Kultūra plius Nr. 3583

Rugsėjo 29 d. Vilniuje įteikta „Literatūros ir meno“ 70-mečio sukakties proga šiemet įsteigta „Šūdvabalio premija“, kuri atiteko vertėjui, rašytojui, visuomenės veikėjui Dariui Pocevičiui už knygą „100 istorinių Vilniaus reliktų“ („Kitos knygos“, 2016), alternatyvaus savišvietos tinklo Laisvasis universitetas (LUNI) įsteigimą ir puoselėjimą (www.luni.lt), kitokio Vilniaus ekskursus ir ekskursijas. Laureatui įteiktas diplomas, moliūgas ir simbolinis 101 euro piniginis prizas. Premija gali būti skiriama įvairiems žmonėms už nepatogų, drąsų ir nuoseklų buvimą, atkaklumą, kultūrinę veiklą, įvykį; ja taip pat gali būti apdovanoti įvairiausi reiškiniai, bendruomenės, iniciatyvos, objektai, vyksmai.

manipuliacija.lt nuotrauka

Rugsėjo 27 d. Rygoje paskelbti šiemetiniai Baltijos Asamb­lėjos premijų laureatai. Pagal nuostatus kasmet kiekvienai Baltijos šaliai tenka po vieną skirtingų sričių premiją. Tačiau šiemet lietuviams atiteko dvi. Literatūros premija skirta Sigitui Parulskiui už eseistikos knygą „Mano tikėjimo iltys: tekstai, atsiradę iš stebėjimo patirties ir vaizduotės“ (2013), romaną „Nutylėtų lelijų miestas“ (2015) ir poezijos rinktinę „Be teisės sugrįžti“ (2015). Meno premija paskirta Kristijonui Vildžiūnui už filmą „Senekos diena“, pastatytą bendradarbiaujant Estijos, Latvijos ir Lietuvos kinematografininkams. Filmą premijai pristatė estų delegacija. Moks­lo premija atiteko latvių biochemikei Maijai Dambrovai už meldoniumo farmakologinių efektų tyrimus.

Rugsėjį Vilniaus senamiestyje (Pilies g. 36–44) atidaryta Igorio Kalinausko meno galerija. Joje išskirtinis dėmesys teikiamas žmogaus subjektyviam pasauliui. „Ateityje pristatysime įvairių Lietuvos ir užsienio kūrėjų darbus, orientuodamiesi ne į akademinius pasiekimus, o į turtingo vidinio pasaulio raišką“, – teigia galerijos vadovė Virginija Kalinauskienė. Naujoji erdvė žiūrovus pasitinka I. Kalinausko tapybos paroda „Įvykių horizontas“, veiksiančia iki spalio 30 d.


Dvidešimt vienodais uniforminiais švarkais apsivilkusių visuomeninės organizacijos „Rusijos karininkai“ („Офицеры России“) aktyvistų pasiekė, kad būtų uždaryta brolių Lumière’ų galerijoje Maskvoje eksponuojama Jocko Stur­geso paroda „Jock Sturges. Gėdos nebuvimas“. Visame pasaulyje kontroversiškai vertinamo fotografo kūrinius anksčiau sulaistę šlapimu Kremliaus šalininkai teigė, jog paro­doje demonst­ruojama „vaikų pornografija“. Galerijos savininkas ir parodos kuratorė nepritarė tokiems kaltinimams, tačiau parodą nusprendė uždaryti sulaukę tokios reakcijos ir anoniminių grasinimų.

Jock Sturges. „Hanneke, Vierlingsbeek, The Netherlands“ (1995). Jocko Sturgeso nuosavybė

Pagrindinis pretendentas tapti šių metų Nobelio literatūros premijos laureatu – japonas Haruki Murakami, kurio tikimybę laimėti lažybų bendrovė „Ladbrokes“ vertina santykiu 5/1. Pagrindiniais jo konkurentais laikomi kenas Ngũgĩ wa Thiong’o (7/1) ir amerikietis Philipas Rothas (8/1). Pernai „Ladbrokes“ atspėjo, kad premiją laimės Svetlana Aleksijevič.


Didžiosios Britanijos lažybų bendrovė „Ladbrokes“ mano, jog daugiausiai šansų laimėti „Man Booker“ premiją turi kanadietė Madeleine Thien už „Do Not Say We Have Nothing“ („Nesakyk, kad mes nieko neturim“), o Airijos bend­rovės „Paddy Power“ favoritė –­ britė Deborah Levy už „Hot Milk“ („Karštas pienas“). Kukliau bendrovių vertinamos britų Davido Szalay’aus už „All That Man Is“ („Viskas, kas jis yra“) ir Graeme’o Macrae Burneto už „His Bloody Project“ („Jo kruvinas sumanymas“) bei amerikiečių Paulo Beatty už „The Sellout“ („Parsidavėlis“) ir Ottessos Moshfegh už „Eileen“ („Eilin“) galimybės.

