Kronika Nr. 3534

Alvydo Šlepiko romanas „Ma­no vardas – Marytė“ pristatomas Vo­kietijoje. Tęsiant Lietuvių literatūros salono programą, per keturias dienas (rugsėjo 8–11 d.) autorius ir vertėjas Markusas Roduneris susitiks su skaitytojais Drezdene, Berlyne, Kylyje ir Brėmene. Šįkart literatūrinėse kavinėse ir namuose bus kalbama ne tik apie literatūrą ir lietuviškus tekstus, bet ir apie bendrą skausmingą Lietuvos ir Vokietijos praeitį. Knygos vertimą į vokiečių kalbą išleido „Mitteldeutscher Verlag“

Rugsėjo 2–6 d. vyko 28-oji Maskvos tarptautinė knygų paro­da-mugė, kurios garbės svečiais šiemet buvo Armėnija, Iranas ir Serbija. Mugėje dalyvavo per 400 Rusijos bei užsienio leidyklų (tai kiek mažiau nei įpras­ta), įvyko 500 renginių. Per mugę taip pat surengtos kelios tarptautinės konferencijos, tarp jų Rusijos ir Kinijos literatūrinis forumas, jo metu aptarta Kinijos ir Rusijos vertimų programa, pagal kurią numatoma abiejose šalyse išleisti po 50 knygų. Daugiau apie mugę: mibf.info.

 

Paskirtos 2015 m. Gdynės literatūros premijos. Esė kategorijoje apdovanotas Piotras Wierzbickis už knygą „Boski Bach“ („Dieviškasis Bachas“), poezijos – Piotras Janickis už eilėraščių rinkinį „Wyrazy uznania“ („Padėkos žodžiai“), prozos – Michałas Cichas už miniatiūrų rinkinį „Zawsze jest dzisiaj“ („Visada yra šiandien“), vertimų – Wiktoras Dłuskis už iš naujo išverstas Nikolajaus Gogolio „Mirusias sielas“. Laureatams įteikti „Literatūriniai kauliukai“ ir 50 tūkst. zlotų (apie 12 tūkst. eurų). Šiemet premijai pateiktos 407 knygos, iš kurių komisija atrinko po 5 pretendentes kiekvienoje kategorijoje.

Rugsėjo 4 d. Kaune, renginyje „folioNIGHT“, paskelbti festivalio „Kaunas Photo 2015“ geriausieji. Keturiolika kuratorių ir ekspertų iš įvairių šalių vertino trijų dešimčių fotografų pateiktus portfolio. Geriausiu fotografu paskelbtas Visvaldas Morkevičius, kuris rugsėjo 8 d. naują savo fotoalbumą „Public Secrets“ pristatė Berlyne. Taip pat apdovanoti: Marija Kožanova (Rusija), Tadas Kazakevičius (Lietuva) ir Ieva Austinskaitė (JK/Lietuva).

Paskelbta kitais metais vyksiančios Venecijos architektūros bienalės tema – bendras vardiklis bus žinios iš fronto („Reporting From The Front“). Dalyviai kviečiami nepamiršti individo, aktualizuoti viešąją erdvę, ieškoti išeičių iš sudėtingų situacijų ir pranešti geras naujienas iš priešakinės linijos. Prestižiškiausioje Europos architektūros parodoje Lietuva dalyvaus pirmą kartą su bendru lietuvių, latvių ir estų paviljonu. Savo paviljonus iš viso pristatys per 50 valstybių.

Kronika Nr. 3533

Aštuntoji Liudo Dovydėno li­teratūrinė premija (5000 eurų) skir­ta Kristinai Sabaliauskaitei už romaną „Silva Rerum III“ ir istorinę trilogiją „Silva Rerum“. Lietuvos rašytojų sąjungos įsteigta kasmetinė pre­mija, finansuojama prozininko L. Do­vydėno (1906–2000) sūnaus fotomenininko Jono Dovydėno, skiriama už geriausią naują lietuvišką romaną. Pernai ja įvertintas G. Kanovičius už romaną „Miestelio romansas“. K. Sabaliauskaitės romanų vertimai yra vienintelės lietuviškos knygos, patekusios į pernai sudarytą latvių skaitytojų visų laikų mėgstamiausių knygų šimtuką.

manipuliacija.lt nuotrauka

Baku leidžiamame azerbaidžaniečių intelektualų dienraštyje „525-ci qəzet“ („525-asis laikraštis“) rugpjūčio 8 d. publikuota lietuvių literatūros klasiko Vinco Krėvės-Mickevičiaus politinė apybraiža „Bolševikai“. Kūrinį išvertė lietuvių ir azerbaidžaniečių literatūrinių bei kultūrinių ryšių tyrinėtojas, publicistas Mahiras Gamzajevas. Vertimas internete: 525.az/site/?name=xeber&news_id=40238.

