Kronika Nr. 3555

Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos leidėjų asociacija paskelbė Patriotų premijų konkurso nugalėtojus. Konkurse dalyvavo 42 knygos, skirtos trys premijos (po 1500 Eur): autorių kolektyvui už Lietuvos miestų architektūros gidų leidybos projektą ir knygą „Kaunas 1918–2015. Architektūros gidas“ („Lapas“); Nerijai Putinaitei už knygą „Nugenėta pušis. Ateizmas kaip asmeninis apsisprendimas tarybų Lietuvoje“ (Lietuvių katalikų mokslo akademija ir VšĮ „Naujasis Židinys-Aidai“); Kristinai Gudonytei už knygą vaikams ir jaunimui „Jie grįžta per pilnatį“ („Tyto alba“). Konkursas rengiamas jau šeštą kartą.

Čikagoje atsirado nauja paslauga: už 10 dolerių galima pernakvoti kambaryje iš Vincento van Gogho paveikslo „Miegamasis Arlyje“. Užsisakyti galima naudojantis „Airbnb“ paslaugomis. Van Goghas yra nutapęs tris šio paveikslo variantus – pirmasis saugomas Meno institute Čikagoje, antrasis – Vincento van Gogho muziejuje Amsterdame, trečiasis – Orsė muziejuje Paryžiuje.

Vincent van Gogh. „Miegamasis Arlyje“, drobė, aliejus, 57,5 x 74, 1889. Orsė muziejus

Viena didžiausių privačių moderniojo meno kolekcijų pirmą kartą bus eksponuojama už Rusijos ribų. Geriausių prancūzų impresionistų ir post­impresionistų (tarp jų Picasso, Matisse’as, Van Goghas) paveikslų kolekcijoje, kurią sukaupė Sergejus Ščiukinas, – per 250 darbų, surinktų iki Rusijos revoliucijos. Po 1917-ųjų revoliucijos kolekcija bolševikų valdžios buvo nusavinta, išskaidyta ir išdalyta Maskvos ir Sankt Peterburgo muziejams. Paveikslai bus eksponuojami Paryžiaus „Fondation Louis Vuitton“ galerijoje nuo spalio 20 d.

Sergejaus Šukšino studija Maskvoje, 1913

Tarptautiniame Berlyno kino festivalyje ir „Europos filmų mugėje“ šeštą kartą kino pasiekimus ir planus pristato Lietuva. Pagrindiniai Lietuvos prisistatymo akcentai – lietuviški filmai Berlinalės programoje, kvietimas naudotis mokestine lengvata kinui ir filmuoti užsienio kino produkciją Lietuvoje. 2015 m. Lietuvoje filmuoti 7 užsienio filmai. Vienas garsiausių projektų – 6 dalių drama „Karas ir taika“, kurios vien pirmąją dalį pažiūrėjo daugiau nei 6 mln. žiūrovų.


J. D. Salingerio romanas „Rugiuose prie bedugnės“ buvo įkvėptas Tivertono miestelio Anglijoje. Paaiškėjo, kad per Antrąjį pasaulinį kartą tris mėnesius čia praleidęs rašytojas, tuomet 25-erių seržantas, neturėdamas kitos išeities, laukiant D dienos 1944-aisiais, ėmėsi kurti pirmuosius romano veikėjų eskizus. Rašytojas vėliau savo bičiuliams yra sakęs, kad Ang­lija pakeitė jį ir jo rašymą. Romanas „Rugiuose prie bedugnės“ lietuvių kalba pirmą kartą išleistas 1966 m., vertėjas Povilas Gasiulis.

Kronika Nr. 3554

H. Bosch. „Šv. Antano gundymas“, medis, aliejus, 38 x 25

Nelsono ir Atkins muziejaus (Kanzas Sitis, JAV) rinkiniuose ras­tas olandų meistro Hieronymo Boscho paveikslas „Šv. Antano gundymas“. Apie 1500–1510 m. tapytą kūrinį muziejus įsigijo 1935 m. ir iš pradžių manyta, kad jį nutapė Boscho mokinys, bet ekspertai XX amžiuje kelis kartus restauruotą paveikslą peršvietė ir patvirtino jo autentiškumą. Atrastas „Šv. Antano gundymas“ bus eksponuojamas vasario 13 d. Hertogenbose (Olandija) atidaromoje parodoje „Visions of Genius“, skirtoje H. Boscho mirties 500-osioms metinėms.


