b_150_223_2734_00_images_iliustracijos_zurnalas_2013_2013-02-08_nr._3413_Tamsa_ir_partneriai.JPGVasario 9 d. Vytauto Didžiojo universitete Sugiharos fondas „Diplomatai už gyvybę“ paskelbė 2012 metų Tolerancijos žmogų. Juo tapo poetas, rašytojas Sigitas Parulskis. Apdovanojimą rašytojas gavo už knygą „Tamsa ir partneriai“, kurioje nagrinėjama žydų genocido Lietuvoje tema. Pasak S. Pa­rulskio, apdovanojimas tapo proga žmonėms priminti apie pagarbą vienas kitam. S. Parulskiui tradiciškai įteiktas Edmundo Frejaus sukurtas atminimo medalis ir diplomas. Šiemet Tolerancijos žmogus rinktas iš keturių kandidatų. Šiam titului nominuoti politologas Darius Ūdrys, Jurbarko krašto muziejaus darbuotojos Lilija Akelaitienė ir Adelija Meizeraitienė, muzikantas ir kompozitorius Viktoras Diawara. Tolerancijos žmogus Lietuvoje buvo paskelbtas jau vienuoliktą kartą. Titulas suteikiamas žmogui, savo veiksmais, viešu pavyzdžiu ar atviru žodžiu stojusiam prieš ksenofobijos, antisemitizmo, kitaminčių, kitatikių ir kitataučių persekiojimą, pasisakiusiam prieš smurto, prievartos ir radikalizmo apraiškas visuomeniniame Lietuvos gyvenime.


b_150_246_2734_00_images_iliustracijos_zurnalas_2013_2013-02-08_nr._3413_cukruota_uvis.jpgTaivano kultūros ministerijos ir Taipėjaus misijos Rygoje pakviesta rašytoja Audronė Urbonaitė dalyvavo tarptautinėje Taipėjaus knygų mugėje (TIBE). Viena didžiausių Azijoje knygų mugių vyko nuo 2012 m. sausio 30 iki vasario 6 dienos. Joje dalyvavo Jungtinių Amerikos Valstijų, Kinijos, Japonijos, Australijos, Didžiosios Britanijos ir kitų šalių leidėjai. Lietuvos autorė Taipėjaus knygų mugėje pristatė antrąjį savo romaną „Cukruota žuvis“ („Alma littera“, 2012). Šio romano ištraukos vertimą į anglų kalbą parėmė Tarptautinių kultūros programų centro literatūros sklaidos skyrius „Lietuviškos knygos“.


Vasario 12 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) Šiuolaikinės literatūros skyriaus mokslininkai surengė tradicinį kasmetinį, jau dešimtąjį, pokalbį apie praėjusiųjų, 2012 metų, lietuvių autorių grožinės literatūros knygas. Pokalbį vainikavo kūrybiškiausių knygų dvyliktuko išrinkimas. LLTI kritikai teigia rinkęsi knygas, kuriose ieškoma pusiausvyros tarp aktualijų ir literatūrinės kokybės. Šiemet išrinktas kūrybiškiausių knygų dvyliktukas (abėcėlės tvarka):
1. Eugenijus Ališanka. Gatvė tarp dviejų bažnyčių: esė. – Vilnius: Tyto alba, 2012.
2. Vaiva Grainytė. Pekino dienoraščiai: esė. – Vilnius: Vaga, 2012.
3. Marius Ivaškevičius. Išvarymas. Vieno obuolio kronika: pjesė. – Vilnius: Apostrofa, 2012.
4. Arvydas Juozaitis. Gyvųjų teatras. Istorinių asmenybių dramos. – Vilnius: Lietuvos ra­šytojų sąjungos leidykla, 2012.
5. Donaldas Kajokas. Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys: romanas. – Vilnius: Tyto alba, 2012.
6. Vidas Morkūnas. Reportažas iš kiaušinio: apsakymai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų są­jungos leidykla, 2012.
7. Gytis Norvilas. Išlydžių zonos: eilėraščiai. – Kaunas: Kitos knygos, 2012.
8. Sigitas Parulskis. Tamsa ir partneriai: ro­manas. – Vilnius: Alma littera, 2012.
9. Stasys Stacevičius. Stiklinė: eilėraščiai. –­ Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012.
10. Rimvydas Stankevičius. Ryšys su vada­viete: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012.
11. Alvydas Šlepikas. Mano vardas – Marytė: romanas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjun­gos leidykla, 2012.
12. Artūras Valionis. Apytiksliai trys: eilė­raščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012.
Kūrybiškiausios knygos ir LLTI premijos laureatas bus paskelbtas Vilniaus knygų mugėje – vasario 23 d. 13 val. Rašytojų kampe / LRT studijoje. Laureatą iš dvylikos kandidatų slaptu balsavimu renka Instituto literatūrologų vertinimo komisija, patvirtinta Instituto tarybos. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto premija įteikiama Vileišių rūmuose (Antakalnio g. 6) minint Kovo 11-ąją.


