį atsipirko 9,97 mln. € iš bilietų pardavimų ir turistų.

 

Išrinkti 2017 m. Jaunojo kino kritiko konkurso laureatai. 14–15 metų kategorijoje pirmą vietą laimėjo Kamilė Samusiovaitė (Ukmergės A. Smetonos gimnazija) už filmo „Emilija iš Laisvės alėjos“ (rež. D. Ulvydas) recenziją. Antrą vietą – Adelė Unikauskaitė (Ukmergės J. Basanavičiaus gimnazija), recenzavusi filmą „Neatmenu tavo veido“ (rež. R. Banionis). Trečia vieta – Rugilei Godliauskaitei (Ukmergės J. Basanavičiaus gimnazija) už filmo „Riešutų duona“ (rež. A. Žebriūnas) recenziją. 16–18 metų kategorijoje pirmą vietą laimėjo Ugnė Tumosaitė (Klaipėdos Vydūno gimnazija) už filmo ,,Pradžia“ (rež. Ch. Nolanas) recenziją. Antra vieta – Martynui Kliučininkui (Kauno J. Grušo meno gimnazija) už filmo „Mamytė“ (rež. X. Dolanas) recenziją. Trečia vieta – Aistei Mažuolytei (Pasvalio P. Vileišio gimnazija) už filmo „Rokas ir jo broliai“ (rež. L. Visconti) recenziją.

Tapytojas QI Baishi tapo pirmuoju kinu, įstojusiu į „100 mln. dolerių klubą“. Menininkas geriausiai žinomas dėl kaligrafijos darbų, tad nenuostabu, jog kūrinys-rekordininkas – 1925 m. tušu atliktas 12 dalių kūrinys „12 kraštovaizdžio ekranų“. Jį gruodžio 17 d. „Poly Beijing“ aukcione už 140,8 mln. dolerių įsigijo anonimu išlikti pageidavęs asmuo. Tai brangiausiai kada nors aukcione nupirktas kino darbas. 100 mln. dolerių ribą aukcionuose yra peržengę tik 15 paveikslų (A. Warholo, P. Picasso ir kt.), tiesa, nemažai tokios vertės piniginių perlaidų atliekama privačiai. 

Didžiojoje Britanijoje paskelbtas 2017-ųjų Karalienės medalio už poeziją laimėtojas. Juo tapo Paulas Muldoonas, 51-erių poetas ir Prinstono universiteto dėstytojas, kilęs iš Šiaurės Airijos ir pirmą poezijos knygą išleidęs 1973 m. Iki šiol pasirodė 12 poezijos rinkinių, taip pat knygelių vaikams ir dainų tekstų. Jo poe­zija atskleidžia nenuilstamą, žaismingą talentą, amžinai ieškantį naujų būdų, kaip pakreipti savo idėjas, ir naują stilių joms įforminti. Medalį karalienė įteiks šiemet.

1956 m. sausio 4 d. gimė Džonas V. Krysis (Denzelis Washingtonas), buvęs CŽV agentas ir Jūrų laivyno žvalgybos pareigūnas („Degantis žmogus“, rež. Tony Scottas, 2004).

1976 m. sausio 4 d. Rokis Balboa (Sylvesteris Stallone) pirmą kartą ringe susikauna su Apolo Krydu (Carlas Weathersas), sunkiasvoriu pasaulio bokso čempionu („Rokis“, rež. Johnas G. Avildsenas, 1976).

1995 m. sausio 4 d. laukuose randamas moters skeletas, vienas iš 112 moterų, rastų negyvų Santa Teresoje, ir kruopščiai aprašomas knygoje (Roberto Bolaño. „2666“).

1997 m. sausio 4 d. Džeisonas Bornas (Mattas Damonas) prisijungia prie Centrinės žvalgybos agentūros („Bornas. Galutinis tikslas“, rež. Paulas Greengrassas, 2007).

Sausio 5 d. gimė komisaras Džeimsas Gordonas, į pagalbą šikšnosparnio žibintu kviesdavęsis Betmeną (DC komiksai).

1854 m. sausio 6 d. gimė Šerlokas Holmsas (Robertas Downey jaunesnysis), privatus detektyvas („Šerlokas Holmsas“, rež. Guy’us Richie, 2009).

Sausio 7 d. jaunasis Orlandas susipažįsta su princese Maruška Stanilovska Dagmara Nataša Iljana Romanovič (Virginia Woolf. „Orlandas“).

1983 m. sausio 7 d. gimė Grantas Vordas (Brettas Daltonas), „Hid­ros“ agentas, infiltruotas į agentūrą S. K. Y. D. A. S. (serialas „Agentūra S. K. Y. D. A. S.“).

2025 m. sausio 7 d. „Weiland Indust­ries“ sukuria Dovydą (Michaelas Fassbenderis), pirmą pažengusios technologijos androidą („Prometėjas“, rež. Ridley Scottas, 2012).