Lietuvių literatūros vertimai sulaukia sėkmės užsienyje. R. Gavelio „Vilniaus pokerio“ vertimas prancūzų recenzijose lyginamas su Kafkos, Celine’o, Joyce’o, Faulknerio, Orwello ir kt. kūriniais. Makedonų kalba išleista A. Tapino „Vilko valanda“ savaitiniame elektroniniame kultūros žurnale „Репер“ paskelbta mėnesio knyga.

 

A. Šle­piko romanas „Mano vardas – Marytė“ išverstas į estų kalbą po pernai Druskininkuose vykusio vertėjų seminaro. Šiemet rugsėjo 30–spalio 3 d. institutas vėl pakvies 20–25 vertėjus į tokį seminarą Kėdainiuose. Šiuo metu į suo­mių kalbą verčiama D. Grinkevičiūtės knyga „Lietuviai prie Laptevų jūros“, į anglų – D. Staponkutės „Iš dviejų renkuosi trečią. Mano mažoji odisėja“.

D. Britanijoje išleistas pirmasis J. R. R. Tolkieno prozos kūrinys „The Story of Kullervo“, parašytas studijų Oksforde laikais, 1914–1915 m. Tai suomių epinės poe­mos „Kalevala“ dalis, kurią Tolkienas, iki tol rašęs tik poe­tinius tekstus, pavertė prozos tekstu. Kol kas plačiajai publikai nežinoma daugybė Tolkieno darbų, ypač susijusių su jo sukurtomis kalbomis. 

Kronika Nr. 3530

Naujos fotografijos galerijos Poznanėje „Pix.House“ atidarymui pasirinkta festivalio KAUNAS PHOTO kuruota paroda „74-ųjų karta“. Buvusiame erotinių filmų nuomos punkte įsikūrusi galerija atidaryta liepos 15 d. Paroda „74-ųjų karta“ – tai 11 Europos fotografų, kuriančių dokumentines serijas, bendras projektas (Lietuvai atstovauja Mindaugas Kavaliauskas ir Gintaras Česonis). Daugiau apie parodą Poznanėje: pix.house/generacja-74.

Mike’o Leigh filmas „Ponas Terneris“ 2014 m. sulaukė daugiausiai Didžiosios Britanijos žiūrovų skundų. 19 žmonių parašė Britų filmų klasifikacijos komisijai dėl scenos, kurioje dailininkas Turneris santykiauja su tarnaite. Žiūrovų manymu, ji nederama 12A kategorijos filmui (vaikams nuo 12 metų). Antroje vietoje atsidūrė filmas „12 vergovės metų“ dėl jame rodomos seksualinės prievartos. Paprastai sąraše dominuoja siaubo ir veiksmo filmai. Pastaraisiais metais daugiausiai, 300 skundų, sulaukė „Betmenas. Tamsos riteris“. 2012 m. 40 žiūrovų pasiskundė dėl psichologinio trilerio „Juodoji gulbė“, nes tikėjosi išvysti filmą apie baletą.

„Ponas Terneris“

Algirdo Steponavičiaus iliustracija

Čenajuje (Indija), leidyklos „Tara Books“ knygos meno, leidybos ir rezidencijų centre „Book Building“, atidaryta paroda „Vaikų knygų iliustracija iš Sovietų Lietuvos (1940–1990): kelionė laiku ir kontekstu“ (kuratorė Giedrė Jankevičiūtė). Pristatomos kelios dešimtys Lietuvos vaikų knygų dailininkų darbų, tarp jų A. Steponavičiaus, B. Žilytės, S. Eidrigevičiaus, K. Kasparavičiaus, L. Glinskienės, A. Surgailienės. Ekspoziciją Lietuvos kultūros institutas ir „Tara Books“ parengė pagal parodą, pristatytą didžiausioje pasaulyje vaikų knygų mugėje Bolonijoje 2011 m., Lietuvai dalyvaujant garbės viešnios teisėmis. „Tara Books“ yra išreiškusi norą perleisti Lietuvos vaikų knygų klasikų kūrinius anglų kalba.