b_150_242_2734_00_images_iliustracijos_zurnalas_2013_2013-02-08_nr._3413_sodas.jpgKetvirtoji Jurgos Ivanauskaitės premija paskirta poetui Gintarui Bleizgiui už poezijos knygą „Sodas“. Šių metų premija paskirta už kūrybinės sąmonės atvirumą ir intensyvumą, už poetinę drąsą ir galią kurti metafizinę tikrovę, už poetinio žodžio įtaigą, kai žodis yra daugiau nei žodis, bet „išsiplėšęs, išsprogęs grynuolis“. Literatūros premija už laisvos, atviros ir drąsios kūrybinės raiškos kūrinį, išleistą per dvejus praėjusius kalendorinius metus, skiriama autoriui, ne vyresniam kaip 45-erių metų amžiaus. Tokia amžiaus riba pasirinkta pabrėžiant ryšį su J. Ivanauskaite, kuri 2007 m. vasario 17 d. išėjo Anapilin 45-erių. Vilniaus knygų mugėje laureatui bus įteikta 3000 Lt premija ir diplomas. Jurgos Ivanauskaitės premiją paskyrė jungtinė Jurgos Ivanauskaitės kūrybos paveldo centro, leidyklos „Tyto alba“ ir Lietuvos rašytojų sąjungos komisija.


Vasario 10–15 dienomis vykusioje 26-oje tarptautinėje Jeruzalės knygų mugėje pristatytos kelios dešim­tys naujausių knygų, vyko apskrito stalo diskusijos, kuriose apžvelgti svarbiausi per kelerius pastaruosius metus Lietuvoje paskelbti leidiniai, susiję su Lietuvos žydų istorija ir kultūra. Tarp Izraelio publikai šiemet pristatomų knygų bus ir naujasis Sigito Parulskio romanas „Tamsa ir partneriai“. Kas dvejus metus rengiamos Jeruzalės knygų mugės, įkurtos 1963-iaisiais, įvykių – Jeruzalės prizo įteikimas rašytojui, savo kūryboje geriausiai įkūnijančiam „visuomeninio individo laisvės“ idėją. Net penki šiuo prizu apdovanoti rašytojai vėliau yra gavę Nobelio premijas. 2011-aisiais Jeruzalės prizu apdovanotas britų rašytojas Ianas Russellas McEwanas. 

b_150_228_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2013_narcopolis1.jpgJeetas Thayilas tapo pirmuoju Indijos rašytoju, gavusiu Pietų Azijos literatūrinę premiją (50 000 JAV dolerių). Jo debiutiniame romane „Narcopolis" pasakojama apie narkomanų landynes, gangsterius, sutenerius, poe­tus aštuntojo dešimtmečio Bombėjuje; kalbama apie miestą, keičiamą globalizacijos. J. Thayilas iki šiol buvo geriau žinomas kaip poetas. Šis romanas, lyginamas su W. S. Burroughso kūriniais, buvo įtrauktas į 2012 m. Bookerio premijos trumpąjį sąrašą. Daugiau informacijos rasite http://www.guardian.co.uk/books/2013/jan/25/jeet-thayil-south-asian-literature-prize


Sausio mėnesį buvo paskelbtas Azijos prestižinės literatūros premijos „Man Asia" trumpasis sąrašas: Orhano Pamuko „Tylos namai" („Sessiz Ev"), Jeeto Thayilo „Narkopolis", Tan Twano Engo „Vakaro miglų sodas" („The Garden of Evening Mists"), Hiromi Tawakami „Portfelis" („The Briefcase"), Musharrafo Ali Farooqi „Tarp molio ir dulkių" („Between Clay and Dust"). Premija, skiriama geriausiam Azijos rašytojo romanui, parašytam angliškai arba išverstam į anglų kalbą, siekia 30 000 JAV dolerių. Premijos laimėtojas bus paskelbtas kovo 14 dieną. Daugiau informacijos ieškokite http://www.guardian.co.uk/books/2013/jan/09/man-asian-literary-prize-shortlist


b_150_236_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2013_RudolfsBlaumanis.jpg2013 metai Latvijoje prasidėjo renginiais, skirtais žymaus latvių prozininko ir dramaturgo Rūdolfo Blaumanio (1863–1908) 150-ajam gimtadieniui. Kūrėjo vardas įrašytas į šių metų UNESCO minimų sukakčių kalendorių. R. Blau­manis – latvių literatūroje įsitvirtino kaip psichologinės novelės meistras (parašė jų apie 50), pirmasis sukūrė latvių literatūrinę pasaką. R. Blaumanis pirmasis iškėlė ir įtvirtino estetinės funkcijos svarbą latvių literatūroje, o savo kūriniuose išryškino nacionalinės tapatybės bruožus. Reikšmingiausią R. Blaumanio kūrybos dalį sudaro dramos, dariusios įtaką latvių dramaturgijos ir nacionalinio teatro plėtotei. Sukūrė dramatiškas pjeses „Sūnus palaidūnas“, „Ind­ranai“, „Ugnyje“, žaismingas komedijas „Trynės nuodėmės“, „Piktoji dvasia“, „Siuvėjų dienos Silmačiuose“, „Vagys“ – iš viso dešimt pjesių. Lietuvių kalba išleisti R. Blaumanio apsakymų ir satyros rinkiniai „Mirties šešėly“, „Šalna pavasarį“, „Vyndedzėse greit vestuvės“. Kūryba taip pat versta į anglų, vokiečių, rusų, suomių, estų, vengrų, ukrainiečių kalbas. Jo kūrinių motyvais sukurtas ne vienas vaidybinis kino fil­mas. R. Blaumanio jubiliejų šių metų kovą vainikuos jo kūrybai skirta konferencija Rygoje ir Valmieroje.