 

 

Kultūra plius Nr. 3582

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas išleido straipsnių rinkinį „Kristijono Donelaičio reikšmės“ (sud. Mikas Vaicekauskas), kuriame pristatoma marga Do­nelaičio tyrimų prob­lematika. Pavyz­džiui, vertėjas Adriano Cerri analizuoja poemoje minimas 11 grybų rūšių, o rusų profesorius Vladimiras Gilmanovas „Metų“ pasaulėvaizdį sieja su fiziko Stepheno Hawkingo teleologija, pagal kurią „fundamentaliosios fizikinės konstantos yra paslaptingu būdu tikslingos“. Donelaičio „Metai“ – vienas dažniausiai verčiamų ir į daugiausia kalbų išverstas lietuvių literatūros tekstas.


Paskelbtos knygos, pretenduojančios į „Man Booker“ apdovanojimą (50 tūkst. svarų), skiriamą už geriausią naują romaną, išleistą Jungtinėje Karalystėje. Į trumpąjį sąrašą pateko: Graeme Macrae Burneto kriminalinis romanas „His Bloody Project“ („Jo kruvinas sumanymas“) apie žmogžudystę XIX a. ūkininkų bendruomenėje. Britė Deborah Levy antrąkart pateko į trumpąjį sąrašą – šįkart su romanu „Hot Milk“ („Karštas pienas“), kuriame nagrinėja moters įniršį, seksualumą ir kartais žalingą motinos ir dukters ryšį. Į sąrašą pateko du amerikiečiai: Ottessa Moshfegh su psichologiniu trileriu „Eileen“ ir Paulas Beatty su kandžia satyra „The Sellout“ („Parsidavėlis“) apie vyrą, mėginantį sugrąžinti vergiją ir segregaciją vietinėje mokykloje. Ir du rašytojai, gimę Kanadoje: Davidas Szlay su romanu „All That Man Is“ („Viskas, kas jis yra“) apie vyriškumą šiuolaikinėje Europoje ir Madeleine Thien „Do Not Say We Have Nothing“ („Nesakyk, kad mes nieko neturim“), kuriame motina ir dukra priima į savo namus iš Kinijos pabėgusią merginą. Premija bus įteikta spalio 25 d.

Paskelbtas XX „Nikės“ premijos (vienos prestižiškiausių Lenkijoje) finalininkų septynetas. Į jį pateko dvi reportažų knygos – Magdalenos Grzebałkowskos  „1945. Karas ir taika“ („1945. Wojna i pokój“) ir Ziemowito Szczereko „Tatuiruotė su trišakiu“ („Tatuaż z tryzubem“), du eilėraščių rinkiniai – Piotro Matywieckio „Kuriuo keliu visiems laikams“ („Którędy na zawsze“) ir Bronkos Nowickos „Pamaitinti akmenį“ („Nakarmić kamień“), Mareko Płazos apsakymų rinkinys „Skorunis“ („Skoruń“), Weronikos Murek romanas „Pietietiškų augalų kultivavimas Mičiurino metodu“ („Uprawa roślin południowych metodą Miczurina“) ir Renatos Lis esė rinkinys „Provanso lede. Buninas tremtyje“ („W lodach Prowansji. Bunin na wygnaniu“). 100 tūkst. zlotų (apie 23 tūkst. eurų) ir „Nikės“ statulėlės (skulpt. Gustawaa Zemła) laimėtojas bus paskelbtas spalio 2 dieną.

 Rugsėjo 17 d. prasidėjo ketvirtasis Kinijos moterų filmų festivalis. Jame tarp trijų dešimčių meninių ir dokumentinių filmų, sukurtų įvairiose šalyse, bus parodyti ir du lietuviški – A. Puipos „Miegančių drugelių tvirtovė“ ir A. Kavaitės „Sangailės vasara“. Festivalį rengia nevyriausybinė organizacija „Crossroads Centre“, skatinanti visuomenės diskusijas ne tik moterų teisių, bet ir AIDS, LGBT klausimais.

