Kronika Nr. 3515

Kovo 27 d. Vokietijos fotografijos galerijoje Galerie STP (Greifsvalde) pristatyti Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Antano Sutkaus darbai. Daugiau nei 50 metų kuriamame fotografijų cikle apie Lietuvos žmones „People's Diary" ištirpsta ribos tarp dokumentinės ir meninės fotografijos. Mėgiami autoriaus personažai –­ vaikai ir jaunuoliai, „vidutiniai" žmonės. Vokietijoje A. Sutkaus fotografija jau pristatyta Miunchene, Kelne, Berlyne, Rostoke ir kt. Paroda „People's Diary" eksponuojama iki gegužės 2 d.

b_600_747_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_plakat_Sutkus_net.jpg

 Vaikų literatūros premija skirta Kristinai Gudonytei ir Almai Valantinienei. Rašytoja K. Gudonytė įvertinta už talentingą kūrybą vaikams ir paaugliams, įtaigų intelektualinį ir psichologinį turinį, jautrumą gimtajai kalbai. Nacionalinio Lietuvos radijo Klasikos programos žurnalistė A. Valantinienė – už dėmesį vaikų ir jaunimo literatūrinio, kultūrinio gyvenimo aktualijų sklaidai. Dviejų dalių premija skiriama už nuopelnus vaikų literatūros srityje (2280 eurų) ir už nuopelnus vaikų literatūros ir skaitymo populiarinimo srityje (1520 eurų).

smm.lt/web/lt/pranesimai_spaudai/naujienos_1/iteiktasvietimo-ir-mokslo-ministerijos-vaiku-literaturos-premija
smm.lt/web/lt/pranesimai_spaudai/naujienos_1/iteiktasvietimo-ir-mokslo-ministerijos-vaiku-literaturos-premija

 

Metropoliteno meno muziejus suteikė galimybę nemokamai atsisiųsti 422 meno albumus. Archyve prieinami per 5 dešimtmečius pasirodę muziejaus leidiniai apie meno istoriją: „Ancient Egyptian Calligraphy", „Dangerous Liaisons: Fashion and Furniture in the Eighteenth Century", „The Art of Illumination", „Arts of Korea", „Extreme Beauty: The Body Transformed" ir kt. Be to, archyve galima rasti per 400 tūkst. dailės kūrinių. Visa tai: www.metmuseum.org/research/metpublications.

 b_270_338_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_Metropolitan.jpgb_259_338_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_metropolitan2.jpg

Kronika Nr. 3514

Elektriku pas Pablą Picasso dirbęs 75-erių Pierre'as Le Guennecas nuteistas dvejiem metams lygtinai už 271 Picasso darbo pasisavinimą. Niekada viešai nematyti koliažai, eskizai, piešiniai ir litografijos buvo laikomi kartoninėje dėžėje garaže. Le Guennecas teigia, kad jam tapus šeimos draugu, antroji Picasso žmona jam atidavė dėžę su darbais. Dailininko šeima tokią versiją atmetė, nes menininkas niekada savo darbų neatiduodavo prieš tai nepasirašęs ir nedatavęs. Darbai įvertinti 60 mln. eurų.

Picasso_Signatur-DuMont_1977.png

google-cultural-institute.png

„Google Art Project" padvigubino savo gatvės meno kolekciją. Dabar adresu https://streetart.withgoogle.com/en/ galima peržiūrėti per 10 tūkst. aukštos kokybės fotografijų, kuriose užfiksuotas gatvės menas iš 34 šalių. Internetinėje galerijoje galima rasti audiokomentarų, menininkų istorijų, virtualių ekskursijų. Kai kurie menininkai nepritaria tokiam projektui kaip dar vienam megakorporacijos mėginimui krautis kapitalą iš nepriklausomo gatvės meno populiarumo.


Paaiškėjo pirmojo Lietuvoje paauglių ir jaunimo literatūros konkurso finalininkai. Pernai Lietuvoje pirmą kartą paskelbtas paauglių ir jaunimo literatūros konkursas. Konkursą inicijavusi leidykla „Alma littera" sulaukė 26 rankraščių, o komisija atrinko tris konkursinius kūrinius, virsiančius knygomis: A. Cicėnaitės „Niujorko respublika" (paauglių meilės istorija, siejama su pilietiniais 1990 m. įvykiais), J. Šalaševičiūtės „Atjunk" (antiutopija) ir D. Opolskaitės „Eksperimentas gyventi" (problemų proza apie vaikų namus). Kūrinio, pelniusio daugiausiai skaitytojų simpatijų, autoriui bus skirtas 2900 € apdovanojimas.