2029 m. sausio 7 d. Jungtinėse Amerikose, Lunos valstijoje, Olimpijoje gimė Elen Ripli, pirmos klasės leitenantė („Svetimas“, rež. Ridley Scottas, 1979).

Sausio 8 d. gimė amazonių karalienė Ipolita, Nuostabiosios moters motina (DC komiksai).

1960 m. sausio 8 d. gimė Kaliopė Stefanidė, 19 colių ūgio, 7 svarų ir 4 uncijų svorio, ligos kortelėje nurodyta moteriška lytis (Jeffrey Eugenides. „Midelseksas“).

2016 m. sausio 8 d. pradėjo veikti „Nexus-6“ kartos kovinis replikantas Rojus Batis (Rutgeris Haueris). Šios kartos replikantai yra nelegalūs, nes juos sudėtingiausia atskirti nuo tikrų žmonių („Bėgantis skustuvo ašmenimis“, rež. Ridley Scottas, 1982; pagal Philipo K. Dicko romaną „Ar androidai sapnuoja elektrines avis?“).

1960 m. sausio 9 d. gimė Severijus Sneipas, nuodų ir vaistų, vėliau ginties nuo juodosios magijos mokytojas Hogsvartse, didis oklumantijos meist­ras (J. K. Rowling. „Haris Poteris“).

1999 m. sausio 9 d. nužudoma Džoana Beket, detektyvės Keitės Beket (Stana Katic) mama (serialas „Kastlas“).

1991 m. sausio 11 d. gimė Klerė Benet (Hayden Panettiere), herojė, turinti galią labai greitai pagyti (serialas „Herojai“).

b_600_338_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2018_sneipas_lm.jpg

1979 m. gruodžio 23 d. gimė Piteris Petrelis (Milo Ventimiglia), dirbantis slaugos ligoninėje ir vieną dieną sužinantis, kad turi nepaprastą galią – imituoti kitų nepaprastus sugebėjimus, pvz., skraidyti, greitai pagyti (serialas „Herojai“).

1836 m. gruodžio 24 d. miršta Džekobas Marlėjus, Ebenyzerio Skrudžo verslo partneris. Po septynerių metų per Kūčias jis pasirodo Ebenyzeriui kaip surakinta ir už godumą, šykštumą kenčianti vėlė (Charlesas Dickensas. „Kalėdų giesmė“).

1945 m. gruodžio 24 d. Džordžo Beilio (Jamesas Stewartas) išsiblaškėlis dėdė Bilis (Thomasas Mitchellas), kuris turi su Džordžu statybų ir paskolų verslą, netyčia bankininkui Poteriui (Lionelas Barrymore’as) įduoda 8 tūkst. dolerių grynais. Ir kaip tik tą dieną į banką atvyksta tikrintojai („Tas nuostabus pasaulis“, rež. Frankas Capra, 1946).

1988 m. gruodžio 24 d. įvyksta dangoraižio užgrobimas, kurį suorganizuoja Hansas Gruberis (Alanas Rickmanas), kartu su kitais įkaitas pagrobiamas ir Džonas Makleinas (Bruce’as Willisas), Niujorko policijos detektyvas („Kietas riešutėlis“, rež. Johnas McTiernanas, 1988; pagal Rodericko Thorpo romaną „Niekas netrunka amžinai“).

1952 m. gruodžio 25 d., t. y. likus savaitei iki 18-ojo gimtadienio, gimdydama negyvą kūdikį miršta Lolita (Vladimiras Nobokovas. „Lolita“).

3018 m. gruodžio 25 d. auštant „Žiedo brolija“ pradeda kelionę iš Rivendelo (J. R. R. Tolkienas. „Žiedų valdovo“ saga).

1926 m. gruodžio 31 d. gimė valdovas Voldemortas (J. K. Rowling. „Haris Poteris“).

1981 m. gruodžio 25 d. Rokis Balboa (Sylvesteris Stallone) ringe susikauna su rusu boksininku Ivanu Drago (Dolphas Lundgenas) ir kovą laimi („Rokis IV“, rež. Sylvesteris Stallone, 1985).

b_600_338_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2017_rocky4.jpg

1989 m. gruodžio 31 d. mieste pasirodo Titaniko vaiduoklis, o iš jo skylės į gatvę pradeda plūsti žuvusių keleivių vėlės („Vaiduoklių medžiotojai II“, rež. Ivanas Reitmanas, 1989).

2379 m. gruodžio 31 d. kosminiame laive „Auriga“, skriejančiame aplink Žemę, klonuojama leitenantė Elen Ripli (Sigourney Weaver), žuvusi prieš 200 metų. Klonuojama tikintis Elen kūne išauginti Svetimą („Svetimas: prisikėlimas“, rež. Jeanas-Pierre’as Jeunet, 1997).

