Kultūra plius Nr. 3598

2016 m. Holivude vykusiame „American Art Awards“ konkurse sužibėjo savamokslio kupiškėno Ryčio Minkevičiaus darbai. Dėl geriausių pasaulyje siurrealistų titulų varžėsi dailininkai iš 40 šalių. Lietuvis laimėjo trečią vietą už kūrinį „Naujoji karta“ ir penktą už paveikslą „Ateities peizažas“. Prizininkų darbai bus eksponuojami 25 JAV meno galerijose.

Rytis Minkevičius. „Naujoji karta“
Rytis Minkevičius. „Naujoji karta“

b_200_220_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2017_Lorca_1914.jpg

Užbaigta paskutinė Federico Garcíos Lorcos pjesė. Lorca iki mirties 1936 m. spėjo užrašyti pirmą „Pjesės be pavadinimo“ veiksmą iš trijų. Pavadinimą „Gyvenimo sapnas“ ir kitus du veiksmus po 80 metų sukūrė ispanų dramaturgas Alberto Conejero. Kūrinys laikomas pas­kutine dalimi Lorcos siurrealistinio ciklo, kurį taip pat sudaro „Publika“ (1930) ir „Jei praeitų penkeri metai“ (1931). Veiksmas vyksta teatre, kuriame suvaidintas „Vasarvidžio nakties sapnas“, tada perkeliamas į morgą scenos duobėje ir galop į dangų pas dievus. Pjesės tekstas bus išleistas šiemet, o pirmasis vaidinimas numatomas 2018 m.


Šiemet Liudviko Rėzos kultūros ir meno premija skirta klaipėdiečiui dailininkui Romanui Borisovui. Neringos savivaldybės įsteigta premija teikiama už Kuršių nerijai, Mažosios Lietuvos paveldui ir tradicijoms išsaugoti reikšmingą veiklą. R. Borisovas bus apdovanotas 2017 m. sausio 7 d. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje.

b_600_400_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2017_liudviko-rezos-premija.jpg

Jeano-Étienne’o Liotard’o pa­veikslas „Pusryčiaujanti jauna olandė“ (1756) parduotas Nacionaliniam muziejui Amsterdame. „Sotheby’s“ aukcione už jį sumokėta 4,4 mln. £. Paveikslas laikomas raritetu: tapytojas daugiausia kūrė pastele, yra išlikę 30 paveikslų tapytų aliejiniais dažais. Šį darbą autorius ypač mėgo, pardavė tik po 20 m. svarbiausiam rėmėjui. Manoma, kad tai paskutinis Liotard’o kūrinys, buvęs pas privatų kolekcininką. Be šio paveikslo muziejus kartu su Luvru bendrai įsigijo porą Rembrandto paveikslų (Marteno Sool­manso ir Oopjen Coppit portretus) už 160 mln. €.

Jean-Étienne Liotard. „Pusryčiaujanti jauna olandė“
Jean-Étienne Liotard. „Pusryčiaujanti jauna olandė“

Didžiausio fototapeto rekordą Lietuvoje pasiekė architekto Igno Lukausko „Krioklys“. Kūrinys (1700 m²) dengia Vilniaus Neries krantinėje, Žvejų gatvėje, stovintį Seimo garažą. Fototapetas ant pastato užklijuotas per festivalį „Vilnius Street Art“ 2016 m. rugpjūtį.

facebook.com/VilniusStreetArtFestival
facebook.com/VilniusStreetArtFestival

Kultūra plius Nr. 3595

Vyriausiasis  "Literatūra ir menas" redaktorius  Gytis Norvilas ir  „Šiaurės Atėnai“ vyriausioji redaktorė Giedrė Kazlauskaitė
Vyriausiasis "Literatūra ir menas" redaktorius Gytis Norvilas ir „Šiaurės Atėnai“ vyriausioji redaktorė Giedrė Kazlauskaitė

27-oji Lietuvos rašytojų sąjungos premija skirta poetei Gied­rei Kazlauskaitei už naujausią eilėraščių rinkinį „Singerstraum“. G. Kazlauskaitė –­­ poetė, literatūros kritikė, „Šiaurės Atėnų“ vyriausioji redaktorė, išleidusi apsakymų knygą „Sudie, mokykla“, tris poezijos rinkinius – „Heterų dainos“, „Meninos“ ir „Singerstraum“. Apdovanojimas tradiciškai bus įteiktas sausio 6-ąją, Trijų karalių dieną. LRS premija skiriama už didelės vertės kūrinį, išleistą per pastaruosius dvejus metus. Premijos laureatais yra tapę A. A. Jonynas, J. Kunčinas, N. Miliauskaitė, R. Granauskas, S. Geda, D. Kalinauskaitė, A. Jakučiūnas ir kt.

Marius Burokas pristato Gied­rės Kazlauskaitės eilėraščių rinkinį „Singerstraum“ ( festivalis "Poetinis Druskininkų ruduo" per metus išėjusių knygų pristatymas)
Marius Burokas pristato Gied­rės Kazlauskaitės eilėraščių rinkinį „Singerstraum“ ( festivalis "Poetinis Druskininkų ruduo" per metus išėjusių knygų pristatymas)

Gruodžio 26 d. minimos JAV rašytojo ir dailininko Henry’o Millerio (1891–1980) 125-osios gimimo metinės. Jis geriausiai žinomas dėl tradicinių literatūros normų laužymo bei naujos romano formos, kurioje susipina novelė, autobiografija, visuomenės kritika, filosofija, siurrealistinės asociacijos ir misticizmas. Labiausiai tai atsiskleidžia trilogijoje „Vėžio atogrąža“, „Ožiaragio atogrąža“ ir „Juodasis pavasaris“. Taip pat H. Milleris rašė kelionių atsiminimus ir literatūros kritikos esė. Daugiau informacijos: www.henrymiller.info.

Henry Miller. „Sarasota“, litografija, 50 x 63,5
Henry Miller. „Sarasota“, litografija, 50 x 63,5

 

Išrinktas „Lidl“ biurų parko architektūrinio konkurso nugalėtojas. Juo tapo ir 5000 € prizą pelnė „DO architects“ grupė. Pirmų trijų vietų prizinis fondas (8000 €) buvo vos 0,02 % projekto sąmatos. Išsaugoti ar naikinti kontroversiškai vertinamą postmodernizmo grynuolį buvo palikta itin prastai organizuotame konkurse dalyvaujančių projektų autorių sąžinei. Dalis jų senąjį pastatą inkorporavo į naujas konstrukcijas, o laimėtojai „DO arcitects“ pasiūlė nugriauti ir naujojo pastato fasade palikti senojo „įspaudą“. Vis dėlto pagal konkurso sąlygas derybos vyks su pirmų trijų vietų nugalėtojais.

 

Gruodžio 14 d. dešimtoji Kandinskio premija skirta Tausai Machačiovai, Viktorui Miziano ir Andrejui Kuzkinui. V. Miziano įvertintas už teo­rinius, kritinius darbus. T. Machačiova nugalėjo nominacijoje „Jaunasis menininkas. Metų projektas“ už performanso, kurį atliko personažas-superherojus, videodokumentaciją ir skulptūras „Be pavadinimo – 2“. A. Kuzkinas nugalėtoju pripažintas „Metų projekto“ nominacijoje už projektą „Teisė gyventi“. Tai viena reikšmingiausių šiuolaikinio meno premijų Rusijoje.

