Kronika Nr. 3560

2016_m._Leipcigo_knygos_premija.jpg

Pagrindinė 2016 m. Leipcigo knygos premija („Leipziger Buchpreis“, 15 tūkst. eurų), Leipcigo knygų mugėje įteikta Guntramui Vesperiui už knygą „Frohburgas“ („Froh­burg“). Knygoje nagrinėjamos vis dar skaudžios Rytų ir Vakarų Vokietijų problemos. Eseistikos kategorijoje premija atiteko Jürgenui Goldsteinui už knygą „Georgas Forsteris. Tarp laisvės ir gamtos“ („Georg Forster. Zwi­schen Freiheit und Naturgewalt“). Už geriausią vertimą apdovanota Brigitte Döbert, iš serbų kalbos išvertusi Boros Ćosićiaus knygą „Globėjai“ („Die Tutoren“) –­ romanas lyginamas su J. Joyce’o „Ulisu“. Leipcigo knygos premija teikiama kasmet nuo 1994 m. ir yra viena reikšmingiausių Vokietijos literatūrinių premijų. 2017 m. Lietuva Leipcigo knygų mugėje dalyvaus ypatingos viešnios teisėmis. Tikimasi, kad bus pristatyta bent 15 į vokiečių kalbą išverstų ir išleistų lietuviškų knygų.

M. Jacksonas ir Bubbles, Jeffo Koonso darbas, 1988
M. Jacksonas ir Bubbles, Jeffo Koonso darbas, 1988

b_128_200_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2016_kreve.jpg

Kuriamas animacinis filmas „Bubbles“ apie Michaelo Jacksono beždžionėlę. Ši istorija buvo išrinkta iš „juodojo sąrašo“ – geriausių scenarijų, kurie buvo atmesti Holivude. Filmo kūrėjas Danas Harmondas išgarsėjo komišku serialu „Community“. Juostoje bus pasakojama apie beždžionėlę, kurią įsigyja skandalinga popžvaigždė. Savo paties istoriją įgarsins tikrasis Bubbles. Jis su M. Jacksonu gyveno apie 20 metų ir prisidėjo prie jo ekscentriško įvaizdžio. Nuo 2003 m. beždžionėlė gyvena prieglaudoje Floridoje.


Baku leidykla „Parlaq imzalar“ azerbaidžaniečių kalba išleido literatūros klasiko Vinco Krėvės-Mickevičiaus knygą „Azerstano šalis“ (sudarytojas ir vertėjas Mahiras Gamzajevas). Leidinį sudaro rašytojo „Rytų pasakų“ kūriniai: „Azerstano šalis“, „Moteris“, „Indas, kuriame karalius laikė geriausią savo vyną“ ir „Priešingos jėgos“. Meninius tekstus papildo V. Krėvės politinė apybraiža „Bolševikai“. Knygoje taip pat išspausdinti V. Krėvės bičiulio ir kolegos Baku realinėje mokykloje, azerbaidžaniečių literatūros klasiko Abdulos Šaigo (1881–1959) prisiminimai „Mano kolega lietuvis“, nukeliantys į 1909–1920 m. laikotarpį, kai V. Krėvė dirbo ir gyveno Baku.


b_200_307_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2016_Too_naked_for_nazis.jpg

Alano Staffordo knygai „Too Naked for the Nazis“ („Per nuogas naciams“) britų skaitytojai skyrė 38-ąjį „Dia­gram“ apdovanojimą už keisčiausią pavadinimą. Knygoje pasakojama apie ekscentrišką artistų trio, nacistiniame Berlyne pagarsėjusį „smėlio šokiu“ su egiptiečių kostiumais. Į apdovanojimą taip pat pretendavo tokie pavadinimai: „Behind the Binoculars: Interviews with Acclaimed Birdwatchers“ („Anapus žiūronų: pokalbiai su pripažintais paukščių stebėtojais“), „Paper Folding with Children“ („Popieriaus lankstymas su vaikais“), „Reading from Behind: A Cultural History of the Anus“ („Skaitymas atbulai: kultūrinė išangės istorija“), „Reading the Liver: Papyrological Texts on Ancient Greek Extispicy“ („Skaityti kepenis: papirusai apie senovės graikų būrimus iš gyvulių vidurių“), „Soviet Bus Stops“ („Sovietinės autobusų stotelės“), „Transvestite Vampire Biker Nuns from Outer Space: A Consideration of Cult Film“ („Transvestitės vampyrės baikerės vienuolės iš kosmoso: kultinio filmo aptarimas“).

