Kronika Nr. 3539

b_99_150_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_7killings.jpg

2015 m. „Man Booker“ premija (50 tūkst. svarų sterlingų) apdovanotas jamaikietis Marlonas Jamesas už beveik 700 puslapių romaną „A Brief History of Seven Killings“ („Trumpa septynių nužudymų istorija“) apie 1976 m. įvykdytąį pasikėsinimą nužudyti Bobą Marley. 44 metų rašytojas teigia, kad parašyti knygą jį įkvėpė regio muzika.


russianbooker.gif

Spalio 9 d. Maskvoje paskelbtas literatūrinės premijos „Rusijos Bukeris“ 2015-ųjų trumpasis sąrašas (ilgajame sąraše 24 romanai), kuriame 6 finalininkai: Alisos Ganijevos „Jaunikis ir jaunoji“ („Жених и невеста“); Vladimiro Danichnovo „Lopšinė“ („Ко­лы­бельная“); Jurijaus Pokrovskio „Tarp žmonių“ („Среди людей“); Romano Senčino „Potvynio zona“ („Зона за­топ­ления“); Aleksandro Snegirevo „Vera“ („Вера“); Guzelės Jachinos „Zuleicha atsimerkia“ („Зулейха открывает глаза“). Premijos laureatas bus paskelbtas gruodžio 3 d. Nugalėtojui atitenka 1,5 mln., finalininkams – po 150 000 rublių. Pernai geriausiu kūriniu pripažintas Vladimiro Šarovo romanas „Grįžimas į Egiptą“.


kfk-embl.png

VU Klasikinės filologijos katedros docentės Audronės Kučinskienės vadovaujama grupė parengė skaitmeninį „Antikos vardyną“ (www.vardynas.flf.vu.lt). Jame su­telkti svarbiausi senovės graikų ir romėnų vardažodžiai: istorinių asmenybių, mitologinių ir literatūros personažų vardai, geografiniai pavadinimai, mitologinės, istorinės, kultūrinės realijos, labiausiai paplitusių statinių bei kelių pavadinimai ir kt. Galima naudotis lotynišku ir graikišku vardų sąrašu, išsitraukti tematinius ar tam tikrame leidinyje vartojamų vardų sąrašus. Duomenų bazėje sukaupta apie 12 tūkst. vardažodžių. Į ją neįtraukti bibliniai ir krikščioniški vardai.


Lino Mikutos dokumentinis filmas „Pakeleiviai“ Anykščiuose vykusiame dokumentinio kino festivalyje EDOX „už gilų žvilgsnį“ buvo apdovanotas VYGOS prizu. Tai pasakojimas apie tris sušalusius tranzuotojus, laukiančius pakeleivingos mašinos niūrią žiemos dieną. Filmas jau pripažintas geriausiu lietuvišku studentišku darbu festivalyje „Kino pavasaris“. Ankstesni L. Mikutos dokumentiniai filmai „Dzūkijos jautis“ ir „Pietūs Lipovkėje“ taip pat yra sulaukę ne vieno apdovanojimo. „Pakeleivius“ jau išvydo ir Rumunijos, Vokietijos žiūrovai.

Filmo „Pakeleiviai“ kadras
Filmo „Pakeleiviai“ kadras

Spalio 6 d., būdama 65-erių, mirė Belgijos kino režisierė ir teoretikė Chantal Akerman, padariusi įtaką Europos eksperimentiniam, feministiniam kinui ir tokiems režisieriams kaip Gusas van Santas, Toddas Haynesas, Michaelis Haneke. Pačią Akerman, 8 deš. persikėlusią į Niujorką, paveikė Jeano-Luco Godard’o, Stano Brakhage’o, Jono Meko, Andy Warholo darbai. Jos svarbiausiame filme „Jeanne Dielman, 23 Quai du Commerce, 1080 Bruxelles“ (1975) realiu laiku tyrinėjama vidutinio amžiaus našlės kasdienė rutina ir prostitucija. Šį rugsėjį Lokarno kino festivalyje pristatytas naujausias Akerman filmas „No Home Movie“ apie jos motiną, išgyvenusią Aušvicą. Darbas susilaukė prastų vertinimų. Manoma, kad Akerman nusižudė.

Kadras iš filmo „Jeanne Dielman, 23 Quai du Commerce, 1080 Bruxelles“
Kadras iš filmo „Jeanne Dielman, 23 Quai du Commerce, 1080 Bruxelles“

Kronika Nr. 3538

Spalio 6 d. Baltijos Asamblėjos žiuri nusprendė 2015 m. meno premiją skirti dirigentui Modestui Pitrėnui už pastangas stiprinant Baltijos valstybių kultūrinius ryšius, diriguojant daugybę spektaklių bei koncertų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Literatūros premija skirta Latvijos rašytojui Mariui Berziniui, mokslo – estams Claritai Evai Pettai ir Velo Pettai. Apdovanojimai bus įteikti per 34-ąją Baltijos Asamblėjos sesiją, rengiamą lapkričio mėnesį Vilniuje. Organizacija įkurta įtvirtinti Baltijos šalių nepriklausomybę, siekti glaudesnio Baltijos regiono bendradarbiavimo tarptautinių santykių srityje ir efektyvaus informacijos apsikeitimo.

Baltic_assembly_logo.png

Man_Booker.png

Pagrindinė pretendentė į „Man Booker“ premiją, anot lažybų bend­rovės „Ladbrokes“, Hanya Yanagihara (4/5), kiek mažiau šansų laimėti turi britas Sunjeevas Sakota (4/9). Kuklesnėmis tikimybėmis įvertinti jamaikietis Marlonas Jamesas (1/4), nigeras Chigozie Obioma (1/8), amerikietė Anne Tyler ir britas Tomas McCar­thy (1/12).


2015 m. „Nikės“, vienos prestižiškiausių Lenkijos literatūrinių premijų (apie 23,5 tūkst. eurų), laureate tapo Olga Tokarczuk už romaną „Księgi Jakubowe“ („Jokūbo knygos“). Tai daugiau kaip tūkstančio puslapių knyga apie Jokūbą Leibovičių Franką, XVIII a. Podolėje pasiskelbusį mesijumi. Rašytoja finale varžėsi šeštą kartą, nugalėjo – antrą (pirmą –­ 2008 m.). Tokarczuk šiemet pelnė ir publikos prizą. Lietuviškai išleisti du jos romanai: „Praamžiai ir kiti laikai“ ir „Dienos namai, nakties namai“.