Čekų archeologai netoli Kairo rado 4500 metų senumo valtį, užkastą po Senovės Egipto karališkosios šeimos giminaičių kapu. Tokio dydžio ir konstrukcijos valtys laidotos tik kartu su svarbiausiais visuomenės nariais. 18 m ilgio laidotuvių valtis, skirta nuplukdyti mirusiųjų sielas į pomirtinį pasaulį.

 

 

Lenkų poetas Adamas Zagajewskis apdovanotas šiųmete Jeano Améry premija (15 tūkst. eurų), kuri skiriama geriausiems Europos eseistams. Nuo 1982-ųjų kas dvejus metus teikiama premija anksčiau apdovanoti Lotharas Baieris, Barbara Sichtermann, Mathiasas Greffrathas, Reinhardas Mer­kelis, Franzas Schuhas, Doronas Rabinovici, Michaelis Jeismannas, Drago Jančaras, Imre Kertészas ir Dubravka Ugrešić. Tai ne pirmas A. Zagajewskio apdovanojimas, gautas Vokietijoje, –­­­ pernai Berlyno meno akademija jam skyrė Heinricho Manno premiją. Lietuviškai išleista A. Zagajewskio esė knyga „Du miestai“ (vertė K. Uscila).


Balandžio 10 d. Kvinso muziejuje (JAV) bus atidaryta paroda „Hey! Ho! Let’s Go: Ramones and the Birth of Punk“. Retrospektyva pristatys pankroko pionierių „The Ramones“ įtaką muzikai ir menui. Ekspoziciją sudarys daugiau nei 350 objektų iš grupės, įvairių menininkų, spaudos archyvų. 1974 m. suburta grupė nesusilaukė komercinės sėkmės, bet buvo itin reikšminga pankroko judėjimui JAV ir Anglijoje. 22 metus jie be paliovos koncertavo (daugiau nei 2000 kartų), 1996 m. išsiskirstė. Visi keturi – Johnny, Tommy, Dee Dee ir Joey (nesusiję giminystės ryšiais, tik scenoje pasivadinę Ramonais) – jau yra mirę.

Karališkoji britų architektų sąjunga (RIBA) 2016-ųjų aukso medalį įteikė Zahai Hadid. Iš Irako kilusi, Didžiojoje Britanijoje dirbanti architektė dekonstruktyvistė – pirmoji moteris, gavusi tokį aukštą RIBA įvertinimą. Z. Hadid visame pasaulyje žinoma savo akademine veikla, teoriniais darbais ir architektūros, dizaino bei urbanistikos sričių eksperimentais. Aukso medalis yra aprobuojamas Ang­lijos karalienės ir teikiamas už reikšmingą įtaką architektūros pažangai. Z. Hadid taip pat buvo pirmoji moteris, apdovanota architektūros Nobeliu vadinama Pritzkerio premija.

Vitra gaisrinė Vokietijoje (arch. Z. Hadid, 1994)

Kronika Nr. 3553

Vasario 5 d. Berlyno kino teatre „Sputnikas“ pristatyta naktinė filmų programa „Vieną kartą“, kurioje rodyti Baltijos šalių trumpo metro animaciniai filmai, kuriuose pasakojama apie pagoniškąją pasaulėžiūrą ir mitologiją. Tarp 16 filmų Lietuvai atstovavo bendro kūrybinio darbo 20-metį mininčių Algirdo ir Aurelijos Selenių filmai „Vilniaus mergelė“ (2000), „Žemaičių pramotė“ (2002), „Eglė žalčių karalienė“ (2003), „Lietuvių mitologinės būtybės“ (2008), „Jūratė ir Kastytis“ (2012) ir kt.

„Lietuvių mitologinės būtybės“

Aukcione parduodami romano „Krikštatėvis“ autoriaus Mario Puzo daiktai, susiję su garsiuoju filmu. 45 dėžėse galima rasti 1970 m. Puzo rašytą laišką Marlonui Brando, apgailestaujant, kad jis tikriausiai negausiąs Dono Korleonės vaidmens (kurį jis vis dėlto gavo), Puzo ir režisieriaus Franciso Fordo Coppolos susirašinėjimą tikslinant filmo scenarijų, 744 puslapių knygos juodraštį, tada dar vadintą „Mafija“, romano apmatus, kuriuose pabrėžiama, kad Džonio Fonteno personažo prototipas yra Frankas Sinatra, rašytojo spausdinimo mašinėlę ir kt. Mario Puzo mirė 1999 m.

