Kronika Nr. 3527

Meno kolekcionierius Fran­sas Broersenas įsigijo apie 2500 Šiaurės Korėjos dailininkų darbų. Per septynias keliones 2005–2010 m. olandas surinko vieną didžiausių šios šalies meno kolekcijų pasaulyje. Kolekcionierius stengėsi nepirkti propagandinių, nors ir profesionaliai atliktų, darbų. Jo sumokėti pinigai atiteko valstybei (brangiausias paveikslas kainavo 17 tūkst. eurų), kuri išlaiko Šiaurės Korėjos menininkus. Prieš griūnant geležinei uždangai jis rinko Sovietų Sąjungos meną.

Vienas iš daugelio Franso Broerseno įsigytų Šiaurės Korėjos dailininkų darbų
Vienas iš daugelio Franso Broerseno įsigytų Šiaurės Korėjos dailininkų darbų

Keturiolika Adolfo Hitlerio akvarelių ir piešinių parduota už beveik 400 tūkst. eurų per kont­roversišką aukcioną Niurnberge. Darbai sukurti 1904–1922 m. Brangiausiai parduotas peizažas su žymia Bavarijos pilimi ir natiurmortas su gvazdikais. Kituose piešiniuose vaizduojami Vienos pastatai, Praha migloje ir moters aktas. Vokietijoje nedraudžiama pardavinėti Hitlerio meno kūrinių, jei juose nėra nacių simbolių. Jaunystėje Hitleris nemažai piešė, vėliau rinkoje pasirodė daug darbų, kurie laikomi klastotėmis.

Už 100 tūkst. eurų parduota A. Hitlerio akvarelė su Noišvanšteino pilimi
Už 100 tūkst. eurų parduota A. Hitlerio akvarelė su Noišvanšteino pilimi

moma.png

Niujorko Modernaus meno muziejus (MoMA) įsigijo „Vaivorykštės vėliavą“, kurią 1978 m. San Fransiske sukūrė Gilbertas Bakeris ir kuri tapo LGBT ženklu. Autorius pasakoja, kad sumanymui didelę įtaką padarė JAV vėliava. Pirmąsias dvi vaivorykštines vėliavas siūti padėjo 30 savanorių. Bakerio teigimu, iki tol pagrindinis gėjams „klijuojamas“ simbolis buvo nacių rožinis trikampis. Vėliavos simbolika atitinka LGBT judėjimo atvirumą rasei, lyčiai, amžiui ir kt.


 Izraelyje, netoli Jeruzalės, rastas retas įrašas, datuojamas karaliaus Dovydo laikais. 2012 m. atkastos 3000 metų senumo ąsočio liekanos. Suklijavus kelis šimtus šukių atkurtas ne tik pats ąsotis, bet ir įrašas senovės kanaanitų alfabetu. Jame minimas Izraelį valdęs Esba, kuris, kaip rašoma Biblijoje, buvo nukirsdintas, o jo galva atgabenta karaliui Dovydui. Vos prieš penkerius metus dar nebuvo rasta nė vieno įrašo, datuojamo X amžiumi prieš Kristų, dabar turimi jau keturi.

b_600_420_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_senovs_raas.jpg

 

 

lt.wikipedia.org/wiki/James_Horner
lt.wikipedia.org/wiki/James_Horner

Birželio 22 d. žuvo kompozitorius Jamesas Horneris, sukūręs muziką tokiems filmams kaip „Titanikas“, „Įsikūnijimas“, „Narsioji širdis“, „Zoro kaukė“, „Nuostabus protas“ ir dar beveik šimtui kitų. 61-erių Horneris nukrito su mažu privačiu lėktuvu Kalifornijoje. Kompozitorius apdovanotas dviem „Auksiniais gaubliais“ ir dviem „Oskarais“ (už „Titaniko“ garso takelį ir Celine Dion dainą „My Heart Will Go On“). Jo muzika išsiskiria choro, elektronikos ir keltų muzikos elementais.

Kronika Nr. 3526

b_200_309_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_nosov._kolona.jpg

Birželio 6 d. 2015-ųjų Rusijos literatūrinės premijos „Nacionalinis bestsele­ris“ laureatu paskelb­tas rašytojas ir dramaturgas iš Sankt Peterburgo Sergejus Nosovas už romaną „Figūriniai skliaustai“ („Фигурные скобки“). Tai šeštasis autoriaus romanas, pasakojantis apie šių dienų Peterburgą. Premija teikiama nuo 2001 metų. Laureatui atitenka 10 000 JAV dolerių, į trumpąjį sąrašą patekusiam autoriui – 1000 JAV dolerių.