 

Kronika Nr. 3559

Paskelbti 2016-ųjų „Man Booker“ tarptautinės literatūrinės premijos nominantai. Premija skiriama už geriausią prozos knygą, išverstą į ang­lų kalbą. Ilgasis sąrašas: J. E. Agualusos (Angola) „A General Theory of Oblivion“ –­ apie moterį, 30 metų užsidariusią savo bute, E. Ferrante’s (Italija) „The Story of the Lost Child“ –­­ pseudonimu pasirašančios autorės „Neapolietiškųjų romanų“ ketvirtoji dalis, Han Kang (Pietų Korėja) „The Vegetarian“ –­­ kafkiška moters išsilaisvinimo istorija, M. de Kerangalio (Prancūzija) „Mend the Living“ –­­­ apie širdies donorystę, E. Kur­niawano (Indonezija) „Man Tiger“ –­ magiškasis realizmas, Yan Lianke (Kinija) „The Four Books“ – dėl politinio turinio atmesta dvidešimties leidėjų ir uždrausta Kinijoje, F. M. Mujilos (Kongas/Aust­rija) „Tram 83“ –­ dekadentiškas debiutas, R. Nassaro (Brazilija) „A Cup of Rage“ – erotinė 47 puslapių istorija, M. NDiaye (Prancūzija) „Ladivine“ –­­ apie traumą, persekiojančią trijų kartų moteris, A. Ollikaineno (Suo­mija) „White Hunger“ – apie XIX a. badą Suomijoje, R. Seethalerio (Austrija) „A Whole Life“ – apie vienatvę Alpėse, Nobelio premijos laureatų K. Ōe (Japonija) „Death by Water“ ir O. Pamuko (Turkija) „A Strangeness in My Mind“. Laureatas bus paskelbtas gegužės 16-ąją. Pernai premija skirta vengrui László Krasznahorkai.

facebook.com/ManBookerPrize
facebook.com/ManBookerPrize

 Kovo 14 d. švenčiant Užgavėnes grupė Krasnodaro (Rusija) aktyvisčių, protestuodamos prieš „ištvirkusį Vakarų pasaulį“ lauže degino ne Morę, o amerikiečių rašytojo Henry Millerio knygas, kurios neva yra ištvirkusios Vakarų visuomenės veidrodis. „Geriau jau atominė žiema nei „Juodasis pavasaris“!“ –­ teigė aktyvistės. „Juodasis pavasaris“ –­ tai vienas iš H. Millerio romanų. Akcijos dalyvės tvirtina, jog knygas paėmė iš Krasnodaro bibliotekų fondų. Kadangi jų ten rado mažai, tai esą liudija apie moralinę miesto visuomenės sveikatą ir sąmoningumą. Beje, sausio mėnesį paaiškėjo, jog Vorkutos kalnų ekonomikos koledže buvo sudeginta nemažai pagal projektą „Humanitarinio išsilavinimo atnaujinimas Rusijoje“ išleistos mokomosios literatūros. Projektą rėmė Soroso fondo įkurtas institutas „Atvira visuomenė“.

https://twitter.com/yugopolis/status/709271037935013888
https://twitter.com/yugopolis/status/709271037935013888

Paskelbti 2016-ųjų Vidurio Europos literatūros premijos „Angelus“ nominantai. Tarp 70 pretendentų į 150 tūkst. zlotų (apie 35 tūkst. eurų) apdovanojimą – K. Sabaliauskaitės „Silva Rerum“ (vertė I. Korybut-Daszkiewicz) ir A. Šlepiko „Mano vardas – Marytė“ (vertė P. Ciucka). 2006 m. įsteigta kasmetinė „Angelus“ premija skiriama už geriausią lenkų kalba išleistą prozos knygą. Premiją anksčiau yra gavę: 2006 – J. Andruchovyčius (Ukraina), 2007 – M. Pollackas (Austrija), 2008 – P. Esterhazy (Vengrija), 2009 – J. Skvorecky (Čekija), 2010 – G. Spiro (Vengrija) 2011 – S. Aleksijevič (Baltarusija), 2012 – M. Jergovićius (Bosnija ir Hercegovina), 2013 – O. Zabužko (Ukraina), 2014 – P. Rankovas (Slovakija), 2015 – S. Žadanas (Ukraina). Pagrindinio ir skaitytojų prizų nugalėtojai bus paskelbti spalio 15 dieną.

sabaliauskaitePLslepikas.jpg

Lietuvos kultūros institutas pradeda tradicinį pavasario tarptautinių literatūros renginių maratoną. Pekine prasidėjo Lietuvos literatūros pristatymo Šiaurės Kinijoje projektas. 10-ajame literatūros festivalyje „Book­worm“, vyksiančiame trijuose Kinijos miestuose, Lietuvai atstovaus U. Radzevičiūtė ir M. Nastaravičius. Rugpjūtį Pekino vaikų knygų mugėje bus pristatytos K. Kasparavičiaus ir V. V. Landsbergio knygos kinų kalba. Kovo 17–20 d. Leipcigo knygų mugėje veiks nacionalinis stendas, bus pristatyti G. Kanovičiaus „Miestelio romanso“, A. Šlepiko „Mano vardas –­ Marytė“, Kauno architektūros gido vertimai į vokiečių kalbą. I. Valantinaitė ir B. Januševičius kartu su latvių kolegomis dalyvaus Baltijos poe­zijos skaitymuose. Apie sovietų refleksijas literatūroje diskutuos N. Putinaitė, R. Kmita ir J. Ludavičienė. Balandį lietuvių literatūra bus pristatyta Bolonijoje, Londone ir Kijeve.

