Kronika Nr. 3550

kinsky_wolf.jpg

2016-ųjų Vokietijos literatūrinė Adelberto von Chamisso premija skirta rašytojoms Estherai Kinsky ir Uljanai Wolf (po 15 000 €). E. Kinsky įvertinta už ligšiolinę kūrybą, ypač už romaną „Prie upės“ („Am Fluss“, 2014). U. Wolf –­ už visą kūrybą, ypač už poe­zijos rinkinį „Meine schönste Lengevitch“ („Mano gražioji Kalbevič“, 2013). Vokiečių ir prancūzų poeto, gamtininko Adelberto von Chamisso (1781–1838) premija skiriama ne iš Vokietijos kilusiems vokiškai rašantiems autoriams, nusipelniusiems vokiečių kalbai ir literatūrai. Premijos bus teikiamos kovo 3 d. Miunchene.


b_200_317_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2016_mein-kampf.jpg

Vokietijoje po 70 metų išleista Adolfo Hitlerio knyga „Mein Kampf“ („Mano kova“). Di­džiąją knygos dalį Hit­leris parašė 3 deš. viduryje sėdėdamas kalėjime. Istorikai ją laiko esminiu dokumentu tyrinėjant nacių ideologiją ir Holokausto priešistorę. Kritinį leidimą su 1000 akademinių komentarų parėmė ir kelios žydų bendruomenės.


Sausio 10 d., sulaukęs 69-erių, mirė legendinis britų muzikantas Davidas Bowie. Vos prieš porą dienų, per Bowie gimtadienį, prekyboje pasirodė 25-asis jo albumas „Blackstar“. Dėl sveikatos prob­lemų muzikantas nebekoncertavo nuo 2006-ųjų. Bowie iškilo 8 deš., susikūręs androginišką alter ego – tarpgalaktinę roko žvaigždę Ziggy Stardust. Eksperimentavo su sceniniais apdarais, įvairiausiais muzikos stiliais, bendradarbiavo su Iggy Popu, Lou Reedu, „Queen“, Brianu Eno ir kt. Rokui suteikė rafinuotumo, laikomas glam roko pradininku, pagarsėjo kaip inovatorius ir intelektualas. Parduota apie 140 mln. jo albumų egzempliorių.

 

Davidas Bowie (dail. Stasys Eidrigevičius)
Davidas Bowie (dail. Stasys Eidrigevičius)

Niujorko viešoji biblioteka internete paskelbė 180 tūkst. aukštos kokybės vaizdų (digitalcollections.nypl.org). Sudarytos teatro, mados, LGBT istorijos, žemėlapių, knygų iliustracijų, plakatų, natų, gatvės fotografijų ir kitos kolekcijos. Visus vaizdus galima nemokamai peržiūrėti ir atsisiųsti. Biblioteka taip pat siūlo stipendiją žmonėms, turintiems idėjų, kaip naujai panaudoti jos viešai prieinamus išteklius.

Akli gatvės muzikantai. JAV, 1935
Akli gatvės muzikantai. JAV, 1935

 

Kronika Nr. 3549

inostranka.png

Maskvoje, Rusijos valstybinės bibliotekos užsienio literatūros skyriuje, įteiktos žurnalo „Иностранная литература“ premijos už 2014 ir 2015 metus. Tarp kitų nominacijų kritikų diplomu apdovanota ir vertėja Marija Čepaitytė už Alfonso Nykos-Niliūno „Dienoraščio fragmentų 1938–1975“ vertimą į rusų kalbą. Daugiau informacijos morebo.ru/novosti/item/1450276193526.


b_200_318_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2016_Sauka_PK.jpg

2015-ųjų Kazimiero Barėno literatūrinė premija skirta prozininkui, skulptoriui Mykolui Saukai už apsakymų knygą „Grubiai“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, serija „Pirmoji knyga“, 2015). Laureatą išrinko komisija: R. Maselytė, M. Burokas, V. Gasiliūnas, B. Jonuškaitė, E. Pažemeckaitė. Premijai taip pat siūlyta M. Budinaitė už romaną „Kanifolijos dulkėse“, A. Kavaliauskaitė už romaną „Du gyvenimai per vieną vasarą“, A. Žagrakalytė už romaną „Klara“. Anksčiau premiją, skiriamą už jauno autoriaus prozos knygą, yra gavę L. S. Černiauskaitė už „Benedikto slenksčius“, A. Jakučiūnas už „Tėvynę“, I. Toleikytė už „Garstyčių namą“, A. Fomina už „Mes vakar buvom saloje“, J. Tumasonytė už „Dirbtinę muselę“, T. Vaiseta už „Paukščių miegą“.


b_115_200_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2016_noise-arch.png

Internetiniame puslapyje archive.org (archive.org/details/noise-arch&tab=collection) paskelbta daugiau nei 30 GB pogrindinės, nekomercinės muzikos, kuri iki šiol buvo įrašyta tik kasetėse. Unikalioje kolekcijoje muzikos (nuo industrinės iki indie) eksperimentai, sukurti 8 deš. pabaigoje–9 deš. pradžioje.


