Kultūra plius Nr. 3613

b_200_309_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2017_matar.jpg

2017 m. „Rathbones“ Folio premija šiemet skirta Hishamui Matarui už memuarus „Grįžimas“ („The Return“). Prieš mėnesį autorius už šį kūrinį gavo Pulitzerio premiją. Knygoje aprašoma Mataro kelionė į gimtąją Libiją ieškoti dingusio tėvo sugriuvus M. Gadafi’o režimui. Laimėtojas išrinktas iš aštuonių trumpojo sąrašo nominantų. Premija, kurios vertė 20 tūkst. svarų, teikiama už geriausią knygą (grožinę arba negrožinę) anglų kalba. Folio premija įsteigta 2011 m. po „Man Booker“ premijos kontroversijos, kai tuometė žiuri pirmininkė S. Rimington pareiškė, kad gali laimėti tik nesudėtingas ir lengvai skaitomas kūrinys.


2017 m. PEN Pinterio premiją laimėjo poetas iš Belfasto Michae­las Longley (g. 1939). Premija teikiama reikšmingiausiam Airijos poe­tui. Longley minimas kaip karo poetas, akcentuojantis žiauriausius XX a. įvykius, tarp kurių ir neramumai Šiaurės Airijoje. Jo poezija apima karą, meilę, mirtį ir gamtą. Poe­tas atsiims apdovanojimą per viešą ceremoniją Britų bibliotekoje spalio 10-ąją. Jis paskelbs ir 2017 m. drąsiausią užsienio rašytoją, kurį pasirenka Pinterio premijos laurea­tas. Šis apdovanojimas teikiamas rašytojui, kuris, dažnai rizikuodamas gyvybe, aktyviai gina saviraiškos laisvę. Pernai PEN Pinterio premiją laimėjo M. Atwood, o drąsiausiu užsienio rašytoju pasirinktas bangladešietis leidėjas Ahmeduras Rashidas Chowdhury, išgyvenęs islamo ekstremistų užpuolimą gimtinėje.


Paskelbtos 2016 m. vertingiausios verstinės knygos. Skaitytojai išrinko A. Maaloufo romaną „Pasiklydę“ (iš prancūzų k. vertė S. Banionytė), o LLVS ekspertai J. Katkuvienė, M. Burokas, A. Ožalas ir G. Pulokas iš anksčiau skelbto ilgojo verstinių knygų sąrašo: L. Krasznahorkai. „Priešinimosi melancholija“ (iš vengrų k. vertė V. Agurkis), G. Grasso „Svogūno lupimas“ (iš vokiečių k. vertė T. Četrauskas), R. Ozeki „Knyga laiko būčiai“ (iš anglų k. vertė N. R. Chijenienė), L. Blissett „Q“ (iš italų k. vertė T. Gudelytė), T. Tranströmerio „Per svyruojantį pasaulį“ (iš švedų k. vertė Z. Mažeikaitė).


2017-ųjų Rusijos literatūrine premija „Nacionalinis bestseleris“ už romaną „F20“ įvertinta Ana Kozlova. „Tai ryški, įžvalgi, tragiška ir drauge gyvenimui šaukianti knyga apie ligą, apie kurią tarp mūsų visai nepriimta kalbėti, juo labiau rašyti. A. Kozlova drąsiai bando prasibrauti į paauglio šizofreniko vidinį pasaulį ir papasakoti, koks šio keisto pasaulio santykis su realybe“ (Aglaja Toporova). Į trumpąjį sąrašą taip pat buvo patekusios dar 6 knygos: Elena Dolgopiat „Tėvynė“ („Родина“), And­rejus Filimonovas „Buožgalvis ir šventieji“ („Головастик и святые“), Sergejus Beliakovas „Mazepos šešėlis“ („Тень Мазепы“), Aleksandras Breneris „Mirusių menininkų gyvenimai“ („Жития убиенных художников“), Andrejus Rubanovas „Patriotas“ („Патриот“), Figlj-Miglj „Ši šalis“ („Эта страна“). Premija teikiama nuo 2001 m. Nugalėtojui atitenka 15664 Eur (1 mln. rublių), finalininkams – po 940 Eur (60 000 rbl.). Daugiau www.natsbest.ru.