b_150_207_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2013_rubinteinas2.jpeg Vasario 1 dieną buvo paskelbtas 2012 metų Rusijos literatūrinės premijos „Новая словесность“ laureatas, kuriuo tapo poetas Levas Rubin­šteinas už rinkinį „Dėmesio ženk­lai“ („Знаки внимания“). L. Ru­binšteinas gerai žinomas ir Lietuvoje, 2011 metais yra lankęsis Poe­tinio Druskininkų rudens festivalyje. Premiją nuo 2010 metų teikia Michailo Prochorovo fondas. Kaip skelbiama nuostatuose, premijos tiks­las –­­ naujų šiuolaikinės rusų literatūros tendencijų palaikymas ir propagavimas. Nugalėtojui įteikiamas 700 000 rublių prizas; publikos simpatijų prizas, šiemet atitekęs Aleksejui Motorovui už autobiografinę knygą „Юные годы медбрата Па­ро­во­зо­ва“, sie­kia 200 000 rublių; pa­tekusieji į trumpąjį sąrašą gauna po 40 000 rublių. Praėjusiais metais laurai atiteko Igoriui Višneveckiui už apysaką „Leningradas“.

 

Sausio 24 d. paskelbtas 2013 m. Tarptautinės Bookerio premijos pretendentų sąrašas: U. R. Ananthamur­thy (Indija), Aharonas Appelfeldas (Izraelis), Lydia Davis (JAV), Intizaras Husainas (Pakistanas), Yan Lianke (Kinija), Marie NDiaye (Prancūzija), Josipas Novakovichius (Kanada), Marilynne Robinson (JAV), Vladimiras Sorokinas (Rusija), Peteris Stammas (Šveicarija). Šiemetiniame trumpajame finalistų sąraše nemažai netikėtumų. Išskyrus Marilynne Robinson, niekas iš šių rašytojų iki šiol nebuvo tapę tarptautinių literatūros premijų laureatais ir nepretendavo gauti Tarptautinę Bookerio premiją. Laureatas bus paskelbtas gegužės 22 d. Londone. Ši premija buvo įsteigta 2005 metais ir teikiama kas dveji metai anglakalbiams autoriams arba autoriams, kurių kūriniai išversti į ang­lų kalbą. Prizinis fondas – maždaug 95 000 JAV dolerių. 2011 m. laureatu buvo tapęs amerikiečių rašytojas Philipas Rothas.


W. Blake’o iliustracija E. Youngo poemai
W. Blake’o iliustracija E. Youngo poemai
Mančesterio universiteto Johno Rylando bibliotekos darbuotojai aptiko 350 anglų poeto ir dailininko Williamo Blake’o graviūrų. Jos rastos XVIII  ir XIX amžiaus knygose, daugelis jų saugomos nuo bibliotekos įkūrimo – 1900 metų. Tarp graviūrų yra nemažai jau žinomų Blake’o darbų, įskaitant ir iliustracijas religinei didaktinei anglų poeto Edwardo Youngo (1683–1765) poemai „Skundas, arba nakties mintys apie gyvenimą, mirtį ir nemirtingumą“. Mančesterio universiteto studentų grupė, vadovaujama žymaus Blake’o kūrybos specialisto Colino Trotto, senuosius bibliotekos fondus, kuriuose yra apie milijoną knygų, tyrinėjo dvejus metus. Vasario pradžioje Johno Rylando bibliotekoje bus atidaryta rastųjų graviūrų paroda.


Aukščiausią Prancūzijos meno apdovanojimą sausio 15 d. gavęs J. Mekas su Lietuvos generaliniu konsulu Niujorke Valdemaru Sarapinu
Aukščiausią Prancūzijos meno apdovanojimą sausio 15 d. gavęs J. Mekas su Lietuvos generaliniu konsulu Niujorke Valdemaru Sarapinu
Atidarant avangardinio kino pradininko Jono Meko parodą Prahos šiuolaikinio meno centre „Dox“ sausio 23 dieną prasidėjo čekų pažintis su lietuvių menininku iš Niujorko. Lietuvos ambasados Prahoje inicijuota ir čekų menotyrininko Jaroslavo Andělo kuruojama paroda „As I am moving ahead... glimpses of the past linger“ yra pirma Vidurio Europoje pristatoma J. Meko kūrybos mini retrospektyva, kurioje eksponuojami po 1989 m. sukurti darbai. Tris mėnesius veiksiančios parodos metu planuojami net 5 papildomi renginiai: bus galima susipažinti su ankstesniais garsiausiais J. Meko filmais, tokiais kaip „Walden“, „Reminiscences of journey to Lithuania“, „Lost, lost, lost“ ir kitais. Prieš tai J. Meko panoraminės parodos atidarytos George’o Pompidou šiuolaikinio meno centre Paryžiuje, „Serpentine“ galerijoje Londone ir Britų kino institute. 

b_150_232_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2013_leicigo_knygos_premija.jpg2013 metų Leipcigo knygos premija („Leipziger Buchpreis“), kuri siekia 15 000 eurų, kovo 13 dieną Leipcigo knygų mugėje bus įteikta kultūrologui Klausui Michaeliui Bogdalui už 2011 metais „Suhrkamp“ leidyklos išleistą, anot žiuri komisijos, novatorišką knygą „Europa atranda čigonus. Susižavėjimo ir paniekos istorija“ („Europa erfindet die Zigeuner. Eine Geschichte von Faszination und Verachtung“). Studijoje autorius tyrinėja, ana­lizuoja romų tautybės įvaizdį Europos literatūroje ir mene nuo vėlyvųjų viduramžių iki šiandien. Leipcigo knygos premija teikiama kasmet nuo 1994 metų ir yra viena iš reikšmingiausių Vokietijos literatūrinių premijų.