 Nepriklausomas britų muzikos žurnalas „The Wire“ Lietuvos muzikos informacijos centro garso leidinį „Jurgis Mačiūnas. Muzikos notacijos sistemos“ įtraukė į geriausių 2015 metų CD dešimtuką „Modernios kompozicijos“ kategorijoje. Šio kompaktinio disko iniciatorius – lietuvių kilmės britų muzikantas Antonas Lukoszevieze, kuris su savo ansambliu „Apartment House“ specialiai šiam leidiniui padarė aštuonių eksperimentinių Mačiūno kompozicijų įrašus. „The Wire“, leidžiamo nuo 1982 m., tiražas siekia 20 tūkst. egzempliorių, neskaičiuojant interneto svetainės lankytojų. Recenzuodamas lietuvišką leidinį Julianas Cowley gyrė radikalų „Apartment House“ atvirumą, išplėstinę atlikimo meno koncepciją, tikslingą perversiškumą ir humorą. Daugiau informacijos http://mic.lt/lt/ivykiai/2015/12/30/lmic-garso-leidinys-wire-top-10-sarase.

b_600_596_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2016_Maino_CD-Dizainas_Tomas_S.Butkus-01.jpg

Geriausiu 2015 m. Lenkijos komiksu išrinktas Jaceko Świdzińskio „Wielka ucieczka z ogródków działkowych“ („Didysis pabėgimas iš kolektyvinių sodų“), kuriame, pasak portalo „Dzika Banda“, Mrożeko ir Gombrowicziaus stiliai susipina su serialo „Dingę“ fabula – visuma pritrenkia. J. Świdzińskis šiemet jau tapo pirmuoju Henryko Sienkiewicziaus premijos laureatu už grafinį romaną „Zdarzenie. 1908“ („Įvykis. 1908“).

„Wielka ucieczka z ogródków działkowych“ (fragmentas)
„Wielka ucieczka z ogródków działkowych“ (fragmentas)

Gruodžio 28 d., sulaukęs 70-ies, mirė britų heavy metal grupės „Motörhead“ lyderis, roko ikona Lemmy (tikr. Ianas Fraseris Kilmisteris). 1975 m. Londone Lemmy suburta grupė, išleidusi 22 studijinius albumus, buvo viena reikšmingiausių hardroko atstovių, paveikusi daugybę roko, metalo grupių ir atnaujinusi (pagreitinusi) patį metalo muzikos žanrą. Lemmy, „Motörhead“ bosistas, vokalistas ir dainų autorius, garsėjo nežabotu rokenroliniu gyvenimo būdu (pats teigė nuo 30 metų kasdien išgerdavęs po viskio „Jack Daniel’s“ butelį). 2015 m. pasirodė „Motörhead“ albumas „Bad Magic“.

 

Lemmy
Lemmy

Kronika Nr. 3549

b_124_200_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_Kajokas_apie_vandenis.jpg

2015-ųjų Bernardo Brazdžionio literatūros premija skirta Donaldui Kajokui už eilėraščių knygą „Apie vandenis, medžius ir vėjus“. Premiją pretendavo gauti dar du autoriai –­ Rimantas Kmita ir Erika Drungytė. 2011 m. įsteigtos premijos dydis siekia 3000 eurų. Laureatas bus pagerbtas 2016 m. vasario 2 d., minint B. Brazdžionio gimimo metines. B. Brazdžionio literatūros premija 2011 m. skirta Petrui Palilioniui, 2012 m. –­­­­ Aldonai Ruseckaitei, 2013 m. –­ Vladui Braziūnui.


Gruodžio 10 d. Maskvoje paskelbti šių metų V. Kandinskio premijos laureatai. Pagrindinės nominacijos „Metų projektas“ premija įteikta Andrejui Filipovui už instaliaciją „Su ratu galvoje“ („С колесом в голове“), demonstruotą paro­doje „Erelių departamentas“.

Andrejaus Filippovo instaliacija „Su ratu galvoje“
Andrejaus Filippovo instaliacija „Su ratu galvoje“

b_264_200_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_herkus_kuncius.jpg

2015-ųjų Lietuvos rašytojų sąjungos premija skirta prozininkui Herkui Kunčiui už romanų dilogiją „Dviveidis romanas. Lietuvis Vilniuje. Dervišas iš Kauno“ (išleido „Kultūros barai“). Premija tradiciškai bus įteikta sausio 6-ąją, per Tris karalius. Tai jau 25-asis šios premijos, kuria apdovanojamas lietuvių rašytojas už didelės meninės vertės literatūros kūrinį, išleistą per praėjusius dvejus metus, laureatas.

Bulgarijoje pasirodė Herkaus Kunčiaus romanas „Būtasis dažninis kartas“ (leidykla „Fakel Ekspres“ Sofijoje). Romaną į bulgarų kalbą išvertė Antonija Penčeva. Ši leidykla yra jau išleidusi H. Kunčiaus „Pijoko chrestomatiją“.


b_256_200_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_viktorija_daujotyte.jpg

2015-ųjų Antano Baranausko literatūros premija gruodžio 11 d. Anykščiuose įteikta rašytojai, literatūrologei Viktorijai Daujotytei-Pakerienei už knygas „Gīvenu vīna. Gyvenu viena“ ir „Tata pariejau. Tai parėjau“, pasirašytas Viktorijos Daujotės vardu. Tai 2012 m. ir 2015 m. išleistos eiliuotų tekstų knygos, rašytos žemaičių (varniškių) tarme ir bendrine lietuvių kalba.