Birželio 11 d. mirė žymus džiazo saksofonininkas, smuikininkas ir trimitininkas Ornette’as Colemanas. 1930 m. gimęs mu­zikantas laikomas avangar­dinio džiazo pio­nieriumi, ter­mi­no „free jazz“ su­­­manytoju (taip vadinosi jo 1961 m. albumas). Įrašė garso takelį 1991 m. Davido Cro­nenbergo filmui „Nuogi pusryčiai“ (kompozitorius Davidas Shore’as), dirbo su įvairiausių stilių muzikantais, nuolat ieškodamas būdų atnaujinti ir išplėsti savo kūrybinį diapazoną. Apdovanotas Pulitzerio premija už muziką, „Grammy“ už viso gyvenimo pasiekimus.

b_500_498_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_Ornette_Coleman.jpg

Birželio 7 d., būdamas 93-ejų, mirė britų aktorius Christopheris Lee. Jis geriausiai žinomas dėl galingų pik­tadarių – Drakulos (1958), Sarumano („Žiedų valdovas“, 2001–2003), grafo Duku („Žvaigdžių karai“, 2002, 2005) –­ vaidmenų. Lee tarnavo Antrajame pasauliniame kare, kalbėjo septyniomis kalbomis, pasižymėjo aukštu ūgiu (1,95 m) ir itin žemu balsu – įrašė operinių kūrinių, dirbo su simfoninio metalo grupėmis, o 2010 ir 2013 m. pasirodė du jo paties power metalo albumai, įvertinti prestižinio žurnalo „Metal Hammer“. Už nuopelnus kinui ir labdaringą veiklą Lee įšventintas į riterius, o Britų kino ir televizijos meno akademijos (BAFTA) apdovanotas už vi­so gyvenimo pasiekimus.

Christopheris Lee „Žiedų valdove“
Christopheris Lee „Žiedų valdove“

viršelis.jpg

2014-ųjų Metų verstine knyga skaitytojai išrinkta Johnsono Adamo knyga „Našlaičių prižiūrėtojo sūnus“ (iš anglų k. vertė Povilas Gasiulis, „Baltos lankos“). Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos ekspertų (I. Steponavičiūtės, L. Katkaus, M. Buroko ir A. Ožalo) 2014-ųjų vertingiausių šiuolaikinių verstinių knygų penketukas: J. M. Coetzee „Jėzaus vaikystė“ (iš anglų k. vertė O. Daukšienė, „Sofoklis“), F. Illies „1913. Šimtmečio vasara“ (iš vokiečių k. vertė K. Sprindžiūnaitė, „Sofoklis“), O. Pamuk „Sniegas“ (iš turkų k. vertė J. Pilkauskaitė-Kariniauskienė, „Tyto alba“), R. Raud „Brolis“ (iš estų k. vertė D. Sirijos Giraitė, „Apostrofa“), A. Šileika „Pirkiniai išsimokėtinai“ (iš anglų k. vertė V. Šarkovas, „Versus aureus“).

 


b_200_283_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_vilna.jpg

Iki liepos 20 d. F. A. Erlangeno–Niurnbergo universiteto (FAU) bibliotekoje veikia keliaujanti Vilniuje leistų ir į jidiš kalbą verstų knygų paroda: „Vilne –­ Wilna –­ Wilno –­ Vilnius. Žydiškas Vilnius. Vokiečiakalbės literatūros leidėjai ir vertėjai į jidiš kalbą jų knygų atspindžiuose“. Parodos metu bus pristatyta Vilniaus kaip multikultūrinio miesto istorija. Prof. dr. Julius Schoepsas, Moses Mendelssohno Europos žydų studijų centro direktorius, skaitys paskaitą „Kiekvienas akmuo – knyga!“ apie vokiečių literatūros vertėjus ir leidėjus Vilniuje Antrojo pasaulinio karo išvakarėse. Keliaujanti paroda jau eksponuota Berlyne, Duisburge, Vilniuje, Tel Avive ir Zulcbache.

 

Kronika Nr. 3525

Pirmasis J. R. R. Tolkieno „Hobito“ leidimas su autoriaus dedikacija aukcione parduotas už rekordinę sumą – 137 tūkst. svarų. Knygą su įrašu senąja anglų kalba 1937 m. autorius padovanojo savo studentei. Įraše cituojama nebaigta Tolkieno istorija apie kelionę laiku „The Lost Road“.