Sausio 22 dieną Londone įvyko Rusijos įsteigtos Plastovo meno premijos pristatymas. Premija siekia daugiau nei 795 000 dolerių ir yra didžiausia meno premija pasaulyje. (JAV „ArtPrize“ prizinis fondas siekia 560 000 dolerių, Australijos „Moran Prize“ – 315 000 dolerių, JAV „Gulbenkian Prize“ – 250 000 dolerių ir „Hugo Boss Prize“ – 100 000 dolerių, Didžiosios Britanijos „Turner Prize“ – 63 600 dolerių.) Premiją, pavadinta rusų dailininko realisto Arkadijaus Plastovo (1893–1972) garbei, finansuoja Rusijos vyriausybė, ji teikiama jau nuo 2011 metų; tuomet pirmuoju laureatu tapo dailininkas Zurabas Ceretelis, o prizinis fondas tesiekė 33 000 dolerių. Į premiją gali pretenduoti viso pasaulio menininkai, propaguojantys realistinį meną.


Avangardinio kino kūrėjui Jonui Mekui sausio 15 dieną suteiktas aukščiausias Prancūzijos meno ir literatūros ordino („l`Ordre des Arts et des Lettres“) komandoro titulas. 1992 metais J. Mekas tapo Meno ir literatūros ordino riteriu, o 2000-aisiais –­ karininku. Lietuvių menininko 90-mečio proga Paryžiaus ir Londono prestižinėse meno erdvėse surengti jo kūrybos pristatymai. Prancūzijos meno ir literatūros ordino kavalieriais taip pat yra tapę teatro režisieriai Juozas Miltinis (po mirties) ir Oskaras Koršunovas, muzikas prof. Algirdas Vizgirda. Šiuo ordinu apdovanotos ir tokios pasaulinio garso įžymybės kaip Vaclavas Havelas, Emiras Kusturica, George’as Clooney’s, Clintas Eastwoodas, Seanas Connnery’s, Bobas Dylanas, Davidas Bowie’s ir kiti.


Sausio 14–23 dienomis Braun­šveigo miesto centrinėje bibliotekoje veikė istorinė paroda „Smurto kronika: Lietuva 1939–1941“ („Eine Chronik der Gewalt: Litauen 1939–1941“), skirta Juodojo birželio trėmimų septyniasdešimtosioms metinėms paminėti. Genocido aukų muziejaus Vilniuje ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro parengta paroda Vokietijoje eksponuojama nebe pirmą kartą: ją buvo galima pamatyti Šteinfurto apskrities administracijos pastate, Vasario 16-osios gimnazijoje ir Saksonijos-Anhalto žemės parlamente. Parodos uždarymo metu tekstus iš Dalios Grinkevičiūtės knygos „Lietuviai prie Laptevų jūros“ skaitė jų vertėja Vytenė Saunoriūtė-Muschick, prisidedanti prie Dalios Grinkevičiūtės knygos sklaidos Vokietijoje.

b_600_450_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2013_SMURTO_KRONIKA_2.JPG

b_200_311_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2013_pekino_dienorasciai_Virselis4.jpgŠiaulių rajone, Gruzdžiuose, įteikta prozininko ir dramaturgo Augustino Griciaus premija. Penktąja šios premijos laureate tapo poe­tė, prozos, miniatiūrų ir esė autorė Vaiva Grainytė už knygą „Pekino dienoraščiai", kurią vertinimo komisija pripažino geriausiu praėjusių metų prozos debiutu. A. Griciaus premiją Šiaulių rajono savivaldybė įsteigė 2004-aisiais. Ji teikiama kas dvejus metus už geriausią metų prozos debiutą. Šios premijos laureatėmis yra tapusios Aistė Ptakauskaitė, Audronė  Urbonaitė, Asta Plechavičiūtė, Sandra  Bernotaitė.


Sausio 8–13 dienomis Stalo teatras dalyvavo jau 15-tus metus Maskvos valstybiniame literatūros muziejuje vykstančiame lėlių teatro festivalyje „Vertep". Festivalis vienija profesionalius teatrus, puoselėjančius senąsias Kalėdų tradicijas, kuriančius spektaklius senųjų tradicijų, liaudies muzikos ir teatro temomis. Festivalį „Vertep" organizuoja Rusijos teatro sąjunga kartu su Maskvos kameriniu teatru „Piligrimas". Festivalyje dalyvavo teatrai iš Rusijos, Ukrainos, Lietuvos. Stalo teatras festivalyje pristatė spektaklį „Avinėlio kelionė".