 

Kronika Nr. 3552

2015 m. gruodžio 24 d. prozininkui Broniui Radzevičiui (1940–1980) būtų suėję 75-eri. Ta proga Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka parengė virtualią parodą: www.lnb.lt/naujienos/2733-virtuali-paroda-bronius-radzevicius-ak-gesinkite-rudenio-grozi-jis-dilgina-sirdi (autorius Darius Gudelis). Joje apžvelgiama B. Radzevičiaus biografija, kūrybinė veikla, pateikiama ikonografinė ir rankraštinė medžiaga, gausu leidinių ir straipsnių, atrinktų iš bibliotekos fondų, skelbiami rašytojo kūrybos fragmentai, jo artimųjų, literatūrologų, visuomenės veikėjų atsiliepimai.

Pirmoji Broniaus Radzevičiaus nuorauka (1945). Iš G.  Radzevičienės archyvo

 Lietuvos muzikos informacijos centras atnaujino žurnalo „Lithuanian Music Link“ leidybą. Žurnalas anglų kalba skir­tas tarptautinei informacijos sklaidai apie Lie­tuvos muzikos kultūrą. 18-ajame numeryje aptariama dainuojanti revoliucija, hepeningai ir performansai; V. Jakubėno baletas „Vaivos juosta“, pogrindžio ir populiarioji kultūra, pristatomi kompozitoriai A. Šenderovas, E. Medekšaitė, R. Mačiliūnaitė, akordeonininkas R. Sviackevičius ir šiuolaikinio folkloro atlikėja I. Jurgelevičiūtė. 2000–2010 m. LMIC du kartus per metus leido laikraščio formato „Lithuanian Music Link“, kuris buvo ir tebėra vienintelis periodinis leidinys anglų kalba apie Lietuvos muzikos kultūrą. Daugiau informacijos www.mic.lt.

LML (dizainas – Tomo Mozūros)

Vasario 5–kovo 6 d. Paryžiaus šiuolaikinio meno Pompidou centre bus pristatoma režisieriaus Šarūno Barto filmų retrospektyva, jo fotografijų paroda ir monografija apie režisierių. Bus parodyta 16 filmų (12 –­ Š. Barto, kiti – A. Stonio, L. Caraxo, C. Denis bei G. Coudray dokumentinis filmas „Šarūnas Bartas, vienas lauke –­ karys“). Robert’o Bonamy monografija „Šarūnas Bartas, arba Didžioji vienatvė“ išleista Pompidou centro užsakymu ir lėšomis. Paro­doje „Few of Them“ (1990–2000) bus pristatoma apie 50 dar niekur nerodytų fo­tografijų, taip pat prancūzų kalba išleista Š. Barto poe­zija.

Kronika Nr. 3551

Rusijos literatūrinis žurnalas „Inostra­naja literatura“ pernai šventė 60 metų sukaktį. Ta proga 2015-ųjų gruodžio (Nr. 12) numeris, pavadintas A. Puškino žodžiais „Visos vėliavos į sve­čius…“ („Все флаги в гости…“), buvo skirtas užsienio lite­ratūriniams žurnalams (Anglijos, Vengrijos, Danijos, Italijos, Kinijos, Slovakijos, Ispanijos, Argentinos etc.) ir jų autoriams. Numeryje publikuojamas ir žurnalo „Literatūra ir menas“ tekstas –­ Gyčio Norvilo esė „Milošas – vagis“ (į rusų kalbą vertė Marija Čepaitytė). Daugiau informacijos inostranka.ru/issue.php?issue=364.


Paryžiuje veikia paroda „Kas bijo fotografių?“ (kuratorius –­ Miuncheno valstybinio muziejaus nuotraukų fondo direktorius Ulrichas Pohlmannas). Ji ne tik didžiausia iš iki šiol rengtų moterų fotografijos parodų (netgi padalyta į dvi dalis: pirmoji (1839–1919) eksponuojama Oranžerijos muziejuje, antroji (1918–1945) – Orsė muziejuje), bet ir geriausiai atspindinti jos istoriją.