 

J. R. R. Tolkieno dedikacija
J. R. R. Tolkieno dedikacija

b_200_295_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_Ali_Smith._how-to-be-both.jpg

Rašytoja Ali Smith tapo „Bailey’s“ premijos, skiriamos moterims prozininkėms, laureate už knygą „How to be both“ („Kaip būti abiem“). Šeštame Smith ro­mane susipina du pasakojimai – vienas apie šių dienų paauglę, kitas –­ apie italų Renesan­so me­nininką Fran­cesco del Cossą; nagrinėjamos tokios universalios temos kaip netektis, lytiškumo temos ir šiuolaikinės technologijų, pornografijos problemos. Premija teikiama kasmet nuo 1996 m. už moters romaną, anglų kalba išleistą Jungtinėje Karalystėje.

 


 

Irano menininkė nuteista 12 metų kalėjimo už politinę karikatūrą. 28-erių Atena Farghadani apkaltinta propagandos prieš sistemą skleidimu, politikų įžeidimu, sukelta grėsme nacionaliniam saugumui. Piešinyje parlamento nariai, pavaizduoti kaip beždžionės, karvės arba ožkos, balsuoja už įstatymus, kuriais apribojamos Irano moterų teisės į kontracepciją. Šiemet Farghadani buvo suimama ir vėl paleidžiama, kalėjime po 2,5 savaičių bado streiko ji patyrė širdies smūgį ir buvo perkelta į ligoninę.

A. Farghadani karikatūra
A. Farghadani karikatūra

Kronika Nr. 3524

Oklando fotografijos festivalyje Naujojoje Zelandijoje atidaryta Mindaugo Kavaliausko, Edžio Jurčio ir Donato Stankevičiaus fotografijų paroda. Teminiu požiūriu parodą vienija judėjimo motyvas, sujungdamas keliones oru, vandeniu ir žeme. M. Kavaliauskas, festivalio „Kaunas Photo“ vadovas, eksponuoja seriją „travel’AIR“ apie kelionių lėktuvu ritualus. Portlande gyvenančio klaipėdiečio E. Jurčio serijoje „Keltas“, kurią 2006 m. festivalio „Kaunas Photo“ lankytojai išrinko geriausia paroda, kontempliuojamas keliautojų laikas, praleistas trumpus atstumus plaukiančiuose keltuose. D. Stankevičiaus serijos „Seni vairuotojai“ personažai – ilgą vairavimo stažą turintys vairuotojai.

Donatas Stankevičius. Iš serijos „Seni vairuotojai“
Donatas Stankevičius. Iš serijos „Seni vairuotojai“

 Pirmosios-knygos-serijos-zenklas.png

Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos skelbtą Pirmosios knygos poezijos konkursą laimėjo Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė su eilėraščių rinkiniu „Kvėpuoju“. Poezijos konkursui pateiktus 27 rankraščius vertino poe­tas A. Marčėnas, literatūrologas R. Tamošaitis, redaktorė, literatūros kritikė J. Riškutė. Pirmosios knygos pro­zos konkursą laimė­jo Mykolas Sauka su novelių rinkiniu „Grubiai“. 25 rankraščius vertino rašytojai A. Jakučiūnas, B. Januševičius ir R. Šerelytė. Nugalėtojų knygas šiemet išleis Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.

 

Kronika Nr. 3523

b_200_294_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_Vertimas.jpg

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga išdalijo apdovanojimus. Dominyko Urbo premija už vertimo debiutą skirta Tomai Gudelytei, iš italų kalbos išvertusiai I. Argamante’s knygą „Jerichas 1941 metais. Vilniaus geto istorijos“ („Aukso žuvys“, 2014). Literatūros redaktoriaus premija „Auksinė lupa“ skirta Danutei Ulčinskaitei už kūrybišką ir atsakingą požiūrį į redaktoriaus darbą, už pagarbą vertėjui ir suredaguotose knygose puikiai juntamą rašytojų ir vertėjų dvasią. Bičiulių premija – Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Einamosios bibliografijos skyriaus vedėjai Danutei Sipavičiūtei už profesionalų bendradarbiavimą rengiant metų verstinės knygos rinkimus ir bibliografinių sąrašų lenkų, vengrų ir ukrainiečių literatūros metams sudarymą.


 

Istorikas Markas Griffithsas teigia XVI a. botanikos knygoje radęs pirmąjį Viljamo Šekspyro port­retą, sukurtą jam gyvam esant. Mokslininkas tyrinėja floros reikšmę anglų renesanso literatūroje. Piešinys aptiktas 1484 puslapių J. Gerardo knygoje „The Herball or Generall Historie of Plantes“ (1598), šifras po juo reiškia Šekspyrą, o simboliai – pjesę „Titas Andronikas“ ir poemą „Venera ir Adonis“.

