1929 m. gruodžio 1 d. į psichiat­rijos ligoninę dėl alkoholizmo paguldytas Nikas Karavėjus (Tobey Maguire’as) dalyvauja pirmame terapijos seanse. Čia jis prisimena septynerių metų senumo įvykius, kai atsikraustė į Long Ailandą – Džėjaus Getsbio (Leo­nardo DiCaprio) kaimynystę („Didysis Getsbis“, rež. Bazas Luhrmannas, 2013).

b_600_338_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2017_The_Great_Gatsby_LM.jpg

1981 m. gruodžio 5 d. Tomas Markano (Billy Crudupas) ir Džonas Railis (Ronas Eldardas) per vakarienę nužudo Šoną Nouksą (Kevinas Baconas), sargą iš Vilkinsono berniukų namų, kur šis prievartaudavo ir kitaip engdavo ten pakliuvusius nepilnamečius, tarp jų Tomą ir Džoną („Pragaro virtuvės vaikėzai“, rež. Barry Levinsonas, 1996).

1928 m. gruodžio 6 d. gimė pusmilžinis Rubėjus Hagridas, paprasto žiobaro bei žiaurumu ir žiobarų žudymu pagarsėjusios milžinės Fridvulfos sūnus (J. K. Rowling. „Haris Poteris“).

1973 m. gruodžio 6 d. Siuzė Salmon (Saoirse Ronan), grįždama namo iš mokyklos, pasirenka trumpesnį kelią per kukurūzų lauką, tačiau, kaimyno Džordžo Harvio (Stanley Tucci) pakviesta, nusileidžia į požeminį bunkerį („Numylėtieji kaulai“, rež. Peteris Jack­sonas, 2009).

 

2017 m. Vytauto Kubiliaus premijos laureate tapo literatūros kritikė Virginija Cibarauskė. Premija skirta už esmines problemas bei idėjas keliančius, savitu stiliumi pasižyminčius literatūros kritikos straipsnius bei recenzijas, už įvairiopą aktyvią ir principingą literatūros kritikės veiklą. Apdovanojimas įsteigtas 2012 m. ir teikiamas lapkričio 23 d. (per V. Kubiliaus gimtadienį) už 2 pastarųjų metų darbus iš XX–XXI a. literatūros: esmines prob­lemas iškeliančią kritikos ar mokslo knygą, arba už publikacijų ciklą.

Virginija Cibarauskė . manipuliacija.lt nuotrauka
Virginija Cibarauskė . manipuliacija.lt nuotrauka

b_200_254_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2017_lab.jpg

Paskelbtas Karališkosios bend­rijos premijos už mokslinę knygą jaunimui laureatas. Ketvirtą kartą juo tapo TV akademikas Robertas Winstonas (g. 1940) už knygą „Namų laboratorija“. Laimėtoją iš ekspertų pateikto trumpojo 6 knygų sąrašo išrinko per 3000 moksleivių, atstovaujančių trims šimtams Didžiosios Britanijos mokyklų. Knygą sudaro trys dalys: „Pirmoji gyvūnų knyga“, „100 žinotinų dalykų apie kosmosą“ ir „Nuostabi kūnų knyga“, pateikiami 28 eksperimentai, kuriuos galima atlikti su daiktais, esančiais namuose. R. Winstonas pirmą premiją gavo 2015 m. už „Visiškai nuostabų mokslą“, 2012 m. už „Mokslinius eksperimentus“, 2002 m. už „Kas mane daro manimi“. Premijos vertė 10 tūkst. £.

Gruodžio 3 d. Frankfurte prie Maino Jonui Mekui bus įteikta judančių vaizdų bienalės „B3 Biennale des bewegten Bildes“ premija už viso gyvenimo nuopelnus. Šia premija buvo apdovanoti: Laurie Anderson (2013), Brianas Eno (2015) etc. Bienalė veiks lapkričio 29–gruodžio 20 dienomis. Vokietijos kino muziejus („Deutsches Film­museum“) pristatys menininko Gordono Douglaso filmą „I Had Nowhere to Go“, sukurtą pagal Jono Meko dienoraščius „Neturėjau kur eiti“.

b_200_325_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2017_skaudes.jpg

Gydytojo dienoraštis išrinktas skaitytojų metų knyga Didžiojoje Britanijoje. Adamo Kay’aus (g. 1980) nepagarbi ir širdį verianti knyga „Šitai skaudės“ („This Is Going to Hurt“) atsirado kaip priekaištas valdžiai ginče su jaunaisiais gydytojais dėl algų. Dienoraščiuose, rašytuose 2005–2010 m., kai A. Kay’us dirbo jaunesniuoju gydytoju akušerijos ir ginekologijos skyriuose, pasakojama apie gydomas šiurpias traumas, senus girtuoklius ir grėsmę gyvybei keliančias gimdymo komplikacijas. „Knygos yra mano krepšys“ („Books Are My Bag“) rinkimuose už knygą balsavo 40 tūkst. knygynų lankytojų; ji nugalėjo G. Saunderso „Linkolną bardo būsenoje“ ir Philipo Pullmano „Gražų laukinį“ („La Belle Sauvage“).