Rimvydo Strielkūno nuotrauka
Rimvydo Strielkūno nuotrauka

Pirmojo paauglių ir jaunimo literatūros konkurso nugalėtoja tapo Akvilina Cicėnaitė su knyga „Niujorko respublika“. Jai įteikta 2900 EUR. Geriausią konkurso knygą rinko komisija ir skaitytojai. Iš 26 rankraščių buvo išrinkti trys geriausi –­ A. Cicėnaitės romanas, Rebekos Unos „Atjunk“ ir Dainos Opolskaitės „Eksperimentas gyventi“. Paskelbta ir leidyklos „Alma littera“ rengiamo antro paauglių ir jaunimo literatūros konkurso pradžia. Rank­raščius galima teikti 2016 m. birželio 1 d.

b_600_223_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_pegaso-renginys.jpg

JAV pasibaigė architektūrinės koncepcijos konkursas, kurio dalyviai siūlė erdviniam spausdinimui (3D) tinkančių Marsui skirtų būstų idėjas. Konkurso organizatoriai – JAV nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) ir inovacijų institutas „America Makes“. Geriausia pripažinta koncepcija „Ice House“ (25 tūkst. dolerių premija). Iš viso buvo pateiki 165 pasiūlymai. Jie vertinti atsižvelgiant į architektūrinę koncepciją, gyvenimiškumą, inovatyvumą, funkcionalumą, sklypo Marse parinkimą ir suderinamumą su statybos metodu –­ erdviniu spausdinimu.

marsicehouse.com
marsicehouse.com

Kronika Nr. 3537

Rugsėjo 25 d. Tolerancijos cent­re vykusiame XXXVIII Vilniaus aukcione, skirtame vien tik lietuvių dailei, pristatyti 188 kūriniai. Įsigyta 60 darbų už daugiau nei 48 tūkst. eurų. Brangiausiai nupirkta V. Kairiūkščio pastelė „Koncertas“ (7100 eurų). Tarp brangiausiai parduotų buvo­ du A. Žmui­dzinavičiaus peizažai, vienas ankstyviausių LDK portretistikos pavyzdžių – Nikolajaus Andrea Flensburgiečio XVI a. vario raižinys „Vilniaus vaito Stanislovo Sabino portretas“, 1957 m. sukurta Vytauto Igno drobė „Natiurmortas su Rūpintojėliu“. Knygų rubrikoje labiausiai varžytasi dėl 1932 m. išleisto ARS pirmosios parodos katalogo. Daugiau informacijos - www.menorinka.lt. Kitas aukcionas vyks gruodžio 11 dieną.

Nikolajus Andrea Flensburgietis. „Vilniaus vaito Stanislovo Sabino portretas“, vario raižinys, XVI a.
Nikolajus Andrea Flensburgietis. „Vilniaus vaito Stanislovo Sabino portretas“, vario raižinys, XVI a.

Vytautas Kairiūkštis. „Koncertas“, pastelė, 1921
Vytautas Kairiūkštis. „Koncertas“, pastelė, 1921

Išrinkti Lietuvos edukologijos universiteto rengiamo X–XII kl. moksleivių trumposios prozos konkurso nugalėtojai, rašę apsakymus tema „Mano miesto paslaptis“. Į almanachą pateks trys geriausi darbai: Julijos Božičko „Mes atėjom nuo Rūdiškių“ (Trakų r. Rūdiškių gimnazija), Ievos Martinaitytės „Ššš, – tai paslaptis“ (Raseinių prezidento Jono Žemaičio gimnazija), Airido Labino „Tuščias veidas –­ aklas miestas“ (Šiaulių „Romuvos“ gimnazija), ir dar 10 apsakymų: Justinos Kecoriūtės, Rugilės Pumputytės, Emilijos Natkevičiūtės, Mingaudės Kotrynos Zujūtės, Rūtos Giniūnaitės, Viktorijos Jenciūtės, Agnės Kiaunytės, Jurgio Kubiliaus, Augustės Saladytės ir Vaivos Vasiliauskaitės. Konkurso iniciatorė – Aneta Raževaitė-Anra. Darbus vertino: A. Kaziliūnaitė, G. Labanauskaitė, D. Razauskas, A. Šlepikas, J. Baranova, Ž. Kolevinskienė, H. Kunčius.

moksleivių_trumposios_prozos_konkursas.png

Karališkoji britų architektų sąjunga paskelbė 2016 m. Aukso medalio laureatę – ja tapo Irako kilmės architektė dekonstruktyvistė Zaha Hadid. Ji yra pirmoji moteris, nusipelniusi šio britų architektūrinio apdovanojimo, teikiamo nuo 1848 m. Jau 30 metų Hadid stebina eksperimentiniais projektais, praplečiančiais šiuolaikinės architektūros, urbanistinio planavimo ir dizaino ribas, ji laikoma įtakingiausia pasaulio architektūros moterimi. Hadid taip pat buvo pirma moteris, apdovanota Pritzkerio premija. Architektė yra laimėjusi ir Vilniaus Ermitažo-Guggenheimo muziejaus architektūros idėjų konkursą. Vis dėlto statyti šį muziejų Neries krantinėje miestas nesiryžo, o Guggenheimo fondas muziejų ėmė planuoti Helsinkyje.

Saragosos tilto paviljonas pasaulinei parodai „Expo 2008“  Ispanijoje (arch. Z. Hadid)
Saragosos tilto paviljonas pasaulinei parodai „Expo 2008“ Ispanijoje (arch. Z. Hadid)

b_300_396_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_Antonello_da_Messina.jpg

Rugsėjo 30 d. Tarptautinės vertėjų dienos proga įteiktos Šv. Jeronimo premijos. 2015-ųjų laureatai –­ vertėja iš latvių kalbos Renata Zajančkauskaitė ir lietuvių literatūros vertėjas į ukrainiečių kalbą Dmytro Čerednyčenka. R. Zajančkauskaitei premija skirta už itin didelį indėlį į latvių literatūros vertimą, ypač už lietuviškai prabilusią iškilios latvių rašytojos Zentos Maurinios humanistinę kūrybą. Rašytojui, vertėjui, pedagogui, menotyrininkui, visuomenės veikėjui D. Čerednyčenkai – už gausybę lietuvių literatūros vertimų į ukrainiečių kalbą, ilgametį kūrybingą darbą pristatant savo šalyje lietuvių literatūrą nuo liaudies pasakų ir K. Donelaičio „Metų“ iki šiuolaikinių autorių.