Viljamo Šekspyro port­retas
Viljamo Šekspyro port­retas

Poezijos pavasario metu Naisiuose įteikta 39-oji Zigmo Gėlės-Gaidamavičiaus premija už geriausią 2014 m. poezijos knygos debiutą. Ji atiteko Jurgitai Jasponytei už knygą „Šaltupė“, išleistą laimėjus Lietuvos rašytojų sąjungos Pirmosios knygos konkursą. Komisija svarstė tik dvi knygas, kita – Ievos Simanavičiūtės „Ievos pievos“.

Jurgita Jasponytė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Jurgita Jasponytė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo

b_200_280_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_Satantango.jpg

Vengrų rašytojas László Krasz­nahorkai apdovanotas tarptautine „Man Booker“ premija už pasiekimus pasaulio literatūroje. Prozininkas lyginamas su F. Kafka ir S. Beckettu. Dauguma jo tekstų apokaliptiniai, pasižymintys itin ilgais sakiniais. Pagal jo pirmąjį ro­maną „Satantango“ (1985) režisierius Béla Tarras pastatė filmą. Krasznahorkai yra įvertintas aukščiausiais Vengrijos kultūros apdovanojimais. Į „Man Booker“ taip pat pretendavo devyni autoriai iš Indijos, Libijos, Libano, Mozambiko, Kongo, Argentinos, PAR, Gvadelupės ir JAV.


 

Šios savaitės Sotheby’s aukcione parduodamas medalionas su šviesių plaukų sruoga, kaip teigiama, priklausiusia W. A. Mozartui. Sruoga buvo saugoma kelių muzikantų šeimų. Pradinė jos kaina – 12 tūkst. svarų. Parduodamas ir kvietimas į L. van Beethoveno laidotuves bei jo plaukų sruoga (3 tūkst. svarų).

b_600_785_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_Mozart.jpg

Kronika Nr. 3522

Majamyje buvo pagerbtas 2015 m. Pritzkerio architektūros premijos, vadinamos architektūros „Nobeliu", laureatas – vokietis Frei Otto. Architektas šiemet mirė sulaukęs 89-erių. Jis buvo labiausiai žinomas dėl stogų, suprojektuotų Miuncheno olimpiniam parkui 1972 metais. Otto teigė siekęs kurti naujo tipo pastatus, kurie pasitarnautų stichinės nelaimės atveju. Ši premija laikoma prestižiškiausiu ir finansiškai didžiausiu įvertinimu architektūros srityje. Ją teikianti Pritzkerių šeima yra viena turtingiausių JAV (turtas vertinamas 29 milijardais dolerių).

F. Otto suprojektuoti stogai Miuncheno olimpiniame parke
F. Otto suprojektuoti stogai Miuncheno olimpiniame parke

Gegužės 14 d., eidamas 90-uosius, mirė vienas žymiausių bliuzo muzikantų B. B. Kingas. 1925 m. gimęs Riley B. Kingas (savo vestoje radijo laidoje tapo Blues Boy Kingu) išgarsėjo 6 deš. Visą karjerą nepaprastai intensyviai koncertavo (iš viso apie 15 tūkst. pasirodymų). Su skirtingomis moterimis susilaukė 15 vaikų ir 50 anūkų. Laikomas vienu reikšmingiausių elektrinės gitaros virtuozų. Padarė įtaką daugybei ritmenbliuzo, roko muzikantų –­ nuo Erico Claptono iki „The Rolling Stones".

B. B. Kingas
B. B. Kingas

Vienas garsiausių meno klastotojų vokietis Wolfgangas Belt­racchi išėjo į laisvę ir rengia savo darbų pa­rodą. Beltracchi daug metų analizavo įvairių dailininkų kūrybą ir teigia galintis suklastoti bet kurį. Visi jo darbai – originalai, t. y. jis rasdavo spragą Picasso, Ernsto ar kt. kolekcijoje ir sukurdavo naują paveiks­lą. Jo darbai kabėjo didžiausiose pasaulio galerijose ir buvo parduodami už milijonus dolerių. Klastotoją išdavė dažų pigmentas, kurio dar nebuvo tariamu paveikslo sukūrimo metu. Jis buvo nuteistas 6 metams kalėjimo. Kalėjime atsidūrė ir jo žmona, pardavinėjusi paveikslus ir net pozavusi nuotraukoms kaip savo pačios močiutė, kuri neva turėjo meno kolekciją. Beltracchi rengia savo pirmąją parodą – dabar jo darbai įkainoti ne mažiau įspūdingomis sumomis, bet jau dėl jo paties pavardės.