Šių metų Nacionalinės kultūros ir meno premijos atiteko D. Gavenoniui (42 m.) už šiuolaikinį teatrą kuriančią aktorinę kalbą; G. Radvilavičiūtei (55 m.) už skvarbią visuomenės analizę ir eseistinių tekstų kokybę; V. Urbanavičiui (64 m.) už minties ir formos darną skulptūroje; Algirdui Jonui Ambrazui (81 m.) už fundamentalius Lietuvos muzikos tyrimus; Leopoldui Digriui (81 m.) už Lietuvos vargonų mokyklos atgaivinimą ir plėtojimą; Janinai Grasildai Žilytei (85 m.) už aukštąją modernią kultūrą puoselėjančią dailę ir kultūrą vaikams. Premijų komisiją sudaro filosofas L. Donskis, kompozitorius ir dirigentas V. Augustinas, aktorius J. Budraitis, literatūrologė V. Daujotytė-Pakerienė, dirigentas J. Domarkas, architektė J. Jurevičienė, režisierius O. Koršunovas, literatūrologas M. Kvietkauskas, skulptorius ir filmų kūrėjas D. Narkevičius, skulptorius A. Sakalauskas ir fotomenininkas S. Žvirgždas. Nuo 1989 m. premijos (30 tūkst. eurų) teikiamos už reikšmingiausius pastarųjų 7 metų darbus kultūros ir meno srityje arba už ilgametį kūrėjo indėlį į kultūrą ir meną.


 Gruodžio 8 d. Zolingene (Vokietija) atidarytas pirmasis Europoje „Persekioto meno centras“ („Zent­rum für verfolgte Künste“), skirtas menininkams, skulptoriams, rašytojams ir poe­tams, nukentėjusiems nuo totalitarinių režimų persekiojimų, represijų. Tarp pagrindinių centro „herojų“ –­ poe­tė ekspresionistė Else Lasker-Schüler, me­ni­ninkai Otto Pankokas, Georgas Meistermannas. Ekspozicijoje pasakojama ne tik apie nacių, bet ir apie VDR persekiotus menininkus. Vienas jų – Karlas Orteltas, atsisakęs kurti socrealizmo stiliumi.

de.wikipedia.org/wiki/Kunstmuseum_Solingen
de.wikipedia.org/wiki/Kunstmuseum_Solingen

Kronika Nr. 3548

Grenoblyje (Prancūzija) leidykla „Short Edition“ įrengė automatus, siūlančius nemokamus trumpos formos literatūros kūrinius. Pirmieji aštuoni tokie aparatai pastatyti miesto cent­re –­ viešojo transporto stotelėse, rotušėje, informacijos centruose, t. y. vietose, kuriose žmonėms tenka laukti. Galimi tik trys pasirinkimai: 1, 3 ir 5 minutės. Trijų minučių kūrinys sunaudoja apie 60 cm ritininio popieriaus, ant kokio spausdinami kasos čekiai. Skaitytojui gali tekti detektyvas, fantastinis kūrinys, meilės istorija, poezija ir t. t. Leidykla automatų tinklą žada plėsti, juolab kad šiuo „Short Edition“ sumanymu jau susidomėta Aust­ralijoje, JAV, Kanadoje, Rusijoje, Graikijoje, Italijoje, Ispanijoje, Čilėje, Taivane.

Nuotrauka iš „Short Edition“ archyvo
Nuotrauka iš „Short Edition“ archyvo

Internete paskelbti puslapiai iš knygelės, kurioje pornografiniais piešinėliais mokoma kirilikos abėcėlės. Leidinys pasirodė 1931 m. Sovietų Sąjungoje ir greičiausiai buvo skirtas mažinti suaugusiųjų neraštingumą. Piešinių autorius – Sergejus Merkurovas, SSRS liaudies dailininkas ir Menų akademijos dėstytojas. Jis geriausiai žinomas kaip trijų didžiausių Stalino paminklų SSRS kūrėjas. Daugiau paveikslėlių bturn.com/10286/soviet-erotic-alphabet.

b_600_394_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_Soviet-sex-2.jpg

b_200_307_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_Morrisey.jpg

23-iasis „Bad Sex Award“ („Blogo sekso apdovanojimas“) skirtas britų dainininkui Morrisey už sceną debiutiniame romane „List of the Lost“ („Prarastųjų sąrašas“). Literatūrinė antipremija teikiama nuo 1993 m., siekiant atkreipti dėmesį į prastai parašytas, paviršutiniškas ar perteklines sekso scenas grožinėje literatūroje. Romanas, kuriame pasakojama apie prakeiktus estafetės bėgikus, sulaukė itin neigiamų recenzijų. Morrisey (g. 1959) išgarsėjo 9 dešimtmetyje kaip roko grupės „The Smiths“ vokalistas ir dainų tekstų autorius. Daugiau informacijos ir apdovanotoji bei nominuotosios citatos literaryreview.co.uk/bad-sex-in-fiction-award.


Lietuvos teatro sąjungos apdovanojimas skirtas teatro kritikei Rūtai Oginskaitei už ilgametę teatro kritikos sklaidą, nerimstantį kūrybingumą ir savitą požiūrį. Nuo 2009 m. pinigine premija apdovanojami teatrologai už reikšmingą ir aktyvią veiklą teatro srityje. Tai vienintelis apdovanojimas teatro kritikams šalyje. Anksčiau šia premija apdovanoti teatrologai Vaidas Jauniškis, Ramunė Balevičiūtė ir Šarūnė Trinkūnaitė.

