Kronika Nr. 3546

Vytauto Kubiliaus vardo premija šiemet skirta Laimantui Jonu­šiui už geranorišką kritiškumą vertinant lietuvių literatūrą pasaulio li­teratūros kontekste. Literatūrologo V. Kubiliaus (1926–2004) premiją 2012 m. įsteigė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, ji teikiama už 2 metų darbus iš XX–XXI a. literatūros. Premiją skiria komisija iš 11 literatūros kritikų ir mokslininkų iš LLTI, Lietuvos rašytojų sąjungos, aukštųjų mokyklų lituanistinių katedrų. Premijos laureatais yra tapę V. Kukulas ir V. Gasiliūnas.


Norvegijoje, atidarant Fredrik­stado animacijos festivalį, Iljai Bereznickui įteiktas „Auksinis Gunaras“ už gyvenimo pasiekimus ir svarų indėlį į Šiaurės ir Baltijos šalių animacijos industriją. I. Bereznickas padarė didelę įtaką visai Šiaurės ir Baltijos šalių animacijai, kurią jis kuria daugiau nei 40 metų. Daugiau informacijos animationfestival.no/ilja-bereznickas-awarded-the-lifetime-achievement-award.

Kadras iš filmo „Baubas“ (rež. I. Bereznickas)

 Benjaminas Clementine’as už „At Least for Now“ apdovanotas prestižiniu „Mercury“ prizu, skiriamu už metų geriausią britų muzikos albumą. B. Clementine’o albumas įveikė tokius konkurentus kaip Jamie xx ir „Florence and the Machine“. Lon­do­ne gimęs 25-erių muzikantas, prodiuserių pastebėtas grojantis Paryžiaus metro, apdovanojimą dedikavo Paryžiaus išpuolių aukoms. Anksčiau „Mercury“ yra gavę PJ Harvey, „the xx“, „Portishead“, „Arctic Monkeys“, „Antony and the Johnsons“, „Franz Ferdinand“ ir kt.

Niujorke paskelbti 66-ųjų Nacionalinių knygos apdovanojimų laimėtojai. Geriausia grožinė knyga –­­ Adamo Johnsono „Fortune Smiles“ („Likimas šypsosi“, 6 apsakymai; už ankstesnę knygą apie Šiaurės Korėją autorius įvertintas Pulitzerio premija); negrožinė knyga – Ta-Nehisi Coateso „Between the World and Me“ („Tarp pasaulio ir manęs“, pasakojimas apie Coateso draugą, per klaidą nužudytą policijos pareigūno); poezija – Robin Coste Lewis debiutas „Voyage of the Sable Venus“ („Juodosios Veneros kelionė“, triptikas apie jauną juodaodę moterį), jaunimo literatūra – Nealo Shustermano „Challenger Deep“ („Čalendžerio gelmė“, apie psichine liga sergantį paauglį).

 

 

Kronika Nr. 3545

UNESCO generalinė konferencija lapkričio 2 d. patvirtino galutinį 2016–2017 m. UNESCO minimų datų sąrašą. Tarp 53 minėtinų datų yra ir Algirdo Juliaus Greimo šimtmetis 2017 metais. Lietuvos iškeltą Greimo kandidatūrą parėmė Prancūzija, Estija ir Meksika. Greimas atsidūrė vienoje rikiuotėje su Aristoteliu, Cervantesu, Leibnizu, Kosciuška, Čaikovskiu, Kandinskiu ir kitomis pasaulio įžymybėmis.

Algirdas Julius Greimas

Tryliktuoju (ir jau antrąkart) Ojaro Vaciečio literatūros premijos laureatu tapo poetas, eseistas Janis Ruokpelnis. Šis apdovanojimas latvių kūrėjui skir­tas už aštuntą rinkinį „Post factum“, kurį sudaro XX a. pab. rašyti eilėraščiai. O. Vaciečio premija teikiama nuo 1984 m. už poe­ziją ir jos vertimus pasaulyje. Nuo 2003 m. kiekvieną rudenį šį literatūrinį apdovanojimą skiria Carnikavos savivaldybė (jos Sigulių kapinėse palaidotas O. Vacietis) kartu su O. Vaciečio muziejumi. J. Ruokpelnio kūrybos rinkiniai išversti į anglų, prancūzų, italų, rusų kalbas. 2005 m. jo „Lyriką“, kurią 2000 m. apdovanojo Baltijos asamblėja, į lietuvių kalbą išvertė V. Braziūnas.


Lietuvos ambasadoje Berlyne, Lietuvių literatūros salone, pristatytas Izraelyje gyvenančio lietuvių rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus romanas „Kaddisch für mein Schtetl“ („Mieste­lio romansas“). Knygą, kurioje pasakojama apie paskutiniuosius dvidešimt štetlo gyvavimo metų litvakų žemėje, į vokiečių kalbą vertė Ganna-Maria Braungardt, išleido „Auf­bau Verlag“. G. Kanovičius (g. 1929) iš viso yra parašęs 11 romanų, jo kūryba versta į 13 kalbų.


Rusijos Tretjakovo galerijos specialistai, naudodami rentgeną, rado ir iššifravo ant Kazimiro Malevičiaus „Juodo kvadrato“ (1915) paties dailininko paliktą įrašą ir išsiaiškino, kad po viršutiniu dažų sluoksniu esama dar pora vaizdų... Patvirtinta, kad užrašas yra autentiškas ir skelbia: „Negrų mūšis tamsioje oloje“ („Битва негров в темной пещере“). Ši frazė – tai tiesioginė nuoroda į prancūzų žurnalisto, ekscentriško rašytojo, menininko Al­phonse’o Allais (1854–1905) nutapytą paveikslą „Negrų mūšis oloje naktį“. Beje, Allais savo aštria kalba ir absurdiškais poelgiais ketvirčiu amžiaus aplenkė šokiruojančias 1910–1930 m. dadaistų bei siurrealistų parodas, taip pat ketvirčiu amžiaus anksčiau už Malevičių, t. y. 1882–1884 m., ėmė naudoti monochrominę tapybą. Vėliau ta pačia monochromine technika Allaiʼs nutapė paveikslus „Chloruotų išbalusių mergelių pirmas pasivaikščiojimas sningant“ („Première communion de jeunes filles chlorotiques par un temps de neige“, 1883) –­ baltas stačiakampis, raudonas stačiakampis –­­ „Apopleksikai kardinolai nuima pomidorų derlių ant Raudonosios jūros kranto“ („Recolte de la tomate par des cardinaux apoplectiques au bord de la mer rouge“, 1884).