Lidijos Glinskienės iliustracija

Rugsėjo 14–19 d. vyksiančio 40-ojo Gdynės kino festivalio pagrindinėje programoje dalyvaus ir pretenduos laimėti „Auksinius liūtus“ 18 filmų: „11 minučių“ (rež. J.Sko­limowskis), „Blogio anatomija“ (rež. J. Bromskis), „Body/Kūnas“ (rež. M. Szumowska), „Chemija“ (rež. B. Prokopowiczius), „Dansingo dukros“ (rež. A. Smoczyńs­ka), „Demonas“ (rež. M. Wrona), „Eks­centrikai“ (rež. J. Majewskis), „Ispaniškasis gripas“ (rež. Ł. Barczykas), „Svetimas“ (rež. M. von Hornas), „Karbala“ (rež. K. Łukaszewiczius), „Vasaros saulėgrįža“ (rež. M. Rogalskis), „Mano sesuo“ (rež. K. Dębska), „Valpurgijos naktis“ (M. Bortkiewiczius), „Naujasis pasaulis“ (rež. E. Benkowska, Ł. Ostalskis ir M. Wawrzeckis), „Svetimas dangus“ (rež. D. Gajewskis), „Ponios Dulskos“ (rež. F. Bajonas), „Tiesos grūdas“ (rež. B. Lankoszas) ir „Gyventi negalima mirti“ (rež. M. Migasas). Šiemet pirmą kartą vyks konkursas „Kitas žvilgsnis“ (pernai vyko tik peržiūra), skirtas eksperimentiniam kinui. Į jį atrinkti 6 filmai: „Baby Bump“ (rež.K.Czekajus), „Užburtas kalnas“ (rež. A.Damian), „Performeris“ (rež. Ł. Ronduda ir M.So­bieszczańskis), „Dainuojanti staltiesėlė“ (rež. M. Grzegorzekas), „Spiralėje“ (rež.K.Aksinowiczius) ir „Valseris“ (rež.Z. Libera). Šio konkurso nugalėtojui bus įteiktas„Auksinį nagą“. Iš viso į abu konkursus šiemet pateikti 53 filmai.

Kronika Nr. 3529

Paskelbti Tarptautiniai archi­tektūros apdovanojimai – 61 naujas pastatas iš 26 pasaulio šalių. Apdovanojimus nuo 2004 m. rengia architektūros ir dizaino muziejus „The Chicago Athenaeum“ kartu su Europos architektūros meno dizaino ir urbanistikos studijų centru. Architektūrinius opusus šiemet vertino Vokietijos architektūros meistrai. Tarp Europos šalių daugiau nei vieną laureatą turi Austrija, Prancūzija, Vokietija, Ispanija, Didžioji Britanija ir Danija. Iš posovietinių ir posocialistinių šalių tėra vienas objektas –­ „LH VOL. 01“ Slovakijoje. Laureatų darbai bus išeksponuoti Čikagos architektūros bienalėje. Daugiau informacijos: chi-athenaeum.org/­the-2015-awards/.

Namas La Pedevilla Italijoje

Iš kapinių pavogta legendinio siaubo filmų režisieriaus F. W. Murnau kaukolė. 1931m., būdamas 42-ejų, „Nosferatu“ kūrėjas žuvo autoavarijoje Kalifornijoje ir buvo palaidotas netoli Berlyno, šeimos kape. Spėjama, kad vagystė gali būti susijusi su okultizmu. Tai jau ne pirmas kartas, kai pasikėsinama į Murnau kapą.

„Nosferatu“

„O Dieve, ką mes padarėm?“

Europos filmai per 2014 m. užėmė didžiausią iki šiol užfiksuotą kino rinkos dalį ir pasiekė 33,4 proc., skelbia Europos audiovizualinė observatorija. Daugiau kino bilietų parduota visų pirma dėl Europos filmų sėkmės. Pernai Europos pilnametražių filmų skaičius pasiekė rekordą – 1603 filmai. Iš jų – 1118 vaidybiniai ir 485 dokumentiniai. Maždaug 32 proc. Europos pilnametražių filmų buvo bendros gamybos, o 68 proc. – nacionaliniai. Išsiskyrė prancūzų komedija „O Dieve, ką mes padarėm?“ („Qu’est-ce qu’on a fait au Bon Dieu“) ir Luco Bessono mokslinės fantastikos trileris „Liusė“ („Lucy“). Į šiuos filmus ES buvo parduota atitinkamai 17,1 mln. ir 15,2 mln. bilietų. Tarp 25 pelningiausių filmų pateko ispanų komedija „Aštuonios baskiškos pavardės“ („Ocho apellidos vascos“), tapusi visų laikų pelningiausiu Ispanijos filmu, ir britų komedija visai šeimai „Meškiukas Padingtonas“ („Paddington“). Daugiau informacijos: www.obs.coe.int.