Liudviko Rėzos kultūros ir me­no premija (5000 Lt) įteikta rašytojui, filosofui, humanitarinių moks­lų daktarui Arvydui Juozaičiui. Neringos savivaldybės įsteigta premija skiriama nuo 2009-ųjų už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą. Premija A. Juo­zaičiui skirta už pastangas puoselėti lituanistinės kultūros tradicijas Neringoje, Klaipėdoje ir Kaliningrado srityje, šio regiono istorijos ir kultūros interpretacijas knygoje „Karalių miestas be karalių". Tai jau ketvirtoji L. Rėzos premija. Pirmoji atiteko nidiškiui tautodailininkui Eduardui Jonušui.

 

b_300_225_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2013_dm.jpg2012-ųjų metų Kazimiero Barėno literatūrinės premijos laureate tapo Jurga Tumasonytė už trumposios prozos knygą „Dirbtinė muselė“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011). Šiai premijai gauti dar buvo pristatyta Akvilė Žilionytė už kartu su Kęstučiu Navaku parašytą epistolinio žanro knygą „Visi laiškai – žirafos“ („Vaga“, 2012). Premijos laureatais yra tapę Laura Sintija Černiauskaitė, Andrius Jakučiūnas, Ieva Toleikytė, Aleksandra Fomina. Premija įsteigta Marijos ir Kazimiero Barėnų sumanymu paskatinti jauną gabų prozininką; skiriama už per pas­taruosius dvejus metus išleistą jauno autoriaus (iki 35 metų amžiaus) prozos knygą. Premija bus įteikta 2013 m. sausio 15 d. Panevėžio G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos konferencijų salėje.


Sausio 2 d. Vilniuje, Lietuvos rašytojų sąjungoje, vyko šiuolaikinės rusų poezijos festivalio „Avant-Left“ skaitymai. „Avant-Left“ – tai keliaujantis poezijos festivalis, kuris sausio 1-ąją prasidėjo Sankt Peterburge, aplankė Vilnių, Rygą, Minską, Kijevą, Charkovą ir sausio 7-ąją baigėsi Maskvoje. Du panašūs keliaujantys poezijos festivaliai, aplankę Rusijos regionus, jau vyko 2011 ir 2012 metais. Festivalis, be šiuolaikinės poezijos galimybių ir pavidalų sklaidos, neturi jokių kitų tikslų. Festivalio sumanytojai ir rengėjai –­ poetai D. Suchovej ir V. Zemskichas. „Avant-Left“ skaitymai vyksta rusų kalba. Poetų, kuriančių ne rusų kalba, eilėraščiai išversti į rusų kalbą, skaityta kūryba skelbiama festivalio almanache. Festivalis skirtas rusų avangardo šimtmečiui.


2013-01-04_OPEROMANIJA_MusicTheatreNOW_projekto_logo.jpgVienos didžiausių pasaulio scenos menų organizacijų – Tarptautinio teatro instituto /„International Theatre Institute – ITI“ – padalinys, įsikūręs Berlyne, 2012 metais rengė tarptautinį šiuolaikinio muzikos teatro konkursą „Music Theatre NOW“. Jame pristatyta lietuvių Nepriklausomos kūrybinės grupės „Operomanija“ opera „Geros dienos!“ (kompozitorė Lina Lapelytė, libreto autorė Vaiva Grainytė, režisierė Rugilė Barzdžiukaitė, kostiumų dailininkė Daiva Samajauskaitė) atrinkta iš daugiau nei 400 šiuolaikinio muzikos teatro projektų ir pakviesta 2013 metų gegužės 22–26 d. prisistatyti tarptautinėje scenos menų bienalėje Švedijoje. Bienalėje bus paskelbti konkurso nugalėtojai, kurių spektakliai per 2013/2014 m. teatro sezoną bus prisistatyti Šan­chajaus dramos menų cent­ro, Roterdamo operos dienų ir kitų tarptautinių projektų, festivalių programose.

 

Gruodžio 17 d. Varšuvoje minint vieno geriausių Lenkijos literatūros žurnalų „Zeszyty Literackie“ 30-ies metų jubiliejų lietuvių poetas, eseistas, vertėjas Tomas Venclova buvo apdovanotas Lenkijos Respublikos Kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos auksiniu „Gloria Artis“ medaliu už nuopelnus kultūrai ir ilgametį bendradarbiavimą su žurnalu „Zeszyty Literackie“, kurio įkūrėja ir redaktorė Barbara Torunczyk. „Zeszyty Literackie“ –­ vienas svarbiausių literatūros žurnalų Lenkijoje, nuo 1982 m. leistas Paryžiuje, vėliau Lenkijoje. Tomas Venclova yra žurnalo redakcinės kolegijos narys. Tarp „Gloria Artis“ laureatų yra Zygmuntas Baumanas, Valerijus Gergijevas, Sławomiras Mrożekas, Rudolfas Buchbinderis ir kt.