Lietuvos-teatro-sajunga-logo.png

b_200_299_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_2Aleksandr_Snegirev__Vera.jpeg

2015-ųjų „Rusijos Bukerio“ lau­reatu tapo Aleksandras Snegiriovas (g. 1980), įvertin­tas už romaną „Ve­ra“ („Вера“). Anot premijos kuratoriaus Igorio Šai­tanovo, „toks pasirinkimas buvo sensacingas, nors niekas neabejojo, kad šio autoriaus laukia šviesi ateitis“. Romanas „Vera“ pavadintas vardu pagrindinės herojės, kuri trokšta turėti vaikų ir visomis išgalėmis stengiasi rasti savo išrinktąjį. „Daugelis šią knygą laiko istorija apie netikėjimą, tačiau taip nėra – ji būtent apie meilę ir tikėjimą, – per premijos įteikimą kalbėjo A. Snegiriovas. – Kaip tik netekęs džiaugsmo ir gyvenimo, supranti, kas išties yra džiaugsmas ir gyvenimas. Heroję vedžiau iš dalies būtent šiuo keliu, kuriuo, tiesa, kažkada teko eiti ir man.“ Laureatas yra parašęs knygas „Kaip mes bombardavome Ameriką“ (2007), „Naftos Venera“ (2008), „Tuštybė“ (2010), „Kaltės jausmas“ (2013). Jo proza versta į anglų, vokiečių, švedų kalbas. Nugalėtojui atiteko 1,5 mln. rb. (apie 20 tūkst. eur), finalininkams –­ po 150 tūkst. rb. (apie 2 tūkst. eur). Pernai geriausiu kūriniu pripažintas Vladimiro Šarovo romanas „Grįžimas į Egiptą“.

 

Kronika Nr. 3547

Lietuvos paviljonas Venecijos bienalėje sulaukė 15 tūkst. lankytojų. Lapkričio 22 d. baigėsi 56-oji Venecijos meno bienalė, veikusi beveik 7 mėnesius ir pritraukusi daugiau nei pusę milijono lankytojų bei 8 tūkst. žurnalistų. Lietuvos paviljonas su Dainiaus Liškevičiaus kūriniu „Muziejus“ buvo apžvelgtas užsienio žiniasklaidos („The Guardian“, „Mousse magazine“, „Artribune“, „Calvert Journal“, „Arterritory.com“). Visi šių metų Baltijos šalių paviljonai Venecijoje pristatė projektus, kuriais atsigręžiama į sovietinę praeitį. D. Liškevičiaus „Muziejus“ pateikė suasmenintą pasakojimą apie revoliucines 7–9 deš. asmenybes: paskutinį Lietuvos partizaną Antaną Kraujelį, disidentą Romą Kalantą ir Bronių Maigį. Iki sausio 16 d. nauja D. Liškevičiaus paroda veikia „Foksal“ galerijoje Varšuvoje.

Artūro Valiaugos nuotrauka
Artūro Valiaugos nuotrauka

Tehran_Museum_Of_Contemporary_Art.png

2016 m. kovą Irane bus atidaryta belgų menininko Wimo Delvoye paroda; ekspozicija užims visą Teherano šiuolaikinio meno muziejų. Kaip praneša „The Art Newspaper“, pačių provokatyviausių autoriaus darbų, tokių kaip „Kloaka“ ar W. Dis­ney’aus personažais ištatuiruotos kiaulės, ekspozicijoje nebus. Pasak W. Delvoye, pa­rodai atrenkami darbai, kurie neįžeistų iraniečių, ir jis nuolat bendrauja su kuratoriais Irane. „Jie tikri profesionalai, – pabrėžia W. Delvoye, –­ su jais lengviau dirbti nei su Luvro bendradarbiais.“ 2012 m. Teherano šiuolaikinio meno muziejuje įvyko vokiečių skulptoriaus Gün­therio Ueckerio paroda, o praėjusiais metais –­ vokiečių menininko Otto Piene’s retrospektyva.

 

Kronika Nr. 3546

Lietuvių_literatūros_ir_tautosakos_institutas.png

Vytauto Kubiliaus vardo premija šiemet skirta Laimantui Jonu­šiui už geranorišką kritiškumą vertinant lietuvių literatūrą pasaulio li­teratūros kontekste. Literatūrologo V. Kubiliaus (1926–2004) premiją 2012 m. įsteigė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, ji teikiama už 2 metų darbus iš XX–XXI a. literatūros. Premiją skiria komisija iš 11 literatūros kritikų ir mokslininkų iš LLTI, Lietuvos rašytojų sąjungos, aukštųjų mokyklų lituanistinių katedrų. Premijos laureatais yra tapę V. Kukulas ir V. Gasiliūnas.


Norvegijoje, atidarant Fredrik­stado animacijos festivalį, Iljai Bereznickui įteiktas „Auksinis Gunaras“ už gyvenimo pasiekimus ir svarų indėlį į Šiaurės ir Baltijos šalių animacijos industriją. I. Bereznickas padarė didelę įtaką visai Šiaurės ir Baltijos šalių animacijai, kurią jis kuria daugiau nei 40 metų. Daugiau informacijos animationfestival.no/ilja-bereznickas-awarded-the-lifetime-achievement-award.

Kadras iš filmo „Baubas“ (rež. I. Bereznickas)
Kadras iš filmo „Baubas“ (rež. I. Bereznickas)

 Benjaminas Clementine’as už „At Least for Now“ apdovanotas prestižiniu „Mercury“ prizu, skiriamu už metų geriausią britų muzikos albumą. B. Clementine’o albumas įveikė tokius konkurentus kaip Jamie xx ir „Florence and the Machine“. Lon­do­ne gimęs 25-erių muzikantas, prodiuserių pastebėtas grojantis Paryžiaus metro, apdovanojimą dedikavo Paryžiaus išpuolių aukoms. Anksčiau „Mercury“ yra gavę PJ Harvey, „the xx“, „Portishead“, „Arctic Monkeys“, „Antony and the Johnsons“, „Franz Ferdinand“ ir kt.

