Kultūra plius Nr. 3608

Pirmą kartą Prancūzijos vidurinėse mokyklose į privalomos literatūros sąrašą įtraukta autorė moteris. Pakeitimą inicijavo švietimo ministrui įteikta peticija su 20 tūkst. parašų, protestuojanti dėl seksizmo egzaminų programoje. Nuo rugsėjo vyriausiųjų klasių moksleiviai turės nag­rinėti XVII a. Madame de Lafayette dvaro romaną „Princesė de Monpansjė“ ir to paties pavadinimo B. Tavernier 2010 m. filmą. Tai pirmasis autorės romanas, išleistas anonimiškai, ir vienas pirmųjų apskritai išleistų Prancūzijos grožinių kūrinių.

Kadras iš filmo „Princesė de Monpansjė“
Kadras iš filmo „Princesė de Monpansjė“

Londono dizaino muziejuje eksponuojama 6 pastatų – „Mask­vos vaiduoklių“ – projektų paroda. Tai didžiausia pasaulyje biblioteka, Sovietų rūmai su aukštesne už Laisvės statulą Lenino skulptūra ir pan. Pastatų dizainą XX a. 3–4 dešimtmetyje sukūrė jaunų, drąsių architektų karta, bet projektai nebuvo realizuoti, išskyrus vieną – mauzoliejų Raudonojoje aikštėje, pastatytą 1924 m. Greta architektūrinių piešinių eksponuojami to laikotarpio meno darbai, propaganda, publikacijos, net šiurpiai detali bend­ruomeninio gyvenimo dienotvarkė. Paroda veiks iki birželio 4 d.


Visą balandžio mėnesį Varšuvoje vyks akcija „Eilėraščiai mieste“. Per renginį numatyta įvairiai išplatinti 16 Europos šalių poetų (tarp jų ir A. Kaziliūnaitės) kūrinius, dalis jų parašyta būtent šiai akcijai. Juos bus galima perskaityti plakatuose visuomeninio transporto stotelėse, ant tvorų, kavinėse ant puodelių, knygynuose ir bibliotekose ant skirtukų su išsirinkta knyga ir pan.


Poetas ir vertėjas Uldis Bėrzinis gavo Latvijos literatūros metų apdovanojimą už viso gyvenimo nuopelnus. Anot ekspertų komisijos atstovės, literatūros projektų vadovės L. Piešinios, laureatas atvėrė dangiškąsias latvių kalbos galimybes: „Koranas, Biblija, Edos giesmės – rodos, jo kelionės pasaulio ir kalbų laiko erdve neturi ribų. Personifikuota poezijos forma, gebėjimas gimtąja kalba įvertinti kitų kalbų ir kultūrų turtus, sak­ralinių tekstų vertimai skatina žavėtis ir perprasti U. Bėrzinį. Pasiekęs meist­riškumo aukštumas, jis lieka ištikimas gimtosios kalbos darbininkas.“


Šių metų Pen/Nabokovo premija už literatūrinius pasiekimus užsienyje atiteko Sirijos rašytojui Ali Ahmadui Saidui Esberui-Adoniui. Komisija skyrė 50 000 $ apdovanojimą už rašytojo poeziją, literatūros kritiką ir vertimus, tiesiančius tiltus tarp skirtingų kultūrų.


Frankfurto muzikos mugėje pristatomi Lietuvos kompozitoriai. Lietuvos muzikos informacijos centras mugėje eksponuoja natų rinkinius: nuo XX a. pr. klasikų iki šiandienos jaunųjų autorių, nuo koncertinio repertuaro iki edukacinių kūrinių pradinukams. Iš viso reprezentuojama daugiau nei 50 Lietuvos kompozitorių. Lietuvos stende taip pat pristatomi ir Kompozitorių sąjungos bei jos fondo išleisti leidiniai.