Frances Benjamin Johnston (1864–1952). Autoportretas studijoje, apie 1896. Kongreso bibliotekos nuosavybė

Kultūros antropologo ir dokumentinio kino režisieriaus Manto Kvedaravičiaus filmas „Mariupolis“ pateko į Berlyno kino festivalį. Filme pasakojama apie Mariupolį – anksčiau graikų pilną uostamiestį Ukrainoje, gyvenantį karo laukimo nuotaikomis. Kol vieni ruošiasi kovai, kiti kultūros namuose stato spektaklį pagal graikų dramą. Tai jau antrasis autoriaus filmas, patekęs į Berlinalę: ankstesniajame „Barzakh“ (2011) pasakota apie karo nualintą Čečėniją ir nuolat dingstančius jos gyventojus.

Filmo „Mariupolis“ kadras

Lietuvos kultūros veikėjams įteikti Lenkijos Respublikos valstybiniai apdovanojimai už nuopelnus vystant lenkų ir lietuvių bendradarbiavimą, lenkų kultūros populiarinimą bei bendradarbiavimą su Lenkija. Ordino už nuopelnus Lenkijos Respublikai Karininko kryžiumi pagerbtas Šv. Kristoforo kamerinio orkestro meno vadovas Donatas Katkus. Vilniaus Adomo Mickevičiaus muziejaus direktorius Rimantas Šalna ir Kėdainių krašto muziejaus vadovas Rimantas Žirgulis apdovanoti Ordino už nuopelnus Lenkijos Respublikai Kavalieriaus kryžiais. Lenkų literatūros vertėjai Birutei Jonuškaitei-Augustinienei ir Lietuvos karo akademijos Senato pirmininkui Gintautui Surgailiui įteiktas Auksinis kryžius už nuopelnus. Teatrologas Vaidas Jauniškis pagerbtas Sidabriniu kryžiumi už nuopelnus.


41-uoju Pritzkerio architektūros premijos laureatu tapo čilietis Alejandro Aravena. Tai jau ketvirtasis Pietų Amerikos architektas, nusipelnęs „architektūros Nobelio“. 48-erių architektas yra suprojektavęs pastatų ne vien Čilėje, bet ir JAV, Kinijoje, Šveicarijoje. Energetiškai efektyvūs pastatai į vietos klimatą reaguoja inovatyviais fasadais, garantuoja saulės šviesą ir gyvas susirinkimų erdves. Pastaraisiais metais Pritzkerio premijos komisija atkreipia dėmesį į architektus, kurie bando praplėsti architektūros disciplinos ribas ir kurių sprendimai padeda spręsti šiuolaikines socialines problemas.

UC Inovacinis centras (arch. A. Aravena), 2014

Kronika Nr. 3550

2016-ųjų Vokietijos literatūrinė Adelberto von Chamisso premija skirta rašytojoms Estherai Kinsky ir Uljanai Wolf (po 15 000 €). E. Kinsky įvertinta už ligšiolinę kūrybą, ypač už romaną „Prie upės“ („Am Fluss“, 2014). U. Wolf –­ už visą kūrybą, ypač už poe­zijos rinkinį „Meine schönste Lengevitch“ („Mano gražioji Kalbevič“, 2013). Vokiečių ir prancūzų poeto, gamtininko Adelberto von Chamisso (1781–1838) premija skiriama ne iš Vokietijos kilusiems vokiškai rašantiems autoriams, nusipelniusiems vokiečių kalbai ir literatūrai. Premijos bus teikiamos kovo 3 d. Miunchene.


Vokietijoje po 70 metų išleista Adolfo Hitlerio knyga „Mein Kampf“ („Mano kova“). Di­džiąją knygos dalį Hit­leris parašė 3 deš. viduryje sėdėdamas kalėjime. Istorikai ją laiko esminiu dokumentu tyrinėjant nacių ideologiją ir Holokausto priešistorę. Kritinį leidimą su 1000 akademinių komentarų parėmė ir kelios žydų bendruomenės.


Sausio 10 d., sulaukęs 69-erių, mirė legendinis britų muzikantas Davidas Bowie. Vos prieš porą dienų, per Bowie gimtadienį, prekyboje pasirodė 25-asis jo albumas „Blackstar“. Dėl sveikatos prob­lemų muzikantas nebekoncertavo nuo 2006-ųjų. Bowie iškilo 8 deš., susikūręs androginišką alter ego – tarpgalaktinę roko žvaigždę Ziggy Stardust. Eksperimentavo su sceniniais apdarais, įvairiausiais muzikos stiliais, bendradarbiavo su Iggy Popu, Lou Reedu, „Queen“, Brianu Eno ir kt. Rokui suteikė rafinuotumo, laikomas glam roko pradininku, pagarsėjo kaip inovatorius ir intelektualas. Parduota apie 140 mln. jo albumų egzempliorių.