Benjamin_Clementine.jpg

Niujorke paskelbti 66-ųjų Nacionalinių knygos apdovanojimų laimėtojai. Geriausia grožinė knyga –­­ Adamo Johnsono „Fortune Smiles“ („Likimas šypsosi“, 6 apsakymai; už ankstesnę knygą apie Šiaurės Korėją autorius įvertintas Pulitzerio premija); negrožinė knyga – Ta-Nehisi Coateso „Between the World and Me“ („Tarp pasaulio ir manęs“, pasakojimas apie Coateso draugą, per klaidą nužudytą policijos pareigūno); poezija – Robin Coste Lewis debiutas „Voyage of the Sable Venus“ („Juodosios Veneros kelionė“, triptikas apie jauną juodaodę moterį), jaunimo literatūra – Nealo Shustermano „Challenger Deep“ („Čalendžerio gelmė“, apie psichine liga sergantį paauglį).

 66_Nacionalinių_knygos_apdovanojimų_laimėtojai.png

 

Kronika Nr. 3545

UNESCO generalinė konferencija lapkričio 2 d. patvirtino galutinį 2016–2017 m. UNESCO minimų datų sąrašą. Tarp 53 minėtinų datų yra ir Algirdo Juliaus Greimo šimtmetis 2017 metais. Lietuvos iškeltą Greimo kandidatūrą parėmė Prancūzija, Estija ir Meksika. Greimas atsidūrė vienoje rikiuotėje su Aristoteliu, Cervantesu, Leibnizu, Kosciuška, Čaikovskiu, Kandinskiu ir kitomis pasaulio įžymybėmis.

Algirdas Julius Greimas
Algirdas Julius Greimas

b_200_274_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_Rokpelnis_vaks_wp.jpg

Tryliktuoju (ir jau antrąkart) Ojaro Vaciečio literatūros premijos laureatu tapo poetas, eseistas Janis Ruokpelnis. Šis apdovanojimas latvių kūrėjui skir­tas už aštuntą rinkinį „Post factum“, kurį sudaro XX a. pab. rašyti eilėraščiai. O. Vaciečio premija teikiama nuo 1984 m. už poe­ziją ir jos vertimus pasaulyje. Nuo 2003 m. kiekvieną rudenį šį literatūrinį apdovanojimą skiria Carnikavos savivaldybė (jos Sigulių kapinėse palaidotas O. Vacietis) kartu su O. Vaciečio muziejumi. J. Ruokpelnio kūrybos rinkiniai išversti į anglų, prancūzų, italų, rusų kalbas. 2005 m. jo „Lyriką“, kurią 2000 m. apdovanojo Baltijos asamblėja, į lietuvių kalbą išvertė V. Braziūnas.


Lietuvos ambasadoje Berlyne, Lietuvių literatūros salone, pristatytas Izraelyje gyvenančio lietuvių rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus romanas „Kaddisch für mein Schtetl“ („Mieste­lio romansas“). Knygą, kurioje pasakojama apie paskutiniuosius dvidešimt štetlo gyvavimo metų litvakų žemėje, į vokiečių kalbą vertė Ganna-Maria Braungardt, išleido „Auf­bau Verlag“. G. Kanovičius (g. 1929) iš viso yra parašęs 11 romanų, jo kūryba versta į 13 kalbų.


b_200_344_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_Kanovicius.jpg

Rusijos Tretjakovo galerijos specialistai, naudodami rentgeną, rado ir iššifravo ant Kazimiro Malevičiaus „Juodo kvadrato“ (1915) paties dailininko paliktą įrašą ir išsiaiškino, kad po viršutiniu dažų sluoksniu esama dar pora vaizdų... Patvirtinta, kad užrašas yra autentiškas ir skelbia: „Negrų mūšis tamsioje oloje“ („Битва негров в темной пещере“). Ši frazė – tai tiesioginė nuoroda į prancūzų žurnalisto, ekscentriško rašytojo, menininko Al­phonse’o Allais (1854–1905) nutapytą paveikslą „Negrų mūšis oloje naktį“. Beje, Allais savo aštria kalba ir absurdiškais poelgiais ketvirčiu amžiaus aplenkė šokiruojančias 1910–1930 m. dadaistų bei siurrealistų parodas, taip pat ketvirčiu amžiaus anksčiau už Malevičių, t. y. 1882–1884 m., ėmė naudoti monochrominę tapybą. Vėliau ta pačia monochromine technika Allaiʼs nutapė paveikslus „Chloruotų išbalusių mergelių pirmas pasivaikščiojimas sningant“ („Première communion de jeunes filles chlorotiques par un temps de neige“, 1883) –­ baltas stačiakampis, raudonas stačiakampis –­­ „Apopleksikai kardinolai nuima pomidorų derlių ant Raudonosios jūros kranto“ („Recolte de la tomate par des cardinaux apoplectiques au bord de la mer rouge“, 1884).

b_600_408_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_Combats_de_ngres.jpg

b_200_308_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_Bartlet.jpg

Alicijai Giménez Bart­­lett skirta 2015-ųjų literatūrinė premija „Planeta“ – didžiausia ispanakalbio pasaulio premija, siekianti 601 tūkst. eurų. Žiuri Barselonoje rašytoją įvertino už naujausią romaną „Hombres desnudos“ („Nuogi vyrai“), kuriame nagrinėjama vyrų pros­titucijos prob­lematika. Giménez Bartlett visų pirma buvo žinoma kaip kriminalinių romanų „Ritos de muerte“ („Mirties apeigos“), „Mensajeros de la oscuridad“ („Tamsos pasiuntiniai“) autorė. Premijai iš viso buvo pasiūlyti 486 romanai. Daugiau informacijos www.premioplaneta.es.