Birželio 2–4 d. Rygoje vyko pirmasis trikalbis festivalis „Poezija be sienų“. Poezija skambėjo latvių, rusų ir švedų kalbomis. Slaptu balsavimu dalyvavusieji poetai išrinko geriausią festivalio pasirodymą. Laureate išrinkta poetė iš Rusijos – Galina Rymbu, kurios knyga bus išleista kitomis dviem festivalio kalbomis – latvių ir švedų.


Davido Hockney retrospektyva tapo populiariausia „Tate Britain“ galerijos paroda. Per 4 mėnesius ekspoziciją, uždarytą praėjusį savaitgalį, aplankė 478 082 žmonės, vidutiniškai po 4300 per dieną. Tokie lankytojų srautai lėmė, kad uždarymo savaitgalį galerija dirbo iki pat vidurnakčio. Hockney vadinamas populiariausiu ir geriausiu gyvu Didžiosios Britanijos menininku, tad „Tate Britain“ vadovas A. Farquharsonas džiūgavo, jog ši vieta – pati tinkamiausia eksponuoti jo darbus. Iš viso „Tate“ tinklui priklauso 4 galerijos. Iki šiol didžiausio lankytojų skaičiaus sulaukė H. Matisse’o karpinių paroda 2014 m. (562 622), o trečioje vietoje liko 2012 m. Damieno Hirsto personalinė paroda (463 087), abi vyko „Tate Modern“ galerijoje Londone.


„Naktis muziejuje“ kitaip: Valstybinis muziejus (Rijksmuseum) Amsterdame 10 milijoniniam lankytojui padovanojo nakvynę vienoje iš ekspozicijos salių. Lankytojai pradėti skaičiuoti nuo muziejaus atidarymo 2013 m. Laiminguoju tapo olandas mokytojas Stefanas Kasperas. Specialiai jam muziejaus valdžia salėje ištiesė didžiulį kilimą, įnešė lovą, o „Michelin“ žvaigždutę pelniusio RIJKS restorano šefas paruošė vakarienę. Kasperą prižiūrėjo ir saugojo tik garsiausio muziejaus paveikslo „Nakties sargyba“ (1642) veikėjai – jo lova stovėjo vos poros metrų atstumu. Kasperas prisipažino iki tol nebuvęs didelis Rembrandto gerbėjas, tačiau po tokios patirties į paveikslą pažvelgė naujai.

Nuotrauka iš muziejaus archyvo
Nuotrauka iš muziejaus archyvo

Didžiosios Britanijos rinkimų komisija įpareigojo Banksy atšaukti siūlymą kiekvienam rinkėjui, ket­virtadienį nebalsavusiam už Torių partiją, padovanoti specia­lų savo kūrinio atspaudą. Internete išplatintame pranešime Banksy teigė, kad padovanos kūrinį tiems, kas atsiųs savo balsavimo biuletenio fotografiją ir įrodys, jog rinkosi ne Konservatorių partiją. Tai pažeidžia 1983 m. įstatymą, draudžiantį rinkėjui priimti ar sutikti priimti bet kokio tipo dovaną už balsavimą ar nėjimą balsuoti, tad Banksy galėjo būti apkaltintas papirkinėjimu ir baudžiamas įstatymo numatyta tvarka. Didžiojoje Britanijoje, kitaip nei Lietuvoje, fotografuoti ar fotografuotis balsavimo kabinose nėra uždrausta, tačiau nerekomenduojama.


Minsko traktorių gamyklos (МТЗ) 71 metų sukakčiai skirtos šventės pažiba tapo traktorių baletas, sukurtas pagal įvairią populiarią muziką (pvz., grupės „Pesniary“) ir „Mažųjų gulbių šokį“ iš P. Čaikovskio „Gulbių ežero“. „Tai tik treniruotė. Jeigu viskas eisis sklandžiai, šis baletas virs įspūdingu vaidinimu Rusijos Federacijoje“, – apie Baltarusijos traktorininkų-artistų pasirodymą sakė МТЗ direktorius Fiodoras Domotenka.


1976 m. birželio 9 d. – Octavios Butler fantastiniame romane „Giminės“ („Kindred“, 1979) Dana pirmą kartą keliauja atgal į ateitį.


1980 m. birželio 13 d. – Stepheno Kingo romane „Dvikova“ („The Stand“, 1978) aprašytame projekte „Žydroji laboratorija“ sustoja laik­rodis.


