Kultūra plius Nr. 3643

1979 m. gruodžio 23 d. gimė Piteris Petrelis (Milo Ventimiglia), dirbantis slaugos ligoninėje ir vieną dieną sužinantis, kad turi nepaprastą galią – imituoti kitų nepaprastus sugebėjimus, pvz., skraidyti, greitai pagyti (serialas „Herojai“).

1836 m. gruodžio 24 d. miršta Džekobas Marlėjus, Ebenyzerio Skrudžo verslo partneris. Po septynerių metų per Kūčias jis pasirodo Ebenyzeriui kaip surakinta ir už godumą, šykštumą kenčianti vėlė (Charlesas Dickensas. „Kalėdų giesmė“).

1945 m. gruodžio 24 d. Džordžo Beilio (Jamesas Stewartas) išsiblaškėlis dėdė Bilis (Thomasas Mitchellas), kuris turi su Džordžu statybų ir paskolų verslą, netyčia bankininkui Poteriui (Lionelas Barrymore’as) įduoda 8 tūkst. dolerių grynais. Ir kaip tik tą dieną į banką atvyksta tikrintojai („Tas nuostabus pasaulis“, rež. Frankas Capra, 1946).

1988 m. gruodžio 24 d. įvyksta dangoraižio užgrobimas, kurį suorganizuoja Hansas Gruberis (Alanas Rickmanas), kartu su kitais įkaitas pagrobiamas ir Džonas Makleinas (Bruce’as Willisas), Niujorko policijos detektyvas („Kietas riešutėlis“, rež. Johnas McTiernanas, 1988; pagal Rodericko Thorpo romaną „Niekas netrunka amžinai“).

1952 m. gruodžio 25 d., t. y. likus savaitei iki 18-ojo gimtadienio, gimdydama negyvą kūdikį miršta Lolita (Vladimiras Nobokovas. „Lolita“).

3018 m. gruodžio 25 d. auštant „Žiedo brolija“ pradeda kelionę iš Rivendelo (J. R. R. Tolkienas. „Žiedų valdovo“ saga).

1926 m. gruodžio 31 d. gimė valdovas Voldemortas (J. K. Rowling. „Haris Poteris“).

1981 m. gruodžio 25 d. Rokis Balboa (Sylvesteris Stallone) ringe susikauna su rusu boksininku Ivanu Drago (Dolphas Lundgenas) ir kovą laimi („Rokis IV“, rež. Sylvesteris Stallone, 1985).

1989 m. gruodžio 31 d. mieste pasirodo Titaniko vaiduoklis, o iš jo skylės į gatvę pradeda plūsti žuvusių keleivių vėlės („Vaiduoklių medžiotojai II“, rež. Ivanas Reitmanas, 1989).

2379 m. gruodžio 31 d. kosminiame laive „Auriga“, skriejančiame aplink Žemę, klonuojama leitenantė Elen Ripli (Sigourney Weaver), žuvusi prieš 200 metų. Klonuojama tikintis Elen kūne išauginti Svetimą („Svetimas: prisikėlimas“, rež. Jeanas-Pierre’as Jeunet, 1997).

2017 m. gruodžio 14 d. JAV Federalinei komunikacijų komisijai nubalsavus už interneto neutralumo principo (Net Neutrality) panaikinimą, internetiniai menininkai nerimsta. Niekas dar tiksliai nežino, kokie bus komisijos nutarimo padariniai, tačiau spėjama, jog menininkams, savo kūryboje naudojantiems interneto teikiamas galimybes ar eksponuojantiems darbus išimtinai online, gali būti užverta daug durų. Įvairios kompanijos gali būti apmokestintos pagal tai, kokį duomenų kiekį persiunčia – didelės kompanijos bus finansiškai pajėgios mokėti interneto tiekėjams ir taip formuoti vartotojų gaunamą turinį, o mažos ar ne pelno siekiančios įmonės, privačios iniciatyvos būtų pasmerktos.