„Liusė“

„Aštuonios baskiškos pavardės“

Lietuvoje pasirodė jau antras nemokamo, nepriklausomo ir virtualaus žurnalo „„Idiot Mag““ numeris. Leidinio šūkis: „Būti idiotu – tai būti idėjų kūrėju!“ Žurnalui vadovauja jauna lietuvių dizainerė Elinga Noreikaitė. „Idiot Mag“ idėja atkeliavo iš analogiškos koncepcijos leidinio Portugalijoje. Antrame lietuviškame numeryje dėmesys telkiamas į miestą – viešąsias, kūrybines erdves, rajonus, užsienio miestų kultūrą, pilietines ir kūrybines iniciatyvas mieste, leidinį puošia lietuvio, pasivadinusio „Tas, kuris piešia“, iliustracijos. Leidinį rasite adresu: issuu.com/idiotmag.lietuva/docs/idiot_mag_01

 

Mokslininkų Marie ir Pierre’o Curie daiktai bei užrašai iki šiol radioaktyvūs ir tokie išliks dar bent 1500 metų. Mokslininkai, siekę išsiaiškinti, kurios medžiagos yra radioaktyvios ir kodėl, nežinojo apie radioaktyvumo žalą. Objektus iš urano, plutonio ir kitų pavojingų cheminių elementų Curie nešiodavosi tiesiog kišenėse. M. Curie mirė 1934 m., sulaukusi 66-erių, tačiau jų laboratorija Paryžiuje buvo naudojama iki 1978 m. Dabar Curie rankraščiai eksponuojami užantspauduotoje švininėje dėžėje. M. Curie yra pirmoji moteris, apdovanota Nobelio premija, ir vienintelė gavusi ją du kartus.

M. Curie sąsiuvinis

Sparčiausiai besivystanti kino rinka – Kinijoje. Jau dešimtmetį šios šalies kino rinka (antra pasaulyje – po JAV) kasmet išauga daugiau kaip 30 procentų. 2014 m. pajamos už bilietus čia sudarė apie 4 mlrd. eurų (aštuntadalis pasaulinės rinkos), šiemet per pirmus tris mėnesius – 1,38 mlrd. eurų (40 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį). Prognozuojama, kad po trejų metų pajamų iš kino šioje šalyje bus surenkama daugiau nei JAV ir Kanadoje kartu sudėjus, nes per savaitę Kinijoje pastatoma 10 kino teatrų, turinčių vidutiniškai 10 salių, jų bend­ras skaičius perkopė 25 tūkst., pvz., 2007 m. jų buvo tik 3527. Pastaraisiais metais pinigų už bilietus į vietinių ir į užsienio kūrėjų filmus surenkama apylygiai. Proporcijos būtų kitokios, bet Kinijos valdžia saugo rinką nuo vakarietiško kino. Komunistų valdomoje šalyje pirmą kartą leista platinti Holivudo filmą tik 1994 m., tai buvo „Bėglys“ („The Fugitive“). 2012 m. per metus leista parodyti 20 užsienio filmų, o dabar jau 34. Kinijos kino kūrėjai taip pat nestovi vietoje: 2014 m. sukūrė 618 vaidybinių filmų, 140 dokumentinių, mokslo populiarinimo ir animacinių filmų, 427 serialus (iš viso 15 983 serijas). Vis daugiau šios šalies kino kūrėjų pripažįstama Vakaruose ir jų filmų rodoma tarptautiniuose festivaliuose, tačiau šie ne visada patinka valdžiai. Pvz., 2006 m. už pretendavusį į Kanų festivalio „Auksinę palmės šakelę“ filmą „Vasaros rūmai“, kuriame rodomi kadrai iš įvykių Tiananmenio aikštėje, režisieriui Lou Ye penkerius metus uždrausta kurtį kiną, o šiemet buvo nutrauktas XI Pekino nepriklausomo kino festivalis ir iš 70 kūrėjų konfiskuota visa jų filmuota medžiaga.

