Kultūra plius Nr. 3607

Cesar_vallejo_1929.jpg

Kovo 16 d. minimos 125-osios vieno ryškiausių XX a. poetų Césario Vallejo gimimo metinės. Prancūzų žurnalistas (rašė apie estetiką, politiką, dailę, techniką, teatrą), Ispanijos komunistų partijos narys (ištremtas iš Prancūzijos už komunistinę veiklą), Ispanijos pilietinio karo savanoris, fronto korespondentas. Išleidęs pirmąsias dvi poezijos knygas, dar ankstyvos jaunystės kūrinius („Juodieji heroldai“, „Trilsė“ – pastaroji parašyta kalėjime), atsisveikino su poezija: „Nespausdinti nieko, nė vieno žodžio, iki jis neišplauks iš mano vidinės būtinybės, mano organinio, mano kraujo poreikio, kuris yra tarsi už literatūros ribų.“ 15 metų – nė vieno eilėraščio, kol Ispanijos tragedija tapo vidine būtinybe kurti. Neturėjo savo namų, rašė viešbučių numeriuose, o didžiąsias knygas-poemas – „Ispanija, atitolink nuo manęs šią taurę...“ ir „Žmogiškoji poezija“ – jau ligoninės palatoje. Pirmoji išėjo dar prieš mirtį, antroji – po mirties.

Tarp kančios ir džiaugsmo įsiterpę trys
kūdikiai:
vienas žiūri į sieną,
antras apdovanotas liūdna siela,
trečiasis artėja pirštų galais.
Tačiau tarp tavęs ir manęs
įsiterpę antrieji.
Remdamasi mano kakton, diena
sutinka, kad taip, tikrai,
šitiek tikslumo erdvėj;
tačiau jei laimė vis dėlto turi pavidalą,
jei prasideda – ai! – mano lūpomis, –
kas tada klaus mane apie mano žodį?
Monumentalaus amžinybės jausmo
atitikmuo –
susidūrimas, parengtas juodų rūbų,
kadangi nuolatinis atsisveikinimas tavo –
irgi tik analogija to, kas nekintama, –
tavo kūdikis, siela, žodis.

 

Vertė Vytautas P. Bložė

Sesaris Valjechas. „Atitolink nuo manęs šią taurę“. – V.: „Vaga“, 1980.

 

Indijoje uždraustas apdovanojimų pelnęs feministinis filmas „Lūpdažis po mano burka“. Cent­rinė filmų sertifikavimo valdyba nesuteikia sertifikavimo, nes istorija orientuota į moteris, rodomos seksualios scenos, vartojama įžeidi leksika, garsinė pornografija ir per jautriai paliečiama viena konkreti bendruomenės dalis. Filmas, pasakojantis apie 4 moterų iš mažo Indijos miestelio pastangas siekti svajonių slapta maištaujant, laimėjo apdovanojimų Tokijo ir Mumbajaus kino festivaliuose.

„Lūpdažis po mano burka“
„Lūpdažis po mano burka“

Kovo 1 d. mirė autodestrukdyvaus meno pradininkas Gustavas Metzgeris. Menininkas gimė 1926 m. Lenkijos žydų šeimoje Niur­berge. 1959 m. parašė manifestą, kurį apibūdino kaip „desperatišką paskutinės minutės griaunamąjį politinį gink­lą, kapitalistinės sistemos ir meno vadybininkų bei kolekcininkų, manipuliuojančių moderniu menu dėl pelno, ataką“. Metzgeris įkvėpė daug savo studentų – būtent todėl grupės „The Who“ gitaristas Pete’as Townshendas per koncertus daužydavo gitaras.

en.wikipedia.org/wiki/Gustav_Metzger
en.wikipedia.org/wiki/Gustav_Metzger

Autentiška kalkinė Schind­lerio sąrašo kopija parduodama už 2,3 mln. dolerių. 14-os lapų dokumentas yra paskutinis iš keturių, apie kurių egzistavimą žinoma: vienas priklauso Holokausto muziejui Vašingtone, du – Izraelio holokausto atminimo centrui Jeruzalėje. Juose surašytos 801 okupuotos Čekoslovakijos žydo, dirbusio Schindlerio gamykloje, pavardės. Schindleris visą savo turtą išleido kyšiams, mėgindamas apsaugoti darbuotojus nuo trėmimų ir mirties. 2013 m. būtent šią sąrašo kopiją nesėkmingai mėginta parduoti internetinių aukcionų ir elektroninės prekybos svetainėje „eBay“ už 3 mln. dolerių.