Šiemet minimos Latvijos poe­to, vertėjo Eduardo Veidenbaumo 150-osios gimimo metinės. Literatūrinis palikimas kuklus – apie 80 eilėraščių ir apybraižos. Pasak literatūrologų, jo poezija – nuo satyrinių posmų iki intelektualios agresijos – laikotarpio kontekste buvo labai gyvybinga ir tapo atspirties tašku būsimosioms poetų kartoms. Kai kas E. Veidenbaumą laiko pesimizmo propaguotoju, niauriai žvelgusiu į žmogaus likimą, o „Latvių poezijos antologijos“ antrame tome (1971) rašoma, kad buvo pirmas revoliucinis poetas. E. Veidenbaumas mokėjo dešimt kalbų. Į latvių kalbą vertė kūrinius iš lotynų, prancūzų, vokiečių, rusų ir kt. kalbų.

Įteikta Latvijos poeto Aleksandro Čako (1901–1950) premija. Apdovanojimai skirti S. Radzuobei už knygą „Kosmopolitų“ byla ir Aleksand­ras Čakas“, M. Subačiui už parodą „Laimė pažinti pasaulį“, M. Rukmanei už Latvių rašytojų parko atnaujinimą. Apdovanojimas kas dveji metai skiriamas už A. Čako asmenybės ir kūrybos tyrinėjimą bei populiarinimą. Premija pagerbti poetai J. Ruokpelnis ir U. Bėrzinis, rašytojai Z. Skujinis, V. Rūmniekas ir A. Migla, literatūros mokslininkės A. Konstė ir A. Mednė, vertėjai R. Či­lačava, A. Michailova, kompozitorius U. Stabulniekas ir kiti žinomi kultūros veikėjai.

Lenkijos institutas Kijeve paskelbė 2017 m. literatūrinės Józefo Konrado-Korzeniowskio premijos laureatę. Ja tapo ukrainiečių poetė, prozininkė, vertėja, literatūrologė Kateryna Kalytko, gimusi 1982 m. Vinycioje, Kijevo Mohylos akademijoje studijavusi žurnalistiką ir politikos mokslus. Tyrinėja bosnių literatūrą, išvertė Milenko Jergovićiaus, Nenado Veličkovićiaus, Melinos Kamerić ir kitų Bosnijos ir Hercegovinos rašytojų kūrinių. Įkūrė ir rengia pirmąjį Ukrainoje trumposios prozos festivalį „Intermezzo“. Jos kūrybos versta į anglų, rusų, lenkų, vokiečių, armėnų, ivrito kalbas. 2016 m. apdovanota tarptautine „Vilenicos kristalo“ poe­zijos premija. Alytuje rengtų VII trumposios prozos skaitymų „Imbiero vakarai“ dalyvė. Gyvena Vinycioje ir Sarajeve. J. Konrado-Korzeniowskio premija (3 tūkst. €) įsteigta 2007 m. ir teikiama kas dvejus metus ukrainiečių autoriams už prozą, poeziją, dramaturgiją, literatūros kritiką. Šiemet laimėtoja išrinkta iš 22 kandidatų. Anksčiau laureatais yra tapę: Sofija Andruchovič (2015), Tania Maliarčuk (2013), Natalka Sniadanko (2011), Serhijus Žadanas (2009), Tarasas Prochasko (2007).

  Lapkričio 11-ąją Latvijoje minima Lačplėsio ir Tėvynės gynėjų diena, lapkričio 18-oji – Nepriklausomybės paskelbimo diena. Leidykla „Jumava“ šį mėnesį išleido „Latvijos legendų“ knygą. Be to, 13 žinomiausių lat­vių rašytojų sukūrė romanų seriją apie Latvijos šimtmečio istorines aktualijas ir asmenybes. Kasmet lapkritį rašomas nacionalinis romanas. Geriausias kūrinys tampa knyga. Pernykštė akcija pritraukė per pusę tūkstančio dalyvių.

Azerbaidžaniečių dienraštyje „525-ci qəzet“ pub­likuota Sigito Gedos (1943–2008) esė „Kelionės į Kaukazą“ („Qafqaz səyahətlərim“). Kūrinį vertė ir pratarmę parašė Mahiras Gamzajevas. S. Gedos kūryba į azerbaidžaniečių kalbą versta pirmą kartą.

Florencijos teismas uždraudė komerciniais tikslais naudoti Michelangelo Dovydo statulos atvaizdą. Draudimas galios ne vien Italijoje, bet ir visoje Europoje. Teismas tokį sprendimą priėmė nagrinėdamas kaltinimus agentūrai „Visit Today“. Pasak Florencijos mero Dario Nordellos, „Florencijos vaizdai negali būti komerciškai eksploatuojami be apribojimų ir nesilaikant jokių taisyklių.“ Dovydo nuotraukų „Visit Today“ tinklalapyje jau neliko.

Kroatijoje rastas austrų dailininko, ekspresionisto Egono Schie­le’s mūzos Wally Neuzil kapas. Kapavietėje raudonplaukei dailininko mylimajai ir modeliui bus pastatytas paminklas. Wally (Walburga) Neuzil (1894–1917), beje, mirusios gruodžio 25 d., kapas tyrinėtojų rastas Sinio mieste, kur ji Pirmojo pasaulinio karo metais dirbo medicinos seserimi. E. Schiele su Wally susipažino 1911 m., jai tuomet buvo 17, jam 21 metai. E. Schiele’s darbas „Wally Neuzil port­retas“, dar vadinamas austrų „Mona Liza“, 1998 m. tapo aršaus teisminio proceso priežastimi, net buvo konfiskuotas tiesiai iš parodos, vykusios Niujorke. „Wally Neuzil portretas“ dabar kabo Vienoje, Leopoldo muziejuje, greta paties dailininko autoport­reto.

Egonas Schiele. „Wally Neuzil portretas“, 1912.
Egonas Schiele. „Wally Neuzil portretas“, 1912.