Kitas numeris išeis rugsėjo 1 dieną. Gerų jums ir mums atostogų

Kultūra plius Nr. 3591

Kamera akliesiems
Kamera akliesiems

Naujas išradimas leis akliesiems skaityti naudojantis mini kamera. Iki šiol akliesiems ir silpnaregiams skaityti be Brailio rašto leisdavo mobiliosios programėlės, kurios nufotografuodavo ir įgarsindavo tekstą, tačiau būdavo sunku nufotografuoti visą tekstą ir suprasti sudėtingą maketą, pvz., meniu. Merilando universitete sukonstruotame įrenginyje „HandSight“ įmontuota kamera, naudojama endo­skopijai. Skaitytojui sekant tekstą pirštu, kompiuteris perskaito tekstą. Su šiuo išradimu aklasis perskaito 63–81 žodį per minutę (Brailio skaitytojas – 90–115 žodžių, regintysis vidutiniškai 200 žodžių).

67_karta_iteikti_Nacionaliniai_knygos_apdovanojimai.jpg

Niujorke 67 kartą įteikti Nacionaliniai knygos apdovanojimai (National Book Awards). Proza –­­ Colsono Whiteheado trileris „The Underground Railroad“ („Požeminis geležinkelis“) apie laisvės siekiančius vergus. Poezija – Danielio Borzutzky antilyriška distopija „The Performance of Becoming Human“ („Tapimas žmogumi“). Jaunimo literatūra – Johno Lewiso, Andrew Aydino ir Nate‘o Powello grafiniai memuarai „March: Book Three“ („Kovas: trečioji knyga“) apie judėjimą už pilietines teises. Negrožinė literatūra – Ibramo X. Kendi’o „Stamped from the Beginning: The Definitive History of Racist Ideas“ („Pažymėtas: rasizmo idėjų Amerikoje istorija“).


Nuotrauka iš www.aski.org
Nuotrauka iš www.aski.org

Lapkričio 11 d. Vienoje mirė austrų ir apskritai vokiečiakalbės literatūros ikona, „Gruppe 47“ narė, poetė, prozininkė Ilse Aichinger (1921–2016). Buvo įsitikinus, kad ateities kartoms turėtų nelikti nieko, ką yra sukūrusi. Parašė gausybę novelių, eilėraščių, radijo pjesių ir vieną romaną – „Die größere Hoffnung“ („Didesnioji viltis“, 1948). 1953 m. ištekėjo už vokiečių poeto Günterio Eicho (1907–1972). Po motinos mirties 1984 m. apsigyveno Frankfurte prie Maino ir pasitraukė iš aktyvaus visuomeninio gyvenimo. Už kūrybą apdovanota daugiau nei dešimčia literatūrinių Vokietijos ir Austrijos premijų (1971 – Nelly Sachs, 1982 – Petrarcos, 1983 – Franzo Kafkos, 2000 – Josepho Breitbacho). Kaip ir daugeliui austrų rašytojų, Aichinger kūriniams būdingas skeptiškas požiūris į kalbą ir žaismas su ja. Dėl šifrų ir paradoksų gausos nuolat stulbinantis rašymo stilius dažnai vadinamas „kafkišku“. Rašytojos kūrybinę nuostatą geriausiai nusako 2000-aisiais per susitikimą su skaitytojais Hamburge išsakyta mintis: „Suprantamumas nėra literatūros kriterijus.“

„Kažkada austrų apsakymų rinktinei „Vargšas muzikantas“ išverčiau vieną garsiausių jos kūrinių, novelę „Veidrodinė istorija“, už kurią 1952 m. Nyndorfe jai skirtas „Gruppe 47“ apdovanojimas. Man tai buvo pirmasis rimtas prozos vertimas. I. Aichinger – pirmoji iš gyvųjų Vakarų klasikų, su kuria teko susitikti asmeniškai: 1990 m. rugsėjį kaip ką tik atgimusios valstybės atstovai su Marcelijum Martinaičiu ir Vytautu Martinkum dalyvavome skaitymuose Vienoje. Prestižinėje literatūrinėje kavinėje „Alte Schmiede“ –­ pačių austrų pagarbiai nuostabai – tarp klausytojų buvo ir I. Aichinger. Po skaitymų baimingai prisistačiau esąs jos vertėjas –­­ bendravimas buvo neilgas, bet labai šiltas. O pati dar vakarykščių „tarybinių rašytojų“ kelionė buvo sklidina šiandien jau neįsivaizduojamų juokingų nutikimų.“ (Antanas A. Jonynas)

b_600_592_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2016_01_E._Zacharevic_Blue_Label_dizainas.jpg

Menininkas Ernestas Zacha­revič sukūrė viskio „Blue Label“ butelių dizainą, skirtą kinų Naujiesiems metams. Proginis piešinys buvo pristatytas Malaizijoje, prekės ženklo „Johnnie Walker“ renginyje, o 4 tūkst. šių specialių butelių Azijos rinkoje pasirodys kitąmet. E. Zacharevič jau 6 metus gyvena Penange (Malaizija). Vientisas kūrinys iš gatvės meno ir klasikinės kinų keramikos motyvų atsiveria sudėjus keturis butelius kartu. Aukcione pardavus tris menininko butelių rinkinius surinktos lėšos bus skirtos labdarai – Sumatros orangutanų bendruomenei. Menininkas jau yra bendradarbiavęs su tokiais tarptautiniais prekės ženklais, kaip „Toyota“ ir „Samsung“.

Ščecino nacionalinis muziejus
Ščecino nacionalinis muziejus

Požeminis muziejus Lenkijoje su viešąja erdve ant stogo pelnė geriausio 2016 m. pastato titulą Pasaulio architektūros festivalyje (World Architecture Festival). Pasta­tą Ščecine suprojektavo Robertas Ko­niecznas. Muziejus pastatytas naudojant tik gelžbetonį – jis atrodo lyg paskendęs ir neblokuoja vaizdo į greta esančią Filharmoniją. „Einant po žeme tiri atmintį ir archeologiją, o viršuje yra viešoji erdvė, kuri gali būti interpretuota įvairiai. Tai puikus pavyzdys dizaino, kuris apeliuoja į praeitį iš optimistinės, poetinės ir kūrybiškos pusės“, – sakė komisijos atstovas. Pernai geriausiu išrinktas projektas Singapūre –­ „The Interlace“.

 

Kultūra plius Nr. 3590

b_200_288_2734_00_images_iliustracijos_mediateka_2016_41VSxwlNG5L._SX345_BO1204203200_.jpg

Šiemet Goldsmitho apdovanojimas atiteko Mike’ui McCormackui už vieno sakinio romaną „Saulės kaulai“. Romane pasakojama apie vidutinio amžiaus Markusą Konvėjų iš Mėjo grafystės, 2008-aisiais per Vėlines prikeltą iš mirusiųjų. Jis apmąsto grafystę, kurios istorija unikali, nes jos žmonės badavimu ir nusižeminimu siekia aukštesnių tikslų, kuri nusėta šventyklų, grotų, maldos namų ir celių, kuri yra apribota atgailos ir atpirkimo karalystė. Apdovanojimą trečią kartą iš eilės pelnė airių autorius. Prizas skiriamas už grožinį kūrinį, laužantį rėmus ir atveriantį naujas romano formos galimybes, jo vertė – 10 tūkst. svarų.


