Kronika Nr. 43 (3403)

Lapkričio pradžioje Prancūzijoje skiriamos pagrindinės šalies literatūrinės premijos. Goncourt’ų premija šiemet atiteko 1968-aisiais Paryžiuje gimusiam rašytojui Jerome’ui Ferrari už romaną „Pamokslas apie Romos žlugimą“ („Le sermon sur la chute de Rome“). Tai šeštasis autoriaus romanas, kuriame autorius, pasakodamas apie barą Korsikos saloje, atskleidžia žmogaus vilčių apgaulingumą ir jo kuriamų pasaulių trapumą. 1903 metais įsteigta Goncourt’ų premija yra seniausia, garbingiausia ir pasaulyje žinomiausia iš visų Prancūzijos literatūros premijų. Jos laureatas gauna simbolinį 10 eurų čekį.


Austrų rašytojui Wolfui Haasui iš Zalcburgo už romaną „Misonieriaus pozos gynyba“ („Verteidigung der Missionarsstellung“) buvo paskirta Brėmeno literatūrinė premija (20 tūkstančių eurų). Viena seniausių Vokietijos literatūrinių premijų (skiriama nuo 1954 m.) bus įteikta 2013 m. sausio 28 d. Brėmeno rotušėje. Šios premijos laureatais yra tapę Alexanderis Kluge, Elfriede Jelinek, Siegfriedas Lenzas, Ingeborga Bachmann, Pau­lis Celanas.


Lapkričio 12 d. Lietuvos ambasadoje Paryžiuje surengtame lietuvių literatūros vakare pristatyta neseniai prancūziškai išleista lietuvių prozos rinktinė, vyko lietuvių rašytojų kūrinių skaitymai, diskutuota apie Lietuvos ir Prancūzijos literatūrą bei kultūrinius ryšius. Nemažo prancūzų rašytojų dėmesio sulaukiančio tarptautinio festivalio „Europos literatūros dienos Šiauliuose“ iniciatorius Markusas Roduneris pristatė festivalį ir ką tik prancūziškai išleistą šiuolaikinės lietuvių prozos rinktinę „Po Šiaurės dangumi“ („Sous le ciel du nord“). Vyko į prancūzų kalbą baigiamo versti Valdo Papievio romano „Eiti“ ir Jaroslavo Melniko trumposios prozos skaitymai. Lapkričio 13-ąją literatūros vakaras vyko ir Ženevoje.


Lietuvos ir Lenkijos nuolatinės atstovybės ES kartu su europarlamentaru, filosofu ir visuomenininku Leonidu Donskiu lapkričio 14-ąją surengė diskusiją su vienu žymiausių šiandienos mąstytojų – sociologu Zygmuntu Baumanu. Lietuvių ir lenkų profesoriai dalijosi įžvalgomis apie globalizacijos pasekmes dabartinei visuomenei, vartotojiškos mąstysenos formuojamą individų savimonę ir žmonių tarpusavio santykius. Diskusijos tematika gvildenama ir abiejų prelegentų šiuo metu rengiamoje knygoje „Moralinis aklumas, likvidi modernybė ir naujosios Europos paieškos“, kurią 2013 metais planuoja išleisti Kembridžo leidykla „Polity“. Po diskusijos buvo rodomas režisieriaus Barteko Dziadoszo dokumentinis filmas „Bėda būti žmogumi šiais laikais“, atskleidžiantis unikalią Z. Baumano mąstyseną ir tikrovės suvokimą.

Kronika Nr. 42 (3402)

Lapkričio 7 dieną Vakarų Bengalijos valstijos sostinėje Kalkutoje buvo surengtas paskutinis Lietuvos menininkų pasirodymas „Mandala. Gėlių šventykla“, skirtas Lietuvos ir Indijos diplomatinių santykių 20-mečiui. „Mandala. Gėlių šventykla“ –­ tai tekstilės menininkių grupės „Baltos kandys“ ir šokėjų Kristinos Dolininos bei Marijos Vojevudzkajos šiuolaikinio meno projektas, spalio 31–lapkričio 3 dienomis sėkmingai pristatytas įvairiose Delio tarptautinio menų festivalio erdvėse.


Rusijos „Šiuolaikinės literatūros centras" ir leidybinis projektas „Rusijos Guliveris", savo veiklą pradėjęs 2005 m., bendradarbiaudami su leidykla „Nauka" („Наука"), orientuojasi į nekomercinių autorių leidybą ir propagavimą. Šio projekto iniciatyva leidžiamas literatūrinis žurnalas „Gvideon". Spalį pasirodžiusiame žurnalo „Gvide­on" 3 numeryje tarp daugelio kitų autorių spausdinami Vitalijaus Asovskio, Georgijaus Jefremovo ir Clan­destinus į rusų kalbą versti Juliaus Kelero, Aušros Kaziliū­naitės, Simo Ben­doriaus eilėraščiai. Daugiau informacijos galima rasti http://www.gulliverus.ru/gvideon/


