1991 m. gruodžio 16 d. grįžtančius iš pasitarimo Pentagone Hovardą ir Mariją Starkus (Entonio Starko – Geležinio žmogaus tėvus) užpuola ir nužudo rusų užverbuotas agentas Žiemos karys – Kapitono Amerikos geriausias vaikystės draugas Bakis („Marvel“ filmai).

2003 m. gruodžio 16 d. buvęs CŽV agentas ir Jūrų laivyno žvalgybos pareigūnas Džonas V. Krysis (Denzelis Washingtonas), gelbėdamas pagrobtą devynmetę Pitą (Dakota Fanning), peršaunamas ir nuo patirtų sužalojimų miršta; tą pačią dieną mergaitės grobiką Balsą (Roberto Sosa) nušauna Meksikos FTB direktorius Migelis Manzano (Giancarlo Giannini) per reidą („Degantis žmogus“, rež. Tony Scottas, 2004).

1969 m. gruodžio 18 d. gimė daktaras Briusas Baneris. Po nelaimingo atsitikimo jis apšvitinamas radioaktyviais gama spinduliais ir nuo to laiko jis kartkartėmis pavirsta žaliu menko intelekto antžmogiu Halku („Marvel“ komiksai).

1959 m. gruodžio 20 d. psichopatas Normanas Beitsas suimamas („Psichopatas“, rež. Alfredas Hitchcockas, 1960).

1919 m. gruodžio 21 d. Gabrielės Šanel (Audrey Tautou) meilužis britas pramonininkas Arturas Kapelis-Vaikis (Alessandro Nivola), padėjęs atidaryti suknelių ir skrybėlių krautuvę, išvyksta į kelionę ir žūsta automobilio avarijoje („Koko prieš Šanel“, rež. Anne Fontaine, 2009).

2012 m. gruodžio 22 d. ateiviai planuoja kolonizuoti Žemę. Šią datą Foksas Malderis (Davidas Duchovny) randa slaptuose vyriausybės dokumentuose, pavadintuose „Žaidimo pabaiga“ (seria­las „X failai“).

b_600_338_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2017_x_files_LM.jpg

Paskirtos 2017 m. Nacionalinės kultūros ir meno premijos. Jas gavo aktorė Eglė Gabrėnaitė už sceninio charakterio ryškumą ir profesinį maksimalizmą, kompozitorė Justė Janulytė už vizualiųjų metaforų muzikinį įprasminimą, rašytoja Danutė Kalinauskaitė už mažųjų meninės kalbos formų turiningumą, scenografas Gintaras Makarevičius už scenovaizdžio kūrybišką šiuolaikiškumą, vizualaus meno kūrėjai Svajonė ir Paulius Stanikai už estetinį kūrybos provokatyvumą bei fotomeninkas Gintautas Trimakas už fotografijos ištakų sudabartinimą. Šiemet nacionalinėms premijoms buvo pateikta 41 kultūros ir meno kūrėjų kandidatūra, atrinkta 12 pretendentų. Premijos (30 400 €) teikiamos kasmet nuo 1989-ųjų už reikšmingiausius pastarųjų 7 metų Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės menininkų sukurtus kūrinius ir viso gyvenimo indėlį į kultūrą ir meną.

Pirmąja Algio Kalėdos premijos laureate tapo Beata Kalęba, Krokuvos Jogailaičių universiteto Polonistikos fakulteto Paribio literatūrinės kultūros katedros dėstytoja, lietuvių literatūros tyrinėtoja bei vertėja. Ji yra parašiusi daug straipsnių apie lietuvių ir lenkų literatūrų ryšius, parengusi ir išvertusi mokslinių šaltinių, 2015 m. gruodį jos pastangomis Jogailaičių universiteto Polonistikos fakultete įkurtas Lietuvos kultūros centras. A. Kalėdos premija teikiama už reikšmingus pastarųjų dvejų metų Lietuvos literatūros paveldo, lietuvių-lenkų literatūrinių ryšių, komparatyvistikos ir kultūrų sąveikos tyrimus (monografijas, studijas, straipsnių ciklus, moksliškai parengtas šaltinių ir jų vertimų publikacijas).

2017 m. Lietuvos rašytojų sąjungos premija – Mindaugui Kvietkauskui. Apdovanojimas skirtas už esė knygą „Uosto fuga“ (2016). Vertinimo komisiją šiemet sudarė G. Kazlauskaitė, A. Šlepikas, H. Kunčius, A. Marčėnas ir A. Mikuta. Nuo 1992-ųjų apdovanojimas teikiamas už didelės meninės vertės literatūros kūrinį, išleistą per pastaruosius dvejus metus.

Išrinkti 2017 m. Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premijos laureatai. Jais tapo Kauno autobusų stoties autoriai, architektūros studijos „Dviejų grupė“ architektai Gintaras Balčytis, Jurgita Šniepienė, Kęstutis Vaikšnoras ir Paulius Vaitiekūnas. Apdovanojimas (diplomas ir 1500 €) skirtas už aukštos meninės kokybės, istoriškai įprasmintus, šiuolaikiškus architektūrinius sprendimus kuriant demokratišką viešąją erdvę, įsimenantį miesto ženklą viename svarbiausių Kauno miesto infrastruktūros objektų. Nuo 1997 m. premija skiriama Lietuvos menininkams (fotografams, kompozitoriams, dailininkams, skulptoriams, tautodailininkams, rašytojams, žurnalistams, kino, teatro menininkams ir kt.) už išskirtinius profesionalaus meno kūrinius, paskelbtus per pastaruosius dvejus metus.

Gruodžio 12–17 d. Romoje įteikiami Europos teatro apdovanojimai. 14-oji Europos premija už naują teatrinę realybę atiteko teatro režisieriui Jernejui Lorenci’ui (Slovėnija), režisierėms Susanne Kennedy (Vokietija) ir Yael Ronen (Austrija ir Izraelis), choreografui Alessandro Sciarroni’ui (Italija), įkalintam režisieriui Kirilui Serebrenikovui (Rusija) ir teat­rui „NO99“ (Estija). 16-oji Europos teatro premija skirta aktoriams prancūzei Isabelle Huppert ir britui Jeremy’ui Ironsui.