Tarptautinio San Sebastiano kino festivalio konkursinėje programoje „Nauji režisieriai“ įvyko estų, lietuvių ir latvių bendros gamybos filmo „Apsimetėliai“ („The Pretenders“) premjera. Tai debiutinis pilnametražis esto Vallo Toomlos vaidybinis filmas, kuris dėl apdovanojimo varžosi su dar 15 filmų iš viso pasaulio. Šios psichologinės dramos herojai Ana ir Juhanas, taisydami pašlijusius santykius, nusprendžia pasinaudoti draugų pasiūlymu – apsigyvena prabangiame jų vasarnamyje prie jūros. Siaučiant audrai jie suteikia prieglobstį nepažįstamai porai, tokiai panašiai į juodu. 2017 m. filmas bus rodomas „Kino pavasaryje“.

„Apsimetėliai“

Kultūra plius Nr. 3581

Rugsėjo 8 d. 2016-ųjų Juozo Tumo-Vaižganto premija skirta Juliui Sasnauskui už knygą „Kaip buvo pradžioje“ bei pastarųjų metų publicistinę veiklą, „prasmingai atskleidžiančią ėjimą prieš srovę ir kasdienių gražių esmių teigimą“. Premiją (289 Eur) 2002 m. įsteigė Lietuvos žurnalistų sąjunga, Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija ir Lietuvos rašytojų sąjunga. Ji skiriama lietuvių rašytojui arba žurnalistui už sėkmingą literatūros ir žurnalistikos (dokumentinės prozos arba literatūrinės publicistikos) dermę, vertinant dvejų metų kūrybą. Premija bus įteikta Malaišiuose (Anykščių r.) minint Juozo Tumo-Vaižganto gimtadienį.


Rugpjūčio 24–29 d. Strugoje, Makedonijoje, vyko 55-asis Tarptautinis poezijos festivalis „Strugos poe­zijos vakarai“. Tai didžiausias Balkanų šalyse ir vienas seniausių poezijos festivalių Europoje. (Beje, Lietuvoje vykstantis „Poezijos pavasaris“ yra seniausiųjų trejetuke.) Festivalyje dalyvavo apie 30 poetų iš užsienio: Indijos, Kanados, Brazilijos, Belgijos, Maroko ir kt. Lietuvai atstovavo poetai Tomas Venclova ir Gytis Norvilas (išleisti abiejų autorių dvikalbiai poezijos rinkiniai). Kasmet skelbiamas „Auksinio vainiko“ laureatas. Šiemet laureate tapo Kanados poetė, prozininkė, visuomenės veikėja Margaret Atwood. Apdovanojimas „Strugos tiltas“ už poetinį debiutą atiteko poetei iš Belgijos Runai Svetlikovai. Šio festivalio laureatais yra tapę daug pasaulinio garso poetų: Allenas Ginsbergas, Josifas Brodskis, Seamusas Heaney, Tomas Tranströmeris ir daugelis kitų. Daugiau informacijos www.svp.org.mk.

Walto Disney’aus animacinis filmas „Fiurerio veidas“ („Der Fuehrer’s Face“) Rusijoje išbrauktas iš Federalinio ekstremistinės medžiagos sąrašo (minjust.ru/ru/extremist-materials). Dėl 1943 m. „Oskaru“ apdovanoto trumpametražio animacinio filmo platinimo socialiniuose tinkluose vienas Rusijos pilietis „už neapykantos ir priešiškumo kurstymą“ 2010 m. buvo nuteistas pusei metų lygtinai, o 2015 m. kiti du – piniginėmis baudomis. Šiemet Kamčiatkos srities teismas, išnagrinėjęs apeliaciją, pripažino, kad jame nėra nacistinės propagandos ir kad jis, atvirkščiai, fašizmą vaizduoja karikatūriškai.

Kultūra plius Nr. 3580

Per 72-ąjį latvių poeto Janio Baltvilko (1944 07 24–2003 10 04) gimtadienį buvo paskelbti šiemetiniai jo premijos laureatai. Vaikų literatūros nominacijoje premijuotas Karlis Vėrdinis už poezijos knygą „Tėtis“. Tarptautinė Baltijos jūros regiono J. Baltvilko premija už vaikų literatūrą skirta suomių poe­tei Heli Laaksonenai ir vertėjui Guntarui Guodiniui, išvertusiam knygą į lybių dialektą („Piec ait kalns“). Premija teikiama nuo 2004 m., o nuo 2008 m. skiriama ir tarptautinė premija vienam Baltijos jūros regiono rašytojui bei jo kūrybos vertėjui.