Sulaukęs 87 m. mirė Nobelio literatūros premijos laureatas Derekas Walcottas. Karibų Homeru vadinamas rašytojas gimė 1930 m. sausio 23 d. Mažųjų Antilų salyne. 1992 m. gavo Nobelio premiją už epinę poemą „Omeros“, kurią parašė įkvėptas „Iliados“ ir „Odisėjos“. Walcottas taip pat žinomas kaip daugiau nei 80 pjesių autorius ir režisierius, kūriniuose nag­rinėjęs Karibų gyventojų identitetą politinių ir rasistinių kovų fone.

Derek Walcott

Šis lapas – debesis

Šis lapas – debesis, tarp jo nudilusių kraštų
su pertrūkiais atsiveria kalnai, paskui iškyšulys
pranyksta, bet giedros mėlynės paraštėj
nušvinta jūros prorėžos ir ištisa šalis –
sala, atspėjus savo vardą: ochri̇̀nė jos pluta,
ūksmingi kloniai, kelio posūkiai, suvėrę
žvejų gyvenvietes ant siūlo, nebyli balta
galingos gožos skiauterė; žuvėdros taiko strėlę
tykion artėjančio miestelio prieplaukon, kuriai
atliepia gatvių vos įskaitomos eilutės, mirga
du garlaiviai, vilkikas, protėvių kanojos,
škunų sąnariai –
ir debesis vėl dengia lapą, ir švariai
nuplovęs popierių ilgam užverčia knygą.

Vertė Tomas Venclova


Mirė švedų rašytojas Torgny Lindgrenas (1938 06 16–2017 03 16). Debiutavo 1965-aisiais, tačiau jam pasaulinę šlovę atnešė 1982 m. parašytas ir vėliau ekranizuotas romanas „Gyvatės pėdsakas ant uolos“. Į lietuvių kalbą išverstos 8 autoriaus knygos: „Meilės dievas Frėjus“, „Betsabėja“, „Kamanių medus“, „Dorė Bib­lija“ ir kt.


Pristatytas 3 tomų leidinys, kuriame 99,9 % tikslumu atvaizduotos freskos Siksto koplyčioje (Vatikanas). Kiekvienas tomas sudarytas iš 870 p. ir sveria po 9 kg; daugiau nei 220 p. atspausdinta masteliu 1:1 (įskaitant ir Michelangelo „Adomo sutvėrimą“ bei Jėzaus veidą „Paskutiniame teisme“). Taip pat perteikiamos mozaikinės grindys ir XV a. kitų autorių freskos. Rinkinio tiražas (1999 egz.) skirtas bibliotekoms ir kolekcininkams. Iš viso padaryta 270 tūkst. skaitmeninių kadrų, ateityje itin praversiančių restauruojant koplyčią. Rinkinio vertė 12 tūkst. Eur. Paskutinį kartą koplyčios freskos fotografuotos vykdant restauraciją 1980–1994 m.


Taikydamas ritualinę magiją menininkas įkalino save automobilyje. Vis dėlto tai labiau mokslo sritis, tačiau menininkui, filosofui, programuotojui J. Brid­le’ui mokslas ir magija mažai skiriasi. Maginėje praktikoje druskos apskritimas reiškia apsaugą nuo išorės arba nuo to, kas viduje. Punktyrinė linija kelių eismo taisyklėse leidžia, o ištisinė draudžia automobiliui važiuoti. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo tarsi smagus eksperimentas, tačiau kelia daug minčių savaeigių automobilių inžinieriams. Tiesa, kūrinyje užfiksuotas paprastas automobilis, kurį Bridle’as naudoja savo tyrinėjimams ir programų rašymui, tačiau jis yra puikiai susipažinęs su autonominio judėjimo principais.

masina.jpg

Praėjusią savaitę Kaire archeo­logų atrasta 8 (dabar – jau 9) m statula vaizduoja visai ne faraoną Ramzį II. Tai paneigė Egipto senienų ministras. Nedrąsiai, tačiau spėjama, jog ten – mažiau žinomas faraonas Psamtekas I, valdęs 600 m. vėliau nei Ramzis II. Mokslininkai ant statulos atrado užrašytą vieną jo vardų. Yra galimybė, nors ir menka, kad jis tiesiog panaudojo Ramziui II iškaltą statulą. Istorijoje Psamtekas I siejamas su asirų išvarymu, stabilumo bei vienybės įvedimu ir tradicinės egiptietiškos kultūros atgaivinimu.