Lapkričio 9–11 d. Turino cent­re esančiame pastate „Cavallerizza Reale" vykusioje tarptautinėje dizaino mugėje „Operae" pirmą kartą Italijoje pristatyta išsami ir kompleksiška Lietuvos dizaino ekspozicija, pavadinta „Shaping Lithuania", kurioje pristatyti ir vyresniosios kartos, ir pačių jauniausiųjų Lietuvos dizainerių Rasos Baradinskienės, Mindaugo Žilionio, Lauros Klimaitės, Indrės Klimaitės, Gedimino Lašo, Aušros Lisauskienės, Ingos Šulikovskos, Jono Liugailos ir Rūtos Ivaškevičiūtės, dailininkės Aušros Petroškienės, grupių „Baltos kandys", „Etnodizainas", „Mother Eleganza", „PetPunk", „PRIMPRIM studija", „DADADA studija" ir kt. darbai. Kasmet rengiama dizaino mugė „Operae" yra skirta „paties padarytam" („self-made") bei „paties pateiktam" („self-produced") dizainui. Vyko seminarai, diskusijos ir pristatymai. Daugiau apie mugę http://www.operae.biz


Baltijos gitarų kvarteto koncertas Suzhou kultūros ir meno centre. Nuotrauka iš kvarteto archyvo2004 metais susibūręs Baltijos gitarų kvartetas yra bene vienintelis tokios sudėties ir muzikavimo žanro ansamblis Baltijos šalyse. Spalio pabaigoje gitarų kvartetas pirmą kartą lankėsi Kinijoje, kur surengė šešis koncertus. Šiuo koncertinio turo idėja ir organizavimu rūpinosi tarptautinių koncertų agentūra iš Naujosios Zelandijos „Maxima Artist Management Limited" ir Lietuvos ambasada Pekine. Pasirodymai vyko Tiandžino koncertų salėje, Lietuvos Respublikos ambasadoje, „Uždraustojo miesto" koncertų salėje Pekine, Šiudžou didžiajame teatre, Šanchajaus Rytų menų ir Sudžou kultūros ir meno centruose. Kitais metais Baltijos gitarų kvarteto nariai Zigmas Čepulėnas, Sergėjus Krinicinas, Saulius S. Lipčius ir Chrisas Ruebensas turės ne vieną koncertą užsienio salėse. Šiuo metu jau numatyti pasirodymai Belgijoje, Olandijoje, Rusijoje, Kroatijoje, Slovakijoje, Austrijoje ir Kinijoje.


Lapkričio 8 ir 9 dienomis Glazgo mieste įvyko lietuvių kompozitorės Justės Janulytės muzikos ir vaizdo spektaklio „Smėlio laikrodžiai" škotiškoji premjera. Didžiulės tarptautinės sėkmės sulaukęs lietuviškas projektas jau antrą kartą kviečiamas į Jungtinę Karalystę – šįkart kūrinį į savo programą įtraukė pirmą kartą rengiamas naujas ambicingas šiuolaikinės muzikos ir multimedijos festivalis „Sonica". Daugiau informacijos http://sonic-a.co.uk/2012/sandglasses

Kronika Nr. 41 (3401)

Lapkričio 3 d. Japonijos vyriausybė paskelbė, kad Vytauto Didžiojo universiteto Japonistikos centro įkūrėjui, vertėjui Arvydui Ališauskui bus įteiktas „Tekančios saulės ordinas su aukso spinduliais ir rozete“ už jo nuopelnus skatinant Japonijos kultūros populiarinimą ir japonų kalbos studijas. A. Ališauskas yra pirmasis Lietuvos civilis asmuo, kurį Japonijos vyriausybė apdovanos šiuo ordinu. Lapkričio 20 d. apdovanojimą A. Ališauskui įteiks Japonijos ambasadorė Lietuvoje Kazuko Shiraishi. Daugiau informacijos www.lt.emb-japan.go.jp


Spalio 29-ąją Lietuvos ambasada Prancūzijoje kartu su Oskaro Milašiaus bičiulių draugija Paryžiaus knygų centre („Centre National du Livre“) įvyko prancūziškai kūrusio lietuvių poeto, Lietuvos diplomato Oskaro Milašiaus kūrybos vakaras. Tai viena 2012–2013 m. Lietuvos ambasados ir Prancūzijos kultūros ministerijos įgyvendinamo kultūros renginių ciklo „Kelionė į Lietuvą“ („Voyage en Lituanie“), pristatančio Lietuvą Prancūzijoje, dalis.


„Liza, namo!“Lapkričio 2 d. tarptautiniame Leipcigo filmų festivalyje įvyko naujo lietuvių režisierės Oksanos Burajos filmo „Liza, namo!“ pasaulinė premjera. Nacionalinė filmo premjera – lapkričio 11 d. Europos kino forume „Scanorama“.


Spalio 18 d. Magdeburge (Vokietija) įteikta prestižinė Aike’s fon Repgov premija („Eike-von-Repgow-Preis“) Lietuvos istorikei, Vilniaus universiteto docentei dr. Jolantai Karpavičienei. Tai pirmasis šalies mokslininkų, tyrinėjančių Lietuvos istorinę raidą Europos kontekste, pripažinimas tarptautiniu mastu. Premiją skiria Magdeburgo ir Otto-von-Guericke’s universiteto bendra komisija. Magdeburgo senamiestyje esančioje Šv. Jono bažnyčioje, kurioje vyko premijos įteikimo ceremonija, lietuvių istorikė skaitė paskaitą „Saksų veidrodis ir Magdeburgo miesto teisė: istoriniai-kultūriniai ryšiai tarp Vidurio Vokietijos ir Lietuvos“.