 Etnografiniame Zervynų kaime gaivinamos kryždirbystės tradicijos. Rengiamo projekto tikslas – atkurti XX a. pr. kaime senųjų meistrų formuotą tradicinę architektūrą, išlaikyti visus kaimui būdingus puošybos elementus ir atstatyti kaimo vizualinę vertę. Tvarkybos darbai atliekami taikant tradicines arba jas atitinkančias naujas technologijas. Išsaugant tradicinį kaimo kraštovaizdį ir vertingąsias savybes, vietoje seno avarinės būklės ir nerestauruotino šv. Kazimiero kryžiaus statomas naujas. Šie ir kiti klausimai aptarti lapkričio 11 d. Dzūkijos nacio­nalinio parko lankytojų centre vykusioje konferencijoje „Kryždirbystės tradicijų puoselėjimas šilinių, gruntinių ir panemunių dzūkų krašte“.

Phillipo Capperio nuotrauka
Phillipo Capperio nuotrauka

Lapkričio 16 d. VANE galerijoje (Niukastlas, Jungtinė Karalystė) atidaryta šiuolaikinio lietuvių konceptualaus menininko And­riaus Ermino, gerai žinomo dėl savo jautrių ir asociatyvių skulptūros objektų bei instaliacijų, paroda „Muta­tions“ („Mutacijos“). Eksponuojamose daugiasluoksnėse kompozicijose vystomos simbolių (su)keitimo bei paradoksalumo temos. Jungdamas tarpusavyje nieko bend­ra neturinčius buitinius objektus, rastus daiktus, statybines medžiagas, gamtinius elementus Erminas sukelia „mutaciją“. Jos metu objektai kinta ne tik išoriškai, kartu keičiamas ir jų semantinis lygmuo. Paroda veiks iki gruodžio 17 d.

Andrius_Erminas__Mutations_III.jpg

Apdovanoti geriausi lietuviškos pakuotės dizaino darbai. Šiemet antrą kartą vykusiems Nacionaliniams pakuotės dizaino apdovanojimams (NAPA) buvo pateikti 79 pakuotės dizaino projektai. Jie varžėsi 8 kategorijose (šviežių maisto produktų, paruoštų vartojimui produktų, gaiviųjų, alkoholinių gėrimų ir kt.). Į finalininkų sąrašą tarptautinė komisija atrinko 39 projektus. Lapkričio 10 d. vakarą „Lit­expo“ centre po tris apdovanojimus pelnė agentūros „Étiquette“ ir „Milk“. Konkurso tikslas –­ įvertinti Lietuvoje kuriamą kokybišką, inovatyvų produktų pakuotės dizainą ir geriausius pavyzdžius pristatyti ne tik siauram profesionalų ratui, bet ir visuomenei.

napa.png

Lapkritį rengiamos viešos ekskursijos po lietuvių rekonstruotą Latvijos nacionalinį meno muziejų (LNMM) Rygoje. Architektų biuras „Processoffice“ ir „Andrius Skiezgelas Architecture“ komanda tarptautinį konkursą Latvijos meno muziejui rekonstruoti laimėjo dar 2010 m. Neobarokinis pastatas iškilo 1905 m. ir buvo pirmasis meno muziejus Baltijos šalyse, statytas būtent muziejaus reikmėms. Rekonstruotas LNMM kovo mėn. laimėjo Latvijos metų statinio didįjį prizą, o atidarytas buvo gegužės 4-ąją, minint Latvijos nepriklausomybės dieną. Per atvirų durų dienas jame apsilankė daugiau nei 125 tūkst. žmonių. Neformaliame pasivaikščiojime / architektūrinėje ekskursijoje dalyvaus ir projekto autoriai, o autobuso bilietas į Rygą kainuoja nuo 5 Eur.

Latvijos nacionalinis meno muziejus
Latvijos nacionalinis meno muziejus

Lietuvos tarpukario architektūra bus populiarinama pasitelkiant e. rinkodarą. Kauno miesto savivaldybė kartu su partneriais – Plungės rajono, Palangos miesto, Telšių rajono, Druskininkų, Birštono savivaldybėmis –­ pradėjo įgyvendinti projektą „Lietuvos tarpukario (1918–1940 m.) architektūra“. Partneriai pasitelkti siekiant atspindėti bendrą Lietuvos tarpukario architektūros kontekstą. Pagrindinis tikslas –­ elektroninėmis priemonėmis (mobiliąja aplikacija, internetine svetaine, socialiniais tinklais ir kt.) didinti šio laikotarpio kultūros paveldo objektų, kurių atrinkta 43, lankomumą ir žinomumą. Pernai Kauno moderniajai architektūrai buvo suteiktas Europos paveldo ženklas, o gruodį Kaunas pateko į UNESCO kūrybinių miestų sąrašą dizaino srityje.

tarpukario.png

b_200_284_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2016_fairy-tales-for-the-disillusioned.jpg

Prinstono universiteto leidyk­la išleido 36 tekstų rinkinį „Pasakos nusivylusiesiems“. Tai XIX a. dekadentiškos pasakos suaugusiesiems, kuriose gausu androgeniškų, sumoteriškėjusių ir sapfiškų veikėjų. Ch. Baudelaire’as, C. Mendèsas, R. Vivien, G. Apollinaire’as ir kt. daugiausia perkūrė klasikines XVII a. Ch. Perrault pasakas. Visuose pasakojimuose – netikėti įvykių posūkiai: Raudonkepuraitė apgaule priverčia vilką pasmaugti senelę, kad pati gautų palikimą, o vilkas įkalinamas už anarchistinę veiklą; mazochistė Pelenė medžioja princą, moteriškų batų fetišistą; Žavingasis Princas iš tiesų yra moteris etc. Spėjama, kad pasakos anksčiau neišverstos į anglų kalbą, nes Viktorijos laikų Anglija buvo prisisotinusi pasakų, be to, jos buvo tamsios, ciniškos ir kontrastavo su rašomomis ir skaitomomis kitapus Lamanšo.


Kinija priėmė įstatymą, kuriuo uždraus rodyti filmus, žeidžiančius orumą, garbę ir šalies interesus. Uždrausta šmeižti tobulas žmonių kultūrines tradicijas, kurstyti etninę neapykantą, diskriminaciją ir naikinti etninę vienybę. Įstatymu, kuris įsigalios 2017 m. kovo 1 d., taip pat bus skatinamas socialistinių vertybių propagavimas. Bus sugriežtintos taisyklės aktoriams ir filmų kūrėjams: privaloma nepriekaištinga moralė ir savidisciplina. Kompanijoms, kurios platins draudžiamus filmus ir pateiks klaidingą bilietų pardavimo statistiką, gresia milžiniškos baudos. Holivudo studijos, mėgindamos apeiti draudimus, siekia partnerystės su vietinėmis kinų kompanijomis, nes bendrai sukurti filmai išvengia kvotos, jei tik turi kiniškų elementų: veikėjų, siužeto ar vietovių. Kasmet Kinijoje dėl Pekino nustatytos kvotos parodomi tik 34 užsienio filmai.