 

Davidas Bowie (dail. Stasys Eidrigevičius)

Niujorko viešoji biblioteka internete paskelbė 180 tūkst. aukštos kokybės vaizdų (digitalcollections.nypl.org). Sudarytos teatro, mados, LGBT istorijos, žemėlapių, knygų iliustracijų, plakatų, natų, gatvės fotografijų ir kitos kolekcijos. Visus vaizdus galima nemokamai peržiūrėti ir atsisiųsti. Biblioteka taip pat siūlo stipendiją žmonėms, turintiems idėjų, kaip naujai panaudoti jos viešai prieinamus išteklius.

Akli gatvės muzikantai. JAV, 1935

 

Kronika Nr. 3549

Maskvoje, Rusijos valstybinės bibliotekos užsienio literatūros skyriuje, įteiktos žurnalo „Иностранная литература“ premijos už 2014 ir 2015 metus. Tarp kitų nominacijų kritikų diplomu apdovanota ir vertėja Marija Čepaitytė už Alfonso Nykos-Niliūno „Dienoraščio fragmentų 1938–1975“ vertimą į rusų kalbą. Daugiau informacijos morebo.ru/novosti/item/1450276193526.


2015-ųjų Kazimiero Barėno literatūrinė premija skirta prozininkui, skulptoriui Mykolui Saukai už apsakymų knygą „Grubiai“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, serija „Pirmoji knyga“, 2015). Laureatą išrinko komisija: R. Maselytė, M. Burokas, V. Gasiliūnas, B. Jonuškaitė, E. Pažemeckaitė. Premijai taip pat siūlyta M. Budinaitė už romaną „Kanifolijos dulkėse“, A. Kavaliauskaitė už romaną „Du gyvenimai per vieną vasarą“, A. Žagrakalytė už romaną „Klara“. Anksčiau premiją, skiriamą už jauno autoriaus prozos knygą, yra gavę L. S. Černiauskaitė už „Benedikto slenksčius“, A. Jakučiūnas už „Tėvynę“, I. Toleikytė už „Garstyčių namą“, A. Fomina už „Mes vakar buvom saloje“, J. Tumasonytė už „Dirbtinę muselę“, T. Vaiseta už „Paukščių miegą“.


Internetiniame puslapyje archive.org (archive.org/details/noise-arch&tab=collection) paskelbta daugiau nei 30 GB pogrindinės, nekomercinės muzikos, kuri iki šiol buvo įrašyta tik kasetėse. Unikalioje kolekcijoje muzikos (nuo industrinės iki indie) eksperimentai, sukurti 8 deš. pabaigoje–9 deš. pradžioje.


 Nepriklausomas britų muzikos žurnalas „The Wire“ Lietuvos muzikos informacijos centro garso leidinį „Jurgis Mačiūnas. Muzikos notacijos sistemos“ įtraukė į geriausių 2015 metų CD dešimtuką „Modernios kompozicijos“ kategorijoje. Šio kompaktinio disko iniciatorius – lietuvių kilmės britų muzikantas Antonas Lukoszevieze, kuris su savo ansambliu „Apartment House“ specialiai šiam leidiniui padarė aštuonių eksperimentinių Mačiūno kompozicijų įrašus. „The Wire“, leidžiamo nuo 1982 m., tiražas siekia 20 tūkst. egzempliorių, neskaičiuojant interneto svetainės lankytojų. Recenzuodamas lietuvišką leidinį Julianas Cowley gyrė radikalų „Apartment House“ atvirumą, išplėstinę atlikimo meno koncepciją, tikslingą perversiškumą ir humorą. Daugiau informacijos http://mic.lt/lt/ivykiai/2015/12/30/lmic-garso-leidinys-wire-top-10-sarase.

Geriausiu 2015 m. Lenkijos komiksu išrinktas Jaceko Świdzińskio „Wielka ucieczka z ogródków działkowych“ („Didysis pabėgimas iš kolektyvinių sodų“), kuriame, pasak portalo „Dzika Banda“, Mrożeko ir Gombrowicziaus stiliai susipina su serialo „Dingę“ fabula – visuma pritrenkia. J. Świdzińskis šiemet jau tapo pirmuoju Henryko Sienkiewicziaus premijos laureatu už grafinį romaną „Zdarzenie. 1908“ („Įvykis. 1908“).