Mineapolio meno institute bus atidarytas Empatijos ir vizualiųjų menų centras – pirmas toks pasaulyje. Tam Andrew W. Mellono fondo skirta 750 tūkst. dolerių parama. Vadinamieji empatijos centrai jau anksčiau veikė prie skirtingų organizacijų: PETA, Stanfordo universiteto ir kt., tačiau niekada – prie meno muziejaus. Instituto direktorius K. Fieldmanas akcentuoja meno keliamą žmogiškumo jausmą, tad naujame centre filosofai, menininkai, rašytojai ir „minčių lyderiai“ 5 metus skirs tyrimui, kaip menas daro žmones gailestingesnius, labiau užjaučiančius, o vėliau instituto kuratoriai, remdamiesi tyrimų rezultatais, rūpinsis geresnio ryšio su publika mezgimu.

Gruodžio 14 d. įteikta Martyno Mažvydo premija. Jos laureatu tapo literatūros istorikas, vertėjas, bib­liografas, LMA Vrublevskių biblio­tekos direktorius Sigitas Narbutas už reikšmingus pastarųjų penkerių metų mokslinius senosios Lietuvos literatūros ir rašytinio paveldo, lietuvių kultūros asmenybių literatūrinės ir kultūrinės veiklos, lietuviškos knygos ir spaudos tyrinėjimus.

Gruodžio 15 d. apdovanoti Bronio Savukyno premijos ir premijų už publicistinius kūrinius laureatai. B. Savukyno premija įteikta Petrui Kimbriui už išugdytą žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ redaktorių mokyklą bei už lietuvių kalbos grynumo ir taisyklingumo puoselėjimą, o premijos už publicistinius kūrinius įteiktos Liutaurui Degėsiui, Gediminui Kajėnui ir Ernestui Parulskiui.

2017 m. Lietuvos teatro sąjungos premija skirta teatrologei Daivai Šabasevičienei. Apdovanojimu teatrologė pagerbta už knygas apie teatro menininkus, už nuoseklų rūpinimąsi teatro istorija, už profesionalią kritiką, už atsidavimą teatrui. Nuo 2009 m. pinigine premija apdovanojami teatrologai už reikšmingą ir aktyvią veiklą teatro srityje. Tai vienintelis apdovanojimas teatro kritikams šalyje. Anksčiau premiją gavo: Vaidas Jauniškis, Ramunė Balevičiūtė, Šarūnė Trinkūnaitė, Rūta Oginskaitė.

Paskelbti 2017-ųjų Metų debiuto premijos ir Jaunojo kūrėjo prizo laureatai. Metų debiuto premija skirta architektų komandai „Studija 501“: Austėjai Balčiūnaitei, Ievai Bogušaitei, Mindaugui Karanevskiui, Martynai Kildaitei ir Martynui Norvilai. Jaunojo kūrėjo premijos atiteko šiuolaikinės muzikos ansambliui „Synaesthesis“: Gundai Baranauskaitei, Donatui Butkevičiui, Džiugui Daugirdai, Martai Finkelštein, Artūrui Kažimėkui, Pranui Kentrai, Monikai Kiknadzei, Vytautui Oškiniui, Diemantei Ievai Merkevičiūtei, Karoliui Variakojui. Taip pat Jaunojo kūrėjo premijos skirtos urbanistinio šokio teatrui „Low Air“: Airidai Gudaitei-Žakevičienei ir Laurynui Žakevičiui; fotomenininkui Tadui Kazakevičiui, kino operatoriui Eitvydui Doškui ir kino kūrėjai Marijai Stonytei. Kandidatais premijoms gauti gali būti siūlomi jaunieji menininkai (asmenys nuo 14 iki 35 metų) arba jaunųjų menininkų kolektyvai.

Paskelbti 2017 m. Lietuvos kinematografininkų sąjungos apdovanojimo laureatai. Pagrindinis prizas atiteko kino režisieriui Arūnui Mateliui už meistriškai realizuotą originalią idėją filme „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“. Specialiaisiais diplomais apdovanoti: animacinio kino režisierius Ilja Bereznickas už seną išmintį, nuskambėjusią naujai animaciniame filme „Ne ožkoje laimė“, ir kino kritikė Rasa Paukštytė už Lietuvos kino kūrėjų įamžinimą leidinyje „Lietuvos kinematografininkai“. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus savo apdovanojimą „Pėda, palikta Lietuvos kino istorijoje“ skyrė kino režisieriui Gyčiui Lukšui.