Rugsėjo 17–20 d. Vilniuje ir Kaune viešėjo įtakingiausių Lenkijos žiniasklaidos priemonių atstovai. Lietuvos kultūros instituto kvietimu penki žurnalistai iš Krokuvos ir Varšuvos susipažino su Lietuvos menininkais, kurių kūryba bus pristatoma spalį prasidėsiančio Lietuvos kultūros sezono renginiuose Krokuvoje. Nuo spalio iki 2016 m. sausio pabaigos Krokuvos gyventojams ir miesto svečiams bus pristatyti Lietuvos šiuolaikinio meno atstovų darbai, spektakliai, klasikinės muzikos koncertai, fotografijos ir kitos parodos. Lietuva prisistatys Krokuvos knygų mugės garbės viešnios teisėmis, lietuvių rašytojai ir iliustratoriai dalyvaus Krokuvos knygų mugės ir Konrado literatūros festivalio programų renginiuose. Lietuvoje žurnalistai susitiko su rašytojais A. Šlepiku, H. Kunčiumi, pianistu P. Geniušu, su M. Kvietkausku pasivaikščiojo Cz. Miłoszo takais, pamatė Vilnių K. Sabaliauskaitės romano „Silva rerum“ veikėjų akimis, lankėsi XII Baltijos trienalėje (ŠMC), Nacionalinėje dailės galerijoje ir kitur.

Lietuvos_kultūros_institutas_.png

Kronika Nr. 3536

Paskelbtas 2015 m. „Man Booker“ premijos trumpasis sąrašas. Į jį pateko Marlono Jameso (Jamaika) „A Brief History of Seven Killings“ („Trumpa septynių nužudymų istorija“), Tomo McCarthy (JK) „Satin Island“ („Atlasinė sala“), Chigozie Obioma (Nigerija) „The Fishermen“ („Žvejai“), Sunjeevo Sahotos (JK) „The Year of the Runaways“ („Bėglių metai“), Anne Tyler (JAV) „A Spool of Blue Thread“ („Mėlynų siūlų ritė“), Hanyos Yanagiharos (JAV) „A Little Life“ („Mažas gyvenimas“). Komisija svarstė 156 knygas. Nugalėtojas bus paskelbtas spalio 13 d. ir apdovanotas 50 tūkst. svarų premija. Jau antri metai konkursas atviras visų tautybių rašytojams, kurie rašo anglų kalba ir publikuojasi Jungtinėje Karalystėje.

Man_Booker_2015.jpg

vox_art_logo.png

Aktualaus meno tinklas VOX ART savo skaitytojams pristato virtualų meno centrą, kuriame, kaip ir fizinėse galerijose, bus nenutrūkstamai eksponuojami įvairių sričių Lietuvos menininkų darbai. Virtuali galerija (www.voxart.lt) suskirstyta į ekspozicijų salę, kino salę ir saloną. Pirmosios pristatomos sritys – tapyba, poezija ir kinas: Petro Lincevičiaus paroda „Namukas laikui/Ryto nebus“, trys nauji poeto Vytauto Stankaus eilėraščiai, Marijos Kavtaradzės trumpametražis filmas „Man dvim keli“.


Rugsėjo 16 d. žiuri paskelbė vienos prestižiškiausių vokiečiakalbės erdvės 2015-ųjų Vokietijos knygos literatūrinės premijos (Deu­tschen Buchpreis) trumpąjį sąrašą. Jame 6 romanai: Jenny Erpenbeck „Gehen, ging, gegangen“ („Eiti, ėjo, atėjo“), Rolfo Lapperto „Über den Winter“ („Per žiemą“), Inger-Maria Mahlke „Wie Ihr wollt“ („Kaip jūs norite“), Ulricho Peltzerio „Das bessere Leben“ („Geresnis gyvenimas“), Monique Schwitter „Eins im Andern“ („Vienas kituose“), Franko Witzelio „Die Erfindung der Roten Armee Fraktion durch einen manisch-depressiven Teenager im Sommer 1969“ („Raudonosios armijos išradimas pagal maniakine depresija sergantį paauglį 1969-ųjų vasarą“). Spalio 12 d. Frankfurto knygų mugėje bus paskelbtas nugalėtojas. Sąrašas sudarytas iš 110 Vokietijos, Austrijos, Šveicarijos leidyklų pateiktų knygų. Pernai šią premiją pelnė Lutzas Seileris už romaną „Kruzas“ („Kruso“) apie žlungančios VDR paskutines dienas. Nugalėtojui atiteks 25 tūkst. eurų, likusiems 5 autoriams –­ po 2500 eurų. Daugiau informacijos www.deutscher-buchpreis.de.