Andrejus Kuzkinas. Iš projekto „Teisė gyventi“, 2016. Nuotrauka iš menininko archyvo
Andrejus Kuzkinas. Iš projekto „Teisė gyventi“, 2016. Nuotrauka iš menininko archyvo

2016 metų Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija paskirta poetui Donaldui Kajokui už eilėraščių rinkinį „Apie vandenis, medžius ir vėjus“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, Vilnius, 2015). Premiją remia Asociacija LATGA.

b_200_320_2734_00_images_iliustracijos_skelbimai_2017_Apie_vandenis_medžius_ir_vėjus.png

Kultūra plius Nr. 3594

kulturos_ministerija.png

Gruodžio 14 d. paskelbti Nacionalines kultūros ir meno premijos laureatai. Jais tapo architektas Audrius Ambrasas, aktorius Vytautas Anužis, džiazo muzikai Viačeslavas Ganelinas, Vladimiras Tarasovas ir Vladimiras Čekasinas, tapytoja Rūta Katiliūtė, kino režisierius Gytis Lukšas ir rašytojas Valdas Papievis.


Fidelis Castro buvo neoficia­lus Gabrielio Garcíos Márquezo rank­raščių redaktorius. Rašytojas ir Kubos prezidentas bendradarbiauti pradėjo po pažinties 1977 m., nes paaiškėjo, kad Castro ne tik labai mėgsta skaityti, bet yra ir akylas. Márquezas, prieš atiduodamas rankraščius leidėjui, siųsdavo juos į Kubą peržiūrėti bičiuliui Castro. Šis pataisydavo faktines klaidas ir gramatiką, bet ne ideologinius dalykus. Nors Márquezas pasinaudodavo redakciniais Castro patarimais, nėra žinoma, ar pats mėgindavo patarti Castro, nors yra sakęs, kad Kubos prezidento niekada nekritikuotų viešai.

Gabriel_Marquez_Signature.png

Žurnalas „Forbes“ paskelbė pelningiausių ir mažiausiai atsiperkančių aktorių dešimtukus. Antrus metus iš eilės pelningiausių aktorių dešimtuke pirmauja Ch. Evansas (pelnas 13,5:1 dolerio), į sąrašą taip pat pateko: Ch. Prattas, S. Johansson, M. Kunis, V. Dieselis, J. Aniston, B. Aff­leckas, R. Downey Jr, M. Damonas ir J. Law­rence. Mažiausiai atsiperkančių aktorių dešimtuke antrus metus iš eilės pirmauja J. Deppas. Už filmą „Ūsuotasis ponas Mordecai“, kuriame atliko pagrindinį vaidmenį, gautas pelnas santykiu 2,8:1 dolerio. Šiame dešimtuke atsidūrė ir W. Smithas, Ch. Tatumas, W. Ferrellas, G. Clooney, A. Sandleris, M. Wahl­bergas, L. DiCaprio, J. Roberts, B. Coo­peris.

Indijos aukščiausiojo teismo sprendimu visos šalies kino teatruose prieš filmą privaloma sugiedoti himną ir iškabinti valstybės vėliavą. O kino teatro duris, atliekant himną, privaloma užrakinti, kad nebūtų trukdoma. Tai išprovokavo Indijos kino industrijos ginčus dėl patriotizmo ir nacionalinio identiteto. Sprendimas priimtas atsižvelgus į skundus, esą iš himno nuolat šaipomasi, taip pat ir kino filmuose. Prieš filmo peržiūrą grojamas himnas turėtų paskatinti piliečius pajusti pagarbą tėvynei ir jos vėliavai.

Pirmą kartą Jungtinėje Karalystėje vinilinių plokštelių pardavimai nurungė skaitmeninius muzikos įrašus. Šiemet muzikos plokštelių nupirkta už 2,4 mln. £ (pernai per tą patį laiką – tik už 1,2 mln. £), o skait­meninių įrašų – už 2,1 mln. £ (pernai –­ už 4,4 mln. £). Vinilinių plokštelių pardavimai nuosekliai auga jau 8 metus. Šios savaitės perkamiausi yra Kate Bush, Amy Winehouse, „Busted“ albumai, filmo „Galaktikos sergėtojai“ garso takelis ir rinkinys „Now That’s What I Call Christmas“.

41XZ72V724L.jpg

Šiemet Turnerio šiuolaikinio meno premija įteikta Jungtinės Karalystės menininkei Helen Marten. 25 tūkst. £ prizas skirtas už darbus, kurie „galerijų lankytojus sutrikdo, tačiau prikausto ir sužavi“. Marten, derindama gluminančias medžiagas, kuria kompleksines skulptūras ir kviečia žmones jas tyrinėti tarsi archeologines iškasenas. Apdovanotajai parodai autorė panaudojo ausų krapštukus, dviračių grandines, kriaukleles, stiklo rutuliukus, žuvies odą, kiaušinius ir kt.

Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakulteto Grafinio dizaino katedros trečio kurso studentės Kotrynos Opanovičiūtės projektas papuoš pašto ženklą, skirtą Lietuvos ir Izraelio diplomatinių santykių 25-mečiui. Izraelio ambasados Lietuvoje, VDA ir Lietuvos pašto surengtam studentų darbų konkursui pateikti 56 darbai. Kitąmet apyvartoje pasirodysiantis 0,97 Eur nominalo pašto ženklas bus išleistas 200 tūkst. egzempliorių tiražu. Lietuva ir Izraelis diplomatinius santykius užmezgė 1992 m. sausio 8 d.

15283905_1230194720352874_8650316969754565094_n.jpg

Kultūra plius Nr. 3593

b_200_310_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2016_Erri_De_Luca.jpg

„Bad Sex Award“ (apdovanojimas už blogiausią sekso scenos aprašymą) šiemet skirtas italų rašytojui Erri De Lucai už romaną „Viena diena iki laimės“ („The Day Before Happiness“). Šią antipremiją nuo 1993 m. skiria žurnalas „The Literary Review“, siekdamas atkreipti dėmesį į prastą seksualinių santykių vaizdavimą šiuolaikinėje literatūroje (išskyrus pornografinę ir grynai erotinę). Knygoje yra tokių pasažų: Mūsų lyties organai buvo pasirengę, kamavosi laukdami, vos liesdami vienas kitą: du baleto šokėjai ant puantų. 66-erių De Luca – 2013 m. Europos literatūros premijos laureatas. Pernai antipremija skirta britų roko grupės „The Smiths“ įkūrėjui, poetui Stevenui Morrissey’ui.


b_200_322_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2016_Mendoza.jpgCervanteso premija už viso gyvenimo kūrybą šiemet atiteko ispanų romanistui Eduardo Mendozai. Jis įvertintas už naują požiūrį į kriminalinio romano žanrą. 73-ejų rašytojo knygų veiksmas plėtojamas jo gimtojoje Barselonoje. Penkių knygų sagoje Mendoza parodijavo detek­tyvinių bei gotikinių romanų klišes, taip pat jo bibliografijoje –­ dvi mokslinės fantastikos knygos. Lietuviškai išleista knyga „Stebuk­lų miestas“ („Alma litte­ra“, 2009). Svarbiausiu ispanakalbių šalių literatūros apdovanojimu (125 tūkst. eurų) anksčiau yra įvertinti Jorge Luisas Borgesas, Octavio Pazas, Mario Vargasas Llosa, Elena Poniatowska ir kt.