Mirga Gražinytė-Tyla leidinio „Politico“ įtraukta į 2018 m. svarbiausių žmonių sąrašą. Birmingemo (Jungtinė Karalystė) simfoninio orkestro dirigentei ir meno vadovei savo sprendimais ir veiksmais kitus metus paveiksiančių ir pasižymėsiančių 28 žmonių sąraše teko 27 vieta; ji pristatoma kaip užsienio talentas iš Lietuvos. Sąrašo pirmoje vietoje atsidūrė Vokietijos liberalas, Laisvųjų demokratų partijos pirmininkas Christianas Lindneris, kurio ambicijos sužlugdė derybas dėl valdančiosios koalicijos po Bundestago rinkimų. Antroje vietoje – britų politikas Michaelas Gove’as, trečioje – Prancūzijos prezidento Emmanuelio Mac­rono ministrų kabineto narė Muriel Penicaud. Visas sąrašas – www.politico.eu/list/politico-28-2018-ranking/.

Lapkričio 28–gruodžio 4 d. vykusioje Londono iliustracijų mugėje dalyvavo ir pirmoji per pastaruosius 3 metus grupinė lietuvių ekspozicija. Savo kūrybą tarp kitų 65 kūrėjų 7-ą kartą rengtoje mugėje pristatė Gediminas Šiaulys (Ged Sia), Greta (Alice) Liekytė, Vykintas Pakalka bei Justė Urbonavičiūtė (Kissi Ussuki). Dauguma mugės dalyvių turėjo personalinius stendus, taigi Lietuvos kūrėjų ketvertukas tarp jų išsiskyrė. Kiekvienas pardavė po keliolika / keliasdešimt darbų, kurių kainos svyravo nuo 10 iki 60 svarų. Pasak dalyvių, mugėje dominavo skaitmeninės spaudos darbai, tačiau nemažai lankytojų teiravosi ir originalių rankų darbo kūrinių. Ekspoziciją organizavo VDA Dizaino inovacijų centras.

Gruodžio 21 d. minimos Heinricho Böllio (1917–1985) 100-osios gimimo metinės. Jis laikomas vienu įtakingiausių Vokietijos rašytojų po Antrojo pasaulinio karo, 1972 m. įvertintas Nobelio literatūros premija. Jo kūrybą sudaro trumpi apsakymai, romanai, esė, pjesės, eilėraščiai; kūriniai verti į daugiau nei 30 kalbų. Daugelyje romanų ir apsakymų pasakojama intymų ir asmeninį gyvenimą, pastangą išlikti savimi plačiame karo, terorizmo, politinių susiskaldymų, sudėtingų ekonominių ir socialinių pokyčių fone. H. Böllis taip pat buvo leidėjas ir vertėjas iš anglų kalbos. 1971–1974 m. – Tarptautinio PEN klubo prezidentas.

Gruodžio 24-ąją JAV lietuvių poetui, kinematografininkui, kino kritikui Jonui Mekui sukanka 95-eri. Vienas žinomiausių avangardistinio kino kūrėjų ir propaguotojų, protestuodamas prieš meną, vaizduojantį dramatiškus, svarbius įvykius, filmuose siekia parodyti žmogų kasdienybėje, atskleisti jo jausmus, emocijas, išaukštinti nereikšmingus gyvenimo momentus. Stiliui būdinga improvizacinė kompozicija, filmuojant ir montuojant įterpiami trumpi vaizdai. Jis vienas pirmųjų pasaulyje išplėtojo dokumentinio filmo dienoraščio žanrą.

Gruodžio 24 d. minimos Eugenijaus Matuzevičiaus (1917–1994) 100-osios gimimo metinės. VDU ir VU studijavo lituanistiką, vėliau mokytojavo, dirbo Valstybinėje politinės ir grožinės literatūros leidykloje, buvo Rašytojų sąjungos poezijos konsultantas, o 1961–1972 m. – „Literatūros ir meno“ redakcijos narys. Kūrė eilėraščius, dainų tekstus lietuvių kompozitoriams, išvertė M. Lermontovo, A. Puškino, J. Rainio, J. Słowackio ir kt. autorių kūrinių. Jo eilėraščių rinkinių išleista baltarusių, lat­vių, rusų, ukrainiečių kalbomis. 

2017-12-27 08:53:26
Draugai