2017 m. gruodžio 14 d. JAV Federalinei komunikacijų komisijai nubalsavus už interneto neutralumo principo (Net Neutrality) panaikinimą, internetiniai menininkai nerimsta. Niekas dar tiksliai nežino, kokie bus komisijos nutarimo padariniai, tačiau spėjama, jog menininkams, savo kūryboje naudojantiems interneto teikiamas galimybes ar eksponuojantiems darbus išimtinai online, gali būti užverta daug durų. Įvairios kompanijos gali būti apmokestintos pagal tai, kokį duomenų kiekį persiunčia – didelės kompanijos bus finansiškai pajėgios mokėti interneto tiekėjams ir taip formuoti vartotojų gaunamą turinį, o mažos ar ne pelno siekiančios įmonės, privačios iniciatyvos būtų pasmerktos.

Mineapolio meno institute bus atidarytas Empatijos ir vizualiųjų menų centras – pirmas toks pasaulyje. Tam Andrew W. Mellono fondo skirta 750 tūkst. dolerių parama. Vadinamieji empatijos centrai jau anksčiau veikė prie skirtingų organizacijų: PETA, Stanfordo universiteto ir kt., tačiau niekada – prie meno muziejaus. Instituto direktorius K. Fieldmanas akcentuoja meno keliamą žmogiškumo jausmą, tad naujame centre filosofai, menininkai, rašytojai ir „minčių lyderiai“ 5 metus skirs tyrimui, kaip menas daro žmones gailestingesnius, labiau užjaučiančius, o vėliau instituto kuratoriai, remdamiesi tyrimų rezultatais, rūpinsis geresnio ryšio su publika mezgimu.

Gruodžio 14 d. įteikta Martyno Mažvydo premija. Jos laureatu tapo literatūros istorikas, vertėjas, bib­liografas, LMA Vrublevskių biblio­tekos direktorius Sigitas Narbutas už reikšmingus pastarųjų penkerių metų mokslinius senosios Lietuvos literatūros ir rašytinio paveldo, lietuvių kultūros asmenybių literatūrinės ir kultūrinės veiklos, lietuviškos knygos ir spaudos tyrinėjimus.

Gruodžio 15 d. apdovanoti Bronio Savukyno premijos ir premijų už publicistinius kūrinius laureatai. B. Savukyno premija įteikta Petrui Kimbriui už išugdytą žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ redaktorių mokyklą bei už lietuvių kalbos grynumo ir taisyklingumo puoselėjimą, o premijos už publicistinius kūrinius įteiktos Liutaurui Degėsiui, Gediminui Kajėnui ir Ernestui Parulskiui.

2017 m. Lietuvos teatro sąjungos premija skirta teatrologei Daivai Šabasevičienei. Apdovanojimu teatrologė pagerbta už knygas apie teatro menininkus, už nuoseklų rūpinimąsi teatro istorija, už profesionalią kritiką, už atsidavimą teatrui. Nuo 2009 m. pinigine premija apdovanojami teatrologai už reikšmingą ir aktyvią veiklą teatro srityje. Tai vienintelis apdovanojimas teatro kritikams šalyje. Anksčiau premiją gavo: Vaidas Jauniškis, Ramunė Balevičiūtė, Šarūnė Trinkūnaitė, Rūta Oginskaitė.

Paskelbti 2017-ųjų Metų debiuto premijos ir Jaunojo kūrėjo prizo laureatai. Metų debiuto premija skirta architektų komandai „Studija 501“: Austėjai Balčiūnaitei, Ievai Bogušaitei, Mindaugui Karanevskiui, Martynai Kildaitei ir Martynui Norvilai. Jaunojo kūrėjo premijos atiteko šiuolaikinės muzikos ansambliui „Synaesthesis“: Gundai Baranauskaitei, Donatui Butkevičiui, Džiugui Daugirdai, Martai Finkelštein, Artūrui Kažimėkui, Pranui Kentrai, Monikai Kiknadzei, Vytautui Oškiniui, Diemantei Ievai Merkevičiūtei, Karoliui Variakojui. Taip pat Jaunojo kūrėjo premijos skirtos urbanistinio šokio teatrui „Low Air“: Airidai Gudaitei-Žakevičienei ir Laurynui Žakevičiui; fotomenininkui Tadui Kazakevičiui, kino operatoriui Eitvydui Doškui ir kino kūrėjai Marijai Stonytei. Kandidatais premijoms gauti gali būti siūlomi jaunieji menininkai (asmenys nuo 14 iki 35 metų) arba jaunųjų menininkų kolektyvai.