 

Vienas iš septynių senojo pasaulio stebuklų – Rodo kolosas, sunaikintas žemės drebėjimo 226 m. pr. Kr., gali vėl iškilti Graikijoje. Saulės dievo Helijo skulptūrą siūlosi pagaminti tarptautinė architektų, inžinierių, archeologų ir ekonomistų komanda, parengusi planą atgaivinti šalies ekonomiką. Užmojai olimpiniai: aukštis – 150 m (penkiskart aukštesnė nei originali), sąmata – 250 mln. eurų. Saulės energija aprūpinta statula tarnautų ir kaip švyturys, ir kaip be­sisukantis restoranas, ir kaip ekspozicijų erdvė bei biblioteka. Tai jau ne pirmas bandymas atkurti šį pasaulio stebuklą.

Siūlomas Rodo koloso dizainas
Siūlomas Rodo koloso dizainas

Kronika Nr. 3543

Vila TU14 Turniškėse (Vilnius). Leono Garbačausko nuotrauka
Vila TU14 Turniškėse (Vilnius). Leono Garbačausko nuotrauka

Antrus metus iš eilės į Pasaulio architektūros festivalio (World Architecture Festival, Singapūras) finalą pateko Alfredo Trimonio projektas. Šiemetiniame finale jo suprojektuota vila TU14 (stovinti Turniškėse) yra vienintelis darbas iš Rytų Europos. Nugalėtoju pripažintas vietnamiečių namas „Saigon House“. Architektas A. Trimonis jau beveik 30 metų dirba Vokietijoje, tačiau pastaruoju metu vis dažniau projektus įgyvendina ir Lietuvoje. WAF, vienam solidžiausių architektūros konkursų pasaulyje, pateikta daugiau kaip 700 projektų iš beveik 50 šalių. Pernai konkurse varžėsi A. Trimonio suprojektuotas vers­lo centras „Pirklių namai“ Vilniuje.


Lapkričio 4–11 d. Santa Monikoje vykusioje Amerikos kino mugėje pirmą kartą prisistatė Lietuvos kino profesionalai. Jungtiniame Lietuvos ir Estijos stende kino industrijos atstovai galės susipažinti su Lietuvoje taikomos pelno mokesčio lengvatos privalumais, filmavimo galimybėmis ir užmegzti ryšius su potencialiais partneriais mūsų šalyje. Nuo 1981 m. rengiama Amerikos kino mugė kasmet sulaukia per 8000 dalyvių, sandorių vertė kasmet siekia per 1 milijardą JAV dolerių.

afm-logo.png

 Berlyno trumpo metro filmų festivalyje „Interfilm“ Lietuva kartu su Latvija ir Estija dalyvauja garbės viešnios teisėmis. 33-iajame festivalyje pristatoma visa lietuviškų trumpametražių filmų įvairovė – vaidybiniai, eksperimentiniai filmai, dokumentika ir animacija: S. Jakaitės ir S. Masteikaitės „Neeuklidinė geometrija“, K. Kaupinio „Triukšmadarys“, I. Javaitytės „Trečiadienis“, G. Tamoševičiaus „Džekis“, K. Šalčiūno „Pajauta“ ir kiti. Tai viena išsamiausių lietuvių kino programų Vokietijoje pastaraisiais metais. Daugiau informacijos www.interfilm.de.

„Neeuklidinė geometrija“
„Neeuklidinė geometrija“

Už 137 tūkst. dolerių aukcione parduotas megztinis, kurį vilkėjo Kurtas Cobainas per legendinį „MTV Unplugged“ koncertą 1993 m. Po pusmečio nusižudžiusio grupės „Nirvana“ lyderio drabužio aprašyme teigiama, kad tai žalias vintažinis megztinis be vienos sagos, su pradeginta skyle ir nutrintas ties kišenėmis. Iki šiol jis priklausė artimam Cobainų šeimos draugui. Už kur kas mažesnes sumas aukcione parduoti Michaelo Jacksono, Elvio Presley švarkai ir kt.

Kurtas Cobainas
Kurtas Cobainas
 

Kronika Nr. 3542

b_200_330_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_mathias-enard-boussole.jpg

Šiemet Goncourt’ų premija skirta rašytojui Mathiasui Enard’ui už romaną „Kompasas“ („Boussole“). 43-ejų M. Enard’as, arabų ir persų kalbų žinovas, gyvenęs Teherane, Berlyne ir Beirute, sukūrė poetišką pagiriamąjį žodį ilgai Rytų ir Vakarų kultūros ryšių istorijai. Knygoje pasakojama apie nemigos kankinamą muzikologą, kuris Vienoje guli ligos patale ir apmąsto viską – nuo nelaimingos meilės prancūzei iki Europos ir Vidurio Rytų santykių. Keturi romanai, atrinkti finaliniam etapui, yra susiję su Artimaisiais Rytais arba Prancūzijos kolonijinio režimo saulėlydžiu. Laimėtojas gauna vos 10 eurų piniginį prizą, tačiau Goncourt’ų premija, seniausia ir prestižiškiausia Prancūzijoje, kūrinio pardavimus padidina apie 450 tūkst. egzempliorių.