Latvijos nacionalinė biblioteka paskelbė nedžiugią knygų leidybos statistiką: 2015 m. beveik 20 proc. sumenko vidutinis grožinės literatūros knygų tiražas – iki 900 egzempliorių. Tai žemiausias rodiklis per visus šalies nepriklausomybės metus. Palyginus su 2014 m., grožinės literatūros knygų skaičius padidėjo nuo 384 iki 417 pavadinimų. Bestseleriais tapo leidyklos „Dienas Grāmata“ serijoje „Mes. Latvija XX amžius“ išleisti N. Ikstenos, M. Bėrzinio, I. Gailės romanai. Pasak leidyklos „Mansards“ vyriausiojo redaktoriaus J. Uogos, tokią prastą statistiką veikia skaitmeninės spauda, suteikianti galimybę išleisti knygą kelių dešimčių egzempliorių tiražu. Palyginimui Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Bibliografijos ir knygotyros centro skelbiama 2014 m. statistika: išleista 1340 grožinės literatūros knygų, arba 58-iomis mažiau negu 2013 m. Lietuvių autorių grožinės literatūros kūrinių tiražas net 700 egz. mažesnis nei užsienio šalių kūrinių vertimų (1,9 tūkst. egz.).

Atėnų-Laimstouno viešoji biblioteka (JAV, Alabamos valst.) įspėjo savo lankytojus apie numatomas griežtinti knygų skolinimosi taisykles. Vėluojantiems grąžinti knygas gresia 100 dolerių baudos ar kalėjimas iki 30 parų. Taip bandoma atgauti 200 tūkst. dolerių vertės vėluojamas grąžinti knygas, o didelės sumos susikaupia, nes leidžiama pasiskolinti iki 25 knygų. Biblioteka suteiks iki 10 dienų grąžinimo terminą, vėliau bus išsiųstas raštiškas įspėjimas apie skolą. Vaikams šios sankcijos nebus taikomos.

Maskvos galerijoje „Šabolovkos gatvėje“ („На Шаболовке“) iki spa­lio 16 d. veiks paroda „Bulgakovas vs. Majakovskis“. Pagrindiniu parodos motyvu tapo biliardo partija, nes rašytojai ne kartą buvo susitikę prie šio žaidimo stalo. Valstybiniai muziejai pateikė viešai retai rodomus eksponatus: biliardo lazdą, kuria žaidė V. Majakovskis, M. Bulgakovo plunksnakotį ir tamsius akinius, raštelius iš kūrybos vakarų, taip pat skamba seni garso įrašai, margų jųdviejų gyvenimų istorijos.

Antverpeno universiteto (Belgija) mokslininkai įminė Edvardo Muncho „Šauksmo“ mįslę. Norvegijos nacionaliniame muziejuje saugomoje 1893 m. nutapytoje versijoje netoli klykiančio subjekto peties yra balta dėmė. Laikytasi teorijos, kad tai paukščių išmatos, nes Munchas mėgęs tapyti lauke ir palikti paveikslus gamtos jėgoms. Rentgeno difrakcija buvo ištirta paveikslo medžiagų sudėtis ir nustatyta, jog balta dėmė – tai užtiškęs žvakės vaškas. Niujorko modernaus meno muziejui viena iš versijų parduota už beveik 120 mln. dolerių.

 Edvardas Munkas. Autoportretas su skeleto ranka, 1895

Kultūra plius Nr. 3577

Britams mėgstamiausias vaikiškų knygų personažas yra Mikė Pūkuotukas. Tai atkleidė 1200 asmenų apklausa. Mikė Pūkuotukas įveikė antroje vietoje likusį Harį Poterį. Į dešimtu­ką taip pat pateko Džordžas („Šaunusis penketukas“), Bilbas Beginsas („Žiedų valdovas“), Matilda, Liusė („Narnijos kronikos“), „Katinas su skrybėle“, „Šuniukas Taškius“, Šarlotė („Šarlotės voratinklis“) ir Treisė Byker.

Liepos 14 d. Budapešte mirė vienas žinomiausių šiuolaikinių veng­rų rašytojų, postmodernizmo literatūros kūrėjų Péteris Esterházy. Rašytojui buvo suėję 66 metai. Išgarsėjo romanais „Gamybinis romanas“, „Dangaus harmonija“, „Trumpoji vengrų pornografija“, „Hrabalo knyga“, rašė ir apsakymus (rinkiniai „Nepiratauk popiežiaus vandenyse“, „Gulbės iškamša“). P. Esterházy išleido 28 knygas. Jo kūriniai išversti daugiau kaip į 20 kalbų.

Esterházy Péter, youtube.com/watch?v=i17KHz8AJog

Šių metų literatūrinės premijos „Brücke Berlin“ laureatais tapo lenkų rašytojas Szczepanas Twardochas ir vokiečių vertėjas Olafas Kühlis už romaną „Drachas“. Premija nuo 2002-ųjų kas dvejus metus skiriama Rytų ir Vidurio Europos rašytojams ir jų knygų vertėjams (abu pasidalija 20 tūkst. eurų). Jos globėju iki šiol buvo Péteris Esterházy.