China.png

 

Kultūra plius Nr. 3588

Spalio 31 d. Antanui Žmuidzinavičiui – 140. Visuomenininkas, dailininkas, pirmosios lietuvių dailės parodos rengėjas, šaulys, pedagogas Žmuidzinavičius priklausė tautos inteligentijos žiedui. Jo bendraminčiais, kolegomis, draugais buvo dailininkas, kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, rašytoja, pedagogė Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, dailininkas Petras Rimša, prezidentas Antanas Smetona, gamtininkas Tadas Ivanauskas ir kt. Meilė gamtai, jautrumas aplinkai nulėmė Žmuidzinavičiaus kelią – ne eksperimentuoti, ieškoti, kovoti naujose meno srovėse, bet jausti ir žavėtis. Daugiau nei 200 jo darbų iš muziejų fondų ir privačių kolekcijų eksponuojami metinėms skirtoje parodoje „Paletė ir gyvenimas“ Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje. Kartu pristatytas ir albumas, skirtas menininko kūrybai.

A. Žmuidzinavičius dirbtuvėje prie molberto, 1932
A. Žmuidzinavičius dirbtuvėje prie molberto, 1932

Amerikiečiai kolekcininkai Orsė muziejui Paryžiuje padovanojo daugiau nei 600 meno kūrinių. Spencerio ir Marlene Haysų kolekciją sudaro XIX–XX a. prancūzų dailininkų darbai, tarp kurių Edgaras Degas, Amadeo Modigliani, Pierre’as Bonnard’as. 8 deš. dekoruodami savo namus Haysai susidomėjo „Nabių“ grupe. 187 kūriniai muziejui perduoti spalio viduryje, likę atiteks po poros mirties. Darbams, kurie vertinami daugiau nei 380 mln. dolerių, bus skirta 900 m² erdvė, kadangi, kolekcininkų nurodymu, jie turi būti eksponuojami kartu. Prancūzijos prezidentas François Hollande’as asmeniškai padėkojo ir apdovanojo porą už dosnumą.

lt.wikipedia.org/wiki/Orsė_muziejus
lt.wikipedia.org/wiki/Orsė_muziejus

Sankt Peterburge per aukcioną parduotas Anos Achmatovos dienoraštis-užrašų knygelė ir pirmoji Vladimiro Nabokovo knyga. Achmatovos dienoraščio pradinė kaina 800 000 Rub (11 532 Eur), o parduotas už 7,7 mln. Rub (apie 110 999 Eur) ir iškeliavo į privačią kolekciją. Dienoraštyje – įvairūs įrašai: kalbama ir apie Osipo Mandelštamo charakterį, literatūrinį talentą, Aleksandro Fadejevo savižudybę. Nabokovo knygos „Eilėraščiai“, išleistos 1916 m. Petrograde, pradinė kaina 400 000 Rub, o parduota už 650 000 Rub. Kitas „Litfondo“ aukcionas Sankt Peterburge numatomas 2017 m. vasarį.

www.raruss.ru/books-forever/books-forever-3/4351-nabokov-stikhi.html
www.raruss.ru/books-forever/books-forever-3/4351-nabokov-stikhi.html

Aktorius Leonardo DiCaprio pristatė dokumentinį filmą „Before the Flood“ („Prieš potvynį“, rež. Fi­sheris Stevensas). Jame užfiksuota trejus metus trukusi kelionė, mėginant suvokti klimato kaitą ir jos keliamus iššūkius planetai. DiCaprio, il­gametis gamtosaugos aktyvistas, filme susitinka su prezidentais Baracku Obama, Billu Clintonu, popiežiumi Pranciškumi, JTO generaliniu sekretoriumi Ban Ki-moonu, mokslininkais ir mąstytojais. Filmas rodomas „National Geograhic“ kanalu ir nemokamai prieinamas internete.

before_the_flood-poster.jpg

Buvusioje NATO bazėje Islandijoje – „Zooetics“ organizuotas ateities fikcijoms skirtas sąskrydis. Ateities apmąstymui suburta tarptautinė mokslininkų, menininkų, dizainerių, teoretikų ir rašytojų grupė, kuriai taip pat priklausė menininkai Nomeda ir Gediminas Urbonai, dizainerė Oksana Anilionytė, kuratorė Viktorija Šiaulytė bei filosofas Kristupas Sabolius. Susitikime atlikti Ásbrú – buvusios JAV jūrų ir oro pajėgų NATO karinės bazės –­­ ekosistemos tyrimai spalio 22 d. pristatyti Reikjaviko meno muziejuje. „Zoo­etikos“ projektas yra tarpsritinė, penkerių metų trukmės paskaitų, kūrybinių naujų technologijų ir dizaino dirbtuvių bei parodų programa, tyrinėjanti naujus metodus, galinčius priartinti žmogiškąsias žinias prie žinojimo, įkvėpto kitų gyvybės formų.

b_600_338_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2016_unnamed.jpg

Nuo dviejų žemės drebėjimų centrinėje Italijoje nukentėjo pasaulio paveldo objektai. Visiškai sugriuvo San Salvatore a Campi di Norcia bažnyčia, kurioje buvo svarbių XV a. freskų. Kitur sugriuvo istorinių pastatų fasadų dalys ar bokštai. Laimei, po rugpjūčio drebėjimo daugiau nei 1200 dailės kūrinių buvo iškelti į saugesnę vietą Lacijaus regione. Italijos kultūros ministerijos krizių centras dar vertina žalą.

Spalio 26 d., atidarant parodą „Aukštaitijos dailė 2016. Karštas taškas“, įteiktos trys Panevėžio kultūros ir meno premijos. Už įvairiapusę veik­lą jas gavo 25 metus galerijai vadovaujanti Jolanta Lebednykienė, dai­lininkas Ramūnas Grikevičius bei po 24 metų pertraukos žurnalą „Senvagė“ atgaivinusios rašytoja, scenaristė Liuda Jonušienė ir spaudos dizainerė Asta Radvenskienė.

karstas_taskas.png

Kultūra plius Nr. 3587

 Spalio 19–23 d. vyko tarptautinė Frankfurto knygų mugė, kuri laikoma didžiausia knygų muge Europoje. Lietuvos leidėjų asociacijos įrengtame Lietuvos nacionaliniame stende buvo pristatyta programa „Lietuva – garbės viešnia 2017 m. Leipcigo knygų mugėje“. 2017 m. Leipcigo knygų mugei į vokiečių kalbą bus išverstos 25 lietuvių autorių knygos. Vokiečių skaitytojams ketinama pristatyti tiek moderniosios literatūros klasikus: Antaną Škėmą, Jurgį Kunčiną bei Romualdą Granauską, tiek šiuolaikinius autorius: Tomą Venclovą, Undinę Radzevičiūtę, Eugenijų Ališanką, Alvydą Šlepiką ir kitus.