Spalio 25–lapkričio 4 dienomis Belgijoje vyko Tarptautinės šiuolaikinės muzikos draugijos (ISCM) organizuotos Pasaulio muzikos dienos. ISCM Lietuvos sekcijai šiais metais tarptautinės žiuri sprendimu atstovavo kompozitorės Ramintos Šerkšnytės kūrinys „Migdolų žydėjimas“ kameriniam ansambliui (2006). Į Pasaulio muzikos dienų Belgijoje programą taip pat įtraukti svetur gyvenančių lietuvių kompozitorių Vykinto Baltako „(how does the silver cloud s)ou(nd?)“ fortepijonui solo (2006) ir Charleso Halkos „Dipukų rauda“ chorui (2009). Daugiau informacijos http://www.worldmusicdays2012.be/


Spalio 19 dieną Punsko lietuvių kultūros namuose vyko Rudens literatūriniai skaitymai, skirti Maironio 150-osioms ir poeto Albino Žukausko 100-osioms gimimo metinėms. Renginyje dalyvavo Lietuvos nacionalinės filharmonijos solistas Danielius Sadauskas, poetai Mykolas Karčiauskas, Sigitas Birgelis.

Kronika Nr. 40 (3400)

„Laikinai“Spalio 20 d. filmas „Laikinai“ (režisierė Jūratė Samulionytė) tarptautiniame vaikų ir jaunimo kino festivalyje „Schlingel“ (Chemnicas, Vokietija) laimėjo geriausio filmo apdovanojimą trumpametražių ir animacinių filmų kategorijoje. Chemnice jau septynioliktą kartą vykstančiame festivalyje parodyti 103 filmai iš 36 pasaulio šalių. Filmas „Laikinai“ dalyvavo vienoje iš septynių festivalio konkursinių programų ir pripažintas geriausiu bei apdovanotas 500 eurų prizu. „Monoklio“ studijoje sukurtas filmas taip pat dalyvauja konkursinėje 31-ojo Upsalos trumpametražių filmų festivalio programoje (Švedija), o lapkričio pradžioje 54-ąjį kartą vykstančiose Šiaurės šalių kino dienose (Liubekas, Vokietija) filmas bus rodomas „Kino jauniesiems žiūrovams“ programoje.


LR ambasada Vokietijoje spalio 24–31 dienomis  Brėmene, Hamburge, Berlyne kvietė į susitikimus su lietuvių vaikų rašytojais ir iliustratoriais Sigute Ach ir Kęstučiu Kasparavičiumi. Autoriai ne tik pristatė savo į vokiečių kalbą verstus tekstus, bet ir kūrė naujas knygas dirbtuvėse kartu su jaunaisiais skaitytojais. Kęstutis Kasparavičius Vokietijoje pristatė dvi savo knygas, išleistas vokiškai.


Algis Griškevičius. Natiurmortas Nr. 1. 2012Spalio 26 d. Danijos nacionalinio fotografijos muziejaus kvietimu Herningo mieste atidaryta tapytojo, skulptoriaus, fotomenininko Algio Griškevičiaus kūrybos retrospektyva, fotografijų ir objektų paroda „Scenos“ („Stages“). Muziejaus salėse kartu su skulptūriniais objektais bus eksponuojami fotociklai „Mikališkių stebuklai“, „Zodiako ženklai“, „Cirkas“ ir naujausi, 2011 m. ir 2012 m. vasarą sukurti darbai. Parodoje bus pristatytas platus autoriaus kūrybinių idėjų kontekstas, besiskleidžiantis skirtingose dailės srityse. Darbuose atsispindintys pastarųjų metų autoriaus estetiniai formos ieškojimai, temų plėtotės posūkiai, netikėti technologiniai sprendimai jungiami į vientisą ir įspūdingą parodos audinį. Nenutrūkstantis balansavimas tarp gyvenimo ir iliuzijos –­ A. Griškevičiaus fotografijos išskirtinumas. Paroda veiks iki vasario 3 dienos.


Spalio 21 d. Vilniuje, Šv. Kotrynos bažnyčioje, pasibaigė dešimtasis tarptautinis dainuojamosios poezijos festivalis „Tai – aš“. Pabaigos koncerte už lietuviškos dainuojamosios poezijos populiarinimą ir šio žanro tradicijos įtvirtinimą apdovanotas aktorius, dainų atlikėjas Gediminas Storpirštis – jam įteikta penktoji Vytauto Kernagio gitara. LATGA prizas už kūrybos indėlį į lietuvišką dainuojamąją poeziją šiemet atiteko Liutaurui Degėsiui. Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje surengta per 30 koncertų, kuriuose dalyvavo per 20 užsienio atlikėjų iš Rusijos, Latvijos, Švedijos, Prancūzijos, Farerų salų, JAV, Brazilijos, Rusijos ir kitų šalių.

Kronika Nr. 39 (3399)

bringupPrestižinė Bukerio premija (50 000 svarų sterlingų) šiais metais skirta britų rašytojai Hilary Mantel už romaną „Įneškite kūnus“ („Bring up the Bodies“). Tai yra romano „Vilkų menė“ („Wolf Hall“), už kurį autorė gavo Bukerio premiją 2009 metais, tęsinys. H. Mantel yra pirmoji moteris ir pirmoji dar gyva britų rašytoja, du kartus tapusi šios premijos laureate. Beje, ji pirmoji buvo apdovanota pastarąja premija už tiesioginį romano tęsinį. Knygoje pasakojama apie karaliaus Henriko VIII patarėją T. Kromvelį. „Įneškite kūnus“ yra antroji trilogijos knyga. Bukerio premija skiriama kiekvienais metais už geriausią romaną anglų kalba. Autorius turi būti Tautų Sandraugos šalių arba Airijos Respublikos pilietis. Pernai Bukerio premija buvo apdovanotas britų rašytojas Julianas Barnesas už romaną „Pabaigos nuojauta“ („The Sense of an Ending“).