 „Sotheby’s“ pirmą kartą viešai pristatys įspūdingą privačią Davido Bowie meno kolekciją, kurioje gausu XX a. britų tapybos. Tai Damieno Hirsto, Franko Auerbacho, Stanley Spencerio, Pat­ricko Caulfieldo, Peterio Lanyono ir Grahamo Sutherlando darbai, Haroldo Gilmano priemiesčių tapyba, išėjusių iš mados Leono Kossoffo ir Davido Bombergo kūriniai. Kolekcijoje taip pat sukaupta per 100 baldų. Lapkritį kolekcija bus parduota aukcione; skaičiuojama, kad už darbus turėtų būti surinkta per 10 mln. svarų.

 

Peter Lanyon. „Liudytojas“ (1961)

Australijoje paskelbti šiųmečiai Archibaldo, Wynne’o ir Sulmano tapybos prizų laimėtojai. Archibaldo apdovanojimas ir 100 tūkst. dolerių atiteko Louise Hearman už Barry Humph­rieso portretą „Barry“. Svarbiausias Australijos portretistų apdovanojimas teikiamas už įžymaus meno, literatūros, mokslo ar politikos atstovo portretą. Dailininkė aplenkė 50 dalyvių; pirmą kartą per 95-erius apdovanojimo metus buvo sulaukta po lygiai abiejų lyčių dalyvių. Sulmano apdovanojimas ir 40 tūkst. dolerių už subjektinę, žanro tapybą ar freską atiteko Esther Stewart už darbą „Lygumos svajojimas“ („Flatland dreaming“). Wynne’o prizas ir 50 tūkst. dolerių už kraštovaizdžio tapybą atiteko Keno šeimos kolektyvui, t. y. 5 seserims, gyvenančioms Amatos aborigenų bend­ruomenėje Pietų Australijoje.

 Louise Hearman. „Barry“

Kultūra plius Nr. 3576

XX a. rašytojo Liudo Dovydėno premija už geriausią naują lietuvišką romaną šiemet skirta prozininkei Birutei Jonuškaitei už romaną „Maranta“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla). Į premiją (5000 Eur) taip pat pretendavo Saulius Šaltenis už romaną „Žydų karalaitės dienoraštis“ ir Vy­tautas Kutkevi­čius už romaną „Vynas, išgertas su Eliza“. Premijos, teikiamos nuo 2008-ųjų, mecenatas JAV gyvenantis rašytojo sūnus fotomenininkas Jonas Dovydėnas.


17-ajame elektroninio meno festivalyje FILE San Paule (Brazilija) bus rodomas lietuvių menininko Das Vegas projektas. Videodarbas STRATA akcentuoja garso ir vaizdo sąsajas, perteikia jų sintezės subtilumus. Jis bus eksponuojamas pagrindinėje festivalio parodoje bei ant festivalio rūmų „Fiesp Cultural Centre“ fasado, kurį sudaro ekranas iš begalės spalvotų diodų. Filmas yra audiovizualinio projekto S T R A T I C dalis.

 

Das Vegas. STRATIC

Kinų milijardierius Liu Itsijanas už rekordinę sumą (6 mln. svarų) įsigijo monumentalią 1970 m. Kembridže gimusios dailininkės Jenny Saville, vadinamos Francio Bacono pasekėja, drobę „Postūmis“ („Shift“), kuris buvo eksponuojamas 1997 m. Londone karališkosios menų akademijos parodoje „Sensacijos“, kategorijoje „Jaunieji Britanijos menininkai“. Greičiausiai paveikslas bus parodytas Šanchajuje, parodoje „Ji“ kartu su kitų moterų menininkių kūriniais. Kalbama, kad „Brexitas“ teigiamai paveiks britų meno rinką – krentant svaro kursui, investuotojai jau svarsto, kaip sėkmingai investuoti pinigus.

Panemunės pilis – vienintelė mūrinė pilis Lietuvoje, kurioje galima pernakvoti. Daugiau nei 400 metų pilyje dešiniajame Nemuno krante antrus metus veikia viešbutis ir restoranas. Verslininkai kartu su čia veikiančio muziejaus darbuotojais siekia atgaivinti šią turizmui patrauklią vietą. Paskutiniai šeimininkai Gelgaudai, kurių pilyje gyveno net kelios kartos, paliko daug unikalių detalių: karcerį bokšto apačioje, XVII–XVIII a. freskas re­prezentaciniuose kambariuose, net 7 tualetus šeimos kambariuose. Nuo XX a. 8 deš. pilis priklauso Vilniaus dailės akademijai, čia dažnai galima išvysti studentų ar dėstytojų kūrinių ekspozicijas.