Nuotrauka iš Lietuvos kultūros instituto archyvo
Nuotrauka iš Lietuvos kultūros instituto archyvo

b_200_319_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2016_Kirchhoff_Widerfahrnis_Cover__PT.jpg

Tradiciškai Frankfurto knygų mugės išvakarėse, spalio 17 d., paskelbtas 2016 metų Vokietijos knygos premijos (Deutsche Buchpreis) laureatas, kuriuo tapo Bodo Kirchhoffas už romaną „Patirtis“ („Widerfahrnis“). Knygoje pasakojama vėlyva dviejų rezignuojančių žmonių, kurie spontaniškai iškeliauja į Siciliją, meilės istorija. Žiuri knygą įvertino už „kalbos virtuoziškumą, žmogišką jautrumą ir nepretenzingumą“. Nugalėtojui atiteko 25 tūkst. Eur. Ši premija yra viena prestižiškiausių Vokietijoje. Daugiau informacijos www.deutscher-buchpreis.de.


Spalio 19 d. paskelbtas pagrindinės Prancūzijos šiuolaikinio meno Marcelio Duchamp’o premijos, kuri teikiama nuo 2000 m., laureatas. Juo tapo Paryžiuje išeivių iš Alžyro šeimoje gimęs menininkas Kaderis Attia. Instaliacija „Atminties refleksija“ („Reflecting on Memory“), už kurią jis gavo 35 000 Eur apdovanojimą, skirta „fantominiam skausmui“ –­ tai tokių istorinių-socialinių reiškinių, kaip nacionalizmas ir kolonializmas, alegorija. Pats faktas, kad žiuri pasirinko dvigubo tautinio identiteto menininką, yra drąsi politinė pozicija kylančio nacionalizmo ir įtampos dėl migracijos fone. Premijos, kurią įsteigė Tarptautinė Prancūzijos meno sklaidos asociacija ir Pompidou centas, trumpajame sąraše taip pat buvo iš Maroko kilusi menininkė Yto Barrada, Paryžiuje gyvenanti vokietė Ulla von Brandenburg ir kamerūnietis Barthelemy Toguo. K. Attia dabar yra pats brangiausias Marcelio Duchamp’o premijos laureatas. Pvz., jo instaliacija „Vaiduoklis“ („Ghost“) 2013 m. spalį Londone vykusiame aukcione „Christie’s“ parduota už 239 000 dolerių. Skirtingai nuo praėjusių metų, šįkart bus surengta ne personalinė nugalėtojo, o bendra visų finalininkų paro­da. Ji bus atidaryta kitų metų vasarą Pompidou centre. Premijos kuratorė Alicia Knock pažymėjo, jog „visų menininkų bendras interesų laukas: keliami mokslo, antropologijos ir magijos tarpusavio sąveikos klausimai, visuomenės negalių studijos ir būdų jas įveikti paieškos“.

Kaderio Attios instaliacija.  Georges‘o Meguerditchiano (Pompidou centras) nuotrauka
Kaderio Attios instaliacija. Georges‘o Meguerditchiano (Pompidou centras) nuotrauka

 Įteikti Lietuvos architektūros 7-osios apžvalginės parodos „Žvilgsnis į save 2015–2016“ apdovanojimai. Pagrindiniais prizais įvertinti Latvijos nacionalinio meno muziejaus Rygoje, gyvenamojo kvartalo „Rasų namai“ Vilniuje, kūrybinio biuro gamtoje „InTegra“, vilos Raguvos slėnyje ir biurų pastato Vilniuje „K29“ architektai. Parodai buvo pateikta daugiau nei 120 projektų. Latvijos Nacionalinio meno muziejaus projektas, apdovanotas už „originalią idėja integruoti muziejaus archyvus ir paprastai paslepiamas funkcines zonas į viešą ekspoziciją“, jau įvertintas ir svarbiausiu Latvijos architektūros metų apdovanojimu. Daugiau informacijos www.lietuvosarchitektura.lt.

Latvijos nacionalinio meno muziejaus projektas
Latvijos nacionalinio meno muziejaus projektas

„Christie’s“ aukcione bus parduotas žymiausias ginklas prancūzų literatūros istorijoje. Šiuo revolveriu 1873 m. Paulis Verlaine’as mėgino nušauti savo mylimąjį Arthurą Rimbaud. 27-erių poetas paliko žmoną ir vaiką, kad galėtų būti su 17-mečiu Rimbaud. Audringas romanas po poros metų baigėsi dviem šūviais (viena kulka pataikė Rimbaud į riešą). Verlaine’as buvo suimtas, kai dar kartą gatvėje pradėjo grasinti Rimbaud, ir nuteistas 2 metams kalėjimo, kur atsivertė į katalikybę ir parašė 32 eilėraščius.

Revolveris eksponuojamas Beaux-Arts Mons muziejuje  Belgijoje
Revolveris eksponuojamas Beaux-Arts Mons muziejuje Belgijoje

b_200_300_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2016_sellout.jpg

„Man Booker“ premija šiemet skirta Paului Beatty už romaną „Sellout“ („Parsidavėlis“). Per 48-erius premijos teikimo metus tai pirmasis apdovanotas amerikietis. Komisija knygą pavadino „mūsų laiko romanu, kuriame, pasitelkiant sąmojį, vaizdingumą ir satyrą, nusitaikyta į rasinius ir politinius tabu“. „Sellout“, ketvirtajame Beatty (g.1962) romane, pasakojama apie jaunuolį, pamėginusį Los Andželo pašonėje atkurti vergovę bei segregaciją. Knygą išleido nepriklausoma leidykla „Oneworld“, pub­likavusi ir pernai premijuotą knygą – Marlono Jameso „A Brief History of Seven Killings“.


Prado muziejuje Madride pirmą kartą atidaryta paroda, skirta menininkei moteriai. To laukti teko tik 200 metų. Spalio 25–vasario 19 d. veiksiančioje parodoje „Clara Peeters menas“ pristatoma 15 natiurmortų. Peeters – viena iš nedaugelio moterų, XVII a. Flandrijoje profesionaliai užsiėmusių tapyba. Peterio Rubenso, Jano Brueghelio vyresniojo amžininkė pirmoji pagrindinėmis temomis paveiksle pasirinko žuvis bei medžioklės scenas. Prado muziejaus nuolatinėje ekspozicijoje, be Peeters, eksponuojama dar 40 moterų kūryba, o vyrų – daugiau nei 5000.