PLZ_logo.jpg

Gruodžio 2–3 d. per festivalį „Panevėžio literatūrinė žiema 2016“ įteiktos premijos: Panevėžio miesto savivaldybės Mero premija skirta Gied­rei Kazlauskaitei „už tai, kad šiandieninei lietuvių literatūrai eilėraščių knyga „Singerstraum“ parodė tikros išpažintinės poezijos ir tikros išpažintinės poetės galią“; Elenos Mezginaitės premija skirta poetei Erikai Drungytei „už grožį įprasminant tautos patriotizmą eilėraščių knygoje „Patria“; Julijono Lindės-Dobilo premija skirta poetui Dainiui Gintalui „už poezijos karštį eilėraščių knygoje „Adatos“. Įteikti prizai: „Literatūrinė Jono Meko vardo skrybėlė“ – poetui Alvydui Katinui „už išdidžią vienatvę eilėraščių knygoje „Vaikšto vienas“; poetei Ramutei Skučaitei – „Literatūrinės žiemos“ Riterio rožės prizas „už karališkus tekstus knygoje poezija, proza vaikams ir ne vaikams „Tai priimkit, kas priklauso“ ir už sidabrišką sielos muzikalumą vertimų knygoje „Нас четверо / Mes – ketvertas. Ana Achmatova, Borisas Pasternakas, Osipas Mandelštamas, Marina Cvetajeva“; „Literatūrinė lapė“ – poetei Daivai Molytei-Lukauskienei „už natūraliausią poezijos žvilgesį eilėraščių knygoje „Baltojo kiro giesmynai“; prizas „Žalvarinė ranka-segtuvas“ įteiktas eseistei Jūratei Baranovai „už karminius darbus filosofijai, literatūrai, rožėms ir „Panevėžio literatūrinėms žiemoms“; „Filosofiškai literatūrinis šalis“ poe­tui Aivarui Veikniui „už talentą „mintimis atsiriboti nuo kūno, kad laikas, skiriamas buičiai, nesikirstų su laiku, skirtu būčiai“ (A. Veiknys); prizas „Literatūrinis obuolys“ skirtas poetei Elenai Karnauskaitei „už vis aukštėjančias eilėraščių pilis iš balto smėlio“.


Kanadiečių reperis Drake’as –­ 2016 m. „Spotify“ platformoje pasaulio mastu dažniausiai transliuotas atlikėjas. Jo kūrinių perklausų skaičius šiemet perkopė 4,7 mlrd., kone dvigubai daugiau nei jo pernykštis rekordas. Į dažniausiai transliuotų muzikantų vyrų penketuką pateko Justinas Bieberis, Kanye Westas, „Cold­play“ ir „Twenty One Pilots“. Dažniausiai transliuota atlikėja antrus metus iš eilės tapo Rihanna su 2,5 mlrd. perklausų. Į moterų penketuką taip pat pateko Sia, Adele, Ariana Grande ir Beyoncé. Davidas Bowie šiemet įvardytas populiariausiu alternatyvos, Glennas Gouldas – klasikos, „The Beat­les“ – roko, „Bring Me the Horizon“ – metalo atlikėjais.

b_600_600_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2016__UTF-8_b_RHJha2VvIGFsYnVtbyBWaWV3cyAoMjAxNikgdmlyxaFlbGlzLm______filename_1__pwZw_.jpg

„Sotheby’s“ aukcione už rekor­dinę sumą (4,5 mln. £) parduota pilna Mahlerio antroji simfonija „Resurrection“. 323 p. rankraštis užrašytas 1888–1894 m. ir išliko nepakitęs. Jis laikomas reikšmingiausia partitūra, kada nors pateikta aukcio­nui, – prilygti galėtų nebent devynios Mozarto simfonijos (2,5 mln. £, 1987) ir Schumanno antroji simfonija (1,5 mln. £, 1994). Anksčiau Mahlerio rank­raštis priklausė JAV ekonomistui ir verslininkui Gilbertui Kaplanui, kuris, susižavėjęs simfonija, pats išmoko ją diriguoti ir įsteigė Kaplano fondą, skirtą Mahlerio stipendijai bei kompozitoriaus darbo sklaidai.

b_600_360_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2016_Mahlerio_simfonijos_fragmentas.jpg

Lietuviai Sankt Peterburge laimėjo transporto stotelės konkursą. Ką tik pasibaigusiame tarptautiniame atvirame jaunimo konkurse „Platforma“ kūrėjai buvo kviečiami sukurti mažosios architektūros – transporto stotelės – projektą naujam gyvenamajam kompleksui „Spalvotas miestas“. Lietuvių pasiūlymas „Tarp žvaigždžių“ (K. Olechnovič, J. Jankauskas, A. Miniotaitė, H. Jurevičius) tarptautinės žiuri išrinktas vienbalsiai ir laimėjo 110 tūkst. rublių premiją. Tikimasi, kad šis originalumu ir konceptualumu išsiskiriantis projektas taps svarbiu Sankt Peterburgo rajono akcentu.

stotele.jpg

Airbnb.com (tarptautinis trum­palaikės gyvenamosios vietos nuomos tinklalapis) suteikia galimybę apsistoti Franko Lloydo Wrighto projektuotame name. Viena naktis 1959 m. pastatytame „Cooke House“ Virdžinija Biče (JAV) kainuoja 148 dolerius. Tiesa, nakvoti tektų buvusiose tarnų patalpose, o ne pagrindiniame korpuse, bet į kainą įeina ekskursija su namo savininku 90-mečiu Danieliu Duhlu. Jis su žmona čia susituokė 1984 m. Pora nesėkmingai jau mėgino parduoti 3000 m² pastatą, tada nusprendė jį atnaujinti ir atverti žmonėms. Vis dėlto verta paskubėti, nes savininkų sprendimu „Cooke House“ greitai grįš į nekilnojamojo turto rinką.

 „Cooke House“
„Cooke House“

Kultūra plius Nr. 3592

Marius Povilas Elijas Martynenko Europos slemo čempionate Belgijoje užėmė III vietą. I vieta atiteko Carmien Michels (Nyderlandai), kuri šiemet jau įvertinta Pasaulinio slemo čempionato bronza, II – Rory’ui Jonesui (Airija), publikos prizas – Bence’ui Bárány (Vengrija). 2014 m. Europos čempionu tapo Žygimantas Kudirka, repo scenoje žinomas kaip Mesijus.

Marius Povilas Elijas Martynenko. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Marius Povilas Elijas Martynenko. Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Paskelbti antrojo Gendručio Morkūno esė konkurso, kurį rengia „Bernardinai.lt“ ir „Literatūra ir menas“, laureatai. Daugiau nei 100 autorių – nuo 12 iki 75 m. – atsiuntė apie 150 esė. Moksleivių kategorija: I vieta – Gabrielė Milerytė „Giesmė Taurui“, II – Laura Vaičiūnaitė „Ar visuomet namai yra tikrieji namai?“, III – Milda Lileikaitė „Namai, turintys sielą“. Suaugusiųjų kategorija: I vieta – Lina Laura Švedaitė „Labas iš kosmoso“, II – Antanas Terleckas „Nemenčinės plentas šešiasdešimt aštuoni“, III – Julija Davidavičiūtė „Aš namo, o tu?“ ir Lina Navickaitė-Greičiuvienė „Traukinio karoliukas pamušalo klostėje“. Laimėtojų tekstai bus publikuojami žurnale „Kelionė su Bernardinai.lt“ bei www.bernardinai.lt.