Šveicarijoje sukurta išmaniųjų telefonų programėlė „Wydr“, skirta meno kūriniams pirkti. „Wydr“ paremta tuo pačiu „taip / ne“ principu kaip ir pasimatymų programėlė „Tinder“: pamačius patinkantį kūrinį, braukiama į dešinę, nepatikusį – į kairę. Prie meno kūrinio rodomas jo populiarumo reitingas (nuo vienos iki penkių širdelių). Kol kas vidutinė išleista suma siekia 430 dolerių, savo kūrinius pasiūlė 400 menininkų. Kūrinio siuntimo išlaidas padengia „Wydr“, pasiimantys 30 proc. nuo pardavimo kainos. Programėlės šūkis skelbia: „Meno galerijos skirtos 1 procentui, „Wydr“ –­ 99 procentams.“

Paskelbti šiųmečiai Pasaulinės fantastikos apdovanojimų (World Fantasy Awards), teikiamų nuo 1975-ųjų, finalininkai. Jau žinomi premijos už viso gyvenimo nuopelnus (anksčiau ją yra gavę Jorge Luisas Borgesas, Italo Calvino, Stephenas Kingas, Terry Pratchettas, George’as R. R. Martinas ir kiti) laureatai: kritikas, leidėjas ir redaktorius Davidas G. Hart­wellas (1941–2016, JAV) ir rašytojas Andrzejus Sapkowskis (Lenkija). Visi laureatai bus paskelbti spalio pabaigoje.

 

Kultūra plius Nr. 3575

Maria Lassnig. „Galva“, drobė, aliejus, 1956.   © Maria Lassnig Foundation

Liverpulyje dvi parodos – aust­rės Marios Lassnig (1919–2014) ir brito Franciso Bacono (1909–1992) – vienu metu atidarytos neatsitiktinai. Jas sieja bendras domėjimasis žmogaus kūno deformacija, sužadinančia žiūrovams diskomfortą ir baimę. M. Lassnig, kuriai Venecijos bienalėje 2013 m. įteiktas „Auksinis liūtas“, parodoje eksponuojama 40 drobių. F. Bacono –­ 30 darbų, kuriuose akcentuojamas depresyvus interjeras, izoliuojantis pavaizduotą figūrą nuo išorinio pasaulio. „Interjerinę“ parodos temą padiktavo 1981 m. išleista Gilles’io Deleuzeʼo monografija apie F. Baconą. Joje prancūzų filosofas aprašė ypatingą Bacono sugebėjimą tapyboje pasiekti izoliuotumo ir vienatvės pojūtį.


 Šiemet svarbiausia Vokietijos literatūrinė Georgo Biuchnerio premija (Georg-Büchner-Preis) skir­ta 1965 m. gimusiam prozininkui, eseistui, poetui, libretų autoriui Marceliui Beyeriui. Premija ir 50 000 Eur piniginis prizas bus įteiktas lapkritį Darmštate. M. Beyeris „geba kurti ir epui būdingą panoramą, ir poe­tinį mikrokosmosą“, – tvirtinama Vokiečių kalbos ir literatūros akademijos pranešime. Premijos laureatais yra buvę daug žymių rašytojų: Friedrichas Dürrenmattas, Heinrichas Böllis, Erichas Kästneris, Günteris Grassas, Elfriede Jelinek, Wilhelmas Genazino, Brigitte Kronauer, Martinas Mosebachas, Josefas Winkleris, Walteris Kappacheris, Reinhardas Jirglis. 2005 m. Bayeris, kaip poetas, dalyvavo ir poezijos festivalyje „Poetinis Druskininkų ruduo“.

Marcel Beyer

Glaistas

Alsuoju spiritu, chloru alsuoju, kambary
alsuoju sienų ir grindų trūnėsiais,
alsuoju malkomis, nors krosnies čia nėra,

tik greitai dar pašluosiu. Armonikai
aš antrinu, aš liaudies dainoje
esu kažkur įstrigęs, aš alsuoju

užraugtos odos rūgštimi ir kempe,
girdžiu, kažkas drauge alsuoja.
Aš pro langą
laukan alsuoju, paskubom, nešvilpiniuoju,

bet strazdas jau seniai mane pamatęs.
Tuoj
pravers jis snapą, savo ritornelėn
įsiurbs mane, ir kas tada šiaudais,

putoplastu ir tautine palaidine alsuos,
kas benzinu alsuos.

 

Iš vokiečių kalbos vertė Antanas Gailius

Georg Büchner 1879 m.