1904 m. birželio 16 d. – prasideda Leo­poldo Blumo diena Jameso Joyce’o romane „Ulisas“ („Ulysses“, 1922).

Jameso Joyce’o pieštas Leopoldas Blumas
Jameso Joyce’o pieštas Leopoldas Blumas

 Rašytojas Viktoras Pelevinas per savo atstovą pranešė, kad atsisako pretenduoti į Rusijos literatūrinę premiją „Didžioji knyga“, nes su juo kartu nominantų sąraše yra rašytojų, palaikiusių Rusijos agresiją prieš Ukrainą. „Padorūs žmonės turėtų būti toliau nuo viso to barbariško karo su broliška tauta“, – pareiškė V. Pelevinas. 10-ies finalininkų sąrašas, į kurį pateko V. Pelevino romanas „Mafusailo lempa, arba Nuožmi čekistų ir masonų kova“ („Лампа Мафусаила, или Крайняя битва че­кистов с масо­нами“), paskelbtas gegužės 29 d.


Birželio 16–24 d. vyks XVIII Berlyno poezijos festivalis. Jame paprastai dalyvauja 100–200 įvairių sričių menininkų, sulaukiama nuo 8000 iki 12000 lankytojų. Reginių diapazonas labai platus: nuo knygų pristatymų iki performansų, slemo, šokio. Jame yra dalyvavę Laurie Anderson, Arnaldo Antunesas, Marcelis Beyeris, Lawrence’as Ferlinghetti, Dursas Grünbeinas, Friederike Mayröcker, Paulas Muldoonas, Herta Müller, Michaelas Palmeris, Peteris Lichtas, Silvio Rodríguezas, Gerhardas Rühmas, Derekas Walcottas, Saulas Williamsas etc. Daugiau www.haus-fuer-poesie.org/de/poesiefestival-berlin/home-poesiefestival-berlin/.


Birželio 20 d. Jonavos viešojoje bibliotekoje bus įteikta kasmetė Grigorijaus Kanovičiaus literatūrinė premija. Ji atiteks rašytojui, poetui, eseistui Kęstučiui Navakui už romaną „Vyno kopija“. Pasak komisijos pirmininko E. Aleksandravičiaus, K. Navako kūrinys yra ypač vertingas, nes atveria siurrealistinio pasakojimo perspektyvą lietuvių literatūroje.


Šių metų Antano Miškinio premijos laureatu tapo poetas Viktoras Rudžianskas už poezijos knygą „Juodoji dėžutė“ („Kauko laiptai“, 2016). Premija skiriama už geriausią per praėjusius dvejus kalendorinius metus išleistą poezijos knygą, kurioje atskleidžiama aukštaitiška-utenietiška dvasia.


Reklamuojant naują filmą, į klasikinį paveikslą įtapytas transformeris. Prieš M. Bay’aus filmo „Transformeriai: paskutinis riteris“ premjerą „Pa­ramount Studios“ reklamininkai pada­rė A. Meyerio kūrinio „Trafalgaro mūšio scena, 1805“ (1836) kopiją, pirmame plane pavaizdavo transformerį, pakabino paveikslą Dulvičo paveikslų galerijoje Londone, įmontavo slaptas kameras ir stebėjo žmonių reakcijas. Daugelis sutriko, o vienas tėvas suintriguotam vaikui aiškino, kad nors tai atrodo kaip filmo veikėjas, iš tiesų tėra nulūžusi laivo dalis. Kai kurie ekspertai kritikuoja tokį komercinį žingsnį, kiti džiaugiasi netikėtumo momentu ir žiūrovų skatinimu atidžiau vertinti tai, ką mato.