Helene Beltracchi pozuoja
Helene Beltracchi pozuoja

 

Kronika Nr. 3521

b_200_294_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_Benjaminas_Kondratas.jpg

Gegužės 7 d., Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, 2015 m. Felicijos Bortkevičienės kalbos premijos laureatu tapo kraštotyrininkas Benjaminas Kondratas. Filologas, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas ekspertas, kraštotyrininkas įvertintas už ilgametį lituanistikos tradicijų įprasminimo darbą. B. Kondratas yra literatūrinės kraštotyros pradininkas Lietuvoje, unikalios 12 knygų serijos „Kūrėjų pėdsakais" autorius, redaktorius ir leidėjas. Nuo 1956 m. jis publikavo apie 400 darbų kultūros, kalbos, literatūros, didaktikos ir kitais klausimais.


Architekto Rolando Kliučinsko biuro darbai pripažinti geriausiais trijose Kazachstano architektūros apdovanojimų kategorijose. Azijos restoranas „East", suprojektuotas biuro „Almaty Vilnius Architects", vadovaujamo Kazachstane dirbančio lietuvio, įvertintas kaip geriausias visuomeninis interjeras. R. Kliučinsko architektų biuras apdovanotas ir už medinę Almatos kavinę „Ldinka" (ekologiškas dizainas) ir privatų namą „Luxury House" (vila).

Restoranas „East“
Restoranas „East“

Kavinė „Ldinka“
Kavinė „Ldinka“

Kas dvejus metus teikiamas Europos Sąjungos šiuolaikinės architektūros apdovanojimas, Mieso van der Rohe's premija, šiemet atiteko italui Fabrizio Barozzi'ui ir ispanui Alberto Veigai, Lenkijoje suprojektavusiems naująją Ščecino filharmoniją. Pastate įrengta 1000 vietų simfoninė salė, 200 vietų muzikos salė, daugiafunkcinė erdvė parodoms ir konferencijoms. Iš konkursui pateiktų 420 architektūros objektų finale svarstyta vyno darykla „Antinori" Italijoje, Danijos jūros muziejus, Londono ekonomikos mokykla ir Ravensburgo meno muziejus Vokietijoje.

Ščecino filharmonija
Ščecino filharmonija

Lietuvos restauratorių sąjunga kas dvejus metus rengia geriausių restauravimo darbų konkursą šalyje. Geriausiais nekilnojamojo kultūros paveldo restauracijos darbais paskelbti: Burbiškio dvaro rūmai; Janapolės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia; Paliesiaus dvaras; butas Vilniuje, Užupio g. 14–6. Geriausiais kilnojamojo kultūros paveldo restauracijos darbais paskelbti: Liudviko XVI stiliaus stalas; paveikslas „Šv. Kotrynos sužadėtuvės"; medžio raižinys „Šokis"; knyga „De claustro animae"; Udžarenesės sarkofago dangtis.

Udžarenesės sarkofago dangčio dalis, VII a. pr.  Kr.
Udžarenesės sarkofago dangčio dalis, VII a. pr. Kr.

Vilniuje įteiktos Lietuvos kom­pozitorių metų kūrinių premijos „Metų muzikos vinys". Metų debiuto ir publikos simpatijų prizus pelnė Julius Aglinskas už kompoziciją „Fragmentai" simfoniniam orkestrui. Kūrybinio veržlumo kategorijoje laimėjo Rūtos Vitkauskaitės „Ash­raga" akordeonui ir simfoniniam orkestrui (nominuoti: A. Šenderovo „Amžinas būties ratas" chorui, mušamiesiems ir variniams pučiamiesiems; J. Jurkūno „100 pavasarių" kameriniam ansamb­liui). Meninio sprendimo grynumo kategorijoje –­ Vidmantas Bartulis už „Liūdnai tįstantį peizažą" styginių kvartetui (nominuoti: E. Medekšaitės „Sandhi Prakash" styginių orkestrui; J. Janulytės „Ihr Schatten schneller Zeit" šešiolikai balsų). Gaivios tradicijos interpretacijos kategorijoje –­ Gintaras Sodeika už Koncertą fortepijonui (nominuoti: O. Balakausko „Malda Maidanui" styginių orkestrui; A. Martinaičio „Trijų m'art komedijų sezonas" smuikui ir styginių orkest­rui). Metų kompozitoriaus prizą pelnė Onutė Narbutaitė už operą „Kornetas" ir kompoziciją „Was There a Butterfly?" styginių orkestrui. Komisija iš viso svarstė 63 Lietuvos šiuolaikinės kompozicinės muzikos kūrinius.