Alicijai Giménez Bart­­lett skirta 2015-ųjų literatūrinė premija „Planeta“ – didžiausia ispanakalbio pasaulio premija, siekianti 601 tūkst. eurų. Žiuri Barselonoje rašytoją įvertino už naujausią romaną „Hombres desnudos“ („Nuogi vyrai“), kuriame nagrinėjama vyrų pros­titucijos prob­lematika. Giménez Bartlett visų pirma buvo žinoma kaip kriminalinių romanų „Ritos de muerte“ („Mirties apeigos“), „Mensajeros de la oscuridad“ („Tamsos pasiuntiniai“) autorė. Premijai iš viso buvo pasiūlyti 486 romanai. Daugiau informacijos www.premioplaneta.es.

 

Vienas iš septynių senojo pasaulio stebuklų – Rodo kolosas, sunaikintas žemės drebėjimo 226 m. pr. Kr., gali vėl iškilti Graikijoje. Saulės dievo Helijo skulptūrą siūlosi pagaminti tarptautinė architektų, inžinierių, archeologų ir ekonomistų komanda, parengusi planą atgaivinti šalies ekonomiką. Užmojai olimpiniai: aukštis – 150 m (penkiskart aukštesnė nei originali), sąmata – 250 mln. eurų. Saulės energija aprūpinta statula tarnautų ir kaip švyturys, ir kaip be­sisukantis restoranas, ir kaip ekspozicijų erdvė bei biblioteka. Tai jau ne pirmas bandymas atkurti šį pasaulio stebuklą.

Siūlomas Rodo koloso dizainas

Kronika Nr. 3543

Vila TU14 Turniškėse (Vilnius). Leono Garbačausko nuotrauka

Antrus metus iš eilės į Pasaulio architektūros festivalio (World Architecture Festival, Singapūras) finalą pateko Alfredo Trimonio projektas. Šiemetiniame finale jo suprojektuota vila TU14 (stovinti Turniškėse) yra vienintelis darbas iš Rytų Europos. Nugalėtoju pripažintas vietnamiečių namas „Saigon House“. Architektas A. Trimonis jau beveik 30 metų dirba Vokietijoje, tačiau pastaruoju metu vis dažniau projektus įgyvendina ir Lietuvoje. WAF, vienam solidžiausių architektūros konkursų pasaulyje, pateikta daugiau kaip 700 projektų iš beveik 50 šalių. Pernai konkurse varžėsi A. Trimonio suprojektuotas vers­lo centras „Pirklių namai“ Vilniuje.


Lapkričio 4–11 d. Santa Monikoje vykusioje Amerikos kino mugėje pirmą kartą prisistatė Lietuvos kino profesionalai. Jungtiniame Lietuvos ir Estijos stende kino industrijos atstovai galės susipažinti su Lietuvoje taikomos pelno mokesčio lengvatos privalumais, filmavimo galimybėmis ir užmegzti ryšius su potencialiais partneriais mūsų šalyje. Nuo 1981 m. rengiama Amerikos kino mugė kasmet sulaukia per 8000 dalyvių, sandorių vertė kasmet siekia per 1 milijardą JAV dolerių.

 Berlyno trumpo metro filmų festivalyje „Interfilm“ Lietuva kartu su Latvija ir Estija dalyvauja garbės viešnios teisėmis. 33-iajame festivalyje pristatoma visa lietuviškų trumpametražių filmų įvairovė – vaidybiniai, eksperimentiniai filmai, dokumentika ir animacija: S. Jakaitės ir S. Masteikaitės „Neeuklidinė geometrija“, K. Kaupinio „Triukšmadarys“, I. Javaitytės „Trečiadienis“, G. Tamoševičiaus „Džekis“, K. Šalčiūno „Pajauta“ ir kiti. Tai viena išsamiausių lietuvių kino programų Vokietijoje pastaraisiais metais. Daugiau informacijos www.interfilm.de.

„Neeuklidinė geometrija“

Už 137 tūkst. dolerių aukcione parduotas megztinis, kurį vilkėjo Kurtas Cobainas per legendinį „MTV Unplugged“ koncertą 1993 m. Po pusmečio nusižudžiusio grupės „Nirvana“ lyderio drabužio aprašyme teigiama, kad tai žalias vintažinis megztinis be vienos sagos, su pradeginta skyle ir nutrintas ties kišenėmis. Iki šiol jis priklausė artimam Cobainų šeimos draugui. Už kur kas mažesnes sumas aukcione parduoti Michaelo Jacksono, Elvio Presley švarkai ir kt.

Kurtas Cobainas 

Kronika Nr. 3542

Šiemet Goncourt’ų premija skirta rašytojui Mathiasui Enard’ui už romaną „Kompasas“ („Boussole“). 43-ejų M. Enard’as, arabų ir persų kalbų žinovas, gyvenęs Teherane, Berlyne ir Beirute, sukūrė poetišką pagiriamąjį žodį ilgai Rytų ir Vakarų kultūros ryšių istorijai. Knygoje pasakojama apie nemigos kankinamą muzikologą, kuris Vienoje guli ligos patale ir apmąsto viską – nuo nelaimingos meilės prancūzei iki Europos ir Vidurio Rytų santykių. Keturi romanai, atrinkti finaliniam etapui, yra susiję su Artimaisiais Rytais arba Prancūzijos kolonijinio režimo saulėlydžiu. Laimėtojas gauna vos 10 eurų piniginį prizą, tačiau Goncourt’ų premija, seniausia ir prestižiškiausia Prancūzijoje, kūrinio pardavimus padidina apie 450 tūkst. egzempliorių.