,,Pasmerkto tikėjimo pamokos“
,,Pasmerkto tikėjimo pamokos“
Gruodžio 13 dieną Lietuvos generaliniame konsulate Kaliningrade surengta dokumentinės trilogijos „Asmenybės simfonija“ apie Rusijos ir Lietuvos kultūros istoriko, filosofo, politinio kalinio Levo Platonovičiaus Karsavino gyvenimą ir kūrybą antrosios dalies „Pasmerkto tikėjimo pamokos“ premjera. Filmo autorius – žinomas Rusijos žurnalistas, Kaliningrado valstybinės televizijos ir radijo bendrovės generalinis direktorius Vladimiras Šaronovas. 2013 m. planuojamos visų trijų dalių dokumentinio filmo premjeros Vilniuje ir Kaune – miestuose, kuriuose gyveno ir kūrė L. Karsavinas.


„Kritika“
„Kritika“
Gruodžio 12 d. Kauno kavinėje „Kultūra“ atidarytas pirmasis Lietuvoje alternatyvios ir mažatiražės leidybos zinų knygynas „Zinzine“. Ši iniciatyva skatina savileidybą, vienetinę produkciją, laisvą ir necenzūruotą spaudą ir nestandartinius sprendimus. Knygyne bus galima rasti unikalios Artbooks.lt, „Kritika“, „Paul Paper“, „Shaltmira“, Linos Žigelytės ir daugelio kitų produkcijos. Prie pasaulinės zinų kultūros prisijungęs „Zinzine“ lankytojams suteikia galimybę įsigyti alternatyvių leidinių iš viso pasaulio.


Prancūzijos nacionaliniame archyve Paryžiuje gruodžio 11 dieną atidaryta iš Lietuvos nacionalinio muziejaus fondų atkeliavusi senųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapių  paroda. Ši žemėlapių kolekcija yra pirmasis LDK ir jos sienų raidos pristatymas Prancūzijoje. Paroda yra baigiamasis 2012-ųjų Lietuvą Prancūzijoje pristatančių kultūros renginių ciklo „Kelionė į Lietuvą“ („Voyage en Lituanie“) akordas.


Kauno menininkų namų Meno kolegija, kaip ir kiekvienais metais, jau 15-ąjį kartą išrinko Įsimintiniausią Kauno menininką. Per 2012 metus sukūrusį reikšmingų darbų menininką siūlo Kauno kūrybinės sąjungos. Kauno menininkų namų Meno kolegija, atsižvelgdama į kūrybinių sąjungų pasiūlytus pretendentus, Įsimintiniausiu 2012 m. Kauno menininku  išrinko poetą, rašytoją Donaldą Kajoką už šiais metais išleistą knygą „Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys“. Pagerbimo ceremonija įvyks sausio 7 d. Kauno menininkų namuose.


Gruodžio 20 d. Kultūros ministerijos premijos įteiktos 20 kultūros ir meno kūrėjų ir 1 įstaigai. Gytis Vaškelis apdovanotas Martyno Mažvydo premija už nuopelnus Lietuvos valstybės kalbai, raštijos istorijai ir knygos menui; Džeinara Kaunaitė –­ už bibliotekininkystės, bibliografijos, knygotyros mokslinius tyrinėjimus bei praktinę veiklą bibliotekose; Edgaras Pilypaitis – už aktyvią, kūrybingą veiklą kultūros centruose; Janina Bikinienė – už tradicinės kultūros puoselėjimą ir skleidimą; Dalia Antanina Rastenienė – už tradicinės kultūros puoselėjimą ir skleidimą; Kazimieras Kalibatas – už tradicinės kultūros puoselėjimą ir skleidimą; Virginija Šiukščienė – už muziejininkystės ir muziejų vertybių restauravimą; Bronislava Kunkulienė –­ už muziejininkystės ir muziejų vertybių restauravimo darbus; Kornelijus Platelis, Monika Krikštopaitytė ir Mindaugas Nastaravičius – už publicistinius kūrinius; Arūnas Baltėnas –­ Balio Buračo fotografijos meno premija; Indrė Valantinaitė – už tautinę toleranciją; Kultūros įstaiga –­ viešoji įstaiga „Skalvijos“ kino centras – už geriausiai parengtus ir vykdytus vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos projektus; apdovanoti kultūros kūrėjai: Andrius Grigalaitis, Aurelija Čeredaitė, Daiva Bradauskienė; Jaunojo menininko metų debiuto premija apdovanota Virginija Kuklytė; Jaunojo kūrėjo premijomis apdovanoti: Mykolas Natalevičius, Liudvikas Buklys, Darius Petrovskis; Muziejų metų diplomai įteikti Rokiškio krašto muziejui, Šiaulių „Aušros“ muziejui (Ch. Frenkelio vilai), Europos centro muziejui „Europos parkas“.

Vengrų rašytojui Peteriui Es­terházy’ui už literatūrą paskirta 7500 eurų vertės Jeanette’s Scho­cken premija (Jeanette-Schocken-Preis), kuri bus įteikta 2013 m. gegužės 5 dieną. Premija, teikiama kas dveji metai, skirta nacionalsocialistų diktatūros vykdyto žydų genocido aukoms ir knygų deginimui atminti. Filantropė Jeanette Schocken 1941 metais buvo deportuota ir nužudyta. Premijos laureatais yra tapę George’as Tabori’s, Barbara Honigmann, Bei Dao, Imre Kertészas, Tuvia Rübneris, Louis Begley’s, Hanna Krall, Lizzie Doron, Ursula Krechel ir Richardas Sennettas.


