Kronika Nr. 3542

b_200_330_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_mathias-enard-boussole.jpg

Šiemet Goncourt’ų premija skirta rašytojui Mathiasui Enard’ui už romaną „Kompasas“ („Boussole“). 43-ejų M. Enard’as, arabų ir persų kalbų žinovas, gyvenęs Teherane, Berlyne ir Beirute, sukūrė poetišką pagiriamąjį žodį ilgai Rytų ir Vakarų kultūros ryšių istorijai. Knygoje pasakojama apie nemigos kankinamą muzikologą, kuris Vienoje guli ligos patale ir apmąsto viską – nuo nelaimingos meilės prancūzei iki Europos ir Vidurio Rytų santykių. Keturi romanai, atrinkti finaliniam etapui, yra susiję su Artimaisiais Rytais arba Prancūzijos kolonijinio režimo saulėlydžiu. Laimėtojas gauna vos 10 eurų piniginį prizą, tačiau Goncourt’ų premija, seniausia ir prestižiškiausia Prancūzijoje, kūrinio pardavimus padidina apie 450 tūkst. egzempliorių.


XIX Krokuvos knygų mugėje ir Konrado literatūros festivalyje Lietuva prisistatė garbės viešnios teisėmis. Vyko diskusijos holokausto, Czesła­wo Miłoszo, Rytų šalių temomis. K. Sabaliauskaitė, H. Kunčius, T. Venc­lova aptarė Vilniaus tapatybę, A. Šlepikas pristatė romaną „Mano vardas –­ Marytė“, ką tik pasirodžiusį lenkų kalba, iliustratoriai S. Chlebinskaitė, I. Babilaitė, K. Kasparavičius surengė kūrybines dirbtuves.

Litwa-w-Krakowie.png

Zagrebe, Kroatijoje, tarptautiniame literatūros festivalyje „Žvilgsnis į mažąsias literatūras“ atsigręžta į Baltijos šalių autorius. Lietuvių literatūros ekspertės, vertėjos Mirjanos Bračko sudaryta 10-ties lietuvių autorių kūrybos antologija kroatų kalba išdalyta leidėjams, skatinant juos leisti verstinę literatūrą, tekstų ištraukos išspausdintos didžiausiuose šalies dienraščiuose bei literatūriniame tinklalapyje booksa.hr, kurį per mėnesį aplanko apie 35 tūkst. vartotojų. Lietuvai Zagrebe atstovavo U. Radzevičiūtė, T. Staniulis, I. Valantinaitė ir G. Grajauskas.

zvilgsnis_i_mazasias_literaturas.jpg

52331.jpg

Spalio 25 d. sulaukęs 83-ejų Maskvoje mirė rusų rašytojas, dramaturgas, poetas ir filosofas Jurijus Mamlejevas. Romanų „Kitas“, „Siaubo sparnai“, „Maskvos gambitas“ autorius. Iš pradžių kūrybą skelbė savilaida, 1974 m. emigravo į JAV, 1983 m. persikėlė į Prancūziją. Rusijoje oficialiai jo kūryba pradėta skelbti tik 1989-aisiais. J. Mamlejevo knygos išverstos į daugelį Europos kalbų. Rašytojas įvertintas Puškino (Vokietija, 2000), And­rejaus Belovo (1991) premijomis. Jo tekstams būdinga metafizinė, siurrealistinė, avangardinė pasaulėjauta, dvasinės herojų klajonės, grubus, natūralistinis pasakojimas – rašytojas laikomas „metafizinio realizmo“ literatūroje pradininku. Gilinosi į žmogaus tamsiąją pusę, ieškojo ontologinio blogio. Jo kūrybos į lietuvių kalbą yra vertę D. Pocevičius, A. Šiuša, B. Januševičius. Rašytojo tinklalapis mamleew.ru.