Menininkas Tomas Sachsas kompanijai „Nike“ sukūrė sportbačių dizainą, tačiau neleis lengvai jų įsigyti. Manhatane jau rikiuojasi eilės žmonių, norinčių įsigyti šiuos kolekcinius batus, tačiau autorius 11 tūks. m² apleistame sandėlyje parengė ekspoziciją-kliūčių ruožą. Pirkėjai patenka į „Kosmoso stovyk­lą“, kur turi peržiūrėti 40 min. filmą, įveikti fizinius ir protinius iššūkius stotelėse (pats Sachsas su savo studijos darbuotojais sportuoja 3 kartus per savaitę). Ruožas, net lydint „Kosmoso stovyklos“ darbuotojams, nėra lengvai įveikiamas. Menininkas teigia: „Visi mirštame vieni ir mirštame be mums priklausiusių daiktų, įskaitant ir sportinių batelių kolekcijas.“


Buvęs Graikijos finansų minist­ras sukritikavo kvad­rienalę „documen­ta14“. Renginys, teigęs, jog at­vyksta į Atėnus leisti pinigų, anot Y. Va­rou­fakio, iš tiesų išsiur­bė visus įmanomus privačius ir valstybinius vietinio meno lauko resursus. Miesto savivaldybė nemokamai suteikė pastatus, viešbučiai dalijo kambarius, Atėnų meno mokykla davė patalpas, tad studentai neturėjo kur ginti baigiamųjų darbų. Didžiosios meno institucijos nebijo garsiai pasakyti, kad dabar vietinė kultūros scena jiems visiškai neįdomi – juk atvažiavo „documenta“. Varoufakis dėl to kaltina neoliberalistinį ir neokolonialistinį požiūrį, o miesto sienos nusėtos gyventojų nepritarimą patvirtinančiais grafičiais.


Paskelbti 2017-ųjų Astūrijos kunigaikštytės premijos laureatai. Literatūros premija skirta lenkų poetui ir eseistui Adamui Zagajewskiui, meno premija – Pietų Afrikos dailininkui Williamui Kentridge’ui. 1981-aisiais įsteigtos premijos bus įteiktos spalio antroje pusėje.


Birželio 1 d. sulaukęs 91-erių mirė vokiečių dramaturgas Tank­redas Dorstas. Jo garsiausią pjesę, rašytą kartu su Ursula Ehler, „Merlinas, arba Nusiaubta šalis“ Lietuvoje yra statęs G. Varnas, dramą „Aš, Fojerbachas“ –­ V. Masalskis, V. Bal­sys sukūrė spektaklį „Tyrimas apie teisybę“ pagal T. Dorsto pjesę „Fernandas Krapas man parašė šitą laišką“.


Varšuvos „Desa Unicum“ aukcione Jano Matejkos paveikslas „Vapovskio nužudymas karūnuojant Henriką Valua“ (1861) parduototas už 3,683 mln. zlotų (apie 880 tūkst. Eur). Tapybos darbas viešai eksponuotas 1883 m. Vavelyje (Krokuva) per jubiliejinę dailininko parodą ir 1894 m. Lvove J. Matejkos paviljone. Vėliau paveikslas dingo ir buvo surastas tik prieš 5 metus Pietų Amerikoje. Tai brangiausias Lenkijos aukcionuose parduotas kūrinys. Jį įsigijo anoniminis pirkėjas.


Jeffas Koonsas, Marina Abramovič ir Olafuras Eliassonas pristatė „naują“ virtualios realybės meno platformą „Acute Art“, o žiniasklaida užkibo ant šio jauko. Oficialiai ir su daugiau skirtingų menininkų darbų projektas bus išleistas 2017 m. rudenį. Kol kas šie trys kūrėjai teigia siekiantys tyrinėti ir skatinti persikėlimą iš fizinio meno pasaulio į naująją online erą, kvestionuoti gamtos, klimato kaitos pokyčius ir savęs įteisinimą virtualybėje. „Acute Art“ sulaukė itin daug kritikos iš menininkų, kurie su virtualybe dirba jau ne pirmus metus, pvz., naujojo skaitmeninio meno bienalė „The Wrong“ rengiama nuo 2013 m., ir kaltina platformos autorius atsilikimu bei imitavimu.


Birželio 19 d. Londone lietuvių kilmės rašytojai Rūtai Šepetys įteiktas garbingiausias, 80-metį minintis Jungtinės Karalystės apdovanojimas už literatūrą vaikams ir jaunimui – Carnegie medalis. Šis įvertinimas JAV gyvenančiai ir kuriančiai autorei skirtas už naujausią, 2016 m. pasirodžiusį romaną „Druska jūrai“, kurį dienraštis „New York Times“ yra paskelbęs bestseleriu. Romane pasakojama apie keturių jaunų žmonių – lietuvės, lenkės ir dviejų vokiečių – likimus 1945-ųjų žiemą, bandant pabėgti nuo puolančios sovietų kariuomenės.