M. K. Čiurlionio draugija, minėdama 25-ąsias įkūrimo metines, Čiurlionio namuose pristatė jos išleistą Čiurlionio kūrinių fortepijonui natų rinkinį. Jį sudaro 6 sąsiuviniai. Rinkinys apima visų Čiurlionio kūrybos periodų  kūrinius. Atskirais sąsiuviniais pateikiamos Sefaa Esec, Besacas variaci­jos, mažųjų peizažų ciklas „Jūra“ ir kt. Leidinio su­darytojas – Stanislovas Urbonas. Natų redaktorius –­­ Rokas Zubovas. Viršeliai papuošti Čiurlionio paveiks­lų reprodukcijomis.


A. Puipa su laikinąja Lietuvos ambasados Azerbaidžane reikalų patikėtine Šarūne KubiliūteLietuvos ambasada Azerbaidžane kartu su kino režisieriumi Algimantu Puipa atidarė spalio 3–10 d. Baku vykusį Europos filmų festivalį ir pristatė rašytojos Jurgos Ivanauskaitės romano motyvais sukurtą darbą „Miegančių drugelių tvirtovė“. Festivalį spalio 10 d. užbaigė Azerbaidžano ir Jungtinės Karalystės meniniai filmai. ES atstovybės ir Europos šalių ambasadų organizuotame festivalyje Lietuva dalyvavo jau trečią kartą.


Spalio 7-ąją Paryžiuje, Lotynų kvartalo kultūros centre, buvo surengtas teatralizuotas lietuvių poečių kūrybos pristatymas pagal Lietuvos ambasados Prancūzijoje paremtą ir pavasarį išleistą dvikalbį poe­zijos rinkinį „Nuplikytom širdim“ („Coeurs ébouillantés“). Literatūros vakare skambėjo rinkinio sudarytojos Dianos Sakalauskaitės ir vertėjos Nicole Barrière skaitomos keliolikos lietuvių poečių eilės. Rinktinėje publikuojamų eilėraščių tematika susijusi su moteriškosios jausenos raiška poezijoje ir jos kaita pastaraisiais dešimtmečiais. Renginys – Europos teatro festivalio „Art en exil“ programos dalis.

Kronika Nr. 38 (3398)

2012 metų Nobelio literatūros premija skirta kinui, „haliucinacinio realizmo“ atstovui Mo Janui. Jo kūryboje „haliucinacinis realizmas susipina su liaudies pasakų, istorinių faktų ir dabarties motyvais“, – sakoma pranešime. „Tai yra ypatingas autorius. Jis leido mums ypatingai pažvelgti į ypatingą aplinką“, – sakė Nobelio komiteto atstovas Peteris Englundas. 57 metų Mo Janas yra vienas populiariausių šių laikų Kinijos rašytojų. Vakaruose jis išgarsėjo savo kūriniu „Raudonas javų laukas“, pagal kurį režisierius Džangas Imou sukūrė filmą. Daug Mo Jano knygų yra išversta į kitas pasaulio kalbas –­ tai rodo tarptautinį dėmesį jo kūrybai. Nobelio literatūros premijos dydis šiais metais yra 8 mln. Švedijos kronų (maždaug 930 000 eurų). Premija bus įteikta Stokholme gruodžio 10-ąją, Alfredo Nobelio mirties metinių dieną. Praėjusiais metais Nobelio literatūros premiją laimėjo švedų poetas Tomas Tranströmeris.


Frankfurto knygų mugės išvakarėse 2012 metų Vokietijos knygos premijos (Deu­tsche Buchpreis 2012) laureate paskelbta Ursu­la Krechel už romaną „Landgericht“, kuriame, anot žiuri, poetiška, lakoniška kalba preciziškai atskleidžiamas ankstyvosios Vokietijos Federacinės Respublikos paveikslas. Premija siekia 25 000 eurų. Berlyne gyvenanti U. Kre­chel labiau žinoma kaip poe­tė (yra išleidusi 13 poezijos rinkinių). „Landgericht“ yra trečiasis autorės romanas.


Spalio 3 dieną buvo paskelbti literatūrinės 2012 m. „Rusijos Bukerio“ premijos, teikiamos už geriausią per metus išleistą romaną rusų kalba, finalininkai. Trumpajame sąraše 6 autoriai  (atrinkti iš 24 romanų ilgojo sąrašo): Marina Achmedova („Дневник смертницы“); Andrejus Dmitrije­vas („Крестьянин и тинейджер“); Jev­genijus Popovas („Арбайт, или Ши­рокое полотно“); Olga Slavnikova („Легкая голова“); Marija Stepnova („Женщины Лаза­ря“) ir Aleksandras Terechovas („Нем­цы“). Laureatas bus paskelbtas gruodžio 4 dieną ir jam įteikta 1 500 000 rublių premija; finalininkams atiteks po 150 000 rublių. Konkursui iš viso buvo pateikti 134 kūriniai. Tai reikšmingiausias Rusijos literatūrinis apdovanojimas.