„Wielka ucieczka z ogródków działkowych“ (fragmentas)

Gruodžio 28 d., sulaukęs 70-ies, mirė britų heavy metal grupės „Motörhead“ lyderis, roko ikona Lemmy (tikr. Ianas Fraseris Kilmisteris). 1975 m. Londone Lemmy suburta grupė, išleidusi 22 studijinius albumus, buvo viena reikšmingiausių hardroko atstovių, paveikusi daugybę roko, metalo grupių ir atnaujinusi (pagreitinusi) patį metalo muzikos žanrą. Lemmy, „Motörhead“ bosistas, vokalistas ir dainų autorius, garsėjo nežabotu rokenroliniu gyvenimo būdu (pats teigė nuo 30 metų kasdien išgerdavęs po viskio „Jack Daniel’s“ butelį). 2015 m. pasirodė „Motörhead“ albumas „Bad Magic“.

 Lemmy

Kronika Nr. 3549

2015-ųjų Bernardo Brazdžionio literatūros premija skirta Donaldui Kajokui už eilėraščių knygą „Apie vandenis, medžius ir vėjus“. Premiją pretendavo gauti dar du autoriai –­ Rimantas Kmita ir Erika Drungytė. 2011 m. įsteigtos premijos dydis siekia 3000 eurų. Laureatas bus pagerbtas 2016 m. vasario 2 d., minint B. Brazdžionio gimimo metines. B. Brazdžionio literatūros premija 2011 m. skirta Petrui Palilioniui, 2012 m. –­­­­ Aldonai Ruseckaitei, 2013 m. –­ Vladui Braziūnui.


Gruodžio 10 d. Maskvoje paskelbti šių metų V. Kandinskio premijos laureatai. Pagrindinės nominacijos „Metų projektas“ premija įteikta Andrejui Filipovui už instaliaciją „Su ratu galvoje“ („С колесом в голове“), demonstruotą paro­doje „Erelių departamentas“.

Andrejaus Filippovo instaliacija „Su ratu galvoje“

2015-ųjų Lietuvos rašytojų sąjungos premija skirta prozininkui Herkui Kunčiui už romanų dilogiją „Dviveidis romanas. Lietuvis Vilniuje. Dervišas iš Kauno“ (išleido „Kultūros barai“). Premija tradiciškai bus įteikta sausio 6-ąją, per Tris karalius. Tai jau 25-asis šios premijos, kuria apdovanojamas lietuvių rašytojas už didelės meninės vertės literatūros kūrinį, išleistą per praėjusius dvejus metus, laureatas.

Bulgarijoje pasirodė Herkaus Kunčiaus romanas „Būtasis dažninis kartas“ (leidykla „Fakel Ekspres“ Sofijoje). Romaną į bulgarų kalbą išvertė Antonija Penčeva. Ši leidykla yra jau išleidusi H. Kunčiaus „Pijoko chrestomatiją“.


2015-ųjų Antano Baranausko literatūros premija gruodžio 11 d. Anykščiuose įteikta rašytojai, literatūrologei Viktorijai Daujotytei-Pakerienei už knygas „Gīvenu vīna. Gyvenu viena“ ir „Tata pariejau. Tai parėjau“, pasirašytas Viktorijos Daujotės vardu. Tai 2012 m. ir 2015 m. išleistos eiliuotų tekstų knygos, rašytos žemaičių (varniškių) tarme ir bendrine lietuvių kalba.


Šių metų Nacionalinės kultūros ir meno premijos atiteko D. Gavenoniui (42 m.) už šiuolaikinį teatrą kuriančią aktorinę kalbą; G. Radvilavičiūtei (55 m.) už skvarbią visuomenės analizę ir eseistinių tekstų kokybę; V. Urbanavičiui (64 m.) už minties ir formos darną skulptūroje; Algirdui Jonui Ambrazui (81 m.) už fundamentalius Lietuvos muzikos tyrimus; Leopoldui Digriui (81 m.) už Lietuvos vargonų mokyklos atgaivinimą ir plėtojimą; Janinai Grasildai Žilytei (85 m.) už aukštąją modernią kultūrą puoselėjančią dailę ir kultūrą vaikams. Premijų komisiją sudaro filosofas L. Donskis, kompozitorius ir dirigentas V. Augustinas, aktorius J. Budraitis, literatūrologė V. Daujotytė-Pakerienė, dirigentas J. Domarkas, architektė J. Jurevičienė, režisierius O. Koršunovas, literatūrologas M. Kvietkauskas, skulptorius ir filmų kūrėjas D. Narkevičius, skulptorius A. Sakalauskas ir fotomenininkas S. Žvirgždas. Nuo 1989 m. premijos (30 tūkst. eurų) teikiamos už reikšmingiausius pastarųjų 7 metų darbus kultūros ir meno srityje arba už ilgametį kūrėjo indėlį į kultūrą ir meną.