Masačusetso technologijos instituto absolventas Aurimas Bukauskas laimėjo Carrollio R. Wilsono apdovanojimą už energiją taupantį medienos ir bambuko technologijų projektą. Premija siekia 25 tūkst. JAV dolerių. A. Bukauskui taip pat bus suteikta proga mokslo tikslais pakeliauti po Angliją, Suomiją, Norvegiją, Škotiją, Tasmaniją, Naująją Zelandiją ir Aust­raliją, kur jis aplankys inžinierius ir mokslininkus, dirbančius su medienos ir bambuko panaudojimu. A. Bukausko darbai stavsbinde.tumblr.com

Aurimas Bukauskas
Aurimas Bukauskas

Odesoje stovinčią Lenino skulp­tūrą Ukrainos menininkas Aleksand­ras Milovas transformavo į Dartą Veiderį – blogio įsikūnijimą iš filmo „Žvaigždžių karai“. Skulptūra sukurta sekant balandį Ukrainoje priimtu „dekomunizacijos“ įstatymu, įpareigojančiu pašalinti komunistinės praeities simbolius. Anot menininko, „bronzinė Lenino skulptūra palikta viduje, kad daugiau ar mažiau dėkingi ainiai prireikus galėtų jį ekshumuoti (...). Norėjau sukurti simbolį Amerikos popkultūros, kuri atrodo tvaresnė nei sovietiniai idealai“. Dartai Veideriai ir kiti filmo personažai ne kartą yra kandidatavę Ukrainos prezidento, parlamento ir savivaldų rinkimuose. Naujoji G. Lucaso sagos dalis „Žvaigždžių karai: 7 epizodas. Galia nubunda“ pasirodys gruodį.

Leninas Dartas Veideris
Leninas Dartas Veideris

Europos architektūros premija šiemet skirta ispanui Santiago Calatravai. 1951 m. Ispanijoje gimusio architekto studijos veikia Valensijoje, Ciuriche, Niujorke ir Paryžiuje. Garbingas apdovanojimas turėtų kiek apmaldyti pastaruoju metu pasipylusią kritiką architektui dėl dvigubai išaugusios Pasaulio prekybos centro transporto stoties Niujorke sąmatos ar pernelyg greitai susidėvėjusių architekto gimtosios Valensijos menų ir mokslo centro pastatų. Pernai Europos premijos laureatu tapo nuo postmodernizmo laikų gerai žinomas italų architektas, filosofas, teoretikas ir dizaineris Alessandro Mendini.

Valensijos menų ir mokslo centras, arch. S. Calatrava
Valensijos menų ir mokslo centras, arch. S. Calatrava

 

Foto iš mediatekos

Raimondo Gailiūno tapybos paroda „Palinkėkime vieni kitiems ramybės“b_600_450_2734_00_images_iliustracijos_mediateka_2016_ramybes_DSCF2440.jpg
„Frieze 2017“b_600_331_2734_00_images_iliustracijos_mediateka_2017_Frieze_2017_2017_Frieze_-_9_of_179.jpg
Šileika eina per Anykščiusb_600_400_2734_00_images_iliustracijos_mediateka_2017_sileika_per_anykscius_01.jpg
Algimanto Kunčiaus paroda „Vaizdaraščiai“b_600_450_2734_00_images_iliustracijos_mediateka_2015_Vaizdarasciai_DSCF9105.jpg
Vėlinėsb_600_399_2734_00_images_iliustracijos_mediateka_2016_velines__DSC1905.jpg

Loading

Naujausias žurnalo numeris:

b_115_160_2734_00_images_iliustracijos_zurnalas_2017_2017-10-13_nr._3633_2017-10-13_nr._3633_virselis.jpg

b_115_160_2734_00_images_iliustracijos_zurnalas_2017_2017-10-13_nr._3633_2017-10-13_nr._3633_turinys.jpg

 Žurnalas prekybos vietose pasirodo penktadienį.

Elektroninė versija – vėliau, artimiausią trečiadienį čia

    b_250_202_2734_00_images_iliustracijos_skelbimai_2017_premunerata.png

 

Rėmėjai

 

 

 

 

Komiksai

10 litų

Dusburgiečio kronika

 

 

 

 

Menininkų portretai

Draugai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Literatūra ir menas © 2016

Skaičiukai