XIX Krokuvos knygų mugėje ir Konrado literatūros festivalyje Lietuva prisistatė garbės viešnios teisėmis. Vyko diskusijos holokausto, Czesła­wo Miłoszo, Rytų šalių temomis. K. Sabaliauskaitė, H. Kunčius, T. Venc­lova aptarė Vilniaus tapatybę, A. Šlepikas pristatė romaną „Mano vardas –­ Marytė“, ką tik pasirodžiusį lenkų kalba, iliustratoriai S. Chlebinskaitė, I. Babilaitė, K. Kasparavičius surengė kūrybines dirbtuves.

Zagrebe, Kroatijoje, tarptautiniame literatūros festivalyje „Žvilgsnis į mažąsias literatūras“ atsigręžta į Baltijos šalių autorius. Lietuvių literatūros ekspertės, vertėjos Mirjanos Bračko sudaryta 10-ties lietuvių autorių kūrybos antologija kroatų kalba išdalyta leidėjams, skatinant juos leisti verstinę literatūrą, tekstų ištraukos išspausdintos didžiausiuose šalies dienraščiuose bei literatūriniame tinklalapyje booksa.hr, kurį per mėnesį aplanko apie 35 tūkst. vartotojų. Lietuvai Zagrebe atstovavo U. Radzevičiūtė, T. Staniulis, I. Valantinaitė ir G. Grajauskas.

Spalio 25 d. sulaukęs 83-ejų Maskvoje mirė rusų rašytojas, dramaturgas, poetas ir filosofas Jurijus Mamlejevas. Romanų „Kitas“, „Siaubo sparnai“, „Maskvos gambitas“ autorius. Iš pradžių kūrybą skelbė savilaida, 1974 m. emigravo į JAV, 1983 m. persikėlė į Prancūziją. Rusijoje oficialiai jo kūryba pradėta skelbti tik 1989-aisiais. J. Mamlejevo knygos išverstos į daugelį Europos kalbų. Rašytojas įvertintas Puškino (Vokietija, 2000), And­rejaus Belovo (1991) premijomis. Jo tekstams būdinga metafizinė, siurrealistinė, avangardinė pasaulėjauta, dvasinės herojų klajonės, grubus, natūralistinis pasakojimas – rašytojas laikomas „metafizinio realizmo“ literatūroje pradininku. Gilinosi į žmogaus tamsiąją pusę, ieškojo ontologinio blogio. Jo kūrybos į lietuvių kalbą yra vertę D. Pocevičius, A. Šiuša, B. Januševičius. Rašytojo tinklalapis mamleew.ru.


Masačusetso technologijos instituto absolventas Aurimas Bukauskas laimėjo Carrollio R. Wilsono apdovanojimą už energiją taupantį medienos ir bambuko technologijų projektą. Premija siekia 25 tūkst. JAV dolerių. A. Bukauskui taip pat bus suteikta proga mokslo tikslais pakeliauti po Angliją, Suomiją, Norvegiją, Škotiją, Tasmaniją, Naująją Zelandiją ir Aust­raliją, kur jis aplankys inžinierius ir mokslininkus, dirbančius su medienos ir bambuko panaudojimu. A. Bukausko darbai stavsbinde.tumblr.com

Aurimas Bukauskas

Odesoje stovinčią Lenino skulp­tūrą Ukrainos menininkas Aleksand­ras Milovas transformavo į Dartą Veiderį – blogio įsikūnijimą iš filmo „Žvaigždžių karai“. Skulptūra sukurta sekant balandį Ukrainoje priimtu „dekomunizacijos“ įstatymu, įpareigojančiu pašalinti komunistinės praeities simbolius. Anot menininko, „bronzinė Lenino skulptūra palikta viduje, kad daugiau ar mažiau dėkingi ainiai prireikus galėtų jį ekshumuoti (...). Norėjau sukurti simbolį Amerikos popkultūros, kuri atrodo tvaresnė nei sovietiniai idealai“. Dartai Veideriai ir kiti filmo personažai ne kartą yra kandidatavę Ukrainos prezidento, parlamento ir savivaldų rinkimuose. Naujoji G. Lucaso sagos dalis „Žvaigždžių karai: 7 epizodas. Galia nubunda“ pasirodys gruodį.

Leninas Dartas Veideris

Europos architektūros premija šiemet skirta ispanui Santiago Calatravai. 1951 m. Ispanijoje gimusio architekto studijos veikia Valensijoje, Ciuriche, Niujorke ir Paryžiuje. Garbingas apdovanojimas turėtų kiek apmaldyti pastaruoju metu pasipylusią kritiką architektui dėl dvigubai išaugusios Pasaulio prekybos centro transporto stoties Niujorke sąmatos ar pernelyg greitai susidėvėjusių architekto gimtosios Valensijos menų ir mokslo centro pastatų. Pernai Europos premijos laureatu tapo nuo postmodernizmo laikų gerai žinomas italų architektas, filosofas, teoretikas ir dizaineris Alessandro Mendini.