Leipcigo nygų mugė. Nuotrauka iš LKI archyvo
Leipcigo nygų mugė. Nuotrauka iš LKI archyvo

Lapkritį „Tate Modern“ galerijoje bus pristatyta viena didžiausių pasaulyje privati sero Eltono Johno nuotraukų kolekcija. Nuotraukas muzikantas pradėjo rinkti 1991 m., prieš kelerius metus E. Johnas su vyru Davidu Furnishu prie savo namų pastatė meno galeriją. Eksponatų skaičius jau perkopė 2500. Parodai atrinkta 150 modernistų, tokių kaip Man Ray, darbų bei Matisse’o, Piccaso, Georgios O’Keeffe ir kt. portretų, datuojamų 1917–1950 m.

André Kertész. „Plaukikas po vandeniu“ (1917)
André Kertész. „Plaukikas po vandeniu“ (1917)

Kronika Nr. 3557

Europos filmų akademija prisijungė prie protestų prieš lenkų televiziją TVP, vasario 25-ąją rodžiusią Paweło Pawlikowskio režisuotą juostą „Ida“ (2013). Protestų banga kilo dėl 12 minučių trukmės filmo įvado, kuriame teigiama, esą filmas netikslus ir „Oskarą“ laimėjo tik todėl, kad pateikiamas iš prožydiško žiūros taško. Kiek anksčiau Lenkų režisierių gildija atvirame laiške apkaltino TVP „stačiokiškomis manipuliacijomis“ ir „melagingu „Idos“ turinio pristatymu“.

„Ida“
„Ida“

Kinijos vyriausybė, siekdama pažaboti „vulgarų, amoralų ir nesveiką turinį“, uždraudė televizijoje vaizduoti homoseksualus. Kinų cenzoriai išleido naujas taisykles turiniui, kuris „skatina tamsiąją visuomenės pusę“, ir paskelbė homoseksualumą, nesantuokinius ryšius, vienos nakties nuotykius, nepilnamečių santykius nelegaliais TV eteryje. Į draudimą taip pat įtraukti: rūkymas, alkoholio vartojimas, seksualinis smurtas, svetimavimas, seksualūs drabužiai, netgi reinkarnacija. Kinijos spaudos, leidinių, radijo, filmų ir televizijos valstybinė administracija teigia akylai stebėsianti, kad naujų reikalavimų būtų tinkamai laikomasi.

Kinų serialas „Heroinas“ (2016)
Kinų serialas „Heroinas“ (2016)

Eimunto Nekrošiaus „Borisas Godunovas“ (LNDT) Maskvoje bus apdovanotas „Auksine kauke“ kaip geriausias 2015 m. Rusijoje parodytas užsienio spektaklis. Tokiu pat prizu bus apdovanotas ir slovėnų spektaklis „Kai kalnas pakeitė savo rūbą“ (rež. Heiner Goebbels). Apdovanojimas skiriamas atsižvelgiant į Rusijos teatro kritikų apklausą.

„Borisas Godunovas“. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka
„Borisas Godunovas“. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

Britų mokslininkai teigia iden­tifikavę garsiausią pasaulyje gatvės menininką Banksy. Sudarius „geografinį profilį“, kriminologų naudojamą ieškant serijinių nusikaltėlių, nustatyta, kad Banksy yra Robinas Gunninghamas. Pasitelkę 140 menininkui priskiriamų darbų Londone ir Bristolyje, mokslininkai pažymėjo „karštuosius taškus“, iš kurių koreliacijos nustatė Gunninghamo gyvenamąsias vietas. Ši technika paremta prielaida, kad nusikaltimai dažniausiai padaromi netoli namų. Gunninghamo pavardė Banksy buvo priskirta ir 2008-aisiais. Socialinės ironijos kupini menininko darbai vertinami šimtais tūkstančių dolerių.

"Pirk Banksy Niujorke". manipuliacija.lt nuotrauka
"Pirk Banksy Niujorke". manipuliacija.lt nuotrauka

Atrastas naujas būdas greitai įvertinti knygą – tereikia perskaityti 112-ąjį puslapį. Tokią idėją prancūzų literatūros apdovanojimų „Prix de la page 112“ organizatoriams įkvėpė Woody Alleno filmo „Hana ir jos seserys“ (1986) eilutės: „Nepamiršk eilėraščio 112-ajame puslapyje. Jis man priminė tave!“ Konkurso žiuri prašoma perskaityti kiekvieno romano būtent 112-ą puslapį, nes, anot organizatorių, jis yra pražiūrimas autorių ir redaktorių. Siekiant patraukti skaitytoją paprastai rūpinamasi sutvarkyti kūrinio pradžią.

b_600_321_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2016_Prix_de_la_Page_112.jpg

Kronika Nr. 3556

b_150_246_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2016_Neregimoji_viesa.jpg

Metų vertėjo krėslo premija skirta Zitai Marienei už sklandų, tikslų ir meist­riš­ką Anthony Doerrio romano „Neregimoji šviesa“ („Alma littera“) vertimą iš ang­lų kalbos. Z. Marienė yra išvertusi visas J. K. Rowling knygas apie Harį Poterį. 2002 m. už šiuos vertimus ji apdovanota pirmąja kasmetine vaikų ir jaunimo knygų vertėjams skirta premija.