Oskaras Šindleris
Oskaras Šindleris

Amerikietė Jenny Holzer ta­po pirmąja moterimi menininke, surengsiančia parodą Blenheimo rūmuose Didžiojoje Britanijoje. Ji – ketvirta menininkė, gavusi progą šiuolaikiniu menu užpildyti istorinius XVIII a. rūmus, įtrauktus į pasaulio paveldo sąrašą. Prieš tai juose eksponuoti A. Weiwei, L. Weinerio ir M. Pistoletto darbai. Holzer teigimu, pirmasis vizitas sukėlė per daug skirtingų idėjų, tačiau ji mėgins atrasti ryšį su kariniais ir politiniais rūmų istorijos aspektais, kvestionuoti galią ir konfliktą.

http://projects.jennyholzer.com/projections
http://projects.jennyholzer.com/projections

Amerikietis Jeffas Koonsas ne pirmą kartą pralaimi bylą dėl plagijavimo „Banalybių“ serijoje. Šįkart jį ir Pompidou centrą į teismą padavė fotografo J. F. Bauret šeima. Koonsas 1988 m. skulptūrėlei „Nuogi“, vaizduojančiai berniuką ir mergaitę, panaudojo 1970 m. Bauret fotografiją „Vaikai“, t. y. visiškai nukopijavo vaikų išvaizdą ir pozą, bet pridėjo savų elementų – gėlių. Pompidou cent­ras būtent šį darbą naudojo Koonso retrospektyvos reklamai 2014-aisiais. Teismas įpareigojo atsakovus Bauret palikuonims sumokėti 40 tūkst. Eur (pusė sumos padengs teismo išlaidas) ir papildomus 4 tūkst. Eur už tolesnį skulptūros atvaizdo naudojimą tink­lalapyje. Prieš tai Koonsas yra pralaimėjęs dėl prancūziškos reklamos ir A. Rogerso fotografijos plagiatų, tačiau laimėjo bylą prieš fotografę A. Blanch.

Jeano-François Bauret „Vaikai“ ir Jeffo Koonso „Nuogi“
Jeano-François Bauret „Vaikai“ ir Jeffo Koonso „Nuogi“

Kaire atrasta 3000 m. senumo, beveik 8 m aukščio statula. Vokietijos ir Egipto archeologų komandos tyrinėja darbininkų klasės rajonu tapusią vietovę, kur anksčiau buvo Heliopolio miestas, skirtas garbinti saulės dievui Ra. Kvarcitinė statula atskilusia galva rasta dykvietėje tarp yrančių daugiabučių. Manoma, kad ji vaizduoja farao­ną Ramzį II (dar žinomą kaip Ramzis Didysis), priklausiusį 19-tai valdovų dinastijai (1314–1200 m. pr. Kr). Greta rasta antra žmogaus dydžio statula, vaizduojanti Setą II, Ramzio anūką. Tikriausiai jos buvo sukurtos vienai didžiausių to meto saulės šventyklų, sugriautų graikų ir romėnų eroje. Teigiama, jog tai – viena svarbiausių visų laikų iškasenų Egipte.

Berlyne policija konfiskavo kokosų patranką, sukurtą pirmajai Antarktidos bienalei. J. Verne’o romano „Aukštyn kojom“ įkvėpta ir per du mėnesius sukurta 1 t sverianti patranka ankstyvą kovo 2 d. rytą kranu iškelta iš kūrinio autoriaus J. Charrière’o studijos. Patranka turėjo šaudyti kokosais, menininko surinktais Bikinio atole, kur XX a. viduryje JAV vykdė branduolinius bandymus. Kol autorius buvo Niujorke, jo asistentas kūrinį surinko ir ketino išmėginti, o tai sukėlė įtarimų praeiviui. Patranka buvo konfiskuota kaip „nelegalus gink­las“. Dėl šios priežasties Charrière’as Antarktidos bienalėje (kovo 17–28 d.) eksponuos konfiskavimo dokumentaciją.

Konfiskuojama patranka.  Nuotrauka iš J. Charrière’o asmeninio archyvo
Konfiskuojama patranka. Nuotrauka iš J. Charrière’o asmeninio archyvo

Foto iš mediatekos

Tibetiečių vienuolių grupė pila Avalokite švaros smėlio Mandalą
Rimo Sakalausko videoprojekcijosAgnus Dei
Laisvydė Šalčiūtė (MELO)DRAMOS. (MELo)NCHOLIJA. MELIUZINA
Algimanto Kunčiaus paroda „Vaizdaraščiai“
K. Vėrdinis Panevėžio literatūrinės žiemos festivalyjeKarlis Vėrdinis. Benedikto Januševičiaus nuotrauka

Loading

Naujausias žurnalo numeris:

b_115_160_2734_00_images_iliustracijos_zurnalas_2017_2017-04-28_nr._3613_2017-04-28_nr._3613_virselis.jpg

b_101_160_2734_00_images_iliustracijos_zurnalas_2017_2017-04-28_nr._3613_2017-04-28_nr._3613_turinys.jpg

 Žurnalas prekybos vietose pasirodo penktadienį.

Elektroninė versija – vėliau, artimiausią trečiadienį čia

    b_250_202_2734_00_images_iliustracijos_skelbimai_2017_premunerata.png

 

Rėmėjai

 

 

 

 

Komiksai

10 litų

Dusburgiečio kronika

 

 

 

 

Menininkų portretai

Draugai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Literatūra ir menas © 2016

Skaičiukai