Valensijos menų ir mokslo centras, arch. S. Calatrava

 

Kronika Nr. 3541

Paskelbti šių metų „Mercury“ premijos nominantai. Prestižinis apdovanojimas nuo 1992 m. skiriamas už geriausią muzikos albumą Didžiojoje Britanijoje. Trumpąjį sąrašą sudaro: Aphex Twin Syro (44-erių elektronikos kūrėjo 6-asis albumas, jau apdovanotas „Grammy“), „Wolf Alice“ My Love Is Cool (debiutinis alternatyvaus roko grupės albumas), Róisín Murphy Hairless Toys (buvusi grupės „Moloko“ vokalistė šiemet koncertavo Vilniuje; trečiasis jos solinis elektroninio art pop albumas); C Duncan Architect (jauno muzikanto debiutas; indie pop su klasikinės muzikos elementais), ESKA ESKA (iš Zimbabvės kilusios multiinstrumentalistės debiutas), „Florence and the Machine“ How Big, How Blue, How Beautiful (žymiausi šiame sąraše; trečiasis šios indie roko grupės albumas), Ghostpoet Shedding Skin (ankstesnis reperio albumas taip pat buvo nominuotas „Mercury“), Benjamin Clementine At Least for Now (26-erių poetas ir kompozitorius jau vadinamas Londono ateities balsu), Jamie xx In Colour (didžėjus išgarsėjo su grupe „The xx“; vienas plačiausiai išgirtų šių metų albumų), SOAK Before We Forgot How to Dream (jauna indie folk atlikėja), Gaz Coombes Matador (indie roko muzikantas, išgarsėjęs su grupe „Supergrass“), „Slaves“ Are You Satisfied? (pankroko dueto debiutas). Pernai „Mercury“ premija skirta grupei „Young Fathers“ (už albumą Dead), šiemet viešėjusiai „Loftas Fest“ Vilniuje.

 

Lietuva dalyvavo 67-ojoje tarptautinėje Frankfurto knygų mugėje. Šiemet joje prisistatė per 700 dalyvių iš daugiau nei 100 šalių, o viešnios teisėmis dalyvavo Indonezija. Mugę per penkias dienas aplankė per 275 tūkst. svečių. Jungtiniame Lietuvos leidyklų stende pristatytos Knygos meno konkurso laureatės ir reikšmingų Lietuvos leidinių kolekcija.

Žurnalas „Playboy“ nebespaus­dins visiškai nuogų moterų fotografijų. Redaktorius Cory Jonesas ir 89-erių vyriausiasis redaktorius Hugh Hefneris sutarė, kad nuo kovo mėnesio naujo dizaino žurnale bus įvairių pokyčių. Teigiama, kad „Playboy“, kaip ir grynai pornogra­finiai žurnalai, dėl interneto nebeteko didelės dalies komercinio ir kultūrinio aktualumo drauge su galia šokiruoti. 1953 m. įkurtas „Playboy“ skaitomiausias buvo 1975 m. (5,6 mln. egzemp­liorių), dabar tiražas tesiekia 800 tūkst. Kadaise „Playboy“ spausdino Margaret Atwood, Haruki Murakami prozą, interviu su Malcolmu X, Vladimiru Nabokovu, Martinu Lutheriu Kingu ir kt. Ant pirmojo numerio viršelio buvo įamžinta Marilyn Monroe. Dabar redakcija siekia pritraukti jaunesnius (18–30 m.) skaitytojus (būtent dėl jų leidinys bus iliustruojamas vizualaus meno darbais). Didžiąją dalį pajamų žurnalas susirenka už savo logotipo naudojimą –­­ 40 proc. atributikos parduodama Kinijoje, kurioje pats žurnalas nepriei­namas.

Frankfurto knygų mugės išvakarėse 2015 metų Vokietijos knygos premijos (Deutsche Buchpreis 2015) laureatu paskelbtas Frankas Witzelis už romaną „Raudonosios armijos išradimas pagal maniakine depresija sergantį paauglį 1969-ųjų vasarą“ („Die Erfindung der Roten Armee Fraktion durch ei­nen manisch-de­pressiven Teenager im Sommer 1969“). Anot žiuri, F. Witzelio kūrinys yra nenusakomo masto romano konstruktas pačia geriausia prasme, pasakojantis apie 13-metį berniuką, jo paauglystę. Tai beprotybės ir sąmojo, drąsos ir šiuolaikinės istorijos mišinys. Nugalėtojui atiteko 25 tūkst. eurų. Daugiau informacijos www.deutscher-buchpreis.de.

Kronika Nr. 3539

2015 m. „Man Booker“ premija (50 tūkst. svarų sterlingų) apdovanotas jamaikietis Marlonas Jamesas už beveik 700 puslapių romaną „A Brief History of Seven Killings“ („Trumpa septynių nužudymų istorija“) apie 1976 m. įvykdytąį pasikėsinimą nužudyti Bobą Marley. 44 metų rašytojas teigia, kad parašyti knygą jį įkvėpė regio muzika.


Spalio 9 d. Maskvoje paskelbtas literatūrinės premijos „Rusijos Bukeris“ 2015-ųjų trumpasis sąrašas (ilgajame sąraše 24 romanai), kuriame 6 finalininkai: Alisos Ganijevos „Jaunikis ir jaunoji“ („Жених и невеста“); Vladimiro Danichnovo „Lopšinė“ („Ко­лы­бельная“); Jurijaus Pokrovskio „Tarp žmonių“ („Среди людей“); Romano Senčino „Potvynio zona“ („Зона за­топ­ления“); Aleksandro Snegirevo „Vera“ („Вера“); Guzelės Jachinos „Zuleicha atsimerkia“ („Зулейха открывает глаза“). Premijos laureatas bus paskelbtas gruodžio 3 d. Nugalėtojui atitenka 1,5 mln., finalininkams – po 150 000 rublių. Pernai geriausiu kūriniu pripažintas Vladimiro Šarovo romanas „Grįžimas į Egiptą“.


VU Klasikinės filologijos katedros docentės Audronės Kučinskienės vadovaujama grupė parengė skaitmeninį „Antikos vardyną“ (www.vardynas.flf.vu.lt). Jame su­telkti svarbiausi senovės graikų ir romėnų vardažodžiai: istorinių asmenybių, mitologinių ir literatūros personažų vardai, geografiniai pavadinimai, mitologinės, istorinės, kultūrinės realijos, labiausiai paplitusių statinių bei kelių pavadinimai ir kt. Galima naudotis lotynišku ir graikišku vardų sąrašu, išsitraukti tematinius ar tam tikrame leidinyje vartojamų vardų sąrašus. Duomenų bazėje sukaupta apie 12 tūkst. vardažodžių. Į ją neįtraukti bibliniai ir krikščioniški vardai.