Spalio 3-iąją, švenčiant Muzikos dieną, Vilniaus rotušėje buvo įteikti apdovanojimai už geriausius 2011 metų kūrinius: I vietą pelnė Ramūno Motiekaičio „Vabzdžių žingsniai“ ir Alberto Navicko „Accidental“; II vietą –­ Vytauto Barkausko simfonija Nr. 7; III vietą – Ryčio Mažulio „Coda“ ir Žibuoklės Martinaitytės „Amerikietiškas šiupinys“. Debiuto premija atiteko Mykolo Natalevičiaus opusui „Kampana“. Konkursą organizavo Kompozitorių sąjunga.

Kronika Nr. 37 (3397)

Rugsėjo 30 d. Danijos Oden­sės mieste įteikta Hanso Christiano Anderseno literatūros premija (Hans Christian Andersen Literature Award) Čilės rašytojai Isabelei Allendei. 500 000 Danijos kronų (67 000 eurų) premiją autorei įteikė kronprincas Frederikas. Autorei taip pat įteikta bronzinė danų skulptoriaus Stine's Ringo Hanseno skulptūra „Bjaurusis ančiukas" („The Ugly Duckling") ir diplomas „Nuostabioji gulbė" („The Beauty of the Swan"). I. Allende (g. 1942) yra parašiusi 19 knygų ispanų kalba. Knygos išverstos į 35 pasaulio kalbas, o bendras jų tiražas yra 57 mln. egzempliorių. Rašytoja yra pelniusi 50 apdovanojimų daugiau nei dvylikoje šalių. Šios premijos laureatai yra brazilų rašytojas Paulo Coelho (2007) ir britų autorė Joanne K. Rowling (2010).


EurGiedra Radvilavičiūtėopos Komisija Frankfurto knygų mugės proga pranešė, jog prozininkė, eseistė Giedra Radvilavičiūtė –­ viena iš dvylikos rašytojų, apdovanotų šių metų Europos Sąjungos literatūros premija. Rašytojai iš dvylikos Europos šalių gaus premijas po 5000 eurų ir pirmumo teisę pretenduoti į ES kultūros programos paramą savo kūrinių vertimams į kitas kalbas. Premija skirta rašytojams iš Austrijos, Kroatijos, Prancūzijos, Vengrijos, Airijos, Italijos, Lietuvos, Norvegijos, Lenkijos, Portugalijos, Slovakijos ir Švedijos. ES literatūros premijos laureatai bus pagerbti lapkričio 22 dieną Briuselyje.


 Rugsėjo 26–28 dienomis Lucke (Ukraina) vyko literatų bendrijos „Magnus Ducatus Poesis“ renginiai. Dalyvavo poetai ir vertėjai iš Ukrainos, Baltarusijos, Lenkijos, Lietuvos ir (pirmą kartą bendrijos veiklos istorijoje) iš Moldovos. Be pagrindinių šių šalių kalbų, renginiuose skambėjo rusų ir Krymo totorių kalbos. Lietuvai atstovavo Birutė Jonuškaitė, Jaroslavas Melnikas, Vytautas Dekšnys, Marius Burokas, Andrius Jakučiūnas, Alvydas Šlepikas, Viktoras Rudžianskas, Dainius Gintalas, Donatas Petrošius, Eugenijus Ališanka, Antanas A. Jonynas; pomirtinę Romo Oranto knygų meno parodą pristatė dailininkė Taida Balčiūnaitė; spektaklį pagal Salomėjos Nėries ir Lesės Ukrainkos eiles suvaidino Birutė Mar. Taip pat dalyvavo literatūros kritikas, leidėjas Vilius Gužauskis ir muzikantas Saulius Petreikis. Pagrindinis literatūrinių renginių Lucke mecenatas –­ Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija.


„Aurora“, akt. Marius JampolskisRugsėjo 20–29 dienomis Lunde (Švedija) vykusiame 18-ajame tarptautiniame fantastinių filmų festivalyje lietuviškas filmas „Aurora“ (rež. Kristina Buožytė) buvo apdovanotas Europos fantastinių filmų festivalių asociacijos (EFFA) prizu „Méliès d’Argent“. Šis apdovanojimas filmui duoda teisę varžytis EFFA konkurse dėl pagrindinio prizo – „Méliès d’Or“. Lundo kino festivalis yra EFFA narys. Kasmet organizacijos vienijamuose festivaliuose filmui nugalėtojui įteikiamas „Méliès d’Argent“ prizas, suteikiantis teisę dalyvauti EFFA organizuojamame „Méliès d’Or Award“ konkurse. Kai visi festivaliai apdovanoja savo nugalėtojus, renkama žiuri, kuri ir skiria pagrindinį EFFA konkurso prizą – „Méliès d’Or“. Geriausias 2012 m. Europos fantastinis filmas bus išrinktas ir paskelbtas spalio mėn. vyksiančiame 47-ajame SITGES tarptautiniame fantastinių filmų festivalyje Katalonijoje.