„Litexpo“ parodų rūmuose Vilniaus knygų mugės metu įteikta aštuntoji Jurgos Ivanauskaitės premija. Laureate šiais metais tapo Aušra Kaziliūnai­tė už eilėraščių kny­gą „Mėnulis yra tab­letė“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014). Ši premija skiriama ne vyresniam nei 45 metų autoriui už geriausią lietuvių literatūros kūrinį, išleistą per pastaruosius dvejus kalendorinius metus ir atitinkantį formuluotę „Už laisvą, atvirą ir drąsią kūrybinę raišką“. Premijos mecenatė – leidykla „Tyto alba“.

„Mėnulis yra tab­letė“. manipuliacija.lt nuotrauka
„Mėnulis yra tab­letė“. manipuliacija.lt nuotrauka

Paskelbti Metų knygos rinkimų nugalėtojai: geriausia knyga suaugusiems tapo Dalios Staponkutės „Iš dviejų renkuosi trečią: mano mažoji odisėja“, poezijos kategorijoje laimėjo Vlado Braziūno „Stalo kalnas“. Tarp paaugliams skirtų knygų nugalėtoja tapo Rebekos Unos „Atjunk“, o knygų vaikams kategorijoje – Ramunės Savickytės „Adelės dienoraštis. Metų knygas iš ekspertų pasiūlytų penketukų rinko skaitytojai. Balsuoti buvo galima Metų knygos rinkimų interneto svetainėje, siųsti laiškus elektroniniu bei paprastu paštu. Šiemet už Metų knygas balsavo 21 tūkst. 126 skaitytojai. Laureatai bus apdovanoti sekmadienį Vilniaus knygų mugėje.

b_600_193_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2016_Paskelbti_Metu_knygos_rinkimų_nugaletojai_2015.jpg

Milžiniška, 6 metrų skulptūra „Bučinys“ („The Kiss“) prie Solsberio katedros (Anglija) turėjo būti perkelta nuo pėsčiųjų tako. Skulptūra, vaizduojanti dvi susikabinusias rankas, yra britų skulptorės Sophie Ryder parodos „Santykiai“ („Relation­ships“) eksponatas. Perkėlimo priežastis: į skulptūrą nuolat atsitrenkdavo žinutes mobiliaisiais rašantys pėstieji.

Sophie Ryder. „Bučinys“
Sophie Ryder. „Bučinys“

Sulaukusi 89-erių mirė rašytoja, Pulitzerio premijos laureatė Har­per Lee. Jos romanas „Nežudyk strazdo giesmininko“ (1960, pirmas leidimas lietuvių kalba –­ 1967), kurio parduota apie 40 mln. egzempliorių, laikomas amerikiečių literatūros klasika. 1962 m. knygos ekranizacija (rež. Robertas Mulliganas) pelnė 3 „Oskarus“ ir taip pat yra laikoma vienu geriausių Holivudo filmų. 2006 m. britų bibliotekininkų sudarytame sąraše knygų, kurias „privalu perskaityti kiekvienam suaugusiajam“, H. Lee romanas aplenkė net Bibliją. Pernai pasirodęs antrasis autorės romanas „Eik ir pastatyk sargybinį“ („Go Set a Watchman“), manoma, yra pirminis garsiojo romano variantas. Pastarąją knygą lietuvių kalba šiemet išleido „Jotema“ (vertė Bronislovas Bružas).

Harper_Lee.jpg

 Ciuricho kavinės „Cabaret Vol­taire“ („Voltero kabaretas“), kurioje lygiai prieš 100 metų prasidėjo dadaizmo judėjimas ir kuri vadinama dadaizmo lopšiu, ateitis pakibo ant plauko. Kabareto įkūrėjai buvo poe­tai Hugo Ballis ir Emmi Hennings. Kaip praneša „Swissinfo“, jam reikalinga 13,1 mln. JAV dolerių injekcija. Kabaretą jau yra tekę gelbėti: 2002 m. jam grėsė tapti elitiniu gyvenamuoju kompleksu, neodadaistai, vadovaujami Marko Divo, protestuodami užėmė pastatą, o 2004 m., finansiškai padedant miesto valdžiai, „Voltero kabaretas“ vėl gyvavo kaip kultūros erdvė. Dabar įstaiga kovoja už savo finansinę nepriklausomybę, iš savo veiklos išsilaikyti negali ir yra tapusi manipuliacijų objektu.

Nuotrauka iš „Cabaret Vol­taire“ archyvo
Nuotrauka iš „Cabaret Vol­taire“ archyvo

Sukurtas naujas Šekspyro port­retas, skirtas paminėti 400-osioms mirties metinėms. Teigiama, kad jis tiksliausiai perteikia didžiojo bardo išvaizdą. Ištyrinėjęs kiek įmanoma daugiau esamų Šekspyro atvaizdų, menininkas Geoffrey Tristramas iš Stauerbridžo (Anglija) yra įsitikinęs, kad jam pavyko tai, ko nepavyko padaryti iki jo tapiusiesiems – sukurti gyvybingą, kvėpuojantį žmogų, o ne ikoną. Menininkas teigia, kad Šekspyras dabar atrodo tarsi vyrukas, kurį galime sutikti tiesiog bare.