 Gruodžio 8 d. Zolingene (Vokietija) atidarytas pirmasis Europoje „Persekioto meno centras“ („Zent­rum für verfolgte Künste“), skirtas menininkams, skulptoriams, rašytojams ir poe­tams, nukentėjusiems nuo totalitarinių režimų persekiojimų, represijų. Tarp pagrindinių centro „herojų“ –­ poe­tė ekspresionistė Else Lasker-Schüler, me­ni­ninkai Otto Pankokas, Georgas Meistermannas. Ekspozicijoje pasakojama ne tik apie nacių, bet ir apie VDR persekiotus menininkus. Vienas jų – Karlas Orteltas, atsisakęs kurti socrealizmo stiliumi.

de.wikipedia.org/wiki/Kunstmuseum_Solingen

Kronika Nr. 3548

Grenoblyje (Prancūzija) leidykla „Short Edition“ įrengė automatus, siūlančius nemokamus trumpos formos literatūros kūrinius. Pirmieji aštuoni tokie aparatai pastatyti miesto cent­re –­ viešojo transporto stotelėse, rotušėje, informacijos centruose, t. y. vietose, kuriose žmonėms tenka laukti. Galimi tik trys pasirinkimai: 1, 3 ir 5 minutės. Trijų minučių kūrinys sunaudoja apie 60 cm ritininio popieriaus, ant kokio spausdinami kasos čekiai. Skaitytojui gali tekti detektyvas, fantastinis kūrinys, meilės istorija, poezija ir t. t. Leidykla automatų tinklą žada plėsti, juolab kad šiuo „Short Edition“ sumanymu jau susidomėta Aust­ralijoje, JAV, Kanadoje, Rusijoje, Graikijoje, Italijoje, Ispanijoje, Čilėje, Taivane.

Nuotrauka iš „Short Edition“ archyvo

Internete paskelbti puslapiai iš knygelės, kurioje pornografiniais piešinėliais mokoma kirilikos abėcėlės. Leidinys pasirodė 1931 m. Sovietų Sąjungoje ir greičiausiai buvo skirtas mažinti suaugusiųjų neraštingumą. Piešinių autorius – Sergejus Merkurovas, SSRS liaudies dailininkas ir Menų akademijos dėstytojas. Jis geriausiai žinomas kaip trijų didžiausių Stalino paminklų SSRS kūrėjas. Daugiau paveikslėlių bturn.com/10286/soviet-erotic-alphabet.

23-iasis „Bad Sex Award“ („Blogo sekso apdovanojimas“) skirtas britų dainininkui Morrisey už sceną debiutiniame romane „List of the Lost“ („Prarastųjų sąrašas“). Literatūrinė antipremija teikiama nuo 1993 m., siekiant atkreipti dėmesį į prastai parašytas, paviršutiniškas ar perteklines sekso scenas grožinėje literatūroje. Romanas, kuriame pasakojama apie prakeiktus estafetės bėgikus, sulaukė itin neigiamų recenzijų. Morrisey (g. 1959) išgarsėjo 9 dešimtmetyje kaip roko grupės „The Smiths“ vokalistas ir dainų tekstų autorius. Daugiau informacijos ir apdovanotoji bei nominuotosios citatos literaryreview.co.uk/bad-sex-in-fiction-award.


Lietuvos teatro sąjungos apdovanojimas skirtas teatro kritikei Rūtai Oginskaitei už ilgametę teatro kritikos sklaidą, nerimstantį kūrybingumą ir savitą požiūrį. Nuo 2009 m. pinigine premija apdovanojami teatrologai už reikšmingą ir aktyvią veiklą teatro srityje. Tai vienintelis apdovanojimas teatro kritikams šalyje. Anksčiau šia premija apdovanoti teatrologai Vaidas Jauniškis, Ramunė Balevičiūtė ir Šarūnė Trinkūnaitė.