b_600_238_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_MMV.jpg

Kronika Nr. 3520

 b_200_323_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_rus_virelis.jpg

Balandžio 21 d. Maskvoje įteikti X tarptautinio literatūrinio konkurso „Rusijos premija" apdovanojimai. Poe­zijos nominacijoje įvertintas Jaanas Kaplinskis (Estija) už eilėraščių rinkinį „Balti nakties drugiai" („Белые бабочки ночи"); antroji premija ati­teko Bachytui Kenžejevui (Kanada); trečioji – Jevgenijui Kliujevui (Danija). Nominacijoje „Stambioji proza" laureatu tapo Aleksejus Makušinskis (Vokietija) už romaną „Garlaivis į Argentiną" („Пароход в Аргентину"). „Smulkiosios prozos" nominacijoje laureatu tapo Jurijus Serebrianskis (Lenkija) už apsakymą „Prahiečiai" („Пражаки"). Konkursas pradėtas rengti 2005 m. Tai vienintelė premija Rusijoje, skiriama rusiškai rašantiems rašytojams, gyvenantiems bet kurioje pasaulio šalyje už Rusijos ribų. Visus laureatus rasite: www.colta.ru/news/7096.


Konkurse „2015 Sony World Photography Awards" lietuvei Dovilei Dagienei už seriją „Berniukas su lazda" atiteko 2-oji vieta „Gyvenimo būdo" kategorijoje. Apdovanojimuose kasmet atrenkamos geriausios pasaulyje šiuolaikinės fotografijos, įvertinami fotografijos profesionalai ir mėgėjai. Šiemet konkursui iš viso buvo pateikta daugiau nei 173 tūkst. fotografijų iš 171 valstybės. „Auksinės diagramos" („L'Iris D'Or") prizą ir metų fotografo titulą laimėjo amerikietis Johnas Moore'as už seriją „Ebolos krizė užvaldo Liberijos sostinę".

Dovilė Dagienė. Iš serijos „Berniukas su lazda“
Dovilė Dagienė. Iš serijos „Berniukas su lazda“

savistaba.jpg

Penktuoju literatūrinės rašytojo, žurnalisto Jurgio Buitkaus premijos laureatu tapo literatūros kritikas Alfredas Guščius už straipsnių ir esė knygą „Savistaba ir nuostaba (rašytojų žvilgsnis į save ir kitus)" (2014). Diplomą ir premiją įteikė jos steigėja, rašytojo našlė Ineza Janonė. Premiją, kuria siekiama skatinti iki šiol deramai neįvertintus autorius, yra pelnę: prozininkė Doloresa Kazragytė, poetė, prozininkė Ona Jautakė, poetai Bronius Ribokas ir Vladas Baltuškevičius.


Šiemet Lenkijos autorių drau­gijos ZAiKS premijos laureatu tapo vertėjas Kazys Uscila (kartu su kitais 18 kūrėjų ir 1 institucija). Šie apdovanojimai teikiami nuo 1966 m. Tuomet įteiktos tik literatūros premijos vertėjams į lenkų kalbą ir iš lenkų kalbos. Dabar apdovanojami įvairių sričių kūrėjai, atlikėjai, redaktoriai, vadybininkai ir kiti su kultūra susiję žmonės. 1990 m. ją gavo Tomas Venclova.

ZAiKS.jpg

b_200_273_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_ULDUZ_2015__3.jpg

Azerbaidžano rašytojų sąjungos literatūros ir meno žurnalo „Ulduz" 2015 m. kovo mėn. numeryje išspausdintos trys Jono Biliūno novelės –­ „Laimės žiburys", „Kliudžiau" ir „Brisiaus galas". Į azerbaidžaniečių kalbą jas išvertė Mahiras Gamzajevas. Kartu išspausdintas ir išsamus vertėjo straipsnis apie J. Biliūno gyvenimą, kūrybos savitumą ir indėlį į lietuvių literatūrą –­ „Lyrinės lietuvių prozos ir europietiškos novelės formos pradininkas". M. Gamzajevas yra lietuvių ir azerbaidžaniečių literatūrinių ryšių tyrinėtojas, vertėjas ir publicistas.


Rygoje įteiktos Latvijos literatūros metų premijos (LALIGABA). Geriausiu poezijos rinkiniu pripažinta Uldžio Bėrzinio knyga „Iš­sisupusi. Biblioteka uosto krante". Geriausiu prozos kūriniu –­ Ingos Abelės romanas „Karklų vienuolis". Ryškiausiu debiutu –­ Katrinos Rudzytės poe­zijos knyga „Saulės išsiveržimas". Kūriniu vaikams –­ Ingos Gailės poezijos rinkinys „Ar kita grupė mane girdi?". Užsienio literatūros vertimu – Curzio Malapartės esė knyga „Prakeiktieji toskaniečiai" (iš italų k. vertė Dacė Meierė). Laureatams įteikta po 1500 eurų. Už įnašą į literatūros moks­lą pagerbta literatūros mokslininkė Eva Eglaja-Kristuonė už studiją „Geležies pjaustytojai. Latvijos ir Vakarų tremties rašytojų kontaktai". Poetas Leonas Briedis įvertintas už viso gyvenimo įnašą į latvių literatūrą.