Paskelbti 2017 m. Lietuvos kinematografininkų sąjungos apdovanojimo laureatai. Pagrindinis prizas atiteko kino režisieriui Arūnui Mateliui už meistriškai realizuotą originalią idėją filme „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“. Specialiaisiais diplomais apdovanoti: animacinio kino režisierius Ilja Bereznickas už seną išmintį, nuskambėjusią naujai animaciniame filme „Ne ožkoje laimė“, ir kino kritikė Rasa Paukštytė už Lietuvos kino kūrėjų įamžinimą leidinyje „Lietuvos kinematografininkai“. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus savo apdovanojimą „Pėda, palikta Lietuvos kino istorijoje“ skyrė kino režisieriui Gyčiui Lukšui.

Mirga Gražinytė-Tyla leidinio „Politico“ įtraukta į 2018 m. svarbiausių žmonių sąrašą. Birmingemo (Jungtinė Karalystė) simfoninio orkestro dirigentei ir meno vadovei savo sprendimais ir veiksmais kitus metus paveiksiančių ir pasižymėsiančių 28 žmonių sąraše teko 27 vieta; ji pristatoma kaip užsienio talentas iš Lietuvos. Sąrašo pirmoje vietoje atsidūrė Vokietijos liberalas, Laisvųjų demokratų partijos pirmininkas Christianas Lindneris, kurio ambicijos sužlugdė derybas dėl valdančiosios koalicijos po Bundestago rinkimų. Antroje vietoje – britų politikas Michaelas Gove’as, trečioje – Prancūzijos prezidento Emmanuelio Mac­rono ministrų kabineto narė Muriel Penicaud. Visas sąrašas – www.politico.eu/list/politico-28-2018-ranking/.

Lapkričio 28–gruodžio 4 d. vykusioje Londono iliustracijų mugėje dalyvavo ir pirmoji per pastaruosius 3 metus grupinė lietuvių ekspozicija. Savo kūrybą tarp kitų 65 kūrėjų 7-ą kartą rengtoje mugėje pristatė Gediminas Šiaulys (Ged Sia), Greta (Alice) Liekytė, Vykintas Pakalka bei Justė Urbonavičiūtė (Kissi Ussuki). Dauguma mugės dalyvių turėjo personalinius stendus, taigi Lietuvos kūrėjų ketvertukas tarp jų išsiskyrė. Kiekvienas pardavė po keliolika / keliasdešimt darbų, kurių kainos svyravo nuo 10 iki 60 svarų. Pasak dalyvių, mugėje dominavo skaitmeninės spaudos darbai, tačiau nemažai lankytojų teiravosi ir originalių rankų darbo kūrinių. Ekspoziciją organizavo VDA Dizaino inovacijų centras.

Gruodžio 21 d. minimos Heinricho Böllio (1917–1985) 100-osios gimimo metinės. Jis laikomas vienu įtakingiausių Vokietijos rašytojų po Antrojo pasaulinio karo, 1972 m. įvertintas Nobelio literatūros premija. Jo kūrybą sudaro trumpi apsakymai, romanai, esė, pjesės, eilėraščiai; kūriniai verti į daugiau nei 30 kalbų. Daugelyje romanų ir apsakymų pasakojama intymų ir asmeninį gyvenimą, pastangą išlikti savimi plačiame karo, terorizmo, politinių susiskaldymų, sudėtingų ekonominių ir socialinių pokyčių fone. H. Böllis taip pat buvo leidėjas ir vertėjas iš anglų kalbos. 1971–1974 m. – Tarptautinio PEN klubo prezidentas.

Gruodžio 24-ąją JAV lietuvių poetui, kinematografininkui, kino kritikui Jonui Mekui sukanka 95-eri. Vienas žinomiausių avangardistinio kino kūrėjų ir propaguotojų, protestuodamas prieš meną, vaizduojantį dramatiškus, svarbius įvykius, filmuose siekia parodyti žmogų kasdienybėje, atskleisti jo jausmus, emocijas, išaukštinti nereikšmingus gyvenimo momentus. Stiliui būdinga improvizacinė kompozicija, filmuojant ir montuojant įterpiami trumpi vaizdai. Jis vienas pirmųjų pasaulyje išplėtojo dokumentinio filmo dienoraščio žanrą.

Gruodžio 24 d. minimos Eugenijaus Matuzevičiaus (1917–1994) 100-osios gimimo metinės. VDU ir VU studijavo lituanistiką, vėliau mokytojavo, dirbo Valstybinėje politinės ir grožinės literatūros leidykloje, buvo Rašytojų sąjungos poezijos konsultantas, o 1961–1972 m. – „Literatūros ir meno“ redakcijos narys. Kūrė eilėraščius, dainų tekstus lietuvių kompozitoriams, išvertė M. Lermontovo, A. Puškino, J. Rainio, J. Słowackio ir kt. autorių kūrinių. Jo eilėraščių rinkinių išleista baltarusių, lat­vių, rusų, ukrainiečių kalbomis.