2015-ųjų „Rusijos Bukerio“ lau­reatu tapo Aleksandras Snegiriovas (g. 1980), įvertin­tas už romaną „Ve­ra“ („Вера“). Anot premijos kuratoriaus Igorio Šai­tanovo, „toks pasirinkimas buvo sensacingas, nors niekas neabejojo, kad šio autoriaus laukia šviesi ateitis“. Romanas „Vera“ pavadintas vardu pagrindinės herojės, kuri trokšta turėti vaikų ir visomis išgalėmis stengiasi rasti savo išrinktąjį. „Daugelis šią knygą laiko istorija apie netikėjimą, tačiau taip nėra – ji būtent apie meilę ir tikėjimą, – per premijos įteikimą kalbėjo A. Snegiriovas. – Kaip tik netekęs džiaugsmo ir gyvenimo, supranti, kas išties yra džiaugsmas ir gyvenimas. Heroję vedžiau iš dalies būtent šiuo keliu, kuriuo, tiesa, kažkada teko eiti ir man.“ Laureatas yra parašęs knygas „Kaip mes bombardavome Ameriką“ (2007), „Naftos Venera“ (2008), „Tuštybė“ (2010), „Kaltės jausmas“ (2013). Jo proza versta į anglų, vokiečių, švedų kalbas. Nugalėtojui atiteko 1,5 mln. rb. (apie 20 tūkst. eur), finalininkams –­ po 150 tūkst. rb. (apie 2 tūkst. eur). Pernai geriausiu kūriniu pripažintas Vladimiro Šarovo romanas „Grįžimas į Egiptą“.

 

Kronika Nr. 3547

Lietuvos paviljonas Venecijos bienalėje sulaukė 15 tūkst. lankytojų. Lapkričio 22 d. baigėsi 56-oji Venecijos meno bienalė, veikusi beveik 7 mėnesius ir pritraukusi daugiau nei pusę milijono lankytojų bei 8 tūkst. žurnalistų. Lietuvos paviljonas su Dainiaus Liškevičiaus kūriniu „Muziejus“ buvo apžvelgtas užsienio žiniasklaidos („The Guardian“, „Mousse magazine“, „Artribune“, „Calvert Journal“, „Arterritory.com“). Visi šių metų Baltijos šalių paviljonai Venecijoje pristatė projektus, kuriais atsigręžiama į sovietinę praeitį. D. Liškevičiaus „Muziejus“ pateikė suasmenintą pasakojimą apie revoliucines 7–9 deš. asmenybes: paskutinį Lietuvos partizaną Antaną Kraujelį, disidentą Romą Kalantą ir Bronių Maigį. Iki sausio 16 d. nauja D. Liškevičiaus paroda veikia „Foksal“ galerijoje Varšuvoje.

Artūro Valiaugos nuotrauka

2016 m. kovą Irane bus atidaryta belgų menininko Wimo Delvoye paroda; ekspozicija užims visą Teherano šiuolaikinio meno muziejų. Kaip praneša „The Art Newspaper“, pačių provokatyviausių autoriaus darbų, tokių kaip „Kloaka“ ar W. Dis­ney’aus personažais ištatuiruotos kiaulės, ekspozicijoje nebus. Pasak W. Delvoye, pa­rodai atrenkami darbai, kurie neįžeistų iraniečių, ir jis nuolat bendrauja su kuratoriais Irane. „Jie tikri profesionalai, – pabrėžia W. Delvoye, –­ su jais lengviau dirbti nei su Luvro bendradarbiais.“ 2012 m. Teherano šiuolaikinio meno muziejuje įvyko vokiečių skulptoriaus Gün­therio Ueckerio paroda, o praėjusiais metais –­ vokiečių menininko Otto Piene’s retrospektyva.

 

Foto iš mediatekos

Šileika eina per Kaliningradą
Festivalis "Ant rubežiaus"
Gyčio Norvilo knygos "grimzdimas" pristatymas
Šileika eina per Šiaulius
Vytenio Tolučio darbų paroda „Tarpinė stotelė”

Loading

Naujausias žurnalo numeris:

 Žurnalas prekybos vietose pasirodo penktadienį.

Elektroninė versija – vėliau, artimiausią trečiadienį čia

   

 

Rėmėjai

 

 

 

 

{nomultithumb}

Komiksai

mt_ignore: 10 litų

mt_ignore: Dusburgiečio kronika

 

 

 

 

Menininkų portretai

{nomultithumb}

Draugai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Literatūra ir menas © 2016

Skaičiukai