Vokietijos_knygos_literatūrinė_premija.jpg

Rugsėjo 19 d. apdovanoti 40-ojo Gdynės kino festivalio laureatai. Didįjį „Ausinių liūtų“ prizą pelnė geriausiu filmu išrinktas „Body / Kūnas“ (rež. Małgorzata Szu­mowska). „Sidabriniais liūtais“ apdovanotas Januszo Majewskio filmas „Ekscentrikai, arba saulėtoje gatvės pusėje“, o specialiuoju žiuri prizu – Jerzio Skolimowskio „11 minučių“ (Lenkijos kultūros ministrės skirtos komisijos sprendimu pretenduosiantis į „Oskarą“). Kiti laureatai: Geriausiu režisierium išrinktas Magnusas von Hornas, pelnęs apdovanojimą ir už geriausią scenarijų (abu už filmą „Svetimas“), už pagrindinį moters vaidmenį apdovanota Agnieszka Grochowska („Svetimas dangus“), už pagrindinį vyro vaidmenį – Krzysztofas Stroińskis („Blogio anatomija“) ir Januszas Gajosas („Body / Kūnas“), už režisūrinį debiutą – Agnieszka Smoczyńs­ka („Dansingo dukros“), už profesionalų aktorinį debiutą – Justyna Suwała („Body / Kūnas“), už operatoriaus darbą –­ Jerzis Zielińskis („Vasaros saulėgrįža“), už muziką – Pawełas Mykietynas („11 minučių“), už scenografiją – Jagna Janicka („Ispaniškasis gripas“), už antraplanį moters vaidmenį – Maria Semotiuk („Vasaros saulėgrįža“), už antraplanį vyro vaidmenį –­ Wojciechas Pszoniakas („Ekscentrikai, arba saulėtoje gatvės pusėje“), už garsą –­­ Marcinas Jachyra, Kacperas Habisiakas, Marcinas Kasińskis („Body / Kūnas“), už montažą – Agnieszka Glińska („11 minučių“, „Svetimas“), už grimą – Januszas Kaleja, Tomaszas Matraszekas („Dansingo dukros“), už kostiumus – Dorota Roqueplo, Andrzejus Szenajchas („Ispaniškasis gripas“). Publikos prizą pelnė K. Dębskos filmas „Mano dukros – karvės“. „Auksiniu nagu“ už geriausią konkurso „Kitas žvilgsnis“ filmą apdovanota „Dainuojanti staltiesėlė“ (rež. M. Grzegorzekas), paskatinamuoju prizu – „Baby Bump“ (rež. K. Cze­kajus). Taip pat režisieriui ir scenaristui Tadeuszui Chmielewskiui įteikti „Platininiai liūtai“ už viso gyvenimo kūrybą. Beje, apdovanojimų ceremonija buvo sutrumpinta, nes tos pačios dienos ryte viename Gdynės viešbutyje rastas nusižudęs 42 metų režisierius Marcinas Wrona, kurio filmas „Demonas“ dalyvavo pagrindinėje festivalio programoje.

b_600_300_2734_00_images_iliustracijos_skelbimai_2015_Body_Małgorzata_Szumowska.jpg

 

Kronika Nr. 3535

Zarasų literatūrinė Pauliaus Širvio premija skirta poetui Antanui A. Jo­nynui. Premija įsteigta 1995 m. ir teikiama už reikšmingą poetinę kūrybą.

Antanas A. Jo­nynas. Foto manipuliacija.lt
Antanas A. Jo­nynas. Foto manipuliacija.lt

Donatas Petrošius. Foto - manipuliacija.lt
Donatas Petrošius. Foto - manipuliacija.lt

14-oji Juozo Tumo-Vaižganto literatūrinė premija skirta Donatui Petrošiui už esė knygą „Kaip negalima gyventi“ („Alma littera“, 2014). Lietuvos rašytojų sąjungos, Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos 2002 m. įsteigta premija skiriama lietuvių rašytojui arba žurnalistui už sėkmingą literatūros ir žurnalistikos (dokumentinės prozos arba literatūrinės publicistikos) dermę.

 donce.jpg

Ukrainos rašytojų sąjungos mėnraštis „Дзвiн“ („Varpas“) šiemet švenčia 75-metį. Per ilgus gyvavimo metus žurnalas nemažai dėmesio yra skyręs ir lietuvių literatūrai, skelbęs ver­timų. Naujausia publikacija kovo–balandžio mėn. numeryje yra itin solidi –­ skirta poeto Algimanto Baltakio kūrybai. 40 eilėraščių į ukrainiečių kalbą išvertė Dmitro Čeredničenko, jis parašė ir palydimąjį žodį apie poetą.

b_600_837_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_Varpas_75_metai.jpg

Pasirodė į lenkų kalbą išverstas Kristinos Sabaliauskaitės romanas „Silva rerum“. Rugsėjo 10 d. knyga pristatyta Varšuvoje, o spalio 23 d. K. Sabaliauskaitė dalyvaus žymiausiame Lenkijoje Conrado literatūros festivalyje, kuriame taip pat dalyvaus Herkus Kunčius, Alvydas Šlepikas, Tomas Venclova, Leonidas Donskis, pristatysiantys lenkų kalba pasirodžiusią savo kūrybą. Pirmą „Silva re­rum“ dalį išvertė Izabela Korybut-Daszkiewicz, prieš keletą metų išvertusi Sigito Parulskio romaną „Trys sekundės dangaus“.

b_500_727_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_kristina-sabaliauskaite-silva-rerum-wydawnictwo-znak.jpg

Rugsėjo 17–20 d. Berlyne vyksiančioje meno mugėje „Positions Berlin“ dalyvaus Vilniaus galerija „Meno niša“ ir Kauno „Meno parkas“. Antrą kartą vyksiančioje meno mugėje, kuri yra Berlyno meno savaitės dalis, dalyvaus 76 galerijos iš 16 šalių. „Meno niša“ pristatys Rūtą Katiliūtę, Naglį Rytį Baltušniką, Pau­lių Šliaupą, Algį Kasparavičių, video lounge programoje bus rodomas Rimo Sakalausko filmas. „Meno parkas“ pristatys Aušros Barzdukaitės-Vaitkūnienės, Gretos Grendaitės, Jono Gasiūno ir Patricijos Gilytės darbus.

Naglis Rytis Baltušnikas. „Gimnastės su kamuoliais“
Naglis Rytis Baltušnikas. „Gimnastės su kamuoliais“

Paskelbti 2015 m. „Nikės“, vienos prestižiškiausių Lenkijos literatūrinių premijų, finalininkai. Dėl apdovanojimų kovos Jaceko Podsiadło poe­zijos rinkinys „Przez sen“ („Per sapną“) ir šeši romanai – Olgos Tokarczuk „Księgi Jakubowe“ („Jokūbo knygos“), Ignaco Karpowicziaus „Sońka“ („Sonka“), Jaceko Dehnelio „Matka Makryna“ („Motina Makrina“), Magdalenos Tulli „Szum“ („Triukšmas“), Szczepano Twardocho romanas „Drach“ („Aitvaras“; ką tik apdovanotas ne mažiau prestižiška Kościelskių premija), Wiolettos Grzegorzewskos romanas „Guguły“ („Žaliūkšniai“).

b_600_128_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_Nikės_Lenkijos_literatūrinių_premijų__finalininkai.jpg