 

en.wikipedia.org/wiki/Clara_Peeters
en.wikipedia.org/wiki/Clara_Peeters

Vilniuje – nauja erdvė menui „Autarkia“. Spalio 28 d. Naugarduko g. 41 (VGTU Elektronikos fakultete) duris atversianti vieta pristatoma kaip menininkų dienos cent­ras, interesų klubas, menamų patirčių, meškos paslaugų bei įsivaizduojamų sprendimų biuras, eksperimentinės gastronomijos bistro, meno galerija ir projektų vystymo viešbutis. Per atidarymą bus pristatyta projekto misija ir pirmoji paroda.

Autarkia.png

Kultūra plius Nr. 3585

b_160_214_2734_00_images_iliustracijos_skelbimai_2016_Nelemiami_momentai_Kitoks_zvilgsnis_į_Lietuvos_fotografija.jpg

Pekine atidaryta didžiulė Lietuvos fotografijos paroda „Nelemiami momentai. Kitoks žvilgsnis į Lietuvos fotografiją“. Per tris aukštus išsidėsčiusiose muziejaus salėse iki gruodžio 4 d. bus pristatoma 20 Lietuvos fotografų, beveik 200 fotografijų. Tai pirmas toks išsamus Lietuvos fotografijos pristatymas. Juo minimas Lietuvos ir Kinijos diplomatinių santykių 25-metis. Eksponuojami V. Luckaus, 9–10 dešimtmečių lūžio fotografų (G. Zinkevičiaus, G. Skudžinsko, V. Balčyčio, V. Bubelytės, R. Pačėsos, A. Šeškaus, R. Treigio ir kt.) bei apropriacijos kūrybinę strategiją naudojančių menininkų (A. Maknytės, G. Kinčinaitytės, V. V. Stanionio ir kt.) darbai.

 

Paskelbtas JAV Nacionalinės knygos premijos trumpasis sąrašas. Grožinė literatūra: Ch. Bachelderio „The Throwback Special“ („Ypatingas sugrįžimas“) apie vyrišką sąmonę, P. Jiles „News of the World“ („Naujienos iš pasaulio“) apie kelionę per Ameriką po Pilietinio karo, K. Mahajano „The Association of Small Bombs“ („Mažųjų bombų draugija“) apie teroristus ir aukas Delyje, C. Whiteheado „Pogrindžio geležinkelis“ („The Underground Railroad“) apie vergų pabėgimą iš medvilnės plantacijos ir J. Woodson „Antrasis Bruklinas“ („Another Brooklyn“) apie brendimą 8 dešimtmečiu. Negrožinė literatūra: A. R. Hochschild „Strangers in Their Own Land“ („Svetimi savo žemėje“) apie Amerikos dešiniuosius, I. X. Kendi „Stamped from the Beginning“ („Nuo pradžių paženklinti“) apie rasizmo idėjas, V. Th. Nguyeno „Nothing Ever Dies“ („Niekas niekada nemiršta“) apie Vietnamo karo atmintį, A. Reséndezo „Kitokia vergija“ („The Other Slavery“) apie Amerikos indėnų pavergimą, H. A. Thompson „Kraujas vandenyje“ („Blood in the Water“) apie maištą Atikos kalėjime 1971 m. Taip pat paskelbti poezijos bei knygų vaikams sąrašai. Daugiau informacijos: www.nationalbook.org.

nbf-logo-tagline.png

 

akaa_logo_0.png

Išrinkti Aga Khan architektūros premijos, teikiamos už Islamo pasaulio architektūrą, laureatai. Šių metų projektai buvo įgyvendinti Bangladeše, Kinijoje, Irane, Libane ir Danijoje. Premija siekiama įvertinti ne prestižinius, bet kuklius projektus, stiprinančius vietos identitetą. Draugystės centras Bangladešo provincijoje išsprendė menko apšvietimo bei potvynio problemas. Mečetėje Bangladeše subtiliai panaudota saulės šviesa. Įvertintas ir šiemet mirusios architektės Zahos Hadid projektas Bei­rute, subtiliai įkomponuotas į istorinę aplinką. Pėsčiųjų tiltas Teherane pabrėžia miesto tapatybę, be to, išsaugoti ten augę medžiai. Kopenhagos rajone tarp dviejų plentų įrengtas parkas suteikia saugumo aukšto nusikalstamumo teritorijai.

Kultūra plius Nr. 3584

Šventasis Jeronimas (Domeniko Girlandajo freska)
Šventasis Jeronimas (Domeniko Girlandajo freska)

Šv. Jeronimo premija už vertimus į lietuvių kalbą šiemet įteikta vertėjai iš prancūzų kalbos Stasei Banionytei-Gervienei, o An­tonija Penčeva įvertinta už vertimus iš lietuvių kalbos ir lietuvių literatūros sklaidą. S. Banionytė-Ger­vienė iš prancūzų ir ispanų kalbų išvertė per šešias dešimtis knygų, tarp jų – A. Dumas, A. Daudet, G. Sand, O. Milašiaus, A. de Saint-Exupéry ir kitų autorių kūrinių. A. Penčeva aktyviai bendradarbiauja su bulgarų leidyklomis, jos dėka Bulgarijoje išleisti V. Žilinskaitės, S. Šaltenio, K. Kasparavičiaus, G. Morkūno, K. Sa­jos, L. S. Černiauskaitės, H. Kunčiaus kūriniai.


 Paskelbti Metų knygų penketukai. Suaugusiesiems: E. Ališankos „Empedoklio batas. Tolimųjų reisų esė“ („Tyto alba“), D. Kalinauskaitės „Skersvėjų namai“ („Tyto alba“), K. Navako „Vyno kopija“ („Tyto alba“), V. Palčinskaitės „Atminties babilonai, arba Aš vejuos vasarą“ („Tyto alba“), R. Rastausko „Trečias tomas“ („Apostrofa“). Poezija: E. Ališankos „Stuburo tik punktyrai“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla), M. Balakausko „Roma“ („Versus aureus“), S. Eidrigevičiaus „Giedanti gaidžio galva = Giedanti gaidžia gàlva“ („Apostrofa“), D. Gintalo „Adatos“ („Tyto alba“), G. Kazlauskaitės „Singerstraum“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla). Knygos vaikams: J. Baltrukonytės „Filmukai“, iliustravo A. Kriščiūnas („Alma litera“), A. Jurašiaus „Akmenukų pasakos“, iliustr. J. Šarmavičiūtė (Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“), N. Kovaliovos „Meškis ir Žąsis“ („Nieko rimto“), G. Morkūno „Traškančios žvaigždės“, iliustr. M. Zavadskis (VšĮ „Aštuntoji diena“), S. Paltanavičiaus „Maži ežiuko sapnai“, iliustr. L. Eitmanytė-Valužienė („Nieko rimto“). Paauglių knygų penketukas neteiktas „dėl nepakankamai kokybiškų tekstų, estetinių reikalavimų neatitikimo, redaktoriaus darbo trūkumo“. Daugiau informacijos ir balsavimas metuknygosrinkimai.skaitymo­metai.lt.

metu-knygos-rinkimai.jpg

nike2016.png

Šių metų „Nikės“ literatūrine premija apdovanota Bronka Nowicka (g. 1974) už debiutinį poe­tinės prozos rinkinį „Pamaitinti akmenį“ („Nakarmić kamień“). Žiuri pirmininkas Tomaszas Fiałkowskis laudacijoje paminėjo, kad ši knyga yra apie vaiko ėjimą į suaugusiųjų pasaulį, apie ribų tarp įvairių būties būdų pažinimą ir bandymą jas peržengti, apie emocijas, kūniškumą ir reakciją į svetimą mirtį, tačiau joje nėra nei estetikos, nei šešėlio sentimentalumo, tai knyga, kuri perskaityta dar ilgai lieka su mumis. „Netrokštu, kad mirę daiktai būtų gyvi. Norėčiau, kad gyvi žmonės būtų mažiau mirę. Štai apie ką man yra ši knyga“, – sako autorė, režisierė ir scenaristė, baigusi Lodzės kino mokyklą ir Krokuvos dailės akademiją.