Kultūra plius Nr. 3574

Liepos 7 d. Kentukyje (JAV), teminiame Biblijos parke, atidaroma Nojaus arka. Kainavusi apie 100 mln. dolerių, ji atitinka biblinius matmenis (ilgis –­ apie 150 m). Parke taip pat bus įrengtas zoologijos sodas. Laivo statybos kritikuotos dėl to, kad darbui buvo samdomi tik krikščionys, pasirašę „Tikėjimo išpažinimą“, kuriuo nepritariama homoseksualų santuokoms ir ikisantuokiniam seksui. Laivo sumanytojas siekia kuo daugiau žmonių atversti į kreacionizmą –­ tikėjimą pažodine Pradžios knygos interpretacija.

Nojaus arka

58 Europos parlamento nariai išsiuntė atvirą laišką Europos Komisijai prašydami atsižvelgti į „finansinės atskaitomybės autoriams problemas, kylančias dėl neaiškaus internetinių platformų teikiamų paslaugų statuso“. Pasak jų, interneto gigantai „Google“, „Apple“ ir kt. nepakankamai sąžiningai dalijasi su autoriais uždarbiu ir pasiima didžiausią jo dalį. Siekiama, kad įstatymuose būtų aiškiau apibrėžiama interneto platformų, kuriose dalijamasi turiniu be autorinių teisių turėtojų sutikimo, atsakomybė. Laiško nepasirašė nė vienas iš mūsų šalies europarlamentarų.

Google 1998 m.

Getty centras (Los Andželas) portale portal.getty.edu paskelbė dau­giau nei 100 tūkst. meno istorijos, architektūros knygų ir žurnalų. Prieiga nemokama. Taip internetinė svetainė pažymėjo savo ketverių metų sukaktį. Sudarant archyvą dalyvavo daugiau nei 20 institucijų, tarp kurių –­ S. Guggenheimo muziejus Niujorke, Čikagos meno institutas, Hercogo Augusto biblioteka Vokietijoje etc. Paskutinės įdomiausios naujienos: Édouard’o Manet iliustracijos Edgaro Allano Poe eilėraščiui „Varnas“ ir Vasilijui Kandinskiui skirta kolekcija (archive.org/details/inmemoryofwassil00reba).

 

Kultūra plius Nr. 3573

Paskelbti šeštojo kasmetinio kon­kurso „Jaunojo dizainerio prizas“ nugalėtojai. Šiemet pateikti 57 darbai: 14 –­ produkto, 21 – mados ir 22 –­ komunikacijos dizaino kategorijose. 40 darbų pateikė Vilniaus dailės akademijos, 17 – Vilniaus dizaino kolegijos, 2 – Vilniaus kolegijos studentai. Produkto dizaino kategorijoje pagrindinį prizą pelnė Lukas Avėnas už triratį motociklą AKO. Komunikacijos dizaino kategorijoje – Gintarė Ribikauskaitė, sukūrusi spekuliatyvaus dizaino projektą „Nuodų pakuotės BECAUSE_OF“. Mados dizaino kategorijoje – Morta Nakaitė už eksperimentinę kolekciją apie nebylią, švarią, jautrią būseną. Konkurso nominantų darbai iki liepos 23 d. eksponuojami „Titanike“. Daugiau informacijos pilotas.lt/index.php/lt/dizainas/item/4602-i%C5%A1rinkti-geriausi-jaunieji-dizaineriai/jaunojo-dizainerio-prizas-2016.

Gintarė Ribikauskaitė. „Nuodų pakuotės BECAUSE_OF“

Lietuvių kilmės Kanados dizaineris 19-metis Vėjas Kruszewskis „Louis Vuitton Moët Hennessy“ apdovanojimuose Paryžiuje įver­tintas specialiuoju prizu (150 tūkst. eurų stipendija). Paryžiuje vykusio konkurso komisijos nariai Karlas Lagerfeldas, Marcas Jacobsas gyrė brandų lietuvio stilių ir nepriklausomą dvasią. Kru­szewskio darbai išsiskiria avangardiniais kirpimais, gatvės stiliumi ir belyte estetika. Pagrindinis prizas atiteko britei Grace Wales Bonner. LVMH pre­mija nuo 2013 m. teikiama jauniems mados kūrėjams. Dau­giau dizainerio darbų vejaskruszewski.com.