Gendrucio_Morkuno_konkursas.jpg

2017 m. Leipcigo knygų mugėje bus pristatytos 26 lietuvių knygos. Vokiečių skaitytojai galės susipažinti su moderniosios literatūros klasikais (A. Škėma, J. Kunčinu, R. Granausku) ir šiuolaikiniais autoriais (T. Venclova, U. Radzevičiūte, E. Ališanka, A. Šlepiku, R. Šepetys, G. Radvilavičiūte, R. Šerelyte, G. Kanovičiumi, K. Navaku, R. Stankevičiumi, M. Vilučiu, L. Briedžiu, K. Kasparavičiumi). Išeis ir Lietuvos poezijos rinktinė, pristatanti S. Parulskio, A. A. Jonyno, G. Kazlauskaitės, A. Žagrakalytės, G. Norvilo ir A. Veiknio lyriką. Šiuos kūrinius vertė C. Sinnig, C. Hellis, M. Roduneris, S. Drude, M. Doering ir kt. Specialiai Leipcigo knygų mugei rašoma istoriko N. Šepečio ir dailėtyrininkės G. Jankevičiūtės studija, aprėpianti Lietuvos kultūros vystymosi šimtmetį.

b_530_202_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2016_13900192_1271370429553401_6197544629979849438_n.jpg

b_200_359_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2016_Daugirdaite.jpg

Vytauto Kubiliaus premija įteikta Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyriausiajai mokslo darbuotojai Solveigai Daugirdaitei už studiją „Švystelėjo kaip meteoras: 1965-ieji su Simone de Beau­voir ir Jeanu Pau­liu Sartre’u“ bei literatūros ir kultūros tekstus apie aktualius literatūros recepci­jos, funkciona­­vi­mo klausimus. „Ka­dangi mąstau socialinėmis kategorijomis labiau negu estetinėmis, tai džiaugiuosi, kad premija pagaliau skirta kitai lyčiai“, – sakė laureatė. 2012 m. įsteigta V. Kubiliaus premija teikiama už 2 metų darbus iš XX–XXI a. literatūros. Ankstesni laureatai: V. Kukulas (po mirties), V. Gasiliūnas, M. Ši­d­lauskas, L. Jonušys.


 

Esė rinkinys „Gerasis imig­rantas“ (sud. N. Shukla) apie mig­raciją, stereotipus ir rasizmą Jungtinės Karalystės skaitytojų išrink­tas mėgstamiausia 2016-ųjų knyga. Rinkinys išleistas sutelktinio finan­savimo būdu, 5000 svarų prisidėjo ir rašytoja J. K. Row­ling. Apdovanoji­muose „Books Are My Bag Readers“, balsavus apie 50 tūkst. žmonių, geriausio grožinio kūrinio prizu įvertintas M. Porterio romanas „Širdgėla –­ tai plunksnuotas daiktas“ apie našlį ir jo sūnus, mėginančius susidoroti su sielvartu. Negrožinės literatūros kategorijoje – M. Haigo knyga apie depresiją „Priežastys likti gyvam“. Biografijos – B. Brysono „Kelias į Mažąjį Driblingą“ apie kelionę per Jungtinę Karalystę. Vaikų literatūros – J. Donaldson piešinių knyga „Detektyvas šuo“. Proveržio –­ J. Cannon už romaną „Bėdos dėl ožkų ir avių“.

b_600_960_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2016_The_Good_Immigrant.jpg

Popiežius Pranciškus ir Vladimiras Putinas susitarė dėl Vatikano pinakotekai priklausančių krikščioniškojo meno darbų eksponavimo Maskvoje. 42 drobės, tarp kurių ir Carravagio ar Giovanni’o Bellini’o darbai, lapkričio 25–sausio 19 d. bus eksponuojamos Tretjakovo galerijoje. Parodą „Roma Aeterna“ remia Ališero Usmanovo, kurį žurnalas „Forbes“ paskelbė turtingiausiu žmogumi Rusijoje, Meno, mokslo ir sporto paramos fondas. Vatikano muziejaus direktorius Antonio Paolucci teigia, jog į Maskvą išvežti „geriausi iš geriausių“ kūriniai, tačiau jų transportavimo, eksponavimo ir pan. kainos organizatoriai neatskleidžia. Internetu bilietai į parodą išpirkti jau iki šių metų pabaigos.

Musei_Vaticani_27-08-2004.jpg

Atnaujinamas vieno didžiausių pasaulio meno muziejų – Prado Madride – XVII a. korpusas Salón de Reinos. Tarptautinį architektūrinį konkursą lapkričio 22 d. laimėjo Normano Fosterio ir Carloso Rubio projektas „Paslėptas dizainas“. Jų vizija – sujungti visus Prado muziejaus komplekso pastatus viešosiomis erdvėmis bei požeminiais ryšiais ir „atverti“ pastatą bei jo istorinį fasadą. Nuo gruodžio 1 d. muziejuje bus galima apžiūrėti „Paslėptą dizainą“ ir kitų 7 finalininkų projektus, o statybos darbus numatoma pradėti 2018 m.

prado.jpg

artbasel2016.png

 

Į Majami Bičą atkeliavo „Art Basel“ meno mugė. Gruodžio 1–4 d. lankytojams prisistatys 269 galerijos iš 29 šalių. Šiemet daugiau dėmesio skiriama jaunesnėms galerijoms, 8 jų buvo „paaukštintos“ iš „Projektų“ sektoriaus į „Galerijų“. Nicholaso Baume’s kuruojamos viešosios mugės dalies „Ground Control“ inspiracija buvo vėlyvoji Davido Bowie kūryba. Čia nuo lapkričio 30 d. eksponuojami 20 menininkų (Magdalenos Abakanowicz, Camille Henrot, Erwino Wurmo ir kt.) kūriniai, kurie, kuratoriaus nuomone, nagrinėja erdvės, kontrolės ir technologijų temas.

 

Kultūra plius Nr. 3591

Kamera akliesiems
Kamera akliesiems

Naujas išradimas leis akliesiems skaityti naudojantis mini kamera. Iki šiol akliesiems ir silpnaregiams skaityti be Brailio rašto leisdavo mobiliosios programėlės, kurios nufotografuodavo ir įgarsindavo tekstą, tačiau būdavo sunku nufotografuoti visą tekstą ir suprasti sudėtingą maketą, pvz., meniu. Merilando universitete sukonstruotame įrenginyje „HandSight“ įmontuota kamera, naudojama endo­skopijai. Skaitytojui sekant tekstą pirštu, kompiuteris perskaito tekstą. Su šiuo išradimu aklasis perskaito 63–81 žodį per minutę (Brailio skaitytojas – 90–115 žodžių, regintysis vidutiniškai 200 žodžių).

67_karta_iteikti_Nacionaliniai_knygos_apdovanojimai.jpg

Niujorke 67 kartą įteikti Nacionaliniai knygos apdovanojimai (National Book Awards). Proza –­­ Colsono Whiteheado trileris „The Underground Railroad“ („Požeminis geležinkelis“) apie laisvės siekiančius vergus. Poezija – Danielio Borzutzky antilyriška distopija „The Performance of Becoming Human“ („Tapimas žmogumi“). Jaunimo literatūra – Johno Lewiso, Andrew Aydino ir Nate‘o Powello grafiniai memuarai „March: Book Three“ („Kovas: trečioji knyga“) apie judėjimą už pilietines teises. Negrožinė literatūra – Ibramo X. Kendi’o „Stamped from the Beginning: The Definitive History of Racist Ideas“ („Pažymėtas: rasizmo idėjų Amerikoje istorija“).