XIX Krokuvos knygų mugėje ir Konrado literatūros festivalyje Lietuva prisistatė garbės viešnios teisėmis. Vyko diskusijos holokausto, Czesła­wo Miłoszo, Rytų šalių temomis. K. Sabaliauskaitė, H. Kunčius, T. Venc­lova aptarė Vilniaus tapatybę, A. Šlepikas pristatė romaną „Mano vardas –­ Marytė“, ką tik pasirodžiusį lenkų kalba, iliustratoriai S. Chlebinskaitė, I. Babilaitė, K. Kasparavičius surengė kūrybines dirbtuves.

Litwa-w-Krakowie.png

Zagrebe, Kroatijoje, tarptautiniame literatūros festivalyje „Žvilgsnis į mažąsias literatūras“ atsigręžta į Baltijos šalių autorius. Lietuvių literatūros ekspertės, vertėjos Mirjanos Bračko sudaryta 10-ties lietuvių autorių kūrybos antologija kroatų kalba išdalyta leidėjams, skatinant juos leisti verstinę literatūrą, tekstų ištraukos išspausdintos didžiausiuose šalies dienraščiuose bei literatūriniame tinklalapyje booksa.hr, kurį per mėnesį aplanko apie 35 tūkst. vartotojų. Lietuvai Zagrebe atstovavo U. Radzevičiūtė, T. Staniulis, I. Valantinaitė ir G. Grajauskas.

zvilgsnis_i_mazasias_literaturas.jpg

52331.jpg

Spalio 25 d. sulaukęs 83-ejų Maskvoje mirė rusų rašytojas, dramaturgas, poetas ir filosofas Jurijus Mamlejevas. Romanų „Kitas“, „Siaubo sparnai“, „Maskvos gambitas“ autorius. Iš pradžių kūrybą skelbė savilaida, 1974 m. emigravo į JAV, 1983 m. persikėlė į Prancūziją. Rusijoje oficialiai jo kūryba pradėta skelbti tik 1989-aisiais. J. Mamlejevo knygos išverstos į daugelį Europos kalbų. Rašytojas įvertintas Puškino (Vokietija, 2000), And­rejaus Belovo (1991) premijomis. Jo tekstams būdinga metafizinė, siurrealistinė, avangardinė pasaulėjauta, dvasinės herojų klajonės, grubus, natūralistinis pasakojimas – rašytojas laikomas „metafizinio realizmo“ literatūroje pradininku. Gilinosi į žmogaus tamsiąją pusę, ieškojo ontologinio blogio. Jo kūrybos į lietuvių kalbą yra vertę D. Pocevičius, A. Šiuša, B. Januševičius. Rašytojo tinklalapis mamleew.ru.


Masačusetso technologijos instituto absolventas Aurimas Bukauskas laimėjo Carrollio R. Wilsono apdovanojimą už energiją taupantį medienos ir bambuko technologijų projektą. Premija siekia 25 tūkst. JAV dolerių. A. Bukauskui taip pat bus suteikta proga mokslo tikslais pakeliauti po Angliją, Suomiją, Norvegiją, Škotiją, Tasmaniją, Naująją Zelandiją ir Aust­raliją, kur jis aplankys inžinierius ir mokslininkus, dirbančius su medienos ir bambuko panaudojimu. A. Bukausko darbai stavsbinde.tumblr.com

Aurimas Bukauskas
Aurimas Bukauskas

Odesoje stovinčią Lenino skulp­tūrą Ukrainos menininkas Aleksand­ras Milovas transformavo į Dartą Veiderį – blogio įsikūnijimą iš filmo „Žvaigždžių karai“. Skulptūra sukurta sekant balandį Ukrainoje priimtu „dekomunizacijos“ įstatymu, įpareigojančiu pašalinti komunistinės praeities simbolius. Anot menininko, „bronzinė Lenino skulptūra palikta viduje, kad daugiau ar mažiau dėkingi ainiai prireikus galėtų jį ekshumuoti (...). Norėjau sukurti simbolį Amerikos popkultūros, kuri atrodo tvaresnė nei sovietiniai idealai“. Dartai Veideriai ir kiti filmo personažai ne kartą yra kandidatavę Ukrainos prezidento, parlamento ir savivaldų rinkimuose. Naujoji G. Lucaso sagos dalis „Žvaigždžių karai: 7 epizodas. Galia nubunda“ pasirodys gruodį.

Leninas Dartas Veideris
Leninas Dartas Veideris

Europos architektūros premija šiemet skirta ispanui Santiago Calatravai. 1951 m. Ispanijoje gimusio architekto studijos veikia Valensijoje, Ciuriche, Niujorke ir Paryžiuje. Garbingas apdovanojimas turėtų kiek apmaldyti pastaruoju metu pasipylusią kritiką architektui dėl dvigubai išaugusios Pasaulio prekybos centro transporto stoties Niujorke sąmatos ar pernelyg greitai susidėvėjusių architekto gimtosios Valensijos menų ir mokslo centro pastatų. Pernai Europos premijos laureatu tapo nuo postmodernizmo laikų gerai žinomas italų architektas, filosofas, teoretikas ir dizaineris Alessandro Mendini.