Alvydas Šlepikas. Gintaro Žilio nuotrauka
Alvydas Šlepikas. Gintaro Žilio nuotrauka
2012-ųjų metų literatūrinės Jono Marcinkevičiaus premijos laureatu pripažintas Alvydas Šlepikas. Šį apdovanojimą autorius pelnė už romaną „Mano vardas – Marytė“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012). Šiųmetis laureatas išrinktas iš dviejų pasiūlytų kandidatų. Be A. Šlepiko, buvo pasiūlytas ir Liudas Gustainis už romaną „Dagilio, šuns ir kiti šešėliai“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012). Tai jau devintasis Jono Marcinkevičiaus literatūrinės premijos laureatas. Kasmetinę premiją Radviliškio rajono savivaldybė 2003 metais įsteigė čia gimusiam rašytojui Jonui Marcinkevičiui atminti. Premija skiriama už geriausią per metus išleistą prozos kūrinį.


Danielius Mušinskas. Regimanto Tamošaičio nuotrauka
Danielius Mušinskas. Regimanto Tamošaičio nuotrauka
Bronio Savukyno premija šiemet skirta „Metų“ žurnalo vyriausiajam redaktoriui Danieliui Mušinskui už ilgametį kultūros puoselėjimą ir nuopelnus kultūrinės leidybos baruose. Premija įteikta gruodžio 17 d. Kultūros ministerijoje. Bronio Savukyno premija įsteigta 2010 metais Kultūros ministerijai bendradarbiaujant su Lietuvių PEN centru. Ji skiriama siekiant įvertinti publicistinių kūrinių autorius, kultūros leidinių kryptį formuojančius vyriausiuosius redaktorius už lietuvių kalbos grynumo ir taisyklingumo puoselėjimą, humanistinių vertybių, analitinės minties ir intelektualinės kultūros skleidimą periodiniuose kultūros leidiniuose.


Lapkričio 29–30 d. Alytuje vyko „Imbiero vakarai 2012“ – trumposios prozos festivalis Jurgiui Kunčinui atminti. Festivalyje savo naujausius kūrinius pristatė 12 žinomų Lietuvos prozininkų, įvyko trys skaitymų vakarai. Šiųmečių, jau penktųjų, prozos skaitymų premijos įteiktos: Jurgio Kunčino premija Alvydui Šlepikui už apsakymą „Išleistuvių valsas“; salono „Balta varna“ premija Agnei Žagrakalytei už novelę „Juo mylimiausia“; Publikos premija Rolandui Rastauskui už esė „Katė Dora“; Premija už geriausią naktinių skaitymų tekstą Georgijui Jefremovui už pamfletą „Сексуальные не­домогательства“.


Lietuvos teatro sąjunga 2012 metus užbaigia tradiciškai: nuo 2009 m. pinigine premija apdovanojami teatrologai ar muzikologai už iškiliausią metų publikaciją arba kitą reikšmingą veiklą. Šiais metais 3000 Lt prizas skiriamas tinklalapio www.menufaktura.lt redaktoriui, teatrologui Vaidui Jauniškiui  už internetinės teatro bendruomenės formavimą ir publikacijų apie scenos meno populiarinimą bei sklaidą. 2005 m. pradėjusi veikti internetinė svetainė www.menufaktura.lt yra skirta scenos menų žiūrovams, kritikams, teatro žmonėms. Šiuo apdovanojimu norima atkreipti dėmesį į profesionalių recenzijų ir naujienų apie teatrinius reiškinius ir įvykius Lietuvoje platinimo svarbą.


Pirmuoju Skirmanto Valiulio premijos laureatu tapo fotomenininkas, fotografijos tyrinėtojas Stanislovas Žvirgždas. Premija laureatui įteikta gruodžio 13 d. Vilniaus rotušėje vykusiame tradiciniame Lietuvos fotomenininkų sąjungos renginyje. Lietuvos fotomenininkų sąjungos iniciatyva garbinga premija įsteigta žinomam fotografijos ir kino bei televizijos kritikui S. Valiuliui (1938–2011) atminti ir jo bendražygiams bei sekėjams įvertinti ir paskatinti. Premija skiriama už reikšmingiausius ir profesionaliausius fotografijos istorijos tyrinėjimus ir publikacijas, kritikos darbus, kuratorinius projektus, fotografijos leidinių sudarymą, įvairiapusę fotografijos sklaidą ir populiarinimą Lietuvoje bei užsienyje per praėjusius metus arba už viso gyvenimo darbus. 3000 litų premijos mecenatas –­ bendrovė „Eika“.

Gruodžio 10 d. Kultūros ministerijoje paskelbti šių metų Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai. Nacionalines premijas pelnė skulptorius Vladas Vildžiūnas, literatūrologas Kęstutis Nastopka, dailininkas Vitalijus Mazūras, architektas Eugenijus Miliūnas, menininkas Žilvinas Kempinas ir dirigentas Modestas Pitrėnas. Kasmet teikiamos ne daugiau kaip šešios Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos, kurių kiekvienos dydis –­ 104 000 litų. Premija už viso gyvenimo nuopelnus šiemet paskirta V. Vildžiūnui. Nuo 1989 metų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos kasmet teikiamos už reikšmingiausius pastarųjų septynerių metų Lietuvos ir pasaulio lietuvių bendruomenės menininkų sukurtus kūrinius, viena premija skiriama už viso gyvenimo indėlį į kultūrą ir meną. Premijos laureatams bus įteiktos vasario 16-ąją.