Uždraustojo miesto natūralaus dydžio kopija Hengdiano kino studijoje

Kronika Nr. 3528

„Vitas Luckus. Kūryba/biografija“

Lietuviški fotografijos leidiniai nominuoti Prancūzijos Les Rencontres de la Photographie („Arlio fotografų susitikimų“) festivalio knygos apdovanojimams. Liepos 6 d. prasidėjusio seniausio ir didžiausio fotografijos festivalio konkursui pateiktos 728 knygos iš viso pasaulio. Į finalinį etapą atrinkti du lietuviški leidiniai. Istorinės knygos apdovanojimui nominuota monografija „Vitas Luckus. Kūryba/biografija“ (išleido Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus, Lietuvos dailės muziejus). Autorinės knygos apdovanojimui – Gyčio Skudžinsko 99 egzempliorių tiražo išskirtinio dizaino knyga „Albumas“ („NoRoutine Books“). Šiemet tai vienintelės nominuotos knygos iš Baltijos regiono.

Gyčio Skudžinsko „Albumas“

Grupė „The Rolling Stones“ surengs savo pirmą didelę parodą Londono „Saatchi“ galerijoje. 2016 m. balandį atveriamą „Ekshibicionizmą“ sudarys per 500 artefaktų iš grupės istorijos ir asmeninių archyvų: retos gitaros, neskelbti garso ir vaizdo įrašai, scenos ir užkulisių atributai, asmeniniai dienoraščiai ir laiškai, taip pat darbai, sukurti bendradarbiaujant su Alexanderiu McQueenu, Ossie Clarku, Andy Warholu ir kt. Vėliau paroda bus eksponuojama dar 11-oje pasaulio miestų. 1962 m. susikūrusi grupė vis dar aktyviai koncertuoja, skaičiuojama, kad nuo 2012 m. jų koncertinės pajamos siekia 225 mln. dolerių.

stonesexhibitionism.com

Didžioji kinų siena laikui bė­gant sumažėjo maždaug 30 procentų (apie 2000 km) dėl natūralios erozijos ir plytų vagysčių. Daug kur siena tokia sunykusi, kad jos ilgis svyruoja nuo 9000 iki 21000 km priklausomai nuo to, ar įskaičiuojamos trūkstamos atkarpos. Priešingai nei dažnai teigiama, ji nėra matoma iš kosmoso. Didžioji sienos dalis pastatyta Mingų dinastijos laikais, 1368–1644 m.

Liepos 1 d. „Château d’Eau“ galerijoje Tulūzoje (Prancūzija) atidaryta Lietuvos fotografijos klasiko, Nacionalinės premijos laureato Romualdo Rakausko personalinė pa­roda. Sename vandens bokšte įsikūrusioje galerijoje eksponuojami fotomenininko 1960–1985 m. sukurti darbai iš jo garsiausių ciklų –­ „Švelnumas“, „Žydėjimas“ ir „Šiokiadieniai“. „Château d’Eau“ buvo įkurta 1974 m. – tai pirmoji fotografijos galerija Prancūzijoje ir iki šiol viena svarbiausių meninės fotografijos parodinių erdvių visoje šalyje. R. Rakausko paroda veiks iki rugsėjo 6 d.

 

Kronika Nr. 3527

Meno kolekcionierius Fran­sas Broersenas įsigijo apie 2500 Šiaurės Korėjos dailininkų darbų. Per septynias keliones 2005–2010 m. olandas surinko vieną didžiausių šios šalies meno kolekcijų pasaulyje. Kolekcionierius stengėsi nepirkti propagandinių, nors ir profesionaliai atliktų, darbų. Jo sumokėti pinigai atiteko valstybei (brangiausias paveikslas kainavo 17 tūkst. eurų), kuri išlaiko Šiaurės Korėjos menininkus. Prieš griūnant geležinei uždangai jis rinko Sovietų Sąjungos meną.

Vienas iš daugelio Franso Broerseno įsigytų Šiaurės Korėjos dailininkų darbų

Keturiolika Adolfo Hitlerio akvarelių ir piešinių parduota už beveik 400 tūkst. eurų per kont­roversišką aukcioną Niurnberge. Darbai sukurti 1904–1922 m. Brangiausiai parduotas peizažas su žymia Bavarijos pilimi ir natiurmortas su gvazdikais. Kituose piešiniuose vaizduojami Vienos pastatai, Praha migloje ir moters aktas. Vokietijoje nedraudžiama pardavinėti Hitlerio meno kūrinių, jei juose nėra nacių simbolių. Jaunystėje Hitleris nemažai piešė, vėliau rinkoje pasirodė daug darbų, kurie laikomi klastotėmis.