 

Kronika Nr. 36 (3396)

Spalio 18–21 dienomis Berlyne vyks jau 6-asis poezijos filmų festivalis „Zebra“, rengiamas kas dveji metai. Bus rodomi geriausi naująsias medijas, literatūrą ir kiną jungiantys trumpametražiai poezijos filmai iš viso pasaulio. Didžiausias dėmesys bus skiriamas Lenkijos poezijos filmams. Iš 63 šalių atsiųstų 870 filmų komisija atrinko 171, kurie bus rodomi 5 sekcijose. Numatoma avangardo poezijos metro Gerhardo Rühmo kūrinių retrospektyva. Daugiau informacijos galima rasti: www.zebra-award.org, www.babylonberlin.de, www.literaturwerkstatt.org. Spalio 24–28 d. festivalis „Tarp“ ir Goethe’s institutas pristatys „Zebra“ festivalio geriausių poezijos filmų peržiūras, kurios vyks Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, Kaune, VDU menų galerijoje „101“, ir Klaipėdos parodų rūmuose. Visi filmai su angliškais subtitrais. Peržiūros nemokamos. Daugiau informacijos: www.tarpfest.lt


Vokietijos dienraštis „Die Zeit“ paskelbė pokario Europos literatūros kanoną, kuriame yra 70 romanų. Iš kiekvieno dešimtmečio atrinkta po 10 kūrinių. Literatūros kanonas rinktas nuo 1945 metų. Simboliška –­ tais metais mirė didysis europietis Paulis Valéry, kuris savo 1919 m. parašytoje esė „Dvasios krizė“ ieškojo europietiško identiteto ir bandė jį apibrėžti. Šio projekto tikslas – atsakyti į klausimus: kas yra europietiška? kas būdinga europietiškajai literatūrai? ką modernus romanas sako apie mūsų identitetą? kas yra europietiška europietiškoje literatūroje? Visą literatūros sąrašą galite rasti: http://www.zeit.de/serie/literaturkanon


Rugsėjo 23 dieną Berlyne amerikiečių komiksų autorius, iliustratorius, docentas, Pulitzerio premijos laureatas Artas Spiegelmanas apdovanotas 2012 metų Siegfriedo Unseldo premija (50 000 eurų). Šios premijos laureatais yra tapę Peteris Handke, Inger Christensen, Bruno Latour, Amos Oz. Tarptautinė literatūros ir mokslo Siegfriedo Unseldo premija yra teikiama kas dveji metai nuo 2004-ųjų „Suhrkamp“ leidyklos ilgamečiam vadovui, leidėjui Siegfriedui Unseldui atminti.


Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga 2012 m. Šv. Jeronimo premiją nutarė skirti Irenai Aleksaitei už profesionalų ir kūrybišką pastarųjų trejų metų darbą literatūros vertimų baruose, už gyvai lietuviškai prakalbintą Witoldą Gombrowiczių ir kitus žymiausius XX a. lenkų rašytojus, už netikėtų lietuviško žodžio galių atskleidimą. 2012 m. Šv. Jeronimo premija lietuvių literatūros vertėjui į užsienio kalbą skirta  Georgijui Jefremovui už profesionaliai ir meniškai į rusų kalbą išverstus Maironio, S. Nėries, H. Radausko, A. Maldonio, Just. Marcinkevičiaus, M. Martinaičio, J. Strielkūno, S. Gedos, A. Mar­čėno ir kitų autorių kūrinius, už subtiliai perteikiamą prasmės ir eilėdaros dermę poezijos vertimuose, taip pat už meistrišką kalbinę raišką verčiant prozą ir dramaturgiją, už reikšmingą daugiametį indėlį į lietuvių  literatūros sklaidą rusiškai skaitančiai visuomenei. Vertėjų dienos iškilmės ir Šv. Jeronimo premijų teikimo ceremonija vyks spalio 8 d. Vilniuje, Taikomosios dailės muziejuje (Arsenalo g. 3).


Maleišiuose (Anykščių r.), rašytojo Juozo Tumo Vaižganto gimtojoje sodybvietėje, pagerbta 11-oji Vaižganto premijos laureatė žurnalistė ir rašytoja Perpetua Dumšienė. Šio įvertinimo ji sulaukė už beveik dvidešimt metų rašytą knygą „Dulkėto erškėčio ugny“ apie tragiškos lemties poetą Antaną Kalanavičių (1945–1992). Biografinį leidinį šiemet išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Vaižganto premiją už grožinės kūrybos ir žurnalistikos dermę kasmet skiriančios Rašytojų ir Žurnalistų sąjungos bei šiemet prie jų prisidėjusi Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija laureatę šįkart išrinko iš šešių pretendentų. Mažosios Vaižganto premijos, kurią skiria Svėdasų seniūnija už Svėdasų kraštą garsinančią kultūrinę veiklą, laureatu šiemet tapo aktorius Ferdinandas Jakšys.


Spalio 1 dieną Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, vyko Kultūros ir kūrybinių industrijų konferencija „Integruojant kultūrą: kultūros svarba sumanios ekonomikos ir visuomenės raidai“ („Mainstreaming Culture: why and how Culture Matters for General Economy“), skirta kultūros politikos integravimo platesnėje politinėje darbotvarkėje klausimams. Konferencijoje dalyvavo vienas autoritetingiausių  kultūros ekonomikos ekspertų, IULM universiteto (Milanas, Italija) profesorius Pieras Luigi’s Sacco, konsultacinės bendrovės „KEA European Affairs“ generalinis direktorius Philippe’as Kernas. Renginyje Lietuvos kultūros ministro Arūno Gelūno kvietimu dalyvavo Estijos kultūros ministras Reinas Langas, Latvijos kultūros ministrė Žaneta Jaunzemė-Grendė ir Danijos kultūros ministras Uffe Elbækas, Konferenciją rengė LR kultūros ministerija bendradarbiaudama su Nacionaline dailės galerija, Menų spaustuve, Vilniaus dailės akademijos Dizaino ir inovacijų centru, Meno fortu, Šiaurės Ministrų taryba ir Tarptautiniu kultūros programų centru.