Publikos prizą pelnė Magdalenos Grzebałkowskos reportažų knyga „1945. Karas ir taika“ („1945. Wojna i pokój“).


google.png

„Google“ be autorių žinios panaudojo iš 11038 kūrinių sudarytą tekstyną gerindami dirbtinio intelekto bendravimo įgūdžius. Tekstai, patekę į neuroniškąjį tinklą, leis sistemai generuoti sklandžiau ir aiškiau skambančius sakinius. Korporacijos dokumentuose teigiama, kad tekstynas sudarytas iš internete esančių „nemokamų knygų, kurias parašė (dar) neišleisti rašytojai“. Tarp tokių atsirado ir 25 metus rašanti 29 romanų autorė Rebecca Forster. Autorių gildija pasmerkė įžūlų autorių teisių pažeidimą komerciniais tiks­lais.

Kultūra plius Nr. 3583

Rugsėjo 29 d. Vilniuje įteikta „Literatūros ir meno“ 70-mečio sukakties proga šiemet įsteigta „Šūdvabalio premija“, kuri atiteko vertėjui, rašytojui, visuomenės veikėjui Dariui Pocevičiui už knygą „100 istorinių Vilniaus reliktų“ („Kitos knygos“, 2016), alternatyvaus savišvietos tinklo Laisvasis universitetas (LUNI) įsteigimą ir puoselėjimą (www.luni.lt), kitokio Vilniaus ekskursus ir ekskursijas. Laureatui įteiktas diplomas, moliūgas ir simbolinis 101 euro piniginis prizas. Premija gali būti skiriama įvairiems žmonėms už nepatogų, drąsų ir nuoseklų buvimą, atkaklumą, kultūrinę veiklą, įvykį; ja taip pat gali būti apdovanoti įvairiausi reiškiniai, bendruomenės, iniciatyvos, objektai, vyksmai.

manipuliacija.lt nuotrauka
manipuliacija.lt nuotrauka

Rugsėjo 27 d. Rygoje paskelbti šiemetiniai Baltijos Asamb­lėjos premijų laureatai. Pagal nuostatus kasmet kiekvienai Baltijos šaliai tenka po vieną skirtingų sričių premiją. Tačiau šiemet lietuviams atiteko dvi. Literatūros premija skirta Sigitui Parulskiui už eseistikos knygą „Mano tikėjimo iltys: tekstai, atsiradę iš stebėjimo patirties ir vaizduotės“ (2013), romaną „Nutylėtų lelijų miestas“ (2015) ir poezijos rinktinę „Be teisės sugrįžti“ (2015). Meno premija paskirta Kristijonui Vildžiūnui už filmą „Senekos diena“, pastatytą bendradarbiaujant Estijos, Latvijos ir Lietuvos kinematografininkams. Filmą premijai pristatė estų delegacija. Moks­lo premija atiteko latvių biochemikei Maijai Dambrovai už meldoniumo farmakologinių efektų tyrimus.

b_600_520_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2016_baltijos-asambleja-sigitas-parulskis.jpg

b_200_299_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2016_Igorio-Kalinausko-meno-galerija.jpg

Rugsėjį Vilniaus senamiestyje (Pilies g. 36–44) atidaryta Igorio Kalinausko meno galerija. Joje išskirtinis dėmesys teikiamas žmogaus subjektyviam pasauliui. „Ateityje pristatysime įvairių Lietuvos ir užsienio kūrėjų darbus, orientuodamiesi ne į akademinius pasiekimus, o į turtingo vidinio pasaulio raišką“, – teigia galerijos vadovė Virginija Kalinauskienė. Naujoji erdvė žiūrovus pasitinka I. Kalinausko tapybos paroda „Įvykių horizontas“, veiksiančia iki spalio 30 d.


Dvidešimt vienodais uniforminiais švarkais apsivilkusių visuomeninės organizacijos „Rusijos karininkai“ („Офицеры России“) aktyvistų pasiekė, kad būtų uždaryta brolių Lumière’ų galerijoje Maskvoje eksponuojama Jocko Stur­geso paroda „Jock Sturges. Gėdos nebuvimas“. Visame pasaulyje kontroversiškai vertinamo fotografo kūrinius anksčiau sulaistę šlapimu Kremliaus šalininkai teigė, jog paro­doje demonst­ruojama „vaikų pornografija“. Galerijos savininkas ir parodos kuratorė nepritarė tokiems kaltinimams, tačiau parodą nusprendė uždaryti sulaukę tokios reakcijos ir anoniminių grasinimų.

Jock Sturges. „Hanneke, Vierlingsbeek, The Netherlands“ (1995). Jocko Sturgeso nuosavybė
Jock Sturges. „Hanneke, Vierlingsbeek, The Netherlands“ (1995). Jocko Sturgeso nuosavybė

b_300_428_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2016_color_tsukuro_tazaki.jpg

Pagrindinis pretendentas tapti šių metų Nobelio literatūros premijos laureatu – japonas Haruki Murakami, kurio tikimybę laimėti lažybų bendrovė „Ladbrokes“ vertina santykiu 5/1. Pagrindiniais jo konkurentais laikomi kenas Ngũgĩ wa Thiong’o (7/1) ir amerikietis Philipas Rothas (8/1). Pernai „Ladbrokes“ atspėjo, kad premiją laimės Svetlana Aleksijevič.


Didžiosios Britanijos lažybų bendrovė „Ladbrokes“ mano, jog daugiausiai šansų laimėti „Man Booker“ premiją turi kanadietė Madeleine Thien už „Do Not Say We Have Nothing“ („Nesakyk, kad mes nieko neturim“), o Airijos bend­rovės „Paddy Power“ favoritė –­ britė Deborah Levy už „Hot Milk“ („Karštas pienas“). Kukliau bendrovių vertinamos britų Davido Szalay’aus už „All That Man Is“ („Viskas, kas jis yra“) ir Graeme’o Macrae Burneto už „His Bloody Project“ („Jo kruvinas sumanymas“) bei amerikiečių Paulo Beatty už „The Sellout“ („Parsidavėlis“) ir Ottessos Moshfegh už „Eileen“ („Eilin“) galimybės.