Lino Mikutos dokumentinis filmas „Pakeleiviai“ Anykščiuose vykusiame dokumentinio kino festivalyje EDOX „už gilų žvilgsnį“ buvo apdovanotas VYGOS prizu. Tai pasakojimas apie tris sušalusius tranzuotojus, laukiančius pakeleivingos mašinos niūrią žiemos dieną. Filmas jau pripažintas geriausiu lietuvišku studentišku darbu festivalyje „Kino pavasaris“. Ankstesni L. Mikutos dokumentiniai filmai „Dzūkijos jautis“ ir „Pietūs Lipovkėje“ taip pat yra sulaukę ne vieno apdovanojimo. „Pakeleivius“ jau išvydo ir Rumunijos, Vokietijos žiūrovai.

Filmo „Pakeleiviai“ kadras

Spalio 6 d., būdama 65-erių, mirė Belgijos kino režisierė ir teoretikė Chantal Akerman, padariusi įtaką Europos eksperimentiniam, feministiniam kinui ir tokiems režisieriams kaip Gusas van Santas, Toddas Haynesas, Michaelis Haneke. Pačią Akerman, 8 deš. persikėlusią į Niujorką, paveikė Jeano-Luco Godard’o, Stano Brakhage’o, Jono Meko, Andy Warholo darbai. Jos svarbiausiame filme „Jeanne Dielman, 23 Quai du Commerce, 1080 Bruxelles“ (1975) realiu laiku tyrinėjama vidutinio amžiaus našlės kasdienė rutina ir prostitucija. Šį rugsėjį Lokarno kino festivalyje pristatytas naujausias Akerman filmas „No Home Movie“ apie jos motiną, išgyvenusią Aušvicą. Darbas susilaukė prastų vertinimų. Manoma, kad Akerman nusižudė.

Kadras iš filmo „Jeanne Dielman, 23 Quai du Commerce, 1080 Bruxelles“

Kronika Nr. 3538

Spalio 6 d. Baltijos Asamblėjos žiuri nusprendė 2015 m. meno premiją skirti dirigentui Modestui Pitrėnui už pastangas stiprinant Baltijos valstybių kultūrinius ryšius, diriguojant daugybę spektaklių bei koncertų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Literatūros premija skirta Latvijos rašytojui Mariui Berziniui, mokslo – estams Claritai Evai Pettai ir Velo Pettai. Apdovanojimai bus įteikti per 34-ąją Baltijos Asamblėjos sesiją, rengiamą lapkričio mėnesį Vilniuje. Organizacija įkurta įtvirtinti Baltijos šalių nepriklausomybę, siekti glaudesnio Baltijos regiono bendradarbiavimo tarptautinių santykių srityje ir efektyvaus informacijos apsikeitimo.

Pagrindinė pretendentė į „Man Booker“ premiją, anot lažybų bend­rovės „Ladbrokes“, Hanya Yanagihara (4/5), kiek mažiau šansų laimėti turi britas Sunjeevas Sakota (4/9). Kuklesnėmis tikimybėmis įvertinti jamaikietis Marlonas Jamesas (1/4), nigeras Chigozie Obioma (1/8), amerikietė Anne Tyler ir britas Tomas McCar­thy (1/12).


2015 m. „Nikės“, vienos prestižiškiausių Lenkijos literatūrinių premijų (apie 23,5 tūkst. eurų), laureate tapo Olga Tokarczuk už romaną „Księgi Jakubowe“ („Jokūbo knygos“). Tai daugiau kaip tūkstančio puslapių knyga apie Jokūbą Leibovičių Franką, XVIII a. Podolėje pasiskelbusį mesijumi. Rašytoja finale varžėsi šeštą kartą, nugalėjo – antrą (pirmą –­ 2008 m.). Tokarczuk šiemet pelnė ir publikos prizą. Lietuviškai išleisti du jos romanai: „Praamžiai ir kiti laikai“ ir „Dienos namai, nakties namai“.

Rimvydo Strielkūno nuotrauka

Pirmojo paauglių ir jaunimo literatūros konkurso nugalėtoja tapo Akvilina Cicėnaitė su knyga „Niujorko respublika“. Jai įteikta 2900 EUR. Geriausią konkurso knygą rinko komisija ir skaitytojai. Iš 26 rankraščių buvo išrinkti trys geriausi –­ A. Cicėnaitės romanas, Rebekos Unos „Atjunk“ ir Dainos Opolskaitės „Eksperimentas gyventi“. Paskelbta ir leidyklos „Alma littera“ rengiamo antro paauglių ir jaunimo literatūros konkurso pradžia. Rank­raščius galima teikti 2016 m. birželio 1 d.

JAV pasibaigė architektūrinės koncepcijos konkursas, kurio dalyviai siūlė erdviniam spausdinimui (3D) tinkančių Marsui skirtų būstų idėjas. Konkurso organizatoriai – JAV nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) ir inovacijų institutas „America Makes“. Geriausia pripažinta koncepcija „Ice House“ (25 tūkst. dolerių premija). Iš viso buvo pateiki 165 pasiūlymai. Jie vertinti atsižvelgiant į architektūrinę koncepciją, gyvenimiškumą, inovatyvumą, funkcionalumą, sklypo Marse parinkimą ir suderinamumą su statybos metodu –­ erdviniu spausdinimu.

marsicehouse.com

Kronika Nr. 3537

Rugsėjo 25 d. Tolerancijos cent­re vykusiame XXXVIII Vilniaus aukcione, skirtame vien tik lietuvių dailei, pristatyti 188 kūriniai. Įsigyta 60 darbų už daugiau nei 48 tūkst. eurų. Brangiausiai nupirkta V. Kairiūkščio pastelė „Koncertas“ (7100 eurų). Tarp brangiausiai parduotų buvo­ du A. Žmui­dzinavičiaus peizažai, vienas ankstyviausių LDK portretistikos pavyzdžių – Nikolajaus Andrea Flensburgiečio XVI a. vario raižinys „Vilniaus vaito Stanislovo Sabino portretas“, 1957 m. sukurta Vytauto Igno drobė „Natiurmortas su Rūpintojėliu“. Knygų rubrikoje labiausiai varžytasi dėl 1932 m. išleisto ARS pirmosios parodos katalogo. Daugiau informacijos - www.menorinka.lt. Kitas aukcionas vyks gruodžio 11 dieną.