Vėjo Kruszewskio sukurti drabužiai

Paskelbti Stepheno Hawkingo medalio, teikiamo už mokslo populiarinimą, laimėtojai. Fizikas Jimas Al-Khalili įvertintas už visuomenės edukaciją tokiuose dokumentiniuose filmuose kaip „Kvantinės fizikos paslaptys“ („The Secrets of Quantum Physics“). Kompozitorius Hansas Zimmeris apdovanotas meno kategorijoje už garso takelį filmui „Tarp žvaigždžių“ („Interstellar“), kurį Hawkingas įvertino kaip moksliškai tikslų. Kino apdovanojimas skirtas dokumentikai „Dalelių karštinė“ („Particle Fever“) apie Higgso bozono paieškas ir dalelių greitintuvo kūrimą.

Kadras iš filmo „Dalelių karštinė“

Grupės „Radiohead“ gerbėjus Stambule užpuolė maždaug 20 vyrų būrys. Įrašų parduotuvėje „Velvet Indieground“ vyko naujausio grupės albumo „A Moon Shaped Pool“ perklausa. Manoma, kad musulmonai buvo nepatenkinti dėl muzikos ir alkoholio šventą Ramadano mėnesį. Incidentas įvyko įtemptu laiku. Dėl ult­ra­nacionalistų pasipriešinimo Stambulo valdžia uždraudė LGBT paradą, turėjusį vykti birželį.

Kultūra plius Nr. 3572

Giedrės Žickytės kartu su Maite Alberdi iš Čilės sukurtas trumpametražis filmas „Čia aš tik svečias“ („I’m not from here“) tapo ketvirtuoju lietuvių kūrėjų darbu patekusiu tarp Europos kino apdovanojimų nominantų. 1993 m. šį apdovanojimą laimėjo A. Stonio filmas „Neregių žemė“, nominuoti buvo Š. Barto „Trys dienos“ (1992) ir A. Matelio „Prieš parskrendant į Žemę“ (2005). Lietuvoje filmą numatoma pristatyti rudenį.

„Čia aš tik svečias“

Birželio 22 d. Rašytojų klube įteikta vienuoliktoji literatūrinė Antano Vaičiulaičio premija už geriausią novelę, 2014–2016 m. paskelbtą Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštyje „Metai“. Alvydas Šlepikas apdovanotas už novelę „Violončelė“. Dalyvavo rašytojai A. Šlepikas, P. Urbonaitė, premijos mecenatės, rašytojo A. Vaičiulaičio dukterys, literatūrologas V. Martinkus, vertinimo komisijos nariai (D. Kalinauskaitė, Ž. Kolevinskienė, D. Mušinskas, J. Sprindytė, R. Šerelytė, A. Šimkus). Pirmą kartą įteikta ir Jaunojo novelisto premija - Paulai Urbonaitei už novelę „Kaimynas“.


Paskelbtas trumpasis architektų komandų, pretenduojančių Rygoje statyti Latvijos šiuolaikinio meno muziejų, sąrašas. Į pastatą numatoma investuoti 30 mln. eurų, jis turėtų būti užbaigtas 2021 m. ir tapti „labiausiai lankomu muziejumi Baltijos šalyse“. Rygos šiaurėje kuriamame Naujosios Hanzos mieste, 24,5 ha sklype, taip pat planuojama įrengti biurus, butus, viešbutį, darželį ir parką. Visose septyniose komandose yra bent po vieną latvių architektų studiją. Daugiausia lėšų statyboms skirs Boriso ir Inaros Teterevų fondas ir ABLV labdaros fondas. Projektai: www.dezeen.com/2016/06/06/latvian-museum-of-contemporary-art-riga-adjaye-henning-larsen-caruso-st-john-sauerbruch-hutton/.

Lahdelma & Mahlamäki Architects (Suomija) projektas

wHY (JAV) projektas

Foto iš mediatekos

S. Parulskio vakaras Tolerancijos centreSigitas Parulskis. Benedikto Januševičiaus nuotrauka
Laisvydė Šalčiūtė (MELO)DRAMOS. (MELo)NCHOLIJA. MELIUZINA
Grafika ir piešiniai iš Povilo Ričardo Vaitiekūno kolekcijos
Vytauto Suslavičiaus fotoreportažas iš 27–ojo tarptautinio džiazo festivalio „Vilnius Jazz"
Gyčio Norvilo knygos "grimzdimas" pristatymas

Loading

Naujausias žurnalo numeris:

 Žurnalas prekybos vietose pasirodo penktadienį.

Elektroninė versija – vėliau, artimiausią trečiadienį čia

   

 

 

 

Rėmėjai

 

 

 

 

{nomultithumb}

Komiksai

mt_ignore: 10 litų

mt_ignore: Dusburgiečio kronika

 

 

 

 

Menininkų portretai

{nomultithumb}

Draugai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Literatūra ir menas © 2016

Skaičiukai