Sepetys_druska_jurai_RGB.png

Airių rašytojas Sebastianas Barry antrą kartą laimėjo Walterio Scotto premiją. Šįkart už romaną „Dienos be pabaigos“ („Days Without End“). 2012 m. knyga „On Canaan’s Side“ („Pažadėtoji žemė“; ją tais pačiais metais išleido leidykla „Metodika“, vertė V. Morkūnas) taip pat laimėjo Walterio Scotto premiją, skiriamą už geriausią istorinį romaną. Premijos dydis – 25 tūkst. svarų.

b_600_900_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2017_Barry_Days_without_end.jpg

 1931 m. birželio 29 d. – pirmasis Frobišerio laiškas Siksmitui (David Mitchell. „Debesų atlasas“).

debesu.jpg

Liepos 2 d. – Tomas nusiveda Niką Karavėjų į vakarėlį ir trenkia Mirtlei Vilson per veidą (Francis Scott Fitzgerald. „Didysis Getsbis“).

Didysis_Getsbis.jpg

Projektas „Britanija filmuose“ suteikė prieigą prie filmuotos atostogų medžiagos. Nuo 2015 m. kasmet suteikiama prieiga prie vis kitos temos filmų. Šiemet pridėta „Pakrantės ir jūros“ kolekcija, kurią sudaro per 600 filmų iš visos šalies, o jų laikotarpis apima 1898–2000 metus. Daugumą filmų galima peržiūrėti www.bfi.org.uk.


Šiek tiek apie draudimus. Pavasarį Florencijoje, saugantis vandalų, uždrausta užkandžiauti ant turistus kaip muses traukiančių Šv. Kryžiaus bazilikos laiptelių. Vietoj „stop“ ženklo sėdėtojai baidomi vandeniu aplietais laipteliais. Venecijoje nutarta neleisti atidaryti naujų greitojo masto užkandinių, kurios, pasak vietinės valdžios, nedera prie miesto įvaizdžio. Pasmerkti ne tik kebabai, bet ir po gabalėlį pardavinėjamos picos – išimtis padaryta tik vietinės gamybos ledams.


 Birželio 19 d. Madisone (JAV) mirė viena žymiausių išeivijos literatūrologių, vertėja Birutė Cip­lijauskaitė (gim. 1929 m. balandžio 11 d. Kaune). Pagrindinės domėjimosi kryptys – moteriškasis rašymas, ispanų ir lietuvių literatūros. Svarbiausias darbas lietuvių kalba – straipsnių rinkinys „Literatūros eskizai“ (1992), kuriame nagrinėjama lietuvių literatūra (Kazys Binkis, Šatrijos Ragana, Kristijonas Donelaitis, Vaižgantas, Vincas Krėvė ir kt.) bei visuotinė literatūra (Gabrielis Garsía Márquezas, Eugenio Montale, ispanų proza ir teatras ir kt.). Į ispanų ir prancūzų kalbas vertė lietuvių poeziją, parengė kelias antologijas.


Sietlo meno mugėje, veiksiančioje rugpjūčio 3–6 d., bus atidaryta pirmoji paroda, skirta „Nirvanos“ vokalisto ir lyderio Kurto Cobaino piešiniams. Du K. Cobaino paveikslai ir užrašų knygučių eskizai, laikyti saugykloje po atlikėjo mirties 1994 m., bus eksponuojami šalia jį įkvėpusių amžininkų ar panašia pasaulėvoka pasižyminčių menininkų, tokių kaip Mike’as Kelley, Nate’as Lowmanas, Joe Bradley, Elizabeth Peyton, darbų.


Didžiosios Britanijos geriausių singlų tope stabdomas „Edo Sheerano efektas“. Nuo liepos keičiama oficialių singlų topo struktūra: muzikos atlikėjas ar grupė į dainų šimtuką galės pasiūlyti tik 3 geriausius savo kūrinius. Taip siekiama užtikrinti, kad topas atspindėtų naujus hitus ir talentus, teikiančius gyvybingumo Didžiosios Britanijos muzikai. Tikimasi, jog taisyklių pakeitimas 10 % padidins naujų singlų kiekį tope. Sprendimas keisti taisykles priimtas po to, kai visi 16 E. Sheerano šiemet išleisto albumo „Devide“ kūrinių pateko į geriausių dainų sąrašo dvidešimtuką.