Nikolajus Andrea Flensburgietis. „Vilniaus vaito Stanislovo Sabino portretas“, vario raižinys, XVI a.

Vytautas Kairiūkštis. „Koncertas“, pastelė, 1921

Išrinkti Lietuvos edukologijos universiteto rengiamo X–XII kl. moksleivių trumposios prozos konkurso nugalėtojai, rašę apsakymus tema „Mano miesto paslaptis“. Į almanachą pateks trys geriausi darbai: Julijos Božičko „Mes atėjom nuo Rūdiškių“ (Trakų r. Rūdiškių gimnazija), Ievos Martinaitytės „Ššš, – tai paslaptis“ (Raseinių prezidento Jono Žemaičio gimnazija), Airido Labino „Tuščias veidas –­ aklas miestas“ (Šiaulių „Romuvos“ gimnazija), ir dar 10 apsakymų: Justinos Kecoriūtės, Rugilės Pumputytės, Emilijos Natkevičiūtės, Mingaudės Kotrynos Zujūtės, Rūtos Giniūnaitės, Viktorijos Jenciūtės, Agnės Kiaunytės, Jurgio Kubiliaus, Augustės Saladytės ir Vaivos Vasiliauskaitės. Konkurso iniciatorė – Aneta Raževaitė-Anra. Darbus vertino: A. Kaziliūnaitė, G. Labanauskaitė, D. Razauskas, A. Šlepikas, J. Baranova, Ž. Kolevinskienė, H. Kunčius.

Karališkoji britų architektų sąjunga paskelbė 2016 m. Aukso medalio laureatę – ja tapo Irako kilmės architektė dekonstruktyvistė Zaha Hadid. Ji yra pirmoji moteris, nusipelniusi šio britų architektūrinio apdovanojimo, teikiamo nuo 1848 m. Jau 30 metų Hadid stebina eksperimentiniais projektais, praplečiančiais šiuolaikinės architektūros, urbanistinio planavimo ir dizaino ribas, ji laikoma įtakingiausia pasaulio architektūros moterimi. Hadid taip pat buvo pirma moteris, apdovanota Pritzkerio premija. Architektė yra laimėjusi ir Vilniaus Ermitažo-Guggenheimo muziejaus architektūros idėjų konkursą. Vis dėlto statyti šį muziejų Neries krantinėje miestas nesiryžo, o Guggenheimo fondas muziejų ėmė planuoti Helsinkyje.

Saragosos tilto paviljonas pasaulinei parodai „Expo 2008“  Ispanijoje (arch. Z. Hadid)

Rugsėjo 30 d. Tarptautinės vertėjų dienos proga įteiktos Šv. Jeronimo premijos. 2015-ųjų laureatai –­ vertėja iš latvių kalbos Renata Zajančkauskaitė ir lietuvių literatūros vertėjas į ukrainiečių kalbą Dmytro Čerednyčenka. R. Zajančkauskaitei premija skirta už itin didelį indėlį į latvių literatūros vertimą, ypač už lietuviškai prabilusią iškilios latvių rašytojos Zentos Maurinios humanistinę kūrybą. Rašytojui, vertėjui, pedagogui, menotyrininkui, visuomenės veikėjui D. Čerednyčenkai – už gausybę lietuvių literatūros vertimų į ukrainiečių kalbą, ilgametį kūrybingą darbą pristatant savo šalyje lietuvių literatūrą nuo liaudies pasakų ir K. Donelaičio „Metų“ iki šiuolaikinių autorių.

Rugsėjo 17–20 d. Vilniuje ir Kaune viešėjo įtakingiausių Lenkijos žiniasklaidos priemonių atstovai. Lietuvos kultūros instituto kvietimu penki žurnalistai iš Krokuvos ir Varšuvos susipažino su Lietuvos menininkais, kurių kūryba bus pristatoma spalį prasidėsiančio Lietuvos kultūros sezono renginiuose Krokuvoje. Nuo spalio iki 2016 m. sausio pabaigos Krokuvos gyventojams ir miesto svečiams bus pristatyti Lietuvos šiuolaikinio meno atstovų darbai, spektakliai, klasikinės muzikos koncertai, fotografijos ir kitos parodos. Lietuva prisistatys Krokuvos knygų mugės garbės viešnios teisėmis, lietuvių rašytojai ir iliustratoriai dalyvaus Krokuvos knygų mugės ir Konrado literatūros festivalio programų renginiuose. Lietuvoje žurnalistai susitiko su rašytojais A. Šlepiku, H. Kunčiumi, pianistu P. Geniušu, su M. Kvietkausku pasivaikščiojo Cz. Miłoszo takais, pamatė Vilnių K. Sabaliauskaitės romano „Silva rerum“ veikėjų akimis, lankėsi XII Baltijos trienalėje (ŠMC), Nacionalinėje dailės galerijoje ir kitur.

Kronika Nr. 3536

Paskelbtas 2015 m. „Man Booker“ premijos trumpasis sąrašas. Į jį pateko Marlono Jameso (Jamaika) „A Brief History of Seven Killings“ („Trumpa septynių nužudymų istorija“), Tomo McCarthy (JK) „Satin Island“ („Atlasinė sala“), Chigozie Obioma (Nigerija) „The Fishermen“ („Žvejai“), Sunjeevo Sahotos (JK) „The Year of the Runaways“ („Bėglių metai“), Anne Tyler (JAV) „A Spool of Blue Thread“ („Mėlynų siūlų ritė“), Hanyos Yanagiharos (JAV) „A Little Life“ („Mažas gyvenimas“). Komisija svarstė 156 knygas. Nugalėtojas bus paskelbtas spalio 13 d. ir apdovanotas 50 tūkst. svarų premija. Jau antri metai konkursas atviras visų tautybių rašytojams, kurie rašo anglų kalba ir publikuojasi Jungtinėje Karalystėje.