Nuotrauka iš www.aski.org
Nuotrauka iš www.aski.org

Lapkričio 11 d. Vienoje mirė austrų ir apskritai vokiečiakalbės literatūros ikona, „Gruppe 47“ narė, poetė, prozininkė Ilse Aichinger (1921–2016). Buvo įsitikinus, kad ateities kartoms turėtų nelikti nieko, ką yra sukūrusi. Parašė gausybę novelių, eilėraščių, radijo pjesių ir vieną romaną – „Die größere Hoffnung“ („Didesnioji viltis“, 1948). 1953 m. ištekėjo už vokiečių poeto Günterio Eicho (1907–1972). Po motinos mirties 1984 m. apsigyveno Frankfurte prie Maino ir pasitraukė iš aktyvaus visuomeninio gyvenimo. Už kūrybą apdovanota daugiau nei dešimčia literatūrinių Vokietijos ir Austrijos premijų (1971 – Nelly Sachs, 1982 – Petrarcos, 1983 – Franzo Kafkos, 2000 – Josepho Breitbacho). Kaip ir daugeliui austrų rašytojų, Aichinger kūriniams būdingas skeptiškas požiūris į kalbą ir žaismas su ja. Dėl šifrų ir paradoksų gausos nuolat stulbinantis rašymo stilius dažnai vadinamas „kafkišku“. Rašytojos kūrybinę nuostatą geriausiai nusako 2000-aisiais per susitikimą su skaitytojais Hamburge išsakyta mintis: „Suprantamumas nėra literatūros kriterijus.“

„Kažkada austrų apsakymų rinktinei „Vargšas muzikantas“ išverčiau vieną garsiausių jos kūrinių, novelę „Veidrodinė istorija“, už kurią 1952 m. Nyndorfe jai skirtas „Gruppe 47“ apdovanojimas. Man tai buvo pirmasis rimtas prozos vertimas. I. Aichinger – pirmoji iš gyvųjų Vakarų klasikų, su kuria teko susitikti asmeniškai: 1990 m. rugsėjį kaip ką tik atgimusios valstybės atstovai su Marcelijum Martinaičiu ir Vytautu Martinkum dalyvavome skaitymuose Vienoje. Prestižinėje literatūrinėje kavinėje „Alte Schmiede“ –­ pačių austrų pagarbiai nuostabai – tarp klausytojų buvo ir I. Aichinger. Po skaitymų baimingai prisistačiau esąs jos vertėjas –­­ bendravimas buvo neilgas, bet labai šiltas. O pati dar vakarykščių „tarybinių rašytojų“ kelionė buvo sklidina šiandien jau neįsivaizduojamų juokingų nutikimų.“ (Antanas A. Jonynas)

b_600_592_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2016_01_E._Zacharevic_Blue_Label_dizainas.jpg

Menininkas Ernestas Zacha­revič sukūrė viskio „Blue Label“ butelių dizainą, skirtą kinų Naujiesiems metams. Proginis piešinys buvo pristatytas Malaizijoje, prekės ženklo „Johnnie Walker“ renginyje, o 4 tūkst. šių specialių butelių Azijos rinkoje pasirodys kitąmet. E. Zacharevič jau 6 metus gyvena Penange (Malaizija). Vientisas kūrinys iš gatvės meno ir klasikinės kinų keramikos motyvų atsiveria sudėjus keturis butelius kartu. Aukcione pardavus tris menininko butelių rinkinius surinktos lėšos bus skirtos labdarai – Sumatros orangutanų bendruomenei. Menininkas jau yra bendradarbiavęs su tokiais tarptautiniais prekės ženklais, kaip „Toyota“ ir „Samsung“.

Ščecino nacionalinis muziejus
Ščecino nacionalinis muziejus

Požeminis muziejus Lenkijoje su viešąja erdve ant stogo pelnė geriausio 2016 m. pastato titulą Pasaulio architektūros festivalyje (World Architecture Festival). Pasta­tą Ščecine suprojektavo Robertas Ko­niecznas. Muziejus pastatytas naudojant tik gelžbetonį – jis atrodo lyg paskendęs ir neblokuoja vaizdo į greta esančią Filharmoniją. „Einant po žeme tiri atmintį ir archeologiją, o viršuje yra viešoji erdvė, kuri gali būti interpretuota įvairiai. Tai puikus pavyzdys dizaino, kuris apeliuoja į praeitį iš optimistinės, poetinės ir kūrybiškos pusės“, – sakė komisijos atstovas. Pernai geriausiu išrinktas projektas Singapūre –­ „The Interlace“.

 

Kultūra plius Nr. 3590

b_200_288_2734_00_images_iliustracijos_mediateka_2016_41VSxwlNG5L._SX345_BO1204203200_.jpg

Šiemet Goldsmitho apdovanojimas atiteko Mike’ui McCormackui už vieno sakinio romaną „Saulės kaulai“. Romane pasakojama apie vidutinio amžiaus Markusą Konvėjų iš Mėjo grafystės, 2008-aisiais per Vėlines prikeltą iš mirusiųjų. Jis apmąsto grafystę, kurios istorija unikali, nes jos žmonės badavimu ir nusižeminimu siekia aukštesnių tikslų, kuri nusėta šventyklų, grotų, maldos namų ir celių, kuri yra apribota atgailos ir atpirkimo karalystė. Apdovanojimą trečią kartą iš eilės pelnė airių autorius. Prizas skiriamas už grožinį kūrinį, laužantį rėmus ir atveriantį naujas romano formos galimybes, jo vertė – 10 tūkst. svarų.


 Etnografiniame Zervynų kaime gaivinamos kryždirbystės tradicijos. Rengiamo projekto tikslas – atkurti XX a. pr. kaime senųjų meistrų formuotą tradicinę architektūrą, išlaikyti visus kaimui būdingus puošybos elementus ir atstatyti kaimo vizualinę vertę. Tvarkybos darbai atliekami taikant tradicines arba jas atitinkančias naujas technologijas. Išsaugant tradicinį kaimo kraštovaizdį ir vertingąsias savybes, vietoje seno avarinės būklės ir nerestauruotino šv. Kazimiero kryžiaus statomas naujas. Šie ir kiti klausimai aptarti lapkričio 11 d. Dzūkijos nacio­nalinio parko lankytojų centre vykusioje konferencijoje „Kryždirbystės tradicijų puoselėjimas šilinių, gruntinių ir panemunių dzūkų krašte“.

Phillipo Capperio nuotrauka
Phillipo Capperio nuotrauka

Lapkričio 16 d. VANE galerijoje (Niukastlas, Jungtinė Karalystė) atidaryta šiuolaikinio lietuvių konceptualaus menininko And­riaus Ermino, gerai žinomo dėl savo jautrių ir asociatyvių skulptūros objektų bei instaliacijų, paroda „Muta­tions“ („Mutacijos“). Eksponuojamose daugiasluoksnėse kompozicijose vystomos simbolių (su)keitimo bei paradoksalumo temos. Jungdamas tarpusavyje nieko bend­ra neturinčius buitinius objektus, rastus daiktus, statybines medžiagas, gamtinius elementus Erminas sukelia „mutaciją“. Jos metu objektai kinta ne tik išoriškai, kartu keičiamas ir jų semantinis lygmuo. Paroda veiks iki gruodžio 17 d.

Andrius_Erminas__Mutations_III.jpg

Apdovanoti geriausi lietuviškos pakuotės dizaino darbai. Šiemet antrą kartą vykusiems Nacionaliniams pakuotės dizaino apdovanojimams (NAPA) buvo pateikti 79 pakuotės dizaino projektai. Jie varžėsi 8 kategorijose (šviežių maisto produktų, paruoštų vartojimui produktų, gaiviųjų, alkoholinių gėrimų ir kt.). Į finalininkų sąrašą tarptautinė komisija atrinko 39 projektus. Lapkričio 10 d. vakarą „Lit­expo“ centre po tris apdovanojimus pelnė agentūros „Étiquette“ ir „Milk“. Konkurso tikslas –­ įvertinti Lietuvoje kuriamą kokybišką, inovatyvų produktų pakuotės dizainą ir geriausius pavyzdžius pristatyti ne tik siauram profesionalų ratui, bet ir visuomenei.

napa.png

Lapkritį rengiamos viešos ekskursijos po lietuvių rekonstruotą Latvijos nacionalinį meno muziejų (LNMM) Rygoje. Architektų biuras „Processoffice“ ir „Andrius Skiezgelas Architecture“ komanda tarptautinį konkursą Latvijos meno muziejui rekonstruoti laimėjo dar 2010 m. Neobarokinis pastatas iškilo 1905 m. ir buvo pirmasis meno muziejus Baltijos šalyse, statytas būtent muziejaus reikmėms. Rekonstruotas LNMM kovo mėn. laimėjo Latvijos metų statinio didįjį prizą, o atidarytas buvo gegužės 4-ąją, minint Latvijos nepriklausomybės dieną. Per atvirų durų dienas jame apsilankė daugiau nei 125 tūkst. žmonių. Neformaliame pasivaikščiojime / architektūrinėje ekskursijoje dalyvaus ir projekto autoriai, o autobuso bilietas į Rygą kainuoja nuo 5 Eur.