Vokietijoje kilo skandalas, susijęs su menininku dadaistu Karlu Waldmannu – policija mano, kad jis buvo išgalvotas klastotojų, kurie jau daugelį metų apgaudinėja aukcionų namus ir kolekcionierius. Visus 1200 Waldmanno kūrinių 1989 m. Berlyno blusų turguje aptiko prancūzų žurnalistas. Menininkas buvo paskelbtas vokiečių dadaizmo ir konstruktyvizmo žvaigžde, jo darbai pardavinėti aukcionuose, eksponuoti muziejuose, tarp jų ir Drezdeno šiuolaikinio meno galerijoje. Laikui bėgant kultūrinėje bend­ruomenėje kilo įtarimų ne tik dėl padirbtų Waldmanno darbų, bet ir dėl jo paties egzistavimo fakto. Dailininkas neminimas meno istorijos literatūroje, apie jo gyvenimą beveik nieko nežinoma. K. Wald­manno muziejaus tinklalapyje (www.karlwaldmannmuseum.com) pateiktoje biografijoje tepaminėta, kad tikėtina, jog dailininkas gimė XIX a. pab. Drezdene ir dingo be žinios 1958 m. sovietų lageriuose. Jo giminaičiai, su kuriais „teko susitikti 1989 m. ir dabar jau yra mirę“, vadino jį bepročiu. Berlyno ir Saksonijos federalinė policija tiria baudžiamąją bylą, iškeltą nenurodytam meno prekeiviui. Drezdeno galerija pareiškė, jog esama daug klausimų, į kuriuos nėra jokių atsakymų. Neatmetama galimybė, jog tai gali būti tiesiog „šiuolaikinio meno projektas, naudojantis fikcijos strategiją“. Beje, K. Waldmanno virtualus muziejus fizinio adreso neturi.

Karl Waldmann. „Bauhaus“, koliažas ant popieriaus, 19,5 x 15. Iš privačios kolekcijos
Karl Waldmann. „Bauhaus“, koliažas ant popieriaus, 19,5 x 15. Iš privačios kolekcijos

Kronika Nr. 3534

b_188_300_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_9783954625352_w.jpg

Alvydo Šlepiko romanas „Ma­no vardas – Marytė“ pristatomas Vo­kietijoje. Tęsiant Lietuvių literatūros salono programą, per keturias dienas (rugsėjo 8–11 d.) autorius ir vertėjas Markusas Roduneris susitiks su skaitytojais Drezdene, Berlyne, Kylyje ir Brėmene. Šįkart literatūrinėse kavinėse ir namuose bus kalbama ne tik apie literatūrą ir lietuviškus tekstus, bet ir apie bendrą skausmingą Lietuvos ir Vokietijos praeitį. Knygos vertimą į vokiečių kalbą išleido „Mitteldeutscher Verlag“

Rugsėjo 2–6 d. vyko 28-oji Maskvos tarptautinė knygų paro­da-mugė, kurios garbės svečiais šiemet buvo Armėnija, Iranas ir Serbija. Mugėje dalyvavo per 400 Rusijos bei užsienio leidyklų (tai kiek mažiau nei įpras­ta), įvyko 500 renginių. Per mugę taip pat surengtos kelios tarptautinės konferencijos, tarp jų Rusijos ir Kinijos literatūrinis forumas, jo metu aptarta Kinijos ir Rusijos vertimų programa, pagal kurią numatoma abiejose šalyse išleisti po 50 knygų. Daugiau apie mugę: mibf.info.

 

Moskovskaja_mezhdunarodnaja_knizhnaja_vystavka-jarmarka.jpg

Paskirtos 2015 m. Gdynės literatūros premijos. Esė kategorijoje apdovanotas Piotras Wierzbickis už knygą „Boski Bach“ („Dieviškasis Bachas“), poezijos – Piotras Janickis už eilėraščių rinkinį „Wyrazy uznania“ („Padėkos žodžiai“), prozos – Michałas Cichas už miniatiūrų rinkinį „Zawsze jest dzisiaj“ („Visada yra šiandien“), vertimų – Wiktoras Dłuskis už iš naujo išverstas Nikolajaus Gogolio „Mirusias sielas“. Laureatams įteikti „Literatūriniai kauliukai“ ir 50 tūkst. zlotų (apie 12 tūkst. eurų). Šiemet premijai pateiktos 407 knygos, iš kurių komisija atrinko po 5 pretendentes kiekvienoje kategorijoje.

Gdynės_literatūros_premijos.jpg

b_200_264_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_Public-secrets-by-Visvaldas-Morkevicius-01.jpg

Rugsėjo 4 d. Kaune, renginyje „folioNIGHT“, paskelbti festivalio „Kaunas Photo 2015“ geriausieji. Keturiolika kuratorių ir ekspertų iš įvairių šalių vertino trijų dešimčių fotografų pateiktus portfolio. Geriausiu fotografu paskelbtas Visvaldas Morkevičius, kuris rugsėjo 8 d. naują savo fotoalbumą „Public Secrets“ pristatė Berlyne. Taip pat apdovanoti: Marija Kožanova (Rusija), Tadas Kazakevičius (Lietuva) ir Ieva Austinskaitė (JK/Lietuva).

Paskelbta kitais metais vyksiančios Venecijos architektūros bienalės tema – bendras vardiklis bus žinios iš fronto („Reporting From The Front“). Dalyviai kviečiami nepamiršti individo, aktualizuoti viešąją erdvę, ieškoti išeičių iš sudėtingų situacijų ir pranešti geras naujienas iš priešakinės linijos. Prestižiškiausioje Europos architektūros parodoje Lietuva dalyvaus pirmą kartą su bendru lietuvių, latvių ir estų paviljonu. Savo paviljonus iš viso pristatys per 50 valstybių.

