inostranka.jpg

Rusijos literatūrinis žurnalas „Inostra­naja literatura“ pernai šventė 60 metų sukaktį. Ta proga 2015-ųjų gruodžio (Nr. 12) numeris, pavadintas A. Puškino žodžiais „Visos vėliavos į sve­čius…“ („Все флаги в гости…“), buvo skirtas užsienio lite­ratūriniams žurnalams (Anglijos, Vengrijos, Danijos, Italijos, Kinijos, Slovakijos, Ispanijos, Argentinos etc.) ir jų autoriams. Numeryje publikuojamas ir žurnalo „Literatūra ir menas“ tekstas –­ Gyčio Norvilo esė „Milošas – vagis“ (į rusų kalbą vertė Marija Čepaitytė). Daugiau informacijos inostranka.ru/issue.php?issue=364.


Paryžiuje veikia paroda „Kas bijo fotografių?“ (kuratorius –­ Miuncheno valstybinio muziejaus nuotraukų fondo direktorius Ulrichas Pohlmannas). Ji ne tik didžiausia iš iki šiol rengtų moterų fotografijos parodų (netgi padalyta į dvi dalis: pirmoji (1839–1919) eksponuojama Oranžerijos muziejuje, antroji (1918–1945) – Orsė muziejuje), bet ir geriausiai atspindinti jos istoriją.

Frances Benjamin Johnston (1864–1952). Autoportretas studijoje, apie 1896. Kongreso bibliotekos nuosavybė
Frances Benjamin Johnston (1864–1952). Autoportretas studijoje, apie 1896. Kongreso bibliotekos nuosavybė

Kultūros antropologo ir dokumentinio kino režisieriaus Manto Kvedaravičiaus filmas „Mariupolis“ pateko į Berlyno kino festivalį. Filme pasakojama apie Mariupolį – anksčiau graikų pilną uostamiestį Ukrainoje, gyvenantį karo laukimo nuotaikomis. Kol vieni ruošiasi kovai, kiti kultūros namuose stato spektaklį pagal graikų dramą. Tai jau antrasis autoriaus filmas, patekęs į Berlinalę: ankstesniajame „Barzakh“ (2011) pasakota apie karo nualintą Čečėniją ir nuolat dingstančius jos gyventojus.

Filmo „Mariupolis“ kadras
Filmo „Mariupolis“ kadras

Herb_Polski.png

Lietuvos kultūros veikėjams įteikti Lenkijos Respublikos valstybiniai apdovanojimai už nuopelnus vystant lenkų ir lietuvių bendradarbiavimą, lenkų kultūros populiarinimą bei bendradarbiavimą su Lenkija. Ordino už nuopelnus Lenkijos Respublikai Karininko kryžiumi pagerbtas Šv. Kristoforo kamerinio orkestro meno vadovas Donatas Katkus. Vilniaus Adomo Mickevičiaus muziejaus direktorius Rimantas Šalna ir Kėdainių krašto muziejaus vadovas Rimantas Žirgulis apdovanoti Ordino už nuopelnus Lenkijos Respublikai Kavalieriaus kryžiais. Lenkų literatūros vertėjai Birutei Jonuškaitei-Augustinienei ir Lietuvos karo akademijos Senato pirmininkui Gintautui Surgailiui įteiktas Auksinis kryžius už nuopelnus. Teatrologas Vaidas Jauniškis pagerbtas Sidabriniu kryžiumi už nuopelnus.


41-uoju Pritzkerio architektūros premijos laureatu tapo čilietis Alejandro Aravena. Tai jau ketvirtasis Pietų Amerikos architektas, nusipelnęs „architektūros Nobelio“. 48-erių architektas yra suprojektavęs pastatų ne vien Čilėje, bet ir JAV, Kinijoje, Šveicarijoje. Energetiškai efektyvūs pastatai į vietos klimatą reaguoja inovatyviais fasadais, garantuoja saulės šviesą ir gyvas susirinkimų erdves. Pastaraisiais metais Pritzkerio premijos komisija atkreipia dėmesį į architektus, kurie bando praplėsti architektūros disciplinos ribas ir kurių sprendimai padeda spręsti šiuolaikines socialines problemas.

UC Inovacinis centras (arch. A. Aravena), 2014
UC Inovacinis centras (arch. A. Aravena), 2014