Geoffrey Tristramo tapytas Šekspyro portretas
Geoffrey Tristramo tapytas Šekspyro portretas

Kronika Nr. 3555

Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos leidėjų asociacija paskelbė Patriotų premijų konkurso nugalėtojus. Konkurse dalyvavo 42 knygos, skirtos trys premijos (po 1500 Eur): autorių kolektyvui už Lietuvos miestų architektūros gidų leidybos projektą ir knygą „Kaunas 1918–2015. Architektūros gidas“ („Lapas“); Nerijai Putinaitei už knygą „Nugenėta pušis. Ateizmas kaip asmeninis apsisprendimas tarybų Lietuvoje“ (Lietuvių katalikų mokslo akademija ir VšĮ „Naujasis Židinys-Aidai“); Kristinai Gudonytei už knygą vaikams ir jaunimui „Jie grįžta per pilnatį“ („Tyto alba“). Konkursas rengiamas jau šeštą kartą.

patriotu_premija.jpg

Čikagoje atsirado nauja paslauga: už 10 dolerių galima pernakvoti kambaryje iš Vincento van Gogho paveikslo „Miegamasis Arlyje“. Užsisakyti galima naudojantis „Airbnb“ paslaugomis. Van Goghas yra nutapęs tris šio paveikslo variantus – pirmasis saugomas Meno institute Čikagoje, antrasis – Vincento van Gogho muziejuje Amsterdame, trečiasis – Orsė muziejuje Paryžiuje.

Vincent van Gogh. „Miegamasis Arlyje“, drobė, aliejus, 57,5 x 74, 1889. Orsė muziejus
Vincent van Gogh. „Miegamasis Arlyje“, drobė, aliejus, 57,5 x 74, 1889. Orsė muziejus

Viena didžiausių privačių moderniojo meno kolekcijų pirmą kartą bus eksponuojama už Rusijos ribų. Geriausių prancūzų impresionistų ir post­impresionistų (tarp jų Picasso, Matisse’as, Van Goghas) paveikslų kolekcijoje, kurią sukaupė Sergejus Ščiukinas, – per 250 darbų, surinktų iki Rusijos revoliucijos. Po 1917-ųjų revoliucijos kolekcija bolševikų valdžios buvo nusavinta, išskaidyta ir išdalyta Maskvos ir Sankt Peterburgo muziejams. Paveikslai bus eksponuojami Paryžiaus „Fondation Louis Vuitton“ galerijoje nuo spalio 20 d.

Sergejaus Šukšino studija Maskvoje, 1913
Sergejaus Šukšino studija Maskvoje, 1913

berlinale_2016.png

Tarptautiniame Berlyno kino festivalyje ir „Europos filmų mugėje“ šeštą kartą kino pasiekimus ir planus pristato Lietuva. Pagrindiniai Lietuvos prisistatymo akcentai – lietuviški filmai Berlinalės programoje, kvietimas naudotis mokestine lengvata kinui ir filmuoti užsienio kino produkciją Lietuvoje. 2015 m. Lietuvoje filmuoti 7 užsienio filmai. Vienas garsiausių projektų – 6 dalių drama „Karas ir taika“, kurios vien pirmąją dalį pažiūrėjo daugiau nei 6 mln. žiūrovų.


J. D. Salingerio romanas „Rugiuose prie bedugnės“ buvo įkvėptas Tivertono miestelio Anglijoje. Paaiškėjo, kad per Antrąjį pasaulinį kartą tris mėnesius čia praleidęs rašytojas, tuomet 25-erių seržantas, neturėdamas kitos išeities, laukiant D dienos 1944-aisiais, ėmėsi kurti pirmuosius romano veikėjų eskizus. Rašytojas vėliau savo bičiuliams yra sakęs, kad Ang­lija pakeitė jį ir jo rašymą. Romanas „Rugiuose prie bedugnės“ lietuvių kalba pirmą kartą išleistas 1966 m., vertėjas Povilas Gasiulis.

rugiuose_prie_bedugnes.jpg

Kronika Nr. 3554

H. Bosch. „Šv. Antano gundymas“, medis, aliejus, 38 x 25
H. Bosch. „Šv. Antano gundymas“, medis, aliejus, 38 x 25

Nelsono ir Atkins muziejaus (Kanzas Sitis, JAV) rinkiniuose ras­tas olandų meistro Hieronymo Boscho paveikslas „Šv. Antano gundymas“. Apie 1500–1510 m. tapytą kūrinį muziejus įsigijo 1935 m. ir iš pradžių manyta, kad jį nutapė Boscho mokinys, bet ekspertai XX amžiuje kelis kartus restauruotą paveikslą peršvietė ir patvirtino jo autentiškumą. Atrastas „Šv. Antano gundymas“ bus eksponuojamas vasario 13 d. Hertogenbose (Olandija) atidaromoje parodoje „Visions of Genius“, skirtoje H. Boscho mirties 500-osioms metinėms.


Čekų archeologai netoli Kairo rado 4500 metų senumo valtį, užkastą po Senovės Egipto karališkosios šeimos giminaičių kapu. Tokio dydžio ir konstrukcijos valtys laidotos tik kartu su svarbiausiais visuomenės nariais. 18 m ilgio laidotuvių valtis, skirta nuplukdyti mirusiųjų sielas į pomirtinį pasaulį.