Kronika Nr. 35 (3395)

Rugsėjo 22 d. Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Ke­liuočio viešojoje biblio­tekoje vyko J. Keliuočio 110-osioms gimimo meti­nėms skirta kon­ferencija, kurios metu bu­vo įteikta  2012 metų literatūrinė Juozo Keliuočio premija. Jos laureatu tapo pjesės „JAH“  autorius ir režisierius Gytis Padegimas už originalų scenarijų pagal rankraščių, laiškų, knygų ir senosios spaudos autentiškus tekstus; už netradicinius režisūrinius sprendimus, prikeliant iš užmaršties išskirtines  tarpukario Lietuvos kultūros veikėjų  asmenybes, ir J. Keliuočio portreto pateikimą teatro scenoje. Laureatui įteikta premija ir rokiškėno medžio drožėjo Vidmanto Zakarkos kūrinys „Scenos angelas“.


Rugsėjo 24 d. LR ambasadoje Berlyne vyko lietuviškų trumpo metro filmų vakaras „Litauisches Kino Goes Berlin“, kurio metu žiūrovai turėjo progą pamatyti lietuviškus filmus, sukurtus per pastaruosius trejus metus ir sulaukusius įvairių apdovanojimų ne tik Lietuvoje. Pristatyti filmai nuo (melo)dramos iki eksperimentinės animacijos: Tado Svilainio „140 Db“, Kasparo Vydūno „Užmik“, Dariaus Jarašiūno „Aš veteranė“, Dariaus Šilėno „Pakelės istorija“, Andriaus Blaževičiaus „10 priežasčių“, Armo Rudaičio „Aš esu Goda“, Dovilės Šarutytės „Nesiseka šiandien“ ir Arūno Eimulio „Super M nuotykiai“.


JAV ambasada praneša apie galimybę Vilniaus miesto profesionaliems menininkams, literatūros, teatro specialistams bei kultūros vadybininkams dalyvauti konkursuose JAV kultūros rėmimo organizacijos ARTSLINK stipendijoms gauti: 1. ARTSLINK Residencies –­ 5 savaičių trukmės stažuotė. Laimėjus atranką, organizatoriai apmoka visas kelionės į / iš JAV išlaidas, suteikia nemokamą gyvenamąjį plotą, sveikatos draudimą. Paraišką kartu su savo darbų pavyzdžiais reikia pateikti iki spalio 15 d. Projekto pradžia –­ 2013 m. spalio mėnesį; 2. ARTSLINK Independent Projects – galimybė įgyvendinti savo sukurtą projektą JAV (pvz., kartu su JAV pelno nesiekiančia organizacija pastatyti skulptūrą ar kartu su JAV universiteto atstovais pastatyti savo pjesę ir pan.). Paraiškos su detaliai parengtais projektais priimamos iki gruodžio 3 dienos. Projekto pradžia –­ 2013 m. gegužės 1 dienos. Projekto trukmė ne ilgesnė nei iki 2014 m. balandžio 30 dienos. Daugiau informacijos: http://www.cecartslink.org/grants/artslink_awards.html Prašome kreiptis į Vilniaus m. Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Kultūros skyrių el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. arba tel.  (85) 211 2414


Šiaurės Prancūzijoje, Bovė mieste, bendradarbiaujant su festivaliu „Photaumnales", rugsėjo 8 d. buvo atidaryta lietuvių fotografijos paroda „LT: tauta, tradicijos, tendencijos" („LT: La Tribu, Les Traditions, Les Tendences"). Prancūzijos nacionalinės kilimų meno galerijos šiuolaikinio meno erdvėse eksponuojami Antano Sutkaus, Vytauto Stanionio jaunesniojo, Vytauto Stanionio vyresniojo, Klaudijaus Driskiaus, Vito Luckaus, Donato Stankevičiaus, Mindaugo Ažušilio darbai. Parodos kuratorius – Mindaugas Kavaliauskas. Paroda veiks iki lapkričio 4 dienos.


Žiuri iš 20 rašytojų ilgojo sąrašo atrinko finalistus (trumpasis sąrašas) 2012 Vokietijos knygų premijai gauti (Deutschen Buchpreis 2012). Tai: Wolfgango Herrndorfo „Sand", Ernsto Augustino „Robinsons blaues Haus", Clemenso J. Setzo „Indigo", Ursulos Krechel „Landgericht", Stephano Thomeso „Fliehkräfte" ir Ulfo Erdmanno Zieglerio „Nichts Weißes". Realiausiu kandidatu laikomas W. Herrndorfas ir jo romanas „Sand", šiais metais jau gavęs Leipcigo knygų mugės premiją. Tokie žymūs autoriai kaip Rainaldas Goetzas ir Stenas Nadolny tarp šešių finalistų nepateko. 25 000 eurų premija bus įteikta spalio 8 dieną Frankfurto knygų mugėje. Praeitais metais laureatu tapo Eugenas Ruge ir jo romanas „Blėstančios šviesos laikais" („In Zeiten des abnehmenden Lichts").