Už 100 tūkst. eurų parduota A. Hitlerio akvarelė su Noišvanšteino pilimi

Niujorko Modernaus meno muziejus (MoMA) įsigijo „Vaivorykštės vėliavą“, kurią 1978 m. San Fransiske sukūrė Gilbertas Bakeris ir kuri tapo LGBT ženklu. Autorius pasakoja, kad sumanymui didelę įtaką padarė JAV vėliava. Pirmąsias dvi vaivorykštines vėliavas siūti padėjo 30 savanorių. Bakerio teigimu, iki tol pagrindinis gėjams „klijuojamas“ simbolis buvo nacių rožinis trikampis. Vėliavos simbolika atitinka LGBT judėjimo atvirumą rasei, lyčiai, amžiui ir kt.


 Izraelyje, netoli Jeruzalės, rastas retas įrašas, datuojamas karaliaus Dovydo laikais. 2012 m. atkastos 3000 metų senumo ąsočio liekanos. Suklijavus kelis šimtus šukių atkurtas ne tik pats ąsotis, bet ir įrašas senovės kanaanitų alfabetu. Jame minimas Izraelį valdęs Esba, kuris, kaip rašoma Biblijoje, buvo nukirsdintas, o jo galva atgabenta karaliui Dovydui. Vos prieš penkerius metus dar nebuvo rasta nė vieno įrašo, datuojamo X amžiumi prieš Kristų, dabar turimi jau keturi.

 

 lt.wikipedia.org/wiki/James_Horner

Birželio 22 d. žuvo kompozitorius Jamesas Horneris, sukūręs muziką tokiems filmams kaip „Titanikas“, „Įsikūnijimas“, „Narsioji širdis“, „Zoro kaukė“, „Nuostabus protas“ ir dar beveik šimtui kitų. 61-erių Horneris nukrito su mažu privačiu lėktuvu Kalifornijoje. Kompozitorius apdovanotas dviem „Auksiniais gaubliais“ ir dviem „Oskarais“ (už „Titaniko“ garso takelį ir Celine Dion dainą „My Heart Will Go On“). Jo muzika išsiskiria choro, elektronikos ir keltų muzikos elementais.

Kronika Nr. 3526

Birželio 6 d. 2015-ųjų Rusijos literatūrinės premijos „Nacionalinis bestsele­ris“ laureatu paskelb­tas rašytojas ir dramaturgas iš Sankt Peterburgo Sergejus Nosovas už romaną „Figūriniai skliaustai“ („Фигурные скобки“). Tai šeštasis autoriaus romanas, pasakojantis apie šių dienų Peterburgą. Premija teikiama nuo 2001 metų. Laureatui atitenka 10 000 JAV dolerių, į trumpąjį sąrašą patekusiam autoriui – 1000 JAV dolerių.


Birželio 11 d. mirė žymus džiazo saksofonininkas, smuikininkas ir trimitininkas Ornette’as Colemanas. 1930 m. gimęs mu­zikantas laikomas avangar­dinio džiazo pio­nieriumi, ter­mi­no „free jazz“ su­­­manytoju (taip vadinosi jo 1961 m. albumas). Įrašė garso takelį 1991 m. Davido Cro­nenbergo filmui „Nuogi pusryčiai“ (kompozitorius Davidas Shore’as), dirbo su įvairiausių stilių muzikantais, nuolat ieškodamas būdų atnaujinti ir išplėsti savo kūrybinį diapazoną. Apdovanotas Pulitzerio premija už muziką, „Grammy“ už viso gyvenimo pasiekimus.

Birželio 7 d., būdamas 93-ejų, mirė britų aktorius Christopheris Lee. Jis geriausiai žinomas dėl galingų pik­tadarių – Drakulos (1958), Sarumano („Žiedų valdovas“, 2001–2003), grafo Duku („Žvaigdžių karai“, 2002, 2005) –­ vaidmenų. Lee tarnavo Antrajame pasauliniame kare, kalbėjo septyniomis kalbomis, pasižymėjo aukštu ūgiu (1,95 m) ir itin žemu balsu – įrašė operinių kūrinių, dirbo su simfoninio metalo grupėmis, o 2010 ir 2013 m. pasirodė du jo paties power metalo albumai, įvertinti prestižinio žurnalo „Metal Hammer“. Už nuopelnus kinui ir labdaringą veiklą Lee įšventintas į riterius, o Britų kino ir televizijos meno akademijos (BAFTA) apdovanotas už vi­so gyvenimo pasiekimus.