Kovo 20 d. Tolerancijos cent­re vyko XXXVI Vilniaus aukcionas. Nors šio Vilniaus aukciono dėmesys buvo skirtas Lietuvos modernizmo legendoms, tačiau didžiausia kova užvirė dėl žymaus keliautojo, mokslininko ir vieno pirmųjų lietuvių esperantininkų Antano Poškos 1963 m. rankraščio „Po Vidurinę Aziją ir Pamyrą. Gamta ir žmonės" (1550 €). Antroje vietoje pagal kilimo interva­lą –­ išeivijos dailininko Žibunto Mikšio 1961 m. linoleumo raižinys „Baladė apie praėjusių laikų damas" (1750 €). Trečią vietą dalijasi raritetinis bibliografinis 1853 m. G. H. F. Nesselmanno lietuvių liaudies dainų vertimas į vokiečių kalbą „Dainos. Littauische Volkslieder" (500 €) ir A.Žmuidzinavičiaus 1948 m. drobė „Palanga, saulėlydis" (7800 €). Statistiškai brangiausi Lietuvoje dailės autoriai yra A. Žmuidzinavičius (9 darbai už 130 tūkst. €), K. Šimonis (29 darbai už 82 tūkst. €), A. Galdikas (25 darbai už 54 tūkst. €). Daugiau info: www.menorinka.lt.

Tolerancijos_centras.gif

Kronika Nr. 3513

Lietuvė fotomenininkė Ieva Austinskaitė pateko į konkurso „Sig­nature Art Prize 2015" finalistų sąrašą. Ji varžosi dėl pagrindinio apdovanojimo fotografijos ir kino kategorijoje. Didžiojoje Britanijoje rengiamo konkurso tikslas – remti perspektyviausius jaunuosius menininkus. Finalistų darbuose atsispindi charakteringas kūrėjų braižas, unikalus požiūris į pasaulį ir autoriams būdingos temos. Laimėtojai bus paskelbti kovo 19 dieną. I. Austinskaitė (g. 1992) pristato projektą „Keleiviai" (www.ievaaust.com/passengers.html). Nuotraukų serijoje atsispindi miesto gyvenimo tendencijos – apatija, nuovargis, susvetimėjimas. Anot pačios fotografės, „Viešasis transportas – vieta, kurioje žmonės pasineria į savo problemų ir nuotaikų subtilybes, susikurdami privačią erdvę viešoje erdvėje."

Ieva Austinskaitė. Iš projekto „Keleiviai“
Ieva Austinskaitė. Iš projekto „Keleiviai“

en.wikipedia.org/wiki/Terry_Pratchett
en.wikipedia.org/wiki/Terry_Pratchett

Kovo 12 d. mirė vienas garsiausių šiuolaikinių fantasy rašytojų Terry Pratchettas (1948–2015). Prieš septynerius metus jam buvo diagnozuota retos formos Alzheimerio liga. Jo knygų išversta į 37 kalbas, parduota 85 milijonai egzempliorių. Šiuolaikinėje britų literatūroje jo populiarumą galima lyginti nebent su J. K. Rowling. Net keturiose dešimtyse Pratchetto knygų plėtojamas Plokščiasis pasaulis, laikomas keturių dramblių. Jo proza kupina įvairiausio humoro (reto fantasy žanro bruožo) ir kultūrinių aliuzijų. Jo romanuose parodijuojami realaus pasaulio reiškiniai: Bergmano filmai, rokenrolas, religija, senovės Graikija, Egipto istorija, biurokratija, gausybė literatūrinių personažų. Į lietuvių kalbą išverstos knygos: „Tik tu gali išgelbėti žmoniją" (1993), „Mažieji laisvūnai" (2007), „Skrybėlė, pilna dangaus", „Mažieji dievai" (2011), „Džonis ir mirusieji" (2013).


European_Heritage_Label.png

Europos Komisija patvirtino, kad unikalia tarpukario modernizmo architektūra garsėjančiam Kaunui bus suteiktas Europos paveldo ženklas. Pažymėtoms vietoms ar objektams, tarp kurių –­ Karininkų ramovė, Centrinis paštas, Kristaus Prisikėlimo bažnyčia, Vytauto Didžiojo karo muziejus, bus leidžiama naudoti lentelę su Europos paveldo logotipu, jos bus įtrauktos į ES viešinimo ir skatinimo strategiją.


Londone Velso princas Čarlzas įteikė smuikininkei Agatai Daraškaitei prestižinį Karališkojo muzikos koledžo apdovanojimą už išskirtinius nuopelnus studijų metu –­ Karalienės Elžbietos Motinos Karalienės Rožės Taurę. Pernai magistro studijas baigusi A. Daraškaitė buvo apdovanota ir Jazqueline Ward memorialiniu prizu, skiriamu styginiais instrumentais grojantiems muzikantams. A. Daraškaitė baigė Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą. Ji jau yra grojusi su visais didžiausiais Lietuvos orkestrais. Sulaukusi keturiolikos, smuikininkė persikraustė į Angliją ir pradėjo mokslus Yehudi Menuhino mokykloje. Dabar ji aktyvi kamerinės, ypač klasicizmo ir ankstyvojo romantizmo laikotarpių, muzikos atlikėja.