 

 

Kultūra plius Nr. 3582

b_200_268_2734_00_images_iliustracijos_skelbimai_2016_Kristijono_Donelaicio_reiksmes.jpg

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas išleido straipsnių rinkinį „Kristijono Donelaičio reikšmės“ (sud. Mikas Vaicekauskas), kuriame pristatoma marga Do­nelaičio tyrimų prob­lematika. Pavyz­džiui, vertėjas Adriano Cerri analizuoja poemoje minimas 11 grybų rūšių, o rusų profesorius Vladimiras Gilmanovas „Metų“ pasaulėvaizdį sieja su fiziko Stepheno Hawkingo teleologija, pagal kurią „fundamentaliosios fizikinės konstantos yra paslaptingu būdu tikslingos“. Donelaičio „Metai“ – vienas dažniausiai verčiamų ir į daugiausia kalbų išverstas lietuvių literatūros tekstas.


Paskelbtos knygos, pretenduojančios į „Man Booker“ apdovanojimą (50 tūkst. svarų), skiriamą už geriausią naują romaną, išleistą Jungtinėje Karalystėje. Į trumpąjį sąrašą pateko: Graeme Macrae Burneto kriminalinis romanas „His Bloody Project“ („Jo kruvinas sumanymas“) apie žmogžudystę XIX a. ūkininkų bendruomenėje. Britė Deborah Levy antrąkart pateko į trumpąjį sąrašą – šįkart su romanu „Hot Milk“ („Karštas pienas“), kuriame nagrinėja moters įniršį, seksualumą ir kartais žalingą motinos ir dukters ryšį. Į sąrašą pateko du amerikiečiai: Ottessa Moshfegh su psichologiniu trileriu „Eileen“ ir Paulas Beatty su kandžia satyra „The Sellout“ („Parsidavėlis“) apie vyrą, mėginantį sugrąžinti vergiją ir segregaciją vietinėje mokykloje. Ir du rašytojai, gimę Kanadoje: Davidas Szlay su romanu „All That Man Is“ („Viskas, kas jis yra“) apie vyriškumą šiuolaikinėje Europoje ir Madeleine Thien „Do Not Say We Have Nothing“ („Nesakyk, kad mes nieko neturim“), kuriame motina ir dukra priima į savo namus iš Kinijos pabėgusią merginą. Premija bus įteikta spalio 25 d.

b_600_300_2734_00_images_iliustracijos_skelbimai_2016_Man_Booker_Prize_2016.jpg

Nike.png

Paskelbtas XX „Nikės“ premijos (vienos prestižiškiausių Lenkijoje) finalininkų septynetas. Į jį pateko dvi reportažų knygos – Magdalenos Grzebałkowskos  „1945. Karas ir taika“ („1945. Wojna i pokój“) ir Ziemowito Szczereko „Tatuiruotė su trišakiu“ („Tatuaż z tryzubem“), du eilėraščių rinkiniai – Piotro Matywieckio „Kuriuo keliu visiems laikams“ („Którędy na zawsze“) ir Bronkos Nowickos „Pamaitinti akmenį“ („Nakarmić kamień“), Mareko Płazos apsakymų rinkinys „Skorunis“ („Skoruń“), Weronikos Murek romanas „Pietietiškų augalų kultivavimas Mičiurino metodu“ („Uprawa roślin południowych metodą Miczurina“) ir Renatos Lis esė rinkinys „Provanso lede. Buninas tremtyje“ („W lodach Prowansji. Bunin na wygnaniu“). 100 tūkst. zlotų (apie 23 tūkst. eurų) ir „Nikės“ statulėlės (skulpt. Gustawaa Zemła) laimėtojas bus paskelbtas spalio 2 dieną.

b_600_470_2734_00_images_iliustracijos_skelbimai_2016_Nagroda_Nike_2016.jpg

 Rugsėjo 17 d. prasidėjo ketvirtasis Kinijos moterų filmų festivalis. Jame tarp trijų dešimčių meninių ir dokumentinių filmų, sukurtų įvairiose šalyse, bus parodyti ir du lietuviški – A. Puipos „Miegančių drugelių tvirtovė“ ir A. Kavaitės „Sangailės vasara“. Festivalį rengia nevyriausybinė organizacija „Crossroads Centre“, skatinanti visuomenės diskusijas ne tik moterų teisių, bet ir AIDS, LGBT klausimais.

b_500_750_2734_00_images_iliustracijos_skelbimai_2016_China_Women_Film_Festival_2016.jpg

Tarptautinio San Sebastiano kino festivalio konkursinėje programoje „Nauji režisieriai“ įvyko estų, lietuvių ir latvių bendros gamybos filmo „Apsimetėliai“ („The Pretenders“) premjera. Tai debiutinis pilnametražis esto Vallo Toomlos vaidybinis filmas, kuris dėl apdovanojimo varžosi su dar 15 filmų iš viso pasaulio. Šios psichologinės dramos herojai Ana ir Juhanas, taisydami pašlijusius santykius, nusprendžia pasinaudoti draugų pasiūlymu – apsigyvena prabangiame jų vasarnamyje prie jūros. Siaučiant audrai jie suteikia prieglobstį nepažįstamai porai, tokiai panašiai į juodu. 2017 m. filmas bus rodomas „Kino pavasaryje“.

„Apsimetėliai“
„Apsimetėliai“

Kultūra plius Nr. 3581

b_200_290_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2016_Sasnauskas.jpg

Rugsėjo 8 d. 2016-ųjų Juozo Tumo-Vaižganto premija skirta Juliui Sasnauskui už knygą „Kaip buvo pradžioje“ bei pastarųjų metų publicistinę veiklą, „prasmingai atskleidžiančią ėjimą prieš srovę ir kasdienių gražių esmių teigimą“. Premiją (289 Eur) 2002 m. įsteigė Lietuvos žurnalistų sąjunga, Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija ir Lietuvos rašytojų sąjunga. Ji skiriama lietuvių rašytojui arba žurnalistui už sėkmingą literatūros ir žurnalistikos (dokumentinės prozos arba literatūrinės publicistikos) dermę, vertinant dvejų metų kūrybą. Premija bus įteikta Malaišiuose (Anykščių r.) minint Juozo Tumo-Vaižganto gimtadienį.