Trečiai pagal dydį Naujosios Zelandijos upei Vanganujui suteiktos žmogaus teisės. Vieną ilgiausiai trukusių teisinių procesų šalyje laimėjo iviai – vietinė maorių gentis. Nuo šiol juridiškai upė yra žmogus (taip pat kaip ir įmonės) ir turės 2 atstovus, kurie gins jos interesus. Tai nereiškia, kad Vanganujis kandidatuos kituose parlamento rinkimuose. Vietiniai gyventojai, susirūpinę dėl upės taršos, nusekimo ir su tuo susijusių įvairių augalijos bei gyvūnijos rūšių lemties, turės galimybę kovoti su žalą darančia veikla. Dar prieš 4 m. nauja Ekvadoro konstitucija užtikrino tam tikras teises upėms, miškams ir kitiems natūraliems esiniams, tačiau daugelyje teisinių sistemų gamta vis dar neturi jokių teisių.

Vanganujis. Marianne Archibald nuotrauka
Vanganujis. Marianne Archibald nuotrauka

Buvęs JAV prezidentas Geor­ge’as W. Bushas šiemet išleido savo tapybos knygą su karo veteranų portretais. Bushas aršiai kritikuojamas dėl šalies įtraukimo į du užsitęsusius karus. Tai gali būti viena priežasčių, kodėl, pasibaigus kadencijai, jis įkūrė institutą, padedantį Irake ir Afganistane buvusiems kariams grįžti prie civilių gyvenimo. Knygą, jau tapusią bestseleriu, sudaro 66 aliejiniai vyrų ir moterų, su kuriais Bushas bend­ravo asmeniškai, portretai bei greta parašytos kiekvieno jų istorijos. Neprofesionalus menininkas portretus tapė iš fotografijų, tačiau labai rūpestingai ir pagarbiai. Jam įtaką padariusiais menininkais įvardijo L. Freudą, W. Thiebaudą, J. Wyethą ir kitus.

bush2.jpg

Foto iš mediatekos

Laisvydė Šalčiūtė. „(Melo)dramos. Kūniškumo įvaizdžiai“
Jurgita Vilčinskienė. Šiuolaikinis meno forumas pakvietė į kelionę laiku ir pojūčiaisJurgitos Serapinės nuotraukos
Pamirštų eilėraščių vakaras: mirties tema
Vaido Jauniškio ir Mariaus Ivaškevičiaus pokalbisMarius Ivaškevičius. Benedikto Januševičiaus nuotrauka
Algis Griškevičius. Tapybos ir objektų paroda „Suspenduota realybė“. Atidarymas

Loading

Naujausias žurnalo numeris:

b_115_160_2734_00_images_iliustracijos_zurnalas_2017_2017-04-28_nr._3613_2017-04-28_nr._3613_virselis.jpg

b_101_160_2734_00_images_iliustracijos_zurnalas_2017_2017-04-28_nr._3613_2017-04-28_nr._3613_turinys.jpg

 Žurnalas prekybos vietose pasirodo penktadienį.

Elektroninė versija – vėliau, artimiausią trečiadienį čia

    b_250_202_2734_00_images_iliustracijos_skelbimai_2017_premunerata.png

 

Rėmėjai

 

 

 

 

Komiksai

10 litų

Dusburgiečio kronika

 

 

 

 

Menininkų portretai

Draugai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Literatūra ir menas © 2016

Skaičiukai