Latvijos nacionalinis meno muziejus
Latvijos nacionalinis meno muziejus

Lietuvos tarpukario architektūra bus populiarinama pasitelkiant e. rinkodarą. Kauno miesto savivaldybė kartu su partneriais – Plungės rajono, Palangos miesto, Telšių rajono, Druskininkų, Birštono savivaldybėmis –­ pradėjo įgyvendinti projektą „Lietuvos tarpukario (1918–1940 m.) architektūra“. Partneriai pasitelkti siekiant atspindėti bendrą Lietuvos tarpukario architektūros kontekstą. Pagrindinis tikslas –­ elektroninėmis priemonėmis (mobiliąja aplikacija, internetine svetaine, socialiniais tinklais ir kt.) didinti šio laikotarpio kultūros paveldo objektų, kurių atrinkta 43, lankomumą ir žinomumą. Pernai Kauno moderniajai architektūrai buvo suteiktas Europos paveldo ženklas, o gruodį Kaunas pateko į UNESCO kūrybinių miestų sąrašą dizaino srityje.

tarpukario.png

b_200_284_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2016_fairy-tales-for-the-disillusioned.jpg

Prinstono universiteto leidyk­la išleido 36 tekstų rinkinį „Pasakos nusivylusiesiems“. Tai XIX a. dekadentiškos pasakos suaugusiesiems, kuriose gausu androgeniškų, sumoteriškėjusių ir sapfiškų veikėjų. Ch. Baudelaire’as, C. Mendèsas, R. Vivien, G. Apollinaire’as ir kt. daugiausia perkūrė klasikines XVII a. Ch. Perrault pasakas. Visuose pasakojimuose – netikėti įvykių posūkiai: Raudonkepuraitė apgaule priverčia vilką pasmaugti senelę, kad pati gautų palikimą, o vilkas įkalinamas už anarchistinę veiklą; mazochistė Pelenė medžioja princą, moteriškų batų fetišistą; Žavingasis Princas iš tiesų yra moteris etc. Spėjama, kad pasakos anksčiau neišverstos į anglų kalbą, nes Viktorijos laikų Anglija buvo prisisotinusi pasakų, be to, jos buvo tamsios, ciniškos ir kontrastavo su rašomomis ir skaitomomis kitapus Lamanšo.


Kinija priėmė įstatymą, kuriuo uždraus rodyti filmus, žeidžiančius orumą, garbę ir šalies interesus. Uždrausta šmeižti tobulas žmonių kultūrines tradicijas, kurstyti etninę neapykantą, diskriminaciją ir naikinti etninę vienybę. Įstatymu, kuris įsigalios 2017 m. kovo 1 d., taip pat bus skatinamas socialistinių vertybių propagavimas. Bus sugriežtintos taisyklės aktoriams ir filmų kūrėjams: privaloma nepriekaištinga moralė ir savidisciplina. Kompanijoms, kurios platins draudžiamus filmus ir pateiks klaidingą bilietų pardavimo statistiką, gresia milžiniškos baudos. Holivudo studijos, mėgindamos apeiti draudimus, siekia partnerystės su vietinėmis kinų kompanijomis, nes bendrai sukurti filmai išvengia kvotos, jei tik turi kiniškų elementų: veikėjų, siužeto ar vietovių. Kasmet Kinijoje dėl Pekino nustatytos kvotos parodomi tik 34 užsienio filmai.

China.png

 

Kultūra plius Nr. 3588

Spalio 31 d. Antanui Žmuidzinavičiui – 140. Visuomenininkas, dailininkas, pirmosios lietuvių dailės parodos rengėjas, šaulys, pedagogas Žmuidzinavičius priklausė tautos inteligentijos žiedui. Jo bendraminčiais, kolegomis, draugais buvo dailininkas, kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, rašytoja, pedagogė Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, dailininkas Petras Rimša, prezidentas Antanas Smetona, gamtininkas Tadas Ivanauskas ir kt. Meilė gamtai, jautrumas aplinkai nulėmė Žmuidzinavičiaus kelią – ne eksperimentuoti, ieškoti, kovoti naujose meno srovėse, bet jausti ir žavėtis. Daugiau nei 200 jo darbų iš muziejų fondų ir privačių kolekcijų eksponuojami metinėms skirtoje parodoje „Paletė ir gyvenimas“ Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje. Kartu pristatytas ir albumas, skirtas menininko kūrybai.

A. Žmuidzinavičius dirbtuvėje prie molberto, 1932
A. Žmuidzinavičius dirbtuvėje prie molberto, 1932

Amerikiečiai kolekcininkai Orsė muziejui Paryžiuje padovanojo daugiau nei 600 meno kūrinių. Spencerio ir Marlene Haysų kolekciją sudaro XIX–XX a. prancūzų dailininkų darbai, tarp kurių Edgaras Degas, Amadeo Modigliani, Pierre’as Bonnard’as. 8 deš. dekoruodami savo namus Haysai susidomėjo „Nabių“ grupe. 187 kūriniai muziejui perduoti spalio viduryje, likę atiteks po poros mirties. Darbams, kurie vertinami daugiau nei 380 mln. dolerių, bus skirta 900 m² erdvė, kadangi, kolekcininkų nurodymu, jie turi būti eksponuojami kartu. Prancūzijos prezidentas François Hollande’as asmeniškai padėkojo ir apdovanojo porą už dosnumą.

lt.wikipedia.org/wiki/Orsė_muziejus
lt.wikipedia.org/wiki/Orsė_muziejus

Sankt Peterburge per aukcioną parduotas Anos Achmatovos dienoraštis-užrašų knygelė ir pirmoji Vladimiro Nabokovo knyga. Achmatovos dienoraščio pradinė kaina 800 000 Rub (11 532 Eur), o parduotas už 7,7 mln. Rub (apie 110 999 Eur) ir iškeliavo į privačią kolekciją. Dienoraštyje – įvairūs įrašai: kalbama ir apie Osipo Mandelštamo charakterį, literatūrinį talentą, Aleksandro Fadejevo savižudybę. Nabokovo knygos „Eilėraščiai“, išleistos 1916 m. Petrograde, pradinė kaina 400 000 Rub, o parduota už 650 000 Rub. Kitas „Litfondo“ aukcionas Sankt Peterburge numatomas 2017 m. vasarį.

www.raruss.ru/books-forever/books-forever-3/4351-nabokov-stikhi.html
www.raruss.ru/books-forever/books-forever-3/4351-nabokov-stikhi.html