 

Mindaugas Kavaliauskas. Iš serijos „Travel’AIR“
Mindaugas Kavaliauskas. Iš serijos „Travel’AIR“
Vienas lankomiausių Europoje redaguojamų fotografijos portalų LeJournaldelaPhotographie.com, kasdien publikuojantis dešimtis fotografijos kolekcijų ir parodų, renginių, fotografijos pasaulyje vykstančių pristatymų, paskelbė geriausių šiemet publikuotų fotografijos serijų (portfolio) dvidešimtuką, siekiant išaiškinti geriausiąjį. Tarp Top 20 yra fotografo iš Lietuvos Mindaugo Kavaliausko darbų serija „Travel’AIR“ („Kelionės lėktuvu“). Portalas siūlo geriausią iš geriausių rinkti publikai ir kviečia balsuoti už labiausiai patikusią fotografijos seriją. Balsuoti galima www.lejournaldelaphotographie.com


 

Tomas Venclova
Tomas Venclova
Gruodžio 11 d. LR ambasadoje Berlyne vyko vakaras su vienu žinomiausių lietuvių poetų Tomu Venclova. Poetas skaitė savo tekstus lietuvių kalba, dalijosi mintimis apie Lietuvą, jos kultūrinius ir politinius kontekstus.


 

Gruodžio mėnesį 30-ties metų sukaktį švenčia Paryžiuje įkurtas, dabar Varšuvoje leidžiamas lenkų literatūros žurnalas „Zeszyty Literackie“. Su šiuo leidiniu savo laiku bendradarbiavo Česlovas Milošas ir Josifas Brodskis, dabar jo redakcijos kolegijai priklauso T. Venclova. 

Lietuvos meno kūrėjų asociacijos (LMKA) 2012 metų premija skirta architektų grupei (Gintautui Vieversiui, And­riui Byčenkovui, Tomui Eidukevičiui, Redai Marcinkevičienei, Algirdui Marcinkevičiui) už Poezijos parko kompleksinio teritorijos sutvarkymo projektą Marijampolėje. Lietuvos meno kūrėjų asociacijos kasmetinė premija skiriama Lietuvos menininkams už išskirtinius profesionalaus meno kūrinius, paskelbtus per pastaruosius dvejus metus.


Iliustracija iš rankraščio „Prūsų lietuvis“
Iliustracija iš rankraščio „Prūsų lietuvis“
Lapkričio 21 d. LR ambasadoje Berlyne pristatytas dvikalbis Teodoro Lepnerio leidinys „Prūsų lietuvis“ (1690), parengtas Lietuvos istorijos institute pagal Berlyno valstybinėje bibliotekoje saugomą rankraštį. Dalyvavo knygos rengėja ir vertėja Vilija Gerulaitienė. Tai bendras Lietuvos Respublikos ambasados Vokietijoje, Vokietijos kultūros forumo Rytų Europai ir Lietuvos istorijos instituto renginys. 1744 metais Dancige išspausdintas veikalas jau prieš pusantro šimtmečio buvo bibliofilinė retenybė. Aštuntajame XX a. dešimtmetyje Berlyno valstybinėje bibliotekoje rastas šio veikalo rankraštis pasitarnavo kaip šaltinis pirmajam leidimui lietuvių ir vokiečių kalbomis, išspausdintam Vilniuje 2011 metais.   


Lapkričio 23 dieną Hagos galerijoje „Heden“ atidaryta Lietuvos fotomenininkų sąjungos nario Rimaldo Vikšraičio nuotraukų paroda „Nuogi“, kurioje vaizduojami vartotojiškos kultūros mažai paliesti gyvenimo būdo vaizdai. Pirmą kartą Nyderlanduose eksponuojamų R. Vikšraičio darbų paro­da veiks iki 2013 m. sausio 13 dienos.


Lapkričio 23–25 d. Torunėje vykusiame Vieno aktoriaus teatro festivalyje Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorės Birutės Mar „Antigonė“ buvo pripažinta geriausiu festivalio spektakliu ir apdovanota pagrindiniu prizu, įsteigtu Lenkijos teatro sąjungos. Birutei Mar taip pat buvo įteiktas specialus festivalio pagrindinio organizatoriaus – Vieno aktoriaus asociacijos prizas „Už aktorinį meistriškumą“.


Selenių animacinio filmo kadras „Eglė žalčių karalienė“
Selenių animacinio filmo kadras „Eglė žalčių karalienė“
Lapkričio 23 d. LR ambasadoje Berlyno mokyklų mokiniams buvo pristatyta lietuviška pasaka „Eglė žalčių karalienė“. Renginyje dalyvavo vertėja Vilija Gerulaitienė. Pirmą kartą ši pasaka tapo gerai žinomų ir populiarių Berlyno pasakų dienų, vykstančių jau 23 kartą, programos dalis. Šių metų pagrindinė tema – Brolių Grimų pasakos: taip paminimas pirmojo Brolių Grimų „Vaikų ir namų pasakų“ („Kinder und Hausmärchen“) leidimo, išspausdinto Berlyne, 200 metų jubiliejus.