Latvijos-literatūros-metų-premijos-LALIGABA.jpg

Kronika Nr. 3517

Balandžio 10 d. vykusiame Lietuvos rašytojų sąjungos suvažiavime ketverių metų pirmininko kadencijai perrinktas poetas Antanas A. Jonynas. Į pirmininko postą taip pat pretendavo rašytojas, filosofas Liutauras Degėsys. Išrinkta ir nauja Lietuvos rašytojų sąjungos valdyba: Arnas Ališauskas, Biruta Augustinienė, Vladas Braziūnas, Daiva Čepauskaitė, Vytautas Dekšnys, Liutauras Degėsys, Erika Drungytė, Antanas A. Jonynas, Jonas Liniauskas, Danielius Mušinskas, Mindaugas Nastaravičius, Gytis Norvilas, Donatas Petrošius, Viktoras Rudžianskas, Aldona Ruseckaitė.

Antanas A. Jonynas. manipuliacija.lt nuotrauka
Antanas A. Jonynas. manipuliacija.lt nuotrauka

Inostrannaya_literatura_2.jpg

Lietuvių autorių kūryba pristatyta Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Rusijos Federacijoje. Balandžio 11–15 d. jaunieji autoriai dalyvavo didžiausioje Amerikos rašytojų ir rašytojų programų asociacijos organizuojamoje konferencijoje ir knygų mugėje AWP, kur vertėjai R. Užgiris ir M. Burokas bei poetės I. Butkutė ir G. Kazlauskaitė pristatė lietuvių poezijos antologiją „How the Earth Carries Us". Lietuvos kultūros instituto organizuotuose renginiuose Maskvoje pristatytas naujausias „Inostranaja literatura" numeris, skirtas lietuvių literatūrai. Dalyvavo žurnalo redaktorius A. Livergant, numerio sudarytojos – Lietuvos kultūros instituto projektų koordinatorė R. Mėlinskaitė ir M. Čepaitytė, rašytoja D. Staponkutė, poetas G. Norvilas bei vertėjai: J. Jefremovas, A. Vasilkova, A. Gerasimova, N. Kotrelev, T. Perunova.


  b_200_289_2734_00_images_iliustracijos_zurnalas_2015_2015-04-17_nr._3517_Radzeviciute_zuvysi.jpgProzininkė Undinė Radze­vi­čiūtė už romaną „Žuvys ir dra­konai" įvertinta Europos Sąjungos premija. Laureatai paskelbti ba­lan­džio 14 d., per Londono knygų mugės atidarymą. Šiomis premijomis (5000 eurų) ES kasmet įvertina 12 autorių, šiemet – iš Austrijos, Kroatijos, Prancūzijos, Vengrijos, Airijos, Italijos, Lietuvos, Norvegijos, Lenkijos, Portugalijos, Slovakijos ir Švedijos. Rašytojams suteikiama pirmenybė gauti knygų vertimo finansavimą pagal ES programą „Kultūra". Premijos teikiamos nuo 2009 m., jomis jau apdovanotos L. S. Černiauskaitė („Kvėpavimas į marmurą") ir G. Radvilavičiūtė („Šiąnakt aš miegosiu prie sienos").


 Balandžio 18 d. švenčiama pasaulinė plokštelių parduotuvių diena (Record Store Day). Ši tradicija gimė JAV 2007 m., įtraukdama muzikos verslo atstovus, muzikantus ir muzikos klausytojus. Kasmet daugybė grupių ruošia specialius retus leidinius, žymimus progine simbolika (šiemet tarp garsiausių dalyvių – Brianas Eno, „Placebo", „Sex Pistols", „Ministry", „Me­tallica" ir kt.). Rūdninkų knygyno iniciatyva Record Store Day jau trečią kartą minima ir Lietuvoje. Šia proga dvi sunkiosios muzikos lietuviškos grupės „Dissimulation" ir „Obtest" susivienijo bendram proginiam albumui „77" (jį išleido „Ledo takas").