 

b_500_375_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2016_boat-456095.jpg

 

b_200_295_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2016_du_miestai.jpg

Lenkų poetas Adamas Zagajewskis apdovanotas šiųmete Jeano Améry premija (15 tūkst. eurų), kuri skiriama geriausiems Europos eseistams. Nuo 1982-ųjų kas dvejus metus teikiama premija anksčiau apdovanoti Lotharas Baieris, Barbara Sichtermann, Mathiasas Greffrathas, Reinhardas Mer­kelis, Franzas Schuhas, Doronas Rabinovici, Michaelis Jeismannas, Drago Jančaras, Imre Kertészas ir Dubravka Ugrešić. Tai ne pirmas A. Zagajewskio apdovanojimas, gautas Vokietijoje, –­­­ pernai Berlyno meno akademija jam skyrė Heinricho Manno premiją. Lietuviškai išleista A. Zagajewskio esė knyga „Du miestai“ (vertė K. Uscila).


Balandžio 10 d. Kvinso muziejuje (JAV) bus atidaryta paroda „Hey! Ho! Let’s Go: Ramones and the Birth of Punk“. Retrospektyva pristatys pankroko pionierių „The Ramones“ įtaką muzikai ir menui. Ekspoziciją sudarys daugiau nei 350 objektų iš grupės, įvairių menininkų, spaudos archyvų. 1974 m. suburta grupė nesusilaukė komercinės sėkmės, bet buvo itin reikšminga pankroko judėjimui JAV ir Anglijoje. 22 metus jie be paliovos koncertavo (daugiau nei 2000 kartų), 1996 m. išsiskirstė. Visi keturi – Johnny, Tommy, Dee Dee ir Joey (nesusiję giminystės ryšiais, tik scenoje pasivadinę Ramonais) – jau yra mirę.

b_600_338_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2016_Ramones.jpg

Karališkoji britų architektų sąjunga (RIBA) 2016-ųjų aukso medalį įteikė Zahai Hadid. Iš Irako kilusi, Didžiojoje Britanijoje dirbanti architektė dekonstruktyvistė – pirmoji moteris, gavusi tokį aukštą RIBA įvertinimą. Z. Hadid visame pasaulyje žinoma savo akademine veikla, teoriniais darbais ir architektūros, dizaino bei urbanistikos sričių eksperimentais. Aukso medalis yra aprobuojamas Ang­lijos karalienės ir teikiamas už reikšmingą įtaką architektūros pažangai. Z. Hadid taip pat buvo pirmoji moteris, apdovanota architektūros Nobeliu vadinama Pritzkerio premija.

Vitra gaisrinė Vokietijoje (arch. Z. Hadid, 1994)
Vitra gaisrinė Vokietijoje (arch. Z. Hadid, 1994)

Kronika Nr. 3553

Vasario 5 d. Berlyno kino teatre „Sputnikas“ pristatyta naktinė filmų programa „Vieną kartą“, kurioje rodyti Baltijos šalių trumpo metro animaciniai filmai, kuriuose pasakojama apie pagoniškąją pasaulėžiūrą ir mitologiją. Tarp 16 filmų Lietuvai atstovavo bendro kūrybinio darbo 20-metį mininčių Algirdo ir Aurelijos Selenių filmai „Vilniaus mergelė“ (2000), „Žemaičių pramotė“ (2002), „Eglė žalčių karalienė“ (2003), „Lietuvių mitologinės būtybės“ (2008), „Jūratė ir Kastytis“ (2012) ir kt.

„Lietuvių mitologinės būtybės“
„Lietuvių mitologinės būtybės“

Aukcione parduodami romano „Krikštatėvis“ autoriaus Mario Puzo daiktai, susiję su garsiuoju filmu. 45 dėžėse galima rasti 1970 m. Puzo rašytą laišką Marlonui Brando, apgailestaujant, kad jis tikriausiai negausiąs Dono Korleonės vaidmens (kurį jis vis dėlto gavo), Puzo ir režisieriaus Franciso Fordo Coppolos susirašinėjimą tikslinant filmo scenarijų, 744 puslapių knygos juodraštį, tada dar vadintą „Mafija“, romano apmatus, kuriuose pabrėžiama, kad Džonio Fonteno personažo prototipas yra Frankas Sinatra, rašytojo spausdinimo mašinėlę ir kt. Mario Puzo mirė 1999 m.

b_600_338_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2016_godfather.jpg

 

Kronika Nr. 3552

2015 m. gruodžio 24 d. prozininkui Broniui Radzevičiui (1940–1980) būtų suėję 75-eri. Ta proga Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka parengė virtualią parodą: www.lnb.lt/naujienos/2733-virtuali-paroda-bronius-radzevicius-ak-gesinkite-rudenio-grozi-jis-dilgina-sirdi (autorius Darius Gudelis). Joje apžvelgiama B. Radzevičiaus biografija, kūrybinė veikla, pateikiama ikonografinė ir rankraštinė medžiaga, gausu leidinių ir straipsnių, atrinktų iš bibliotekos fondų, skelbiami rašytojo kūrybos fragmentai, jo artimųjų, literatūrologų, visuomenės veikėjų atsiliepimai.