Aktualaus meno tinklas VOX ART savo skaitytojams pristato virtualų meno centrą, kuriame, kaip ir fizinėse galerijose, bus nenutrūkstamai eksponuojami įvairių sričių Lietuvos menininkų darbai. Virtuali galerija (www.voxart.lt) suskirstyta į ekspozicijų salę, kino salę ir saloną. Pirmosios pristatomos sritys – tapyba, poezija ir kinas: Petro Lincevičiaus paroda „Namukas laikui/Ryto nebus“, trys nauji poeto Vytauto Stankaus eilėraščiai, Marijos Kavtaradzės trumpametražis filmas „Man dvim keli“.


Rugsėjo 16 d. žiuri paskelbė vienos prestižiškiausių vokiečiakalbės erdvės 2015-ųjų Vokietijos knygos literatūrinės premijos (Deu­tschen Buchpreis) trumpąjį sąrašą. Jame 6 romanai: Jenny Erpenbeck „Gehen, ging, gegangen“ („Eiti, ėjo, atėjo“), Rolfo Lapperto „Über den Winter“ („Per žiemą“), Inger-Maria Mahlke „Wie Ihr wollt“ („Kaip jūs norite“), Ulricho Peltzerio „Das bessere Leben“ („Geresnis gyvenimas“), Monique Schwitter „Eins im Andern“ („Vienas kituose“), Franko Witzelio „Die Erfindung der Roten Armee Fraktion durch einen manisch-depressiven Teenager im Sommer 1969“ („Raudonosios armijos išradimas pagal maniakine depresija sergantį paauglį 1969-ųjų vasarą“). Spalio 12 d. Frankfurto knygų mugėje bus paskelbtas nugalėtojas. Sąrašas sudarytas iš 110 Vokietijos, Austrijos, Šveicarijos leidyklų pateiktų knygų. Pernai šią premiją pelnė Lutzas Seileris už romaną „Kruzas“ („Kruso“) apie žlungančios VDR paskutines dienas. Nugalėtojui atiteks 25 tūkst. eurų, likusiems 5 autoriams –­ po 2500 eurų. Daugiau informacijos www.deutscher-buchpreis.de.

Rugsėjo 19 d. apdovanoti 40-ojo Gdynės kino festivalio laureatai. Didįjį „Ausinių liūtų“ prizą pelnė geriausiu filmu išrinktas „Body / Kūnas“ (rež. Małgorzata Szu­mowska). „Sidabriniais liūtais“ apdovanotas Januszo Majewskio filmas „Ekscentrikai, arba saulėtoje gatvės pusėje“, o specialiuoju žiuri prizu – Jerzio Skolimowskio „11 minučių“ (Lenkijos kultūros ministrės skirtos komisijos sprendimu pretenduosiantis į „Oskarą“). Kiti laureatai: Geriausiu režisierium išrinktas Magnusas von Hornas, pelnęs apdovanojimą ir už geriausią scenarijų (abu už filmą „Svetimas“), už pagrindinį moters vaidmenį apdovanota Agnieszka Grochowska („Svetimas dangus“), už pagrindinį vyro vaidmenį – Krzysztofas Stroińskis („Blogio anatomija“) ir Januszas Gajosas („Body / Kūnas“), už režisūrinį debiutą – Agnieszka Smoczyńs­ka („Dansingo dukros“), už profesionalų aktorinį debiutą – Justyna Suwała („Body / Kūnas“), už operatoriaus darbą –­ Jerzis Zielińskis („Vasaros saulėgrįža“), už muziką – Pawełas Mykietynas („11 minučių“), už scenografiją – Jagna Janicka („Ispaniškasis gripas“), už antraplanį moters vaidmenį – Maria Semotiuk („Vasaros saulėgrįža“), už antraplanį vyro vaidmenį –­ Wojciechas Pszoniakas („Ekscentrikai, arba saulėtoje gatvės pusėje“), už garsą –­­ Marcinas Jachyra, Kacperas Habisiakas, Marcinas Kasińskis („Body / Kūnas“), už montažą – Agnieszka Glińska („11 minučių“, „Svetimas“), už grimą – Januszas Kaleja, Tomaszas Matraszekas („Dansingo dukros“), už kostiumus – Dorota Roqueplo, Andrzejus Szenajchas („Ispaniškasis gripas“). Publikos prizą pelnė K. Dębskos filmas „Mano dukros – karvės“. „Auksiniu nagu“ už geriausią konkurso „Kitas žvilgsnis“ filmą apdovanota „Dainuojanti staltiesėlė“ (rež. M. Grzegorzekas), paskatinamuoju prizu – „Baby Bump“ (rež. K. Cze­kajus). Taip pat režisieriui ir scenaristui Tadeuszui Chmielewskiui įteikti „Platininiai liūtai“ už viso gyvenimo kūrybą. Beje, apdovanojimų ceremonija buvo sutrumpinta, nes tos pačios dienos ryte viename Gdynės viešbutyje rastas nusižudęs 42 metų režisierius Marcinas Wrona, kurio filmas „Demonas“ dalyvavo pagrindinėje festivalio programoje.

 

Kronika Nr. 3535

Zarasų literatūrinė Pauliaus Širvio premija skirta poetui Antanui A. Jo­nynui. Premija įsteigta 1995 m. ir teikiama už reikšmingą poetinę kūrybą.