Aktorius Leonardo DiCaprio pristatė dokumentinį filmą „Before the Flood“ („Prieš potvynį“, rež. Fi­sheris Stevensas). Jame užfiksuota trejus metus trukusi kelionė, mėginant suvokti klimato kaitą ir jos keliamus iššūkius planetai. DiCaprio, il­gametis gamtosaugos aktyvistas, filme susitinka su prezidentais Baracku Obama, Billu Clintonu, popiežiumi Pranciškumi, JTO generaliniu sekretoriumi Ban Ki-moonu, mokslininkais ir mąstytojais. Filmas rodomas „National Geograhic“ kanalu ir nemokamai prieinamas internete.

before_the_flood-poster.jpg

Buvusioje NATO bazėje Islandijoje – „Zooetics“ organizuotas ateities fikcijoms skirtas sąskrydis. Ateities apmąstymui suburta tarptautinė mokslininkų, menininkų, dizainerių, teoretikų ir rašytojų grupė, kuriai taip pat priklausė menininkai Nomeda ir Gediminas Urbonai, dizainerė Oksana Anilionytė, kuratorė Viktorija Šiaulytė bei filosofas Kristupas Sabolius. Susitikime atlikti Ásbrú – buvusios JAV jūrų ir oro pajėgų NATO karinės bazės –­­ ekosistemos tyrimai spalio 22 d. pristatyti Reikjaviko meno muziejuje. „Zoo­etikos“ projektas yra tarpsritinė, penkerių metų trukmės paskaitų, kūrybinių naujų technologijų ir dizaino dirbtuvių bei parodų programa, tyrinėjanti naujus metodus, galinčius priartinti žmogiškąsias žinias prie žinojimo, įkvėpto kitų gyvybės formų.

b_600_338_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2016_unnamed.jpg

Nuo dviejų žemės drebėjimų centrinėje Italijoje nukentėjo pasaulio paveldo objektai. Visiškai sugriuvo San Salvatore a Campi di Norcia bažnyčia, kurioje buvo svarbių XV a. freskų. Kitur sugriuvo istorinių pastatų fasadų dalys ar bokštai. Laimei, po rugpjūčio drebėjimo daugiau nei 1200 dailės kūrinių buvo iškelti į saugesnę vietą Lacijaus regione. Italijos kultūros ministerijos krizių centras dar vertina žalą.

Spalio 26 d., atidarant parodą „Aukštaitijos dailė 2016. Karštas taškas“, įteiktos trys Panevėžio kultūros ir meno premijos. Už įvairiapusę veik­lą jas gavo 25 metus galerijai vadovaujanti Jolanta Lebednykienė, dai­lininkas Ramūnas Grikevičius bei po 24 metų pertraukos žurnalą „Senvagė“ atgaivinusios rašytoja, scenaristė Liuda Jonušienė ir spaudos dizainerė Asta Radvenskienė.

karstas_taskas.png

Kultūra plius Nr. 3587

 Spalio 19–23 d. vyko tarptautinė Frankfurto knygų mugė, kuri laikoma didžiausia knygų muge Europoje. Lietuvos leidėjų asociacijos įrengtame Lietuvos nacionaliniame stende buvo pristatyta programa „Lietuva – garbės viešnia 2017 m. Leipcigo knygų mugėje“. 2017 m. Leipcigo knygų mugei į vokiečių kalbą bus išverstos 25 lietuvių autorių knygos. Vokiečių skaitytojams ketinama pristatyti tiek moderniosios literatūros klasikus: Antaną Škėmą, Jurgį Kunčiną bei Romualdą Granauską, tiek šiuolaikinius autorius: Tomą Venclovą, Undinę Radzevičiūtę, Eugenijų Ališanką, Alvydą Šlepiką ir kitus.

Nuotrauka iš Lietuvos kultūros instituto archyvo
Nuotrauka iš Lietuvos kultūros instituto archyvo

b_200_319_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2016_Kirchhoff_Widerfahrnis_Cover__PT.jpg

Tradiciškai Frankfurto knygų mugės išvakarėse, spalio 17 d., paskelbtas 2016 metų Vokietijos knygos premijos (Deutsche Buchpreis) laureatas, kuriuo tapo Bodo Kirchhoffas už romaną „Patirtis“ („Widerfahrnis“). Knygoje pasakojama vėlyva dviejų rezignuojančių žmonių, kurie spontaniškai iškeliauja į Siciliją, meilės istorija. Žiuri knygą įvertino už „kalbos virtuoziškumą, žmogišką jautrumą ir nepretenzingumą“. Nugalėtojui atiteko 25 tūkst. Eur. Ši premija yra viena prestižiškiausių Vokietijoje. Daugiau informacijos www.deutscher-buchpreis.de.


Spalio 19 d. paskelbtas pagrindinės Prancūzijos šiuolaikinio meno Marcelio Duchamp’o premijos, kuri teikiama nuo 2000 m., laureatas. Juo tapo Paryžiuje išeivių iš Alžyro šeimoje gimęs menininkas Kaderis Attia. Instaliacija „Atminties refleksija“ („Reflecting on Memory“), už kurią jis gavo 35 000 Eur apdovanojimą, skirta „fantominiam skausmui“ –­ tai tokių istorinių-socialinių reiškinių, kaip nacionalizmas ir kolonializmas, alegorija. Pats faktas, kad žiuri pasirinko dvigubo tautinio identiteto menininką, yra drąsi politinė pozicija kylančio nacionalizmo ir įtampos dėl migracijos fone. Premijos, kurią įsteigė Tarptautinė Prancūzijos meno sklaidos asociacija ir Pompidou centas, trumpajame sąraše taip pat buvo iš Maroko kilusi menininkė Yto Barrada, Paryžiuje gyvenanti vokietė Ulla von Brandenburg ir kamerūnietis Barthelemy Toguo. K. Attia dabar yra pats brangiausias Marcelio Duchamp’o premijos laureatas. Pvz., jo instaliacija „Vaiduoklis“ („Ghost“) 2013 m. spalį Londone vykusiame aukcione „Christie’s“ parduota už 239 000 dolerių. Skirtingai nuo praėjusių metų, šįkart bus surengta ne personalinė nugalėtojo, o bendra visų finalininkų paro­da. Ji bus atidaryta kitų metų vasarą Pompidou centre. Premijos kuratorė Alicia Knock pažymėjo, jog „visų menininkų bendras interesų laukas: keliami mokslo, antropologijos ir magijos tarpusavio sąveikos klausimai, visuomenės negalių studijos ir būdų jas įveikti paieškos“.

Kaderio Attios instaliacija.  Georges‘o Meguerditchiano (Pompidou centras) nuotrauka
Kaderio Attios instaliacija. Georges‘o Meguerditchiano (Pompidou centras) nuotrauka

 Įteikti Lietuvos architektūros 7-osios apžvalginės parodos „Žvilgsnis į save 2015–2016“ apdovanojimai. Pagrindiniais prizais įvertinti Latvijos nacionalinio meno muziejaus Rygoje, gyvenamojo kvartalo „Rasų namai“ Vilniuje, kūrybinio biuro gamtoje „InTegra“, vilos Raguvos slėnyje ir biurų pastato Vilniuje „K29“ architektai. Parodai buvo pateikta daugiau nei 120 projektų. Latvijos Nacionalinio meno muziejaus projektas, apdovanotas už „originalią idėja integruoti muziejaus archyvus ir paprastai paslepiamas funkcines zonas į viešą ekspoziciją“, jau įvertintas ir svarbiausiu Latvijos architektūros metų apdovanojimu. Daugiau informacijos www.lietuvosarchitektura.lt.