Pirmoji Broniaus Radzevičiaus nuorauka (1945). Iš G.  Radzevičienės archyvo
Pirmoji Broniaus Radzevičiaus nuorauka (1945). Iš G. Radzevičienės archyvo

 Lietuvos muzikos informacijos centras atnaujino žurnalo „Lithuanian Music Link“ leidybą. Žurnalas anglų kalba skir­tas tarptautinei informacijos sklaidai apie Lie­tuvos muzikos kultūrą. 18-ajame numeryje aptariama dainuojanti revoliucija, hepeningai ir performansai; V. Jakubėno baletas „Vaivos juosta“, pogrindžio ir populiarioji kultūra, pristatomi kompozitoriai A. Šenderovas, E. Medekšaitė, R. Mačiliūnaitė, akordeonininkas R. Sviackevičius ir šiuolaikinio folkloro atlikėja I. Jurgelevičiūtė. 2000–2010 m. LMIC du kartus per metus leido laikraščio formato „Lithuanian Music Link“, kuris buvo ir tebėra vienintelis periodinis leidinys anglų kalba apie Lietuvos muzikos kultūrą. Daugiau informacijos www.mic.lt.

LML (dizainas – Tomo Mozūros)
LML (dizainas – Tomo Mozūros)

Vasario 5–kovo 6 d. Paryžiaus šiuolaikinio meno Pompidou centre bus pristatoma režisieriaus Šarūno Barto filmų retrospektyva, jo fotografijų paroda ir monografija apie režisierių. Bus parodyta 16 filmų (12 –­ Š. Barto, kiti – A. Stonio, L. Caraxo, C. Denis bei G. Coudray dokumentinis filmas „Šarūnas Bartas, vienas lauke –­ karys“). Robert’o Bonamy monografija „Šarūnas Bartas, arba Didžioji vienatvė“ išleista Pompidou centro užsakymu ir lėšomis. Paro­doje „Few of Them“ (1990–2000) bus pristatoma apie 50 dar niekur nerodytų fo­tografijų, taip pat prancūzų kalba išleista Š. Barto poe­zija.

Monografija_apie_Bart.jpg

Kronika Nr. 3551

inostranka.jpg

Rusijos literatūrinis žurnalas „Inostra­naja literatura“ pernai šventė 60 metų sukaktį. Ta proga 2015-ųjų gruodžio (Nr. 12) numeris, pavadintas A. Puškino žodžiais „Visos vėliavos į sve­čius…“ („Все флаги в гости…“), buvo skirtas užsienio lite­ratūriniams žurnalams (Anglijos, Vengrijos, Danijos, Italijos, Kinijos, Slovakijos, Ispanijos, Argentinos etc.) ir jų autoriams. Numeryje publikuojamas ir žurnalo „Literatūra ir menas“ tekstas –­ Gyčio Norvilo esė „Milošas – vagis“ (į rusų kalbą vertė Marija Čepaitytė). Daugiau informacijos inostranka.ru/issue.php?issue=364.


Paryžiuje veikia paroda „Kas bijo fotografių?“ (kuratorius –­ Miuncheno valstybinio muziejaus nuotraukų fondo direktorius Ulrichas Pohlmannas). Ji ne tik didžiausia iš iki šiol rengtų moterų fotografijos parodų (netgi padalyta į dvi dalis: pirmoji (1839–1919) eksponuojama Oranžerijos muziejuje, antroji (1918–1945) – Orsė muziejuje), bet ir geriausiai atspindinti jos istoriją.

Frances Benjamin Johnston (1864–1952). Autoportretas studijoje, apie 1896. Kongreso bibliotekos nuosavybė
Frances Benjamin Johnston (1864–1952). Autoportretas studijoje, apie 1896. Kongreso bibliotekos nuosavybė

Kultūros antropologo ir dokumentinio kino režisieriaus Manto Kvedaravičiaus filmas „Mariupolis“ pateko į Berlyno kino festivalį. Filme pasakojama apie Mariupolį – anksčiau graikų pilną uostamiestį Ukrainoje, gyvenantį karo laukimo nuotaikomis. Kol vieni ruošiasi kovai, kiti kultūros namuose stato spektaklį pagal graikų dramą. Tai jau antrasis autoriaus filmas, patekęs į Berlinalę: ankstesniajame „Barzakh“ (2011) pasakota apie karo nualintą Čečėniją ir nuolat dingstančius jos gyventojus.

Filmo „Mariupolis“ kadras
Filmo „Mariupolis“ kadras

Herb_Polski.png

Lietuvos kultūros veikėjams įteikti Lenkijos Respublikos valstybiniai apdovanojimai už nuopelnus vystant lenkų ir lietuvių bendradarbiavimą, lenkų kultūros populiarinimą bei bendradarbiavimą su Lenkija. Ordino už nuopelnus Lenkijos Respublikai Karininko kryžiumi pagerbtas Šv. Kristoforo kamerinio orkestro meno vadovas Donatas Katkus. Vilniaus Adomo Mickevičiaus muziejaus direktorius Rimantas Šalna ir Kėdainių krašto muziejaus vadovas Rimantas Žirgulis apdovanoti Ordino už nuopelnus Lenkijos Respublikai Kavalieriaus kryžiais. Lenkų literatūros vertėjai Birutei Jonuškaitei-Augustinienei ir Lietuvos karo akademijos Senato pirmininkui Gintautui Surgailiui įteiktas Auksinis kryžius už nuopelnus. Teatrologas Vaidas Jauniškis pagerbtas Sidabriniu kryžiumi už nuopelnus.