Rugpjūčio 24–29 d. Strugoje, Makedonijoje, vyko 55-asis Tarptautinis poezijos festivalis „Strugos poe­zijos vakarai“. Tai didžiausias Balkanų šalyse ir vienas seniausių poezijos festivalių Europoje. (Beje, Lietuvoje vykstantis „Poezijos pavasaris“ yra seniausiųjų trejetuke.) Festivalyje dalyvavo apie 30 poetų iš užsienio: Indijos, Kanados, Brazilijos, Belgijos, Maroko ir kt. Lietuvai atstovavo poetai Tomas Venclova ir Gytis Norvilas (išleisti abiejų autorių dvikalbiai poezijos rinkiniai). Kasmet skelbiamas „Auksinio vainiko“ laureatas. Šiemet laureate tapo Kanados poetė, prozininkė, visuomenės veikėja Margaret Atwood. Apdovanojimas „Strugos tiltas“ už poetinį debiutą atiteko poetei iš Belgijos Runai Svetlikovai. Šio festivalio laureatais yra tapę daug pasaulinio garso poetų: Allenas Ginsbergas, Josifas Brodskis, Seamusas Heaney, Tomas Tranströmeris ir daugelis kitų. Daugiau informacijos www.svp.org.mk.

b_600_644_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2016_atwood.jpg

Walto Disney’aus animacinis filmas „Fiurerio veidas“ („Der Fuehrer’s Face“) Rusijoje išbrauktas iš Federalinio ekstremistinės medžiagos sąrašo (minjust.ru/ru/extremist-materials). Dėl 1943 m. „Oskaru“ apdovanoto trumpametražio animacinio filmo platinimo socialiniuose tinkluose vienas Rusijos pilietis „už neapykantos ir priešiškumo kurstymą“ 2010 m. buvo nuteistas pusei metų lygtinai, o 2015 m. kiti du – piniginėmis baudomis. Šiemet Kamčiatkos srities teismas, išnagrinėjęs apeliaciją, pripažino, kad jame nėra nacistinės propagandos ir kad jis, atvirkščiai, fašizmą vaizduoja karikatūriškai.

b_600_833_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2016_DonaldDuckInNutziLand_zpscc10584a.jpg

Kultūra plius Nr. 3580

b_200_298_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2016_piec_ait_kalns.jpg

Per 72-ąjį latvių poeto Janio Baltvilko (1944 07 24–2003 10 04) gimtadienį buvo paskelbti šiemetiniai jo premijos laureatai. Vaikų literatūros nominacijoje premijuotas Karlis Vėrdinis už poezijos knygą „Tėtis“. Tarptautinė Baltijos jūros regiono J. Baltvilko premija už vaikų literatūrą skirta suomių poe­tei Heli Laaksonenai ir vertėjui Guntarui Guodiniui, išvertusiam knygą į lybių dialektą („Piec ait kalns“). Premija teikiama nuo 2004 m., o nuo 2008 m. skiriama ir tarptautinė premija vienam Baltijos jūros regiono rašytojui bei jo kūrybos vertėjui.


Latvijos nacionalinė biblioteka paskelbė nedžiugią knygų leidybos statistiką: 2015 m. beveik 20 proc. sumenko vidutinis grožinės literatūros knygų tiražas – iki 900 egzempliorių. Tai žemiausias rodiklis per visus šalies nepriklausomybės metus. Palyginus su 2014 m., grožinės literatūros knygų skaičius padidėjo nuo 384 iki 417 pavadinimų. Bestseleriais tapo leidyklos „Dienas Grāmata“ serijoje „Mes. Latvija XX amžius“ išleisti N. Ikstenos, M. Bėrzinio, I. Gailės romanai. Pasak leidyklos „Mansards“ vyriausiojo redaktoriaus J. Uogos, tokią prastą statistiką veikia skaitmeninės spauda, suteikianti galimybę išleisti knygą kelių dešimčių egzempliorių tiražu. Palyginimui Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Bibliografijos ir knygotyros centro skelbiama 2014 m. statistika: išleista 1340 grožinės literatūros knygų, arba 58-iomis mažiau negu 2013 m. Lietuvių autorių grožinės literatūros kūrinių tiražas net 700 egz. mažesnis nei užsienio šalių kūrinių vertimų (1,9 tūkst. egz.).

Latvijas_Nacionālā_bibliotēka.png

Atėnų-Laimstouno viešoji biblioteka (JAV, Alabamos valst.) įspėjo savo lankytojus apie numatomas griežtinti knygų skolinimosi taisykles. Vėluojantiems grąžinti knygas gresia 100 dolerių baudos ar kalėjimas iki 30 parų. Taip bandoma atgauti 200 tūkst. dolerių vertės vėluojamas grąžinti knygas, o didelės sumos susikaupia, nes leidžiama pasiskolinti iki 25 knygų. Biblioteka suteiks iki 10 dienų grąžinimo terminą, vėliau bus išsiųstas raštiškas įspėjimas apie skolą. Vaikams šios sankcijos nebus taikomos.

Athens-Limestone_County_Public_Library.png

Maskvos galerijoje „Šabolovkos gatvėje“ („На Шаболовке“) iki spa­lio 16 d. veiks paroda „Bulgakovas vs. Majakovskis“. Pagrindiniu parodos motyvu tapo biliardo partija, nes rašytojai ne kartą buvo susitikę prie šio žaidimo stalo. Valstybiniai muziejai pateikė viešai retai rodomus eksponatus: biliardo lazdą, kuria žaidė V. Majakovskis, M. Bulgakovo plunksnakotį ir tamsius akinius, raštelius iš kūrybos vakarų, taip pat skamba seni garso įrašai, margų jųdviejų gyvenimų istorijos.

b_600_222_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2016_Bulgakovas_vs_Majakovskis.jpg

Antverpeno universiteto (Belgija) mokslininkai įminė Edvardo Muncho „Šauksmo“ mįslę. Norvegijos nacionaliniame muziejuje saugomoje 1893 m. nutapytoje versijoje netoli klykiančio subjekto peties yra balta dėmė. Laikytasi teorijos, kad tai paukščių išmatos, nes Munchas mėgęs tapyti lauke ir palikti paveikslus gamtos jėgoms. Rentgeno difrakcija buvo ištirta paveikslo medžiagų sudėtis ir nustatyta, jog balta dėmė – tai užtiškęs žvakės vaškas. Niujorko modernaus meno muziejui viena iš versijų parduota už beveik 120 mln. dolerių.

 

Edvardas Munkas. Autoportretas su skeleto ranka, 1895
Edvardas Munkas. Autoportretas su skeleto ranka, 1895

Foto iš mediatekos

Atlantik Sitis
Psoy Korolenko Vilniuje
Ričardas Šileika eina per Kauną
Rūtos Kačkutės „Knygų skirtukai“
Konstantino Gaitanži paroda Terramorphis

Loading

Naujausias žurnalo numeris:

b_115_160_2734_00_images_iliustracijos_zurnalas_2017_2017-07-28_nr._3626_2017-07-28_nr._3626_virselis.jpg

b_106_160_2734_00_images_iliustracijos_zurnalas_2017_2017-07-28_nr._3626_2017-07-28_nr._3626_turinys.jpg

 Žurnalas prekybos vietose pasirodo penktadienį.

Elektroninė versija – vėliau, artimiausią trečiadienį čia

    b_250_202_2734_00_images_iliustracijos_skelbimai_2017_premunerata.png

 

Rėmėjai

 

 

 

 

Komiksai

10 litų

Dusburgiečio kronika

 

 

 

 

Menininkų portretai

Draugai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Literatūra ir menas © 2016

Skaičiukai