Record-Store-Day.png

Balandžio 18 d. prieš 75 metus Kaune atidarytas kino teatras „Romuva". 1940 m. broliai Antanas ir Petras Steikūnai Laisvės alėjoje atidarė moderniausią tarpukario kino teatrą (arch. N. Mačiulskis), kuriame buvo 687 vietos. Dabar tai seniausias Lietuvoje veikiantis kino teatras, jame teberodomi autorinio kino filmai.

romuva.png

Ispanijoje įvyko pirmasis pasaulyje protestas, kuriame dalyvavo hologramos. Pagal naująjį Piliečių saugumo įstatymą Ispanijoje apribotos piliečių teisės viešai protestuoti priešais valdžios pastatus, dokumentuoti policijos savivalę. Už taip išreiškiamą žodžio ir spaudos laisvę numatoma bausti didelėmis baudomis arba areštu. Akcijos rengėjai kvietė žmones įrašyti savo balsą ir virtualia kamera susikurti hologramą. „Jei tau nebeleidžiama savęs laisvai išreikšti, tai gali padaryti tik tapęs holograma", – teigė akcijos sumanytojai.

b_600_338_2734_00_images_iliustracijos_zurnalas_2015_2015-04-17_nr._3517_hologramos.jpg

Kronika Nr. 3516

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga Kino vertimo premija įvertino Andrių Patiomkiną už kūrybiškumą ir filmų („Dievo užmiršta skylė", „Visuomenės priešas") personažams suteiktą individualumą. Skatinamieji prizai įteikti Ievai Mažeikaitei už tikslų itališkų filmų vertimą ir atspindėtą kalbos registrų kontrastą filme „Kai norėsiu – mesiu"; Ievai Toleikytei už gyvą jaunų personažų kalbą norvegų filme „Itsi Bitsi"; Eglei Kalibataitei už perteiktą pagrindinių herojų kalbos manierą ir stilių vokiečių filme „Beprotiška meilė"; Jurgai Vilei už puikiai perteiktą šnekamąją kalbą prancūzų filme „Mažasis Kenkenas".

"Visuomenės priešas"
"Visuomenės priešas"

Architektūros žurnalo „eVo­lo" rengiamame kasmetiniame dangoraižių idėjų turnyre šiemet laimėjo lenkų kolektyvas BOMP už projektą „Essence Skyscraper". Šiame pastate būtų įkurdinta 11 skirtingų gamtinių kraštovaizdžių, kurie stimuliuotų patirčių įvairovę ir leistų pabėgti nuo aktyvaus miesto gyvenimo. Antroji vieta atiteko Indijos architektams už projektą „Shanty-Scaper" –­ lūšnynui skirtą dangoraižį, kuriame būtų sukurtos sąlygos gyventi, dirbti, ilsėtis. Trečioji – Rusijos architektų projektui „Cybertopia", vaizduojančiam miestą kaip skaitmeninį ir fizinį darinį. Konkursui iš viso pateikta 480 projektų. Pernai jį laimėjo JAV architektas ir dizaineris Yong Ju Lee, pateikęs medinio dangoraižio su liaudiškais motyvais koncepciją.

„Essence Skyscraper"
„Essence Skyscraper"

Vitvatersrando universiteto Jo­hanesburge (PAR) profesorius Francis Thackeray'us siekia ekshumuoti Viljamo Šekspyro palaikus. Mokslininkas teigia, kad medicininė kaulų, dantų analizė suteiktų daugiau žinių apie tai, kaip rašytojas gyveno, ką valgė ir rūkė. Taip pat, pasitelkus technologijas, būtų įmanoma rekonstruoti jo veidą. Pavyzdžiui, neseniai sėkmingai ištirti karaliaus Ričardo III palaikai suteikė žinių apie jo ligas ir mirties priežastį. Teigiama, kad Šekspyras liguistai bijojo ekshumacijos – užuominų apie tai randama net 16 jo pjesių. Prie kaulų liestis draudžia ir įrašas jo antkapyje.

 

Karaliaus Ričardo III palaikai
Karaliaus Ričardo III palaikai

Foto iš mediatekos

Alpakų ūkis
Julijos Pociūtės paroda „Bangãvimo skãlė“
Vilmantas Marcinkevičius. Kas tu, mano drauge
Vladas Braziūnas pristatė eilėraščių rinkinį „Fontes amoris“Vladas Braziūnas. Benedikto Januševičiaus nuotrauka
Pirmas „Spički“ koncertas po 5 metų pertraukos

Loading

Naujausias žurnalo numeris:

b_115_160_2734_00_images_iliustracijos_zurnalas_2017_2017-04-28_nr._3613_2017-04-28_nr._3613_virselis.jpg

b_101_160_2734_00_images_iliustracijos_zurnalas_2017_2017-04-28_nr._3613_2017-04-28_nr._3613_turinys.jpg

 Žurnalas prekybos vietose pasirodo penktadienį.

Elektroninė versija – vėliau, artimiausią trečiadienį čia

    b_250_202_2734_00_images_iliustracijos_skelbimai_2017_premunerata.png

 

Rėmėjai

 

 

 

 

Komiksai

10 litų

Dusburgiečio kronika

 

 

 

 

Menininkų portretai

Draugai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Literatūra ir menas © 2016

Skaičiukai