Venecijos_architektūros_bienalė.gif

Kronika Nr. 3533

Aštuntoji Liudo Dovydėno li­teratūrinė premija (5000 eurų) skir­ta Kristinai Sabaliauskaitei už romaną „Silva Rerum III“ ir istorinę trilogiją „Silva Rerum“. Lietuvos rašytojų sąjungos įsteigta kasmetinė pre­mija, finansuojama prozininko L. Do­vydėno (1906–2000) sūnaus fotomenininko Jono Dovydėno, skiriama už geriausią naują lietuvišką romaną. Pernai ja įvertintas G. Kanovičius už romaną „Miestelio romansas“. K. Sabaliauskaitės romanų vertimai yra vienintelės lietuviškos knygos, patekusios į pernai sudarytą latvių skaitytojų visų laikų mėgstamiausių knygų šimtuką.

manipuliacija.lt nuotrauka
manipuliacija.lt nuotrauka

Baku leidžiamame azerbaidžaniečių intelektualų dienraštyje „525-ci qəzet“ („525-asis laikraštis“) rugpjūčio 8 d. publikuota lietuvių literatūros klasiko Vinco Krėvės-Mickevičiaus politinė apybraiža „Bolševikai“. Kūrinį išvertė lietuvių ir azerbaidžaniečių literatūrinių bei kultūrinių ryšių tyrinėtojas, publicistas Mahiras Gamzajevas. Vertimas internete: 525.az/site/?name=xeber&news_id=40238.

525-ci-qəzet.jpg

Lietuvių literatūros vertimai sulaukia sėkmės užsienyje. R. Gavelio „Vilniaus pokerio“ vertimas prancūzų recenzijose lyginamas su Kafkos, Celine’o, Joyce’o, Faulknerio, Orwello ir kt. kūriniais. Makedonų kalba išleista A. Tapino „Vilko valanda“ savaitiniame elektroniniame kultūros žurnale „Репер“ paskelbta mėnesio knyga.

Vilnius_poker_volcja_doba.jpg

 

A. Šle­piko romanas „Mano vardas – Marytė“ išverstas į estų kalbą po pernai Druskininkuose vykusio vertėjų seminaro. Šiemet rugsėjo 30–spalio 3 d. institutas vėl pakvies 20–25 vertėjus į tokį seminarą Kėdainiuose. Šiuo metu į suo­mių kalbą verčiama D. Grinkevičiūtės knyga „Lietuviai prie Laptevų jūros“, į anglų – D. Staponkutės „Iš dviejų renkuosi trečią. Mano mažoji odisėja“.

D. Britanijoje išleistas pirmasis J. R. R. Tolkieno prozos kūrinys „The Story of Kullervo“, parašytas studijų Oksforde laikais, 1914–1915 m. Tai suomių epinės poe­mos „Kalevala“ dalis, kurią Tolkienas, iki tol rašęs tik poe­tinius tekstus, pavertė prozos tekstu. Kol kas plačiajai publikai nežinoma daugybė Tolkieno darbų, ypač susijusių su jo sukurtomis kalbomis. 

Tolkien_kullervo.jpg

Kronika Nr. 3530

Naujos fotografijos galerijos Poznanėje „Pix.House“ atidarymui pasirinkta festivalio KAUNAS PHOTO kuruota paroda „74-ųjų karta“. Buvusiame erotinių filmų nuomos punkte įsikūrusi galerija atidaryta liepos 15 d. Paroda „74-ųjų karta“ – tai 11 Europos fotografų, kuriančių dokumentines serijas, bendras projektas (Lietuvai atstovauja Mindaugas Kavaliauskas ir Gintaras Česonis). Daugiau apie parodą Poznanėje: pix.house/generacja-74.

b_600_338_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_Pix.House.jpg

Mike’o Leigh filmas „Ponas Terneris“ 2014 m. sulaukė daugiausiai Didžiosios Britanijos žiūrovų skundų. 19 žmonių parašė Britų filmų klasifikacijos komisijai dėl scenos, kurioje dailininkas Turneris santykiauja su tarnaite. Žiūrovų manymu, ji nederama 12A kategorijos filmui (vaikams nuo 12 metų). Antroje vietoje atsidūrė filmas „12 vergovės metų“ dėl jame rodomos seksualinės prievartos. Paprastai sąraše dominuoja siaubo ir veiksmo filmai. Pastaraisiais metais daugiausiai, 300 skundų, sulaukė „Betmenas. Tamsos riteris“. 2012 m. 40 žiūrovų pasiskundė dėl psichologinio trilerio „Juodoji gulbė“, nes tikėjosi išvysti filmą apie baletą.

„Ponas Terneris“
„Ponas Terneris“

Algirdo Steponavičiaus iliustracija
Algirdo Steponavičiaus iliustracija

Čenajuje (Indija), leidyklos „Tara Books“ knygos meno, leidybos ir rezidencijų centre „Book Building“, atidaryta paroda „Vaikų knygų iliustracija iš Sovietų Lietuvos (1940–1990): kelionė laiku ir kontekstu“ (kuratorė Giedrė Jankevičiūtė). Pristatomos kelios dešimtys Lietuvos vaikų knygų dailininkų darbų, tarp jų A. Steponavičiaus, B. Žilytės, S. Eidrigevičiaus, K. Kasparavičiaus, L. Glinskienės, A. Surgailienės. Ekspoziciją Lietuvos kultūros institutas ir „Tara Books“ parengė pagal parodą, pristatytą didžiausioje pasaulyje vaikų knygų mugėje Bolonijoje 2011 m., Lietuvai dalyvaujant garbės viešnios teisėmis. „Tara Books“ yra išreiškusi norą perleisti Lietuvos vaikų knygų klasikų kūrinius anglų kalba.

Lidijos Glinskienės iliustracija
Lidijos Glinskienės iliustracija

Rugsėjo 14–19 d. vyksiančio 40-ojo Gdynės kino festivalio pagrindinėje programoje dalyvaus ir pretenduos laimėti „Auksinius liūtus“ 18 filmų: „11 minučių“ (rež. J.Sko­limowskis), „Blogio anatomija“ (rež. J. Bromskis), „Body/Kūnas“ (rež. M. Szumowska), „Chemija“ (rež. B. Prokopowiczius), „Dansingo dukros“ (rež. A. Smoczyńs­ka), „Demonas“ (rež. M. Wrona), „Eks­centrikai“ (rež. J. Majewskis), „Ispaniškasis gripas“ (rež. Ł. Barczykas), „Svetimas“ (rež. M. von Hornas), „Karbala“ (rež. K. Łukaszewiczius), „Vasaros saulėgrįža“ (rež. M. Rogalskis), „Mano sesuo“ (rež. K. Dębska), „Valpurgijos naktis“ (M. Bortkiewiczius), „Naujasis pasaulis“ (rež. E. Benkowska, Ł. Ostalskis ir M. Wawrzeckis), „Svetimas dangus“ (rež. D. Gajewskis), „Ponios Dulskos“ (rež. F. Bajonas), „Tiesos grūdas“ (rež. B. Lankoszas) ir „Gyventi negalima mirti“ (rež. M. Migasas). Šiemet pirmą kartą vyks konkursas „Kitas žvilgsnis“ (pernai vyko tik peržiūra), skirtas eksperimentiniam kinui. Į jį atrinkti 6 filmai: „Baby Bump“ (rež.K.Czekajus), „Užburtas kalnas“ (rež. A.Damian), „Performeris“ (rež. Ł. Ronduda ir M.So­bieszczańskis), „Dainuojanti staltiesėlė“ (rež. M. Grzegorzekas), „Spiralėje“ (rež.K.Aksinowiczius) ir „Valseris“ (rež.Z. Libera). Šio konkurso nugalėtojui bus įteiktas„Auksinį nagą“. Iš viso į abu konkursus šiemet pateikti 53 filmai.