41-uoju Pritzkerio architektūros premijos laureatu tapo čilietis Alejandro Aravena. Tai jau ketvirtasis Pietų Amerikos architektas, nusipelnęs „architektūros Nobelio“. 48-erių architektas yra suprojektavęs pastatų ne vien Čilėje, bet ir JAV, Kinijoje, Šveicarijoje. Energetiškai efektyvūs pastatai į vietos klimatą reaguoja inovatyviais fasadais, garantuoja saulės šviesą ir gyvas susirinkimų erdves. Pastaraisiais metais Pritzkerio premijos komisija atkreipia dėmesį į architektus, kurie bando praplėsti architektūros disciplinos ribas ir kurių sprendimai padeda spręsti šiuolaikines socialines problemas.

UC Inovacinis centras (arch. A. Aravena), 2014
UC Inovacinis centras (arch. A. Aravena), 2014

Kronika Nr. 3550

kinsky_wolf.jpg

2016-ųjų Vokietijos literatūrinė Adelberto von Chamisso premija skirta rašytojoms Estherai Kinsky ir Uljanai Wolf (po 15 000 €). E. Kinsky įvertinta už ligšiolinę kūrybą, ypač už romaną „Prie upės“ („Am Fluss“, 2014). U. Wolf –­ už visą kūrybą, ypač už poe­zijos rinkinį „Meine schönste Lengevitch“ („Mano gražioji Kalbevič“, 2013). Vokiečių ir prancūzų poeto, gamtininko Adelberto von Chamisso (1781–1838) premija skiriama ne iš Vokietijos kilusiems vokiškai rašantiems autoriams, nusipelniusiems vokiečių kalbai ir literatūrai. Premijos bus teikiamos kovo 3 d. Miunchene.


b_200_317_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2016_mein-kampf.jpg

Vokietijoje po 70 metų išleista Adolfo Hitlerio knyga „Mein Kampf“ („Mano kova“). Di­džiąją knygos dalį Hit­leris parašė 3 deš. viduryje sėdėdamas kalėjime. Istorikai ją laiko esminiu dokumentu tyrinėjant nacių ideologiją ir Holokausto priešistorę. Kritinį leidimą su 1000 akademinių komentarų parėmė ir kelios žydų bendruomenės.


Sausio 10 d., sulaukęs 69-erių, mirė legendinis britų muzikantas Davidas Bowie. Vos prieš porą dienų, per Bowie gimtadienį, prekyboje pasirodė 25-asis jo albumas „Blackstar“. Dėl sveikatos prob­lemų muzikantas nebekoncertavo nuo 2006-ųjų. Bowie iškilo 8 deš., susikūręs androginišką alter ego – tarpgalaktinę roko žvaigždę Ziggy Stardust. Eksperimentavo su sceniniais apdarais, įvairiausiais muzikos stiliais, bendradarbiavo su Iggy Popu, Lou Reedu, „Queen“, Brianu Eno ir kt. Rokui suteikė rafinuotumo, laikomas glam roko pradininku, pagarsėjo kaip inovatorius ir intelektualas. Parduota apie 140 mln. jo albumų egzempliorių.

 

Davidas Bowie (dail. Stasys Eidrigevičius)
Davidas Bowie (dail. Stasys Eidrigevičius)

Niujorko viešoji biblioteka internete paskelbė 180 tūkst. aukštos kokybės vaizdų (digitalcollections.nypl.org). Sudarytos teatro, mados, LGBT istorijos, žemėlapių, knygų iliustracijų, plakatų, natų, gatvės fotografijų ir kitos kolekcijos. Visus vaizdus galima nemokamai peržiūrėti ir atsisiųsti. Biblioteka taip pat siūlo stipendiją žmonėms, turintiems idėjų, kaip naujai panaudoti jos viešai prieinamus išteklius.

Akli gatvės muzikantai. JAV, 1935
Akli gatvės muzikantai. JAV, 1935

 

Foto iš mediatekos

Fotoreportažas iš Adaukto Marcinkevičiaus parodos „Optimistai ir skeptikai. 1954-1959 metų fotografijos“
Džiazo festivalis "Birštonas'16"Marius Abramavičius ir jo aitvaras
Algimanto Kunčiaus paroda „Vaizdaraščiai“
Alina Orlova
Skaitome Vilnių!

Loading

Naujausias žurnalo numeris:

b_115_160_2734_00_images_iliustracijos_zurnalas_2017_2017-03-17_nr._3607_2017-03-17_nr._3607_virselis.jpg

b_102_160_2734_00_images_iliustracijos_zurnalas_2017_2017-03-17_nr._3607_2017-03-17_nr._3607_turinys.jpg

 Žurnalas prekybos vietose pasirodo penktadienį.

Elektroninė versija – vėliau, artimiausią trečiadienį čia

 

Rėmėjai

 

 

 

 

Komiksai

10 litų

Dusburgiečio kronika

 

 

 

 

Menininkų portretai

Draugai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Literatūra ir menas © 2016

Skaičiukai