Latvijos nacionalinio meno muziejaus projektas
Latvijos nacionalinio meno muziejaus projektas

„Christie’s“ aukcione bus parduotas žymiausias ginklas prancūzų literatūros istorijoje. Šiuo revolveriu 1873 m. Paulis Verlaine’as mėgino nušauti savo mylimąjį Arthurą Rimbaud. 27-erių poetas paliko žmoną ir vaiką, kad galėtų būti su 17-mečiu Rimbaud. Audringas romanas po poros metų baigėsi dviem šūviais (viena kulka pataikė Rimbaud į riešą). Verlaine’as buvo suimtas, kai dar kartą gatvėje pradėjo grasinti Rimbaud, ir nuteistas 2 metams kalėjimo, kur atsivertė į katalikybę ir parašė 32 eilėraščius.

Revolveris eksponuojamas Beaux-Arts Mons muziejuje  Belgijoje
Revolveris eksponuojamas Beaux-Arts Mons muziejuje Belgijoje

b_200_300_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2016_sellout.jpg

„Man Booker“ premija šiemet skirta Paului Beatty už romaną „Sellout“ („Parsidavėlis“). Per 48-erius premijos teikimo metus tai pirmasis apdovanotas amerikietis. Komisija knygą pavadino „mūsų laiko romanu, kuriame, pasitelkiant sąmojį, vaizdingumą ir satyrą, nusitaikyta į rasinius ir politinius tabu“. „Sellout“, ketvirtajame Beatty (g.1962) romane, pasakojama apie jaunuolį, pamėginusį Los Andželo pašonėje atkurti vergovę bei segregaciją. Knygą išleido nepriklausoma leidykla „Oneworld“, pub­likavusi ir pernai premijuotą knygą – Marlono Jameso „A Brief History of Seven Killings“.


Prado muziejuje Madride pirmą kartą atidaryta paroda, skirta menininkei moteriai. To laukti teko tik 200 metų. Spalio 25–vasario 19 d. veiksiančioje parodoje „Clara Peeters menas“ pristatoma 15 natiurmortų. Peeters – viena iš nedaugelio moterų, XVII a. Flandrijoje profesionaliai užsiėmusių tapyba. Peterio Rubenso, Jano Brueghelio vyresniojo amžininkė pirmoji pagrindinėmis temomis paveiksle pasirinko žuvis bei medžioklės scenas. Prado muziejaus nuolatinėje ekspozicijoje, be Peeters, eksponuojama dar 40 moterų kūryba, o vyrų – daugiau nei 5000.

 

en.wikipedia.org/wiki/Clara_Peeters
en.wikipedia.org/wiki/Clara_Peeters

Vilniuje – nauja erdvė menui „Autarkia“. Spalio 28 d. Naugarduko g. 41 (VGTU Elektronikos fakultete) duris atversianti vieta pristatoma kaip menininkų dienos cent­ras, interesų klubas, menamų patirčių, meškos paslaugų bei įsivaizduojamų sprendimų biuras, eksperimentinės gastronomijos bistro, meno galerija ir projektų vystymo viešbutis. Per atidarymą bus pristatyta projekto misija ir pirmoji paroda.

Autarkia.png

Kultūra plius Nr. 3585

b_160_214_2734_00_images_iliustracijos_skelbimai_2016_Nelemiami_momentai_Kitoks_zvilgsnis_į_Lietuvos_fotografija.jpg

Pekine atidaryta didžiulė Lietuvos fotografijos paroda „Nelemiami momentai. Kitoks žvilgsnis į Lietuvos fotografiją“. Per tris aukštus išsidėsčiusiose muziejaus salėse iki gruodžio 4 d. bus pristatoma 20 Lietuvos fotografų, beveik 200 fotografijų. Tai pirmas toks išsamus Lietuvos fotografijos pristatymas. Juo minimas Lietuvos ir Kinijos diplomatinių santykių 25-metis. Eksponuojami V. Luckaus, 9–10 dešimtmečių lūžio fotografų (G. Zinkevičiaus, G. Skudžinsko, V. Balčyčio, V. Bubelytės, R. Pačėsos, A. Šeškaus, R. Treigio ir kt.) bei apropriacijos kūrybinę strategiją naudojančių menininkų (A. Maknytės, G. Kinčinaitytės, V. V. Stanionio ir kt.) darbai.

 

Paskelbtas JAV Nacionalinės knygos premijos trumpasis sąrašas. Grožinė literatūra: Ch. Bachelderio „The Throwback Special“ („Ypatingas sugrįžimas“) apie vyrišką sąmonę, P. Jiles „News of the World“ („Naujienos iš pasaulio“) apie kelionę per Ameriką po Pilietinio karo, K. Mahajano „The Association of Small Bombs“ („Mažųjų bombų draugija“) apie teroristus ir aukas Delyje, C. Whiteheado „Pogrindžio geležinkelis“ („The Underground Railroad“) apie vergų pabėgimą iš medvilnės plantacijos ir J. Woodson „Antrasis Bruklinas“ („Another Brooklyn“) apie brendimą 8 dešimtmečiu. Negrožinė literatūra: A. R. Hochschild „Strangers in Their Own Land“ („Svetimi savo žemėje“) apie Amerikos dešiniuosius, I. X. Kendi „Stamped from the Beginning“ („Nuo pradžių paženklinti“) apie rasizmo idėjas, V. Th. Nguyeno „Nothing Ever Dies“ („Niekas niekada nemiršta“) apie Vietnamo karo atmintį, A. Reséndezo „Kitokia vergija“ („The Other Slavery“) apie Amerikos indėnų pavergimą, H. A. Thompson „Kraujas vandenyje“ („Blood in the Water“) apie maištą Atikos kalėjime 1971 m. Taip pat paskelbti poezijos bei knygų vaikams sąrašai. Daugiau informacijos: www.nationalbook.org.

nbf-logo-tagline.png

 

akaa_logo_0.png

Išrinkti Aga Khan architektūros premijos, teikiamos už Islamo pasaulio architektūrą, laureatai. Šių metų projektai buvo įgyvendinti Bangladeše, Kinijoje, Irane, Libane ir Danijoje. Premija siekiama įvertinti ne prestižinius, bet kuklius projektus, stiprinančius vietos identitetą. Draugystės centras Bangladešo provincijoje išsprendė menko apšvietimo bei potvynio problemas. Mečetėje Bangladeše subtiliai panaudota saulės šviesa. Įvertintas ir šiemet mirusios architektės Zahos Hadid projektas Bei­rute, subtiliai įkomponuotas į istorinę aplinką. Pėsčiųjų tiltas Teherane pabrėžia miesto tapatybę, be to, išsaugoti ten augę medžiai. Kopenhagos rajone tarp dviejų plentų įrengtas parkas suteikia saugumo aukšto nusikalstamumo teritorijai.

Foto iš mediatekos

Gatvės muzikos diena 2014foto manipuliacija.lt
Galerijoje „Vartai“ kolektyvinė paroda „Kūnas ir tamsa“
Maria Loboda. Švytinti švytinti švytinti sutinku savo pralaimėjimą
Josifui Brodskiui - 75
Rūtos Kačkutės „Knygų skirtukai“

Loading

Naujausias žurnalo numeris:

b_115_160_2734_00_images_iliustracijos_zurnalas_2017_2017-04-28_nr._3613_2017-04-28_nr._3613_virselis.jpg

b_101_160_2734_00_images_iliustracijos_zurnalas_2017_2017-04-28_nr._3613_2017-04-28_nr._3613_turinys.jpg

 Žurnalas prekybos vietose pasirodo penktadienį.

Elektroninė versija – vėliau, artimiausią trečiadienį čia

    b_250_202_2734_00_images_iliustracijos_skelbimai_2017_premunerata.png

 

Rėmėjai

 

 

 

 

Komiksai

10 litų

Dusburgiečio kronika

 

 

 

 

Menininkų portretai

Draugai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Literatūra ir menas © 2016

Skaičiukai