b_550_792_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_40_FFG_PLAKAT.jpg

Kronika Nr. 3529

Paskelbti Tarptautiniai archi­tektūros apdovanojimai – 61 naujas pastatas iš 26 pasaulio šalių. Apdovanojimus nuo 2004 m. rengia architektūros ir dizaino muziejus „The Chicago Athenaeum“ kartu su Europos architektūros meno dizaino ir urbanistikos studijų centru. Architektūrinius opusus šiemet vertino Vokietijos architektūros meistrai. Tarp Europos šalių daugiau nei vieną laureatą turi Austrija, Prancūzija, Vokietija, Ispanija, Didžioji Britanija ir Danija. Iš posovietinių ir posocialistinių šalių tėra vienas objektas –­ „LH VOL. 01“ Slovakijoje. Laureatų darbai bus išeksponuoti Čikagos architektūros bienalėje. Daugiau informacijos: chi-athenaeum.org/­the-2015-awards/.

Namas La Pedevilla Italijoje
Namas La Pedevilla Italijoje

Iš kapinių pavogta legendinio siaubo filmų režisieriaus F. W. Murnau kaukolė. 1931m., būdamas 42-ejų, „Nosferatu“ kūrėjas žuvo autoavarijoje Kalifornijoje ir buvo palaidotas netoli Berlyno, šeimos kape. Spėjama, kad vagystė gali būti susijusi su okultizmu. Tai jau ne pirmas kartas, kai pasikėsinama į Murnau kapą.

„Nosferatu“
„Nosferatu“

„O Dieve, ką mes padarėm?“
„O Dieve, ką mes padarėm?“

Europos filmai per 2014 m. užėmė didžiausią iki šiol užfiksuotą kino rinkos dalį ir pasiekė 33,4 proc., skelbia Europos audiovizualinė observatorija. Daugiau kino bilietų parduota visų pirma dėl Europos filmų sėkmės. Pernai Europos pilnametražių filmų skaičius pasiekė rekordą – 1603 filmai. Iš jų – 1118 vaidybiniai ir 485 dokumentiniai. Maždaug 32 proc. Europos pilnametražių filmų buvo bendros gamybos, o 68 proc. – nacionaliniai. Išsiskyrė prancūzų komedija „O Dieve, ką mes padarėm?“ („Qu’est-ce qu’on a fait au Bon Dieu“) ir Luco Bessono mokslinės fantastikos trileris „Liusė“ („Lucy“). Į šiuos filmus ES buvo parduota atitinkamai 17,1 mln. ir 15,2 mln. bilietų. Tarp 25 pelningiausių filmų pateko ispanų komedija „Aštuonios baskiškos pavardės“ („Ocho apellidos vascos“), tapusi visų laikų pelningiausiu Ispanijos filmu, ir britų komedija visai šeimai „Meškiukas Padingtonas“ („Paddington“). Daugiau informacijos: www.obs.coe.int.

„Liusė“
„Liusė“

„Aštuonios baskiškos pavardės“
„Aštuonios baskiškos pavardės“

Lietuvoje pasirodė jau antras nemokamo, nepriklausomo ir virtualaus žurnalo „„Idiot Mag““ numeris. Leidinio šūkis: „Būti idiotu – tai būti idėjų kūrėju!“ Žurnalui vadovauja jauna lietuvių dizainerė Elinga Noreikaitė. „Idiot Mag“ idėja atkeliavo iš analogiškos koncepcijos leidinio Portugalijoje. Antrame lietuviškame numeryje dėmesys telkiamas į miestą – viešąsias, kūrybines erdves, rajonus, užsienio miestų kultūrą, pilietines ir kūrybines iniciatyvas mieste, leidinį puošia lietuvio, pasivadinusio „Tas, kuris piešia“, iliustracijos. Leidinį rasite adresu: issuu.com/idiotmag.lietuva/docs/idiot_mag_01

 Idiot_Mag.png

Mokslininkų Marie ir Pierre’o Curie daiktai bei užrašai iki šiol radioaktyvūs ir tokie išliks dar bent 1500 metų. Mokslininkai, siekę išsiaiškinti, kurios medžiagos yra radioaktyvios ir kodėl, nežinojo apie radioaktyvumo žalą. Objektus iš urano, plutonio ir kitų pavojingų cheminių elementų Curie nešiodavosi tiesiog kišenėse. M. Curie mirė 1934 m., sulaukusi 66-erių, tačiau jų laboratorija Paryžiuje buvo naudojama iki 1978 m. Dabar Curie rankraščiai eksponuojami užantspauduotoje švininėje dėžėje. M. Curie yra pirmoji moteris, apdovanota Nobelio premija, ir vienintelė gavusi ją du kartus.