Christopheris Lee „Žiedų valdove“

2014-ųjų Metų verstine knyga skaitytojai išrinkta Johnsono Adamo knyga „Našlaičių prižiūrėtojo sūnus“ (iš anglų k. vertė Povilas Gasiulis, „Baltos lankos“). Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos ekspertų (I. Steponavičiūtės, L. Katkaus, M. Buroko ir A. Ožalo) 2014-ųjų vertingiausių šiuolaikinių verstinių knygų penketukas: J. M. Coetzee „Jėzaus vaikystė“ (iš anglų k. vertė O. Daukšienė, „Sofoklis“), F. Illies „1913. Šimtmečio vasara“ (iš vokiečių k. vertė K. Sprindžiūnaitė, „Sofoklis“), O. Pamuk „Sniegas“ (iš turkų k. vertė J. Pilkauskaitė-Kariniauskienė, „Tyto alba“), R. Raud „Brolis“ (iš estų k. vertė D. Sirijos Giraitė, „Apostrofa“), A. Šileika „Pirkiniai išsimokėtinai“ (iš anglų k. vertė V. Šarkovas, „Versus aureus“).

 


Iki liepos 20 d. F. A. Erlangeno–Niurnbergo universiteto (FAU) bibliotekoje veikia keliaujanti Vilniuje leistų ir į jidiš kalbą verstų knygų paroda: „Vilne –­ Wilna –­ Wilno –­ Vilnius. Žydiškas Vilnius. Vokiečiakalbės literatūros leidėjai ir vertėjai į jidiš kalbą jų knygų atspindžiuose“. Parodos metu bus pristatyta Vilniaus kaip multikultūrinio miesto istorija. Prof. dr. Julius Schoepsas, Moses Mendelssohno Europos žydų studijų centro direktorius, skaitys paskaitą „Kiekvienas akmuo – knyga!“ apie vokiečių literatūros vertėjus ir leidėjus Vilniuje Antrojo pasaulinio karo išvakarėse. Keliaujanti paroda jau eksponuota Berlyne, Duisburge, Vilniuje, Tel Avive ir Zulcbache.

 

Kronika Nr. 3525

Pirmasis J. R. R. Tolkieno „Hobito“ leidimas su autoriaus dedikacija aukcione parduotas už rekordinę sumą – 137 tūkst. svarų. Knygą su įrašu senąja anglų kalba 1937 m. autorius padovanojo savo studentei. Įraše cituojama nebaigta Tolkieno istorija apie kelionę laiku „The Lost Road“.

 J. R. R. Tolkieno dedikacija

Rašytoja Ali Smith tapo „Bailey’s“ premijos, skiriamos moterims prozininkėms, laureate už knygą „How to be both“ („Kaip būti abiem“). Šeštame Smith ro­mane susipina du pasakojimai – vienas apie šių dienų paauglę, kitas –­ apie italų Renesan­so me­nininką Fran­cesco del Cossą; nagrinėjamos tokios universalios temos kaip netektis, lytiškumo temos ir šiuolaikinės technologijų, pornografijos problemos. Premija teikiama kasmet nuo 1996 m. už moters romaną, anglų kalba išleistą Jungtinėje Karalystėje.

 


 

Irano menininkė nuteista 12 metų kalėjimo už politinę karikatūrą. 28-erių Atena Farghadani apkaltinta propagandos prieš sistemą skleidimu, politikų įžeidimu, sukelta grėsme nacionaliniam saugumui. Piešinyje parlamento nariai, pavaizduoti kaip beždžionės, karvės arba ožkos, balsuoja už įstatymus, kuriais apribojamos Irano moterų teisės į kontracepciją. Šiemet Farghadani buvo suimama ir vėl paleidžiama, kalėjime po 2,5 savaičių bado streiko ji patyrė širdies smūgį ir buvo perkelta į ligoninę.

A. Farghadani karikatūra

Kronika Nr. 3524

Oklando fotografijos festivalyje Naujojoje Zelandijoje atidaryta Mindaugo Kavaliausko, Edžio Jurčio ir Donato Stankevičiaus fotografijų paroda. Teminiu požiūriu parodą vienija judėjimo motyvas, sujungdamas keliones oru, vandeniu ir žeme. M. Kavaliauskas, festivalio „Kaunas Photo“ vadovas, eksponuoja seriją „travel’AIR“ apie kelionių lėktuvu ritualus. Portlande gyvenančio klaipėdiečio E. Jurčio serijoje „Keltas“, kurią 2006 m. festivalio „Kaunas Photo“ lankytojai išrinko geriausia paroda, kontempliuojamas keliautojų laikas, praleistas trumpus atstumus plaukiančiuose keltuose. D. Stankevičiaus serijos „Seni vairuotojai“ personažai – ilgą vairavimo stažą turintys vairuotojai.