Kronika Nr. 34 (3394)

Roberto Boscho fondas kartu su Berlyno žurnalistikos mokykla (BJS) kviečia jaunus žurnalistus iš Vidurio ir Rytų Europos į trijų mėnesių (2013 m. kovo 1–gegužės 31 d.) stažuotę Vokietijoje. Konkurse gali dalyvauti žurnalistai iš Armėnijos, Azerbaidžano, Bulgarijos, Baltarusijos, Čekijos, Estijos, Gruzijos, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Moldavijos, Rumunijos, Slovakijos, Slovėnijos, Ukrainos ir Veng­rijos. Stipendininkams kiekvieną mėnesį suteikiama 1100 eurų stipendija, mokymo vadovų globa redakcijose, pagalba ieškant būsto. Paraiškos vokiečių kalba priimamos iki 2012 metų lapkričio 1 dienos. Daugiau informacijos ir anketą dalyvių registracijai rasite: www.medien-mittler.de, http://www.goethe.de/lietuva


Virgilijaus Skirkevičiaus nuotraukaBeveik 20 metų vyksta Lietuvos ir Švedijos forumai. Vienus metus – Švedijoje, kitus – Lietuvoje. Šiemet forumas vyko Karlskrunoje. Vienas iš trijų seminarų buvo skirtas rašytojai ir dailininkei Jurgai Ivanauskaitei paminėti. Veikė J. Ivanauskaitės paveikslų ciklo „Tibeto mirusiųjų knyga" paroda, buvo eksponuotos jos sukurtos knygos, vyko seminaras, kuriame kalbėjo Jurgos mama menotyrininkė Ingrida Korsakaitė ir literatūrologė dr. Silvija Laurenčikaitė. Buvo rodomas režisierės Agnės Marcinkevičiūtės biografinis filmas apie Jurgą „Šokis dykumoje". Kitais metais forumas vyks Klaipėdoje.


Georgijus JefremovasKasmetine Lietuvos vertėjų sąjungos ir Kultūros ministerijos įsteigta Šv. Jeronimo premija (5 200 Lt) šiemet bus apdovanotas vertėjas į rusų kalbą Georgijus Jefremovas už išverstus Maironio, Salomėjos Nėries, Henriko Radausko, Alfonso Maldonio, Justino Marcinkevičiaus, Marcelijaus Martinaičio, Sigito Gedos ir kitų autorių kūrinius, kuriuose subtiliai perteikė kūrinio prasmę ir eilėdaros dermę, taip pat „už meistrišką kalbinę išraišką verčiant prozą ir dramaturgiją“. G. Jefremovas gimė 1952 metais Maskvoje, studijavo Vilniaus pedagoginiame institute, Maskvos M. Gorkio literatūros institute yra dėstęs kursą vertėjams iš lietuvių kalbos. 2006 metais jam skirta Jurgio Baltrušaičio premija už nuopelnus lietuvių ir rusų kultūroms. Laureatas bus pagerbtas rugsėjo 30 dieną Taikomosios dailės muziejuje, minint Tarptautinę vertėjų – šv. Jeronimo – dieną. Šv. Jeronimo premija skiriama grožinės ir humanitarinės literatūros vertėjui už pastarųjų trejų metų profesionaliausiai, meniškiausiai į lietuvių kalbą išverstus kūrinius, taip pat atsižvelgiant į nuopelnus vertėjo profesijai, meniniam vertimui ir teorijai bei kritikai, vertėjų ugdymui.


VDU Menų galerija „101“ skelbia konkursą, kuriame gali dalyvauti visi norintieji surengti paro­dą ar realizuoti kūrybinį projektą 2013 metais. Užpildytas paraiškas ir jų priedus galima siųsti iki spalio 15 d. el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. arba pristatyti į galeriją (Laisvės al. 53, Kaunas). Daugiau informacijos http://www.galerija101.lt/.Konkurso rezultatai bus paskelbti iki spalio 31 d. galerijos svetainėje.


Rugsėjo 20–30 dienomis Vilniaus kino teatruose „Skalvija“ ir „Pasaka“ vyks 9-asis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis (VDFF). Jo programoje – talentingo, pasaulyje pripažinto rusų kino dokumentininko Viktoro Kosakovskio (g. 1961) filmų retrospektyva: „Belovai“, „Losevas“, „Trečiadienis, 1961.07.19“, „Aš jus mylėjau“, „Tiše!“, „Šventa“, „Tegyvuoja antipodai!“.

 

 

Foto iš mediatekos

Galerijoje „Vartai“ kolektyvinė paroda „Kūnas ir tamsa“
Slaptas migruojantis knygynas „Juodas šuo“
Adauktas Marcinkevičius „Optimistai ir skeptikai. 1954-1959 metų fotografijos“. Parodos atidarymas
Tarptautinis literatūros festivalis „Vilniaus lapai“
Maria Loboda. Švytinti švytinti švytinti sutinku savo pralaimėjimą

Loading

Naujausias žurnalo numeris:

 Žurnalas prekybos vietose pasirodo penktadienį.

Elektroninė versija – vėliau, artimiausią trečiadienį čia

   

 

 

 

Rėmėjai

 

 

 

 

{nomultithumb}

Komiksai

mt_ignore: 10 litų

mt_ignore: Dusburgiečio kronika

 

 

 

 

Menininkų portretai

{nomultithumb}

Draugai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Literatūra ir menas © 2016

Skaičiukai