Valensijos menų ir mokslo centras, arch. S. Calatrava
Valensijos menų ir mokslo centras, arch. S. Calatrava

 

Kronika Nr. 3541

Paskelbti šių metų „Mercury“ premijos nominantai. Prestižinis apdovanojimas nuo 1992 m. skiriamas už geriausią muzikos albumą Didžiojoje Britanijoje. Trumpąjį sąrašą sudaro: Aphex Twin Syro (44-erių elektronikos kūrėjo 6-asis albumas, jau apdovanotas „Grammy“), „Wolf Alice“ My Love Is Cool (debiutinis alternatyvaus roko grupės albumas), Róisín Murphy Hairless Toys (buvusi grupės „Moloko“ vokalistė šiemet koncertavo Vilniuje; trečiasis jos solinis elektroninio art pop albumas); C Duncan Architect (jauno muzikanto debiutas; indie pop su klasikinės muzikos elementais), ESKA ESKA (iš Zimbabvės kilusios multiinstrumentalistės debiutas), „Florence and the Machine“ How Big, How Blue, How Beautiful (žymiausi šiame sąraše; trečiasis šios indie roko grupės albumas), Ghostpoet Shedding Skin (ankstesnis reperio albumas taip pat buvo nominuotas „Mercury“), Benjamin Clementine At Least for Now (26-erių poetas ir kompozitorius jau vadinamas Londono ateities balsu), Jamie xx In Colour (didžėjus išgarsėjo su grupe „The xx“; vienas plačiausiai išgirtų šių metų albumų), SOAK Before We Forgot How to Dream (jauna indie folk atlikėja), Gaz Coombes Matador (indie roko muzikantas, išgarsėjęs su grupe „Supergrass“), „Slaves“ Are You Satisfied? (pankroko dueto debiutas). Pernai „Mercury“ premija skirta grupei „Young Fathers“ (už albumą Dead), šiemet viešėjusiai „Loftas Fest“ Vilniuje.

 b_600_593_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_Mercury_premijos_nominantai.jpg

Lietuva dalyvavo 67-ojoje tarptautinėje Frankfurto knygų mugėje. Šiemet joje prisistatė per 700 dalyvių iš daugiau nei 100 šalių, o viešnios teisėmis dalyvavo Indonezija. Mugę per penkias dienas aplankė per 275 tūkst. svečių. Jungtiniame Lietuvos leidyklų stende pristatytos Knygos meno konkurso laureatės ir reikšmingų Lietuvos leidinių kolekcija.

b_600_450_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_Frankfurto_mug.jpg

b_200_259_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_Playboy-blog427.jpg

Žurnalas „Playboy“ nebespaus­dins visiškai nuogų moterų fotografijų. Redaktorius Cory Jonesas ir 89-erių vyriausiasis redaktorius Hugh Hefneris sutarė, kad nuo kovo mėnesio naujo dizaino žurnale bus įvairių pokyčių. Teigiama, kad „Playboy“, kaip ir grynai pornogra­finiai žurnalai, dėl interneto nebeteko didelės dalies komercinio ir kultūrinio aktualumo drauge su galia šokiruoti. 1953 m. įkurtas „Playboy“ skaitomiausias buvo 1975 m. (5,6 mln. egzemp­liorių), dabar tiražas tesiekia 800 tūkst. Kadaise „Playboy“ spausdino Margaret Atwood, Haruki Murakami prozą, interviu su Malcolmu X, Vladimiru Nabokovu, Martinu Lutheriu Kingu ir kt. Ant pirmojo numerio viršelio buvo įamžinta Marilyn Monroe. Dabar redakcija siekia pritraukti jaunesnius (18–30 m.) skaitytojus (būtent dėl jų leidinys bus iliustruojamas vizualaus meno darbais). Didžiąją dalį pajamų žurnalas susirenka už savo logotipo naudojimą –­­ 40 proc. atributikos parduodama Kinijoje, kurioje pats žurnalas nepriei­namas.

Frankfurto knygų mugės išvakarėse 2015 metų Vokietijos knygos premijos (Deutsche Buchpreis 2015) laureatu paskelbtas Frankas Witzelis už romaną „Raudonosios armijos išradimas pagal maniakine depresija sergantį paauglį 1969-ųjų vasarą“ („Die Erfindung der Roten Armee Fraktion durch ei­nen manisch-de­pressiven Teenager im Sommer 1969“). Anot žiuri, F. Witzelio kūrinys yra nenusakomo masto romano konstruktas pačia geriausia prasme, pasakojantis apie 13-metį berniuką, jo paauglystę. Tai beprotybės ir sąmojo, drąsos ir šiuolaikinės istorijos mišinys. Nugalėtojui atiteko 25 tūkst. eurų. Daugiau informacijos www.deutscher-buchpreis.de.

b_600_708_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_buchpreis.jpg

Foto iš mediatekos

Šileika eina per Šiaulius
„Poetinis Druskininkų ruduo" - PDR 2013 (video)Kornelijus Platelis
Džiazo festivalis "Birštonas'16"Marius Abramavičius ir jo aitvaras
Petro Cvirkos paminklo anatomija
Andrius Makarevičius „Ramybė kvepia medumi“

Loading

Naujausias žurnalo numeris:

b_115_160_2734_00_images_iliustracijos_zurnalas_2017_2017-04-28_nr._3613_2017-04-28_nr._3613_virselis.jpg

b_101_160_2734_00_images_iliustracijos_zurnalas_2017_2017-04-28_nr._3613_2017-04-28_nr._3613_turinys.jpg

 Žurnalas prekybos vietose pasirodo penktadienį.

Elektroninė versija – vėliau, artimiausią trečiadienį čia

    b_250_202_2734_00_images_iliustracijos_skelbimai_2017_premunerata.png

 

Rėmėjai

 

 

 

 

Komiksai

10 litų

Dusburgiečio kronika

 

 

 

 

Menininkų portretai

Draugai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Literatūra ir menas © 2016

Skaičiukai