Donatas Stankevičius. Iš serijos „Seni vairuotojai“

 

Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos skelbtą Pirmosios knygos poezijos konkursą laimėjo Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė su eilėraščių rinkiniu „Kvėpuoju“. Poezijos konkursui pateiktus 27 rankraščius vertino poe­tas A. Marčėnas, literatūrologas R. Tamošaitis, redaktorė, literatūros kritikė J. Riškutė. Pirmosios knygos pro­zos konkursą laimė­jo Mykolas Sauka su novelių rinkiniu „Grubiai“. 25 rankraščius vertino rašytojai A. Jakučiūnas, B. Januševičius ir R. Šerelytė. Nugalėtojų knygas šiemet išleis Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.

 

Kronika Nr. 3523

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga išdalijo apdovanojimus. Dominyko Urbo premija už vertimo debiutą skirta Tomai Gudelytei, iš italų kalbos išvertusiai I. Argamante’s knygą „Jerichas 1941 metais. Vilniaus geto istorijos“ („Aukso žuvys“, 2014). Literatūros redaktoriaus premija „Auksinė lupa“ skirta Danutei Ulčinskaitei už kūrybišką ir atsakingą požiūrį į redaktoriaus darbą, už pagarbą vertėjui ir suredaguotose knygose puikiai juntamą rašytojų ir vertėjų dvasią. Bičiulių premija – Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Einamosios bibliografijos skyriaus vedėjai Danutei Sipavičiūtei už profesionalų bendradarbiavimą rengiant metų verstinės knygos rinkimus ir bibliografinių sąrašų lenkų, vengrų ir ukrainiečių literatūros metams sudarymą.


 

Istorikas Markas Griffithsas teigia XVI a. botanikos knygoje radęs pirmąjį Viljamo Šekspyro port­retą, sukurtą jam gyvam esant. Mokslininkas tyrinėja floros reikšmę anglų renesanso literatūroje. Piešinys aptiktas 1484 puslapių J. Gerardo knygoje „The Herball or Generall Historie of Plantes“ (1598), šifras po juo reiškia Šekspyrą, o simboliai – pjesę „Titas Andronikas“ ir poemą „Venera ir Adonis“.

Viljamo Šekspyro port­retas

Poezijos pavasario metu Naisiuose įteikta 39-oji Zigmo Gėlės-Gaidamavičiaus premija už geriausią 2014 m. poezijos knygos debiutą. Ji atiteko Jurgitai Jasponytei už knygą „Šaltupė“, išleistą laimėjus Lietuvos rašytojų sąjungos Pirmosios knygos konkursą. Komisija svarstė tik dvi knygas, kita – Ievos Simanavičiūtės „Ievos pievos“.

Jurgita Jasponytė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Vengrų rašytojas László Krasz­nahorkai apdovanotas tarptautine „Man Booker“ premija už pasiekimus pasaulio literatūroje. Prozininkas lyginamas su F. Kafka ir S. Beckettu. Dauguma jo tekstų apokaliptiniai, pasižymintys itin ilgais sakiniais. Pagal jo pirmąjį ro­maną „Satantango“ (1985) režisierius Béla Tarras pastatė filmą. Krasznahorkai yra įvertintas aukščiausiais Vengrijos kultūros apdovanojimais. Į „Man Booker“ taip pat pretendavo devyni autoriai iš Indijos, Libijos, Libano, Mozambiko, Kongo, Argentinos, PAR, Gvadelupės ir JAV.


 

Šios savaitės Sotheby’s aukcione parduodamas medalionas su šviesių plaukų sruoga, kaip teigiama, priklausiusia W. A. Mozartui. Sruoga buvo saugoma kelių muzikantų šeimų. Pradinė jos kaina – 12 tūkst. svarų. Parduodamas ir kvietimas į L. van Beethoveno laidotuves bei jo plaukų sruoga (3 tūkst. svarų).

Foto iš mediatekos

SetP Stanikas. Pavasaris | Le Printemps. Parodos atidarymas
Rimo Sakalausko videoprojekcijosAgnus Dei
Antradienio puslapiai. Darius Pocevičius
Berlynas
PDR almanacho pristatymas 2016

Loading

Naujausias žurnalo numeris:

 Žurnalas prekybos vietose pasirodo penktadienį.

Elektroninė versija – vėliau, artimiausią trečiadienį čia

   

 

Rėmėjai

 

 

 

 

{nomultithumb}

Komiksai

mt_ignore: 10 litų

mt_ignore: Dusburgiečio kronika

 

 

 

 

Menininkų portretai

{nomultithumb}

Draugai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Literatūra ir menas © 2016

Skaičiukai