M. Curie sąsiuvinis
M. Curie sąsiuvinis

Sparčiausiai besivystanti kino rinka – Kinijoje. Jau dešimtmetį šios šalies kino rinka (antra pasaulyje – po JAV) kasmet išauga daugiau kaip 30 procentų. 2014 m. pajamos už bilietus čia sudarė apie 4 mlrd. eurų (aštuntadalis pasaulinės rinkos), šiemet per pirmus tris mėnesius – 1,38 mlrd. eurų (40 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį). Prognozuojama, kad po trejų metų pajamų iš kino šioje šalyje bus surenkama daugiau nei JAV ir Kanadoje kartu sudėjus, nes per savaitę Kinijoje pastatoma 10 kino teatrų, turinčių vidutiniškai 10 salių, jų bend­ras skaičius perkopė 25 tūkst., pvz., 2007 m. jų buvo tik 3527. Pastaraisiais metais pinigų už bilietus į vietinių ir į užsienio kūrėjų filmus surenkama apylygiai. Proporcijos būtų kitokios, bet Kinijos valdžia saugo rinką nuo vakarietiško kino. Komunistų valdomoje šalyje pirmą kartą leista platinti Holivudo filmą tik 1994 m., tai buvo „Bėglys“ („The Fugitive“). 2012 m. per metus leista parodyti 20 užsienio filmų, o dabar jau 34. Kinijos kino kūrėjai taip pat nestovi vietoje: 2014 m. sukūrė 618 vaidybinių filmų, 140 dokumentinių, mokslo populiarinimo ir animacinių filmų, 427 serialus (iš viso 15 983 serijas). Vis daugiau šios šalies kino kūrėjų pripažįstama Vakaruose ir jų filmų rodoma tarptautiniuose festivaliuose, tačiau šie ne visada patinka valdžiai. Pvz., 2006 m. už pretendavusį į Kanų festivalio „Auksinę palmės šakelę“ filmą „Vasaros rūmai“, kuriame rodomi kadrai iš įvykių Tiananmenio aikštėje, režisieriui Lou Ye penkerius metus uždrausta kurtį kiną, o šiemet buvo nutrauktas XI Pekino nepriklausomo kino festivalis ir iš 70 kūrėjų konfiskuota visa jų filmuota medžiaga.

Uždraustojo miesto natūralaus dydžio kopija Hengdiano kino studijoje
Uždraustojo miesto natūralaus dydžio kopija Hengdiano kino studijoje

Kronika Nr. 3528

„Vitas Luckus. Kūryba/biografija“
„Vitas Luckus. Kūryba/biografija“

Lietuviški fotografijos leidiniai nominuoti Prancūzijos Les Rencontres de la Photographie („Arlio fotografų susitikimų“) festivalio knygos apdovanojimams. Liepos 6 d. prasidėjusio seniausio ir didžiausio fotografijos festivalio konkursui pateiktos 728 knygos iš viso pasaulio. Į finalinį etapą atrinkti du lietuviški leidiniai. Istorinės knygos apdovanojimui nominuota monografija „Vitas Luckus. Kūryba/biografija“ (išleido Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus, Lietuvos dailės muziejus). Autorinės knygos apdovanojimui – Gyčio Skudžinsko 99 egzempliorių tiražo išskirtinio dizaino knyga „Albumas“ („NoRoutine Books“). Šiemet tai vienintelės nominuotos knygos iš Baltijos regiono.

Gyčio Skudžinsko „Albumas“
Gyčio Skudžinsko „Albumas“

Grupė „The Rolling Stones“ surengs savo pirmą didelę parodą Londono „Saatchi“ galerijoje. 2016 m. balandį atveriamą „Ekshibicionizmą“ sudarys per 500 artefaktų iš grupės istorijos ir asmeninių archyvų: retos gitaros, neskelbti garso ir vaizdo įrašai, scenos ir užkulisių atributai, asmeniniai dienoraščiai ir laiškai, taip pat darbai, sukurti bendradarbiaujant su Alexanderiu McQueenu, Ossie Clarku, Andy Warholu ir kt. Vėliau paroda bus eksponuojama dar 11-oje pasaulio miestų. 1962 m. susikūrusi grupė vis dar aktyviai koncertuoja, skaičiuojama, kad nuo 2012 m. jų koncertinės pajamos siekia 225 mln. dolerių.

stonesexhibitionism.com
stonesexhibitionism.com

Didžioji kinų siena laikui bė­gant sumažėjo maždaug 30 procentų (apie 2000 km) dėl natūralios erozijos ir plytų vagysčių. Daug kur siena tokia sunykusi, kad jos ilgis svyruoja nuo 9000 iki 21000 km priklausomai nuo to, ar įskaičiuojamos trūkstamos atkarpos. Priešingai nei dažnai teigiama, ji nėra matoma iš kosmoso. Didžioji sienos dalis pastatyta Mingų dinastijos laikais, 1368–1644 m.

b_600_396_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_kin_siena.jpg

Liepos 1 d. „Château d’Eau“ galerijoje Tulūzoje (Prancūzija) atidaryta Lietuvos fotografijos klasiko, Nacionalinės premijos laureato Romualdo Rakausko personalinė pa­roda. Sename vandens bokšte įsikūrusioje galerijoje eksponuojami fotomenininko 1960–1985 m. sukurti darbai iš jo garsiausių ciklų –­ „Švelnumas“, „Žydėjimas“ ir „Šiokiadieniai“. „Château d’Eau“ buvo įkurta 1974 m. – tai pirmoji fotografijos galerija Prancūzijoje ir iki šiol viena svarbiausių meninės fotografijos parodinių erdvių visoje šalyje. R. Rakausko paroda veiks iki rugsėjo 6 d.

b_600_247_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_Rakauskas.jpg

 

Foto iš mediatekos

Maria Loboda. Švytinti švytinti švytinti sutinku savo pralaimėjimą
„Čia aš varatarius“ antras kėlinys Jamaikoje
Mildos Gailiūtės tapybos paroda „Viena“
Ritos Stankevičiūtės-Kazakevičienės fotografijų paroda „Aqueous“
Džiazo festivalis "Birštonas'16"Marius Abramavičius ir jo aitvaras

Loading

Naujausias žurnalo numeris:

b_115_160_2734_00_images_iliustracijos_zurnalas_2017_2017-04-28_nr._3613_2017-04-28_nr._3613_virselis.jpg

b_101_160_2734_00_images_iliustracijos_zurnalas_2017_2017-04-28_nr._3613_2017-04-28_nr._3613_turinys.jpg

 Žurnalas prekybos vietose pasirodo penktadienį.

Elektroninė versija – vėliau, artimiausią trečiadienį čia

    b_250_202_2734_00_images_iliustracijos_skelbimai_2017_premunerata.png

 

Rėmėjai

 

 

 

 

Komiksai

10 litų

Dusburgiečio kronika

 

 

 

 

Menininkų portretai

Draugai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Literatūra ir menas © 2016

Skaičiukai