 Svarbiausia Vokietijos literatūrinė Georgo Büchnerio premija (50 000 Eur) skirta Lietuvoje gerai žinomam poetui, vertėjui Janui Wag­neriui. Jo kūryba versta į 30 kalbų (į lietuvių kalbą yra vertę Antanas A. Jonynas ir Laurynas Katkus). 2007 m. poetas lankėsi festivalyje „Poetinis Druskininkų ruduo“. J. Wagneris žiuri įvertintas už poeziją, kurioje susipina „žaisminga kalba, meistriškas formos valdymas, muzikalus geidulingumas ir intelektua­lus aiškumas“. Poetas gimė 1971 m. Hamburge, pirmasis eilėraščių rinkinys „Mėginimas gręžti danguje“ („Probebohrung im Himmel“) išėjo 2001 m. Jis ir literatūros kritikas, eseistas, išvertė nemažai šiuolaikinės anglakalbės poezijos (Jamesas Tate’as, Matthew Sweeney, Simonas Armitage’as, Robertas Robertsonas). Paskutinis J. Wagnerio išleistas kūrinys – prozos knyga „Apleista erdvė“ („Der verschlossene Raum“). Premiją yra gavę daug žymių rašytojų: Friedrichas Dürrenmattas, Heinrichas Böllis, Erichas Kästneris, Günteris Grassas, Elfriede Jelinek, Wilhelmas Genazino, Brigitte Kronauer, Martinas Mosebachas, Josefas Winkleris, Walteris Kappacheris. Premija šiemet bus įteikta spalio 28 d. Darmštadte. Pernykštis laureatas – rašytojas Marcelis Beyeris. Premija teikiama nuo 1951 metų.

Janas Wagneris. Kornelijaus Platelio nuotrauka
Janas Wagneris. Kornelijaus Platelio nuotrauka

 

Komentarai  

 
#2 Saulius Simoliunas 2017-09-01 03:08
Mire inzinierius ir fotozurnalistas Gerimantas Penikas ( 1932 - 2017 ) Floridoje. Jis nufotofrafavo JAV lietuviu pasireiskimus per ilgus metus. Paliko zmona ir 3 dukras. Yra butina isleisti jo fotografiju albuma'
Cituoti | Siūlau šalinti
 
 
#1 - 2017-07-25 09:19
http://www.architektusajunga.lt/kiti/netekome-architekto-adolfo-vytauto-vieliaus/
Cituoti | Siūlau šalinti
 

Foto iš mediatekos

Rimanto Kmitos romano "Pietinia kronikas" pristatymasb_600_399_2734_00_images_iliustracijos_mediateka_2016_pietinia_kronikas_lrs_DSC02281.jpg
Jaunojo tapytojo prizas 2016b_600_450_2734_00_images_iliustracijos_mediateka_2016_Jaunojo_tapytojo_prizas_DSCF7011.jpg
Vilnius Jazz 2017Barry Guy
Ideas Block LTb_600_600_2734_00_images_iliustracijos_mediateka_2017_Ideas_Block_LT__DSC9073.jpg
Nezaket Ekici. Dantis už dantį b_600_399_2734_00_images_iliustracijos_mediateka_2016_dantis_uz_danti_DSC08013.jpg

Loading

Naujausias žurnalo numeris:

b_115_160_2734_00_images_iliustracijos_zurnalas_2017_2017-12-08_nr._3641_2017-12-08_nr._3641_virselis.jpg

b_106_160_2734_00_images_iliustracijos_zurnalas_2017_2017-12-08_nr._3641_2017-12-08_nr._3641_turinys.jpg

 Žurnalas prekybos vietose pasirodo penktadienį.

Elektroninė versija – vėliau, artimiausią trečiadienį čia

    b_250_202_2734_00_images_iliustracijos_skelbimai_2017_premunerata.png

 

 

 

Rėmėjai

 

 

 

 

Komiksai

10 litų

Dusburgiečio kronika

 

 

 

 

Menininkų portretai

Draugai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Literatūra ir menas © 2016

Skaičiukai