Antanas A. Jo­nynas. Foto manipuliacija.lt

Donatas Petrošius. Foto - manipuliacija.lt

14-oji Juozo Tumo-Vaižganto literatūrinė premija skirta Donatui Petrošiui už esė knygą „Kaip negalima gyventi“ („Alma littera“, 2014). Lietuvos rašytojų sąjungos, Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos 2002 m. įsteigta premija skiriama lietuvių rašytojui arba žurnalistui už sėkmingą literatūros ir žurnalistikos (dokumentinės prozos arba literatūrinės publicistikos) dermę.

 

Ukrainos rašytojų sąjungos mėnraštis „Дзвiн“ („Varpas“) šiemet švenčia 75-metį. Per ilgus gyvavimo metus žurnalas nemažai dėmesio yra skyręs ir lietuvių literatūrai, skelbęs ver­timų. Naujausia publikacija kovo–balandžio mėn. numeryje yra itin solidi –­ skirta poeto Algimanto Baltakio kūrybai. 40 eilėraščių į ukrainiečių kalbą išvertė Dmitro Čeredničenko, jis parašė ir palydimąjį žodį apie poetą.

Pasirodė į lenkų kalbą išverstas Kristinos Sabaliauskaitės romanas „Silva rerum“. Rugsėjo 10 d. knyga pristatyta Varšuvoje, o spalio 23 d. K. Sabaliauskaitė dalyvaus žymiausiame Lenkijoje Conrado literatūros festivalyje, kuriame taip pat dalyvaus Herkus Kunčius, Alvydas Šlepikas, Tomas Venclova, Leonidas Donskis, pristatysiantys lenkų kalba pasirodžiusią savo kūrybą. Pirmą „Silva re­rum“ dalį išvertė Izabela Korybut-Daszkiewicz, prieš keletą metų išvertusi Sigito Parulskio romaną „Trys sekundės dangaus“.

Rugsėjo 17–20 d. Berlyne vyksiančioje meno mugėje „Positions Berlin“ dalyvaus Vilniaus galerija „Meno niša“ ir Kauno „Meno parkas“. Antrą kartą vyksiančioje meno mugėje, kuri yra Berlyno meno savaitės dalis, dalyvaus 76 galerijos iš 16 šalių. „Meno niša“ pristatys Rūtą Katiliūtę, Naglį Rytį Baltušniką, Pau­lių Šliaupą, Algį Kasparavičių, video lounge programoje bus rodomas Rimo Sakalausko filmas. „Meno parkas“ pristatys Aušros Barzdukaitės-Vaitkūnienės, Gretos Grendaitės, Jono Gasiūno ir Patricijos Gilytės darbus.

Naglis Rytis Baltušnikas. „Gimnastės su kamuoliais“

Paskelbti 2015 m. „Nikės“, vienos prestižiškiausių Lenkijos literatūrinių premijų, finalininkai. Dėl apdovanojimų kovos Jaceko Podsiadło poe­zijos rinkinys „Przez sen“ („Per sapną“) ir šeši romanai – Olgos Tokarczuk „Księgi Jakubowe“ („Jokūbo knygos“), Ignaco Karpowicziaus „Sońka“ („Sonka“), Jaceko Dehnelio „Matka Makryna“ („Motina Makrina“), Magdalenos Tulli „Szum“ („Triukšmas“), Szczepano Twardocho romanas „Drach“ („Aitvaras“; ką tik apdovanotas ne mažiau prestižiška Kościelskių premija), Wiolettos Grzegorzewskos romanas „Guguły“ („Žaliūkšniai“).

Vokietijoje kilo skandalas, susijęs su menininku dadaistu Karlu Waldmannu – policija mano, kad jis buvo išgalvotas klastotojų, kurie jau daugelį metų apgaudinėja aukcionų namus ir kolekcionierius. Visus 1200 Waldmanno kūrinių 1989 m. Berlyno blusų turguje aptiko prancūzų žurnalistas. Menininkas buvo paskelbtas vokiečių dadaizmo ir konstruktyvizmo žvaigžde, jo darbai pardavinėti aukcionuose, eksponuoti muziejuose, tarp jų ir Drezdeno šiuolaikinio meno galerijoje. Laikui bėgant kultūrinėje bend­ruomenėje kilo įtarimų ne tik dėl padirbtų Waldmanno darbų, bet ir dėl jo paties egzistavimo fakto. Dailininkas neminimas meno istorijos literatūroje, apie jo gyvenimą beveik nieko nežinoma. K. Wald­manno muziejaus tinklalapyje (www.karlwaldmannmuseum.com) pateiktoje biografijoje tepaminėta, kad tikėtina, jog dailininkas gimė XIX a. pab. Drezdene ir dingo be žinios 1958 m. sovietų lageriuose. Jo giminaičiai, su kuriais „teko susitikti 1989 m. ir dabar jau yra mirę“, vadino jį bepročiu. Berlyno ir Saksonijos federalinė policija tiria baudžiamąją bylą, iškeltą nenurodytam meno prekeiviui. Drezdeno galerija pareiškė, jog esama daug klausimų, į kuriuos nėra jokių atsakymų. Neatmetama galimybė, jog tai gali būti tiesiog „šiuolaikinio meno projektas, naudojantis fikcijos strategiją“. Beje, K. Waldmanno virtualus muziejus fizinio adreso neturi.

Karl Waldmann. „Bauhaus“, koliažas ant popieriaus, 19,5 x 15. Iš privačios kolekcijos

Foto iš mediatekos

Patricija Jurkšaitytė. Nacionalinė portretų galerija
Žilvinas Kempinas
Gatvės muzikos diena 2016
Ričardas Šileika eina per Kauną
Šileika eina per Šiaulius

Loading

Naujausias žurnalo numeris:

 Žurnalas prekybos vietose pasirodo penktadienį.

Elektroninė versija – vėliau, artimiausią trečiadienį čia

   

 

Rėmėjai

 

 

 

 

{nomultithumb}

Komiksai

mt_ignore: 10 litų

mt_ignore: Dusburgiečio kronika

 

 

 

 

Menininkų portretai

{nomultithumb}

Draugai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Literatūra ir menas © 2016

Skaičiukai