Agata Daraškaitė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Agata Daraškaitė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Kronika Nr. 3512

Ramutė Ramunienė. foto llvs.lt
Ramutė Ramunienė. foto llvs.lt

Kovo 7 d. mirė prancūzų literatūros vertėja, Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos garbės narė, Lietuvos rašytojų sąjungos narė Ramutė Ramunienė (1918–2015). Keturis dešimtmečius R. Ramunienė dirbo pedagoginį darbą. Nuo 1957-ųjų išvertė per 50 knygų, pirmenybę teikdama didiesiems prancūzų klasikams. Jos dėka lietuviškai skaitome Balzaco „Pusbrolį Ponsą", „Slėnio leliją", „Gobseką", Sten­dhalio „Parmos vienuolyną", „Raudona ir juoda", Romaino Rolland'o „Žaną Kristofą", Prospero Mérimée, Guy de Maupassant'o ir Barbey d'Aurevilly noveles, Gustave'o Flaubert'o apysakas ir daugybės kitų prancūzų rašytojų kūrinius. 1997 m. vertėja buvo apdovanota Prancūzijos Garbės Legiono ordinu už nuopelnus šiai šaliai ir jos kultūros sklaidai. 2008 m. įvertinta Šv. Jeronimo premija.


Dalia Lenkauskienė. foto llvs.lt
Dalia Lenkauskienė. foto llvs.lt

Kovo 9 d. mirė redaktorė ir vertėja Dalia Lenkauskienė (1937–2015). 1961–1993 m. D. Lenkauskienė dirbo „Vagos" leidykloje, suredagavo daugiau kaip 100 knygų. 1985–1992 m. vadovavo „Pasaulinės literatūros bibliotekos" serijos leidybai. Išvertė Kobo Abės romanus „Moteris smėlynuose" ir „Svetimas veidas", D. Granino „Paveikslą", D. Maraini „Vagilės užrašus", J. Kemalio „Kalno legendą", C. Rojaso „Žuvusiųjų slėnį", A. Dumas „Izabelę Bavarę", F. Mauriaco „Terezę Deskeiru", P. Bourget „Mokinį" ir kt.


Michelangelo autoportretas
Michelangelo autoportretas

Kovo 6 d. minėtos 540-osios italų skulptoriaus, dailininko, architekto Michelangelo Buonarroti (1475–1564) gimimo metinės. Būdamas paauglys, Michelangelo atvyko mokytis į Florenciją. Čia pateko Me­dici šeimos globon, lankė neoplatonišką Akademiją, kurioje mažiau nei prieš dešimtmetį dirbo Leonardo da Vinci (su juo, kaip ir su Raphaeliu, nesutarė, konkuravo dėl užsakymų). Skulptūras „Pieta" ir „Dovydas" Michelangelo sukūrė dar nesulaukęs 30 metų. 33-ejų pradėjo tapyti Pradžios knygos scenas ant Vatikano Siksto koplyčios lubų (500 m2). Antroje gyvenimo pusėje ėmėsi architektūros (suprojektavo Šv. Petro bazilikos kupolą). Dar būdamas gyvas užsitarnavo titulą „dieviškasis" (Il Divino).


Kovo pabaigoje Eimunto Nekrošiaus spektaklis pagal Dante's poe­mą „Dieviškoji komedija" atstovaus Lietuvai Meksiko istorinio centro festivalyje. Tris vakarus seniausio Meksikos sostinės Teatro de la Ciudad scenoje skambės lietuvių kalba. „Meno fortas" į Meksiką vaidinti vyksta jau penktą kartą (anksčiau pristatė „Hamletą", „Otelą", „Faustą", „Idiotą"). Multidisciplininis festivalis rengiamas jau 31 kartą, jo programoje teatro, šokio, operos spektakliai, klasikinės, šiuolaikinės ir džiazo muzikos koncertai, filmų peržiūros, parodos, susitikimai su rašytojais ir kt.

„Dieviškoji komedija“. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka
„Dieviškoji komedija“. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

Kronika Nr. 3511

lrv.png

Dvylikai kultūros atstovų ir meno kūrėjų paskirtos Vyriausybės kultūros ir meno premijos. Jos atiteko fotomenininkui Arūnui Baltėnui, architektei Gražinai Bernotienei, muzikologei Rūtai Gaidamavičiūtei, dailininkui, pedagogui Juozui Galkui, poetui Stasiui Jonauskui, aktoriui Dariui Meškauskui, kino dailininkui Algirdui Ničiui, dailės istorikei, kritikei Laimai Surgailienei, dailės istorikei Marijai Nijolei Tumėnienei, lituanistui, bibliotekininkui Kęstučiui Urbai, teatrologei, kultūros veikėjai Irenai Veisaitei ir fortepijoniniam trio „FortVio" (Indrei Baikštytei, Ingridai Rupaitei-Petrikienei, Povilui Jacunskui). Premijos skiriamos nuo 1997 m.


b_200_309_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_BEF2015_cover.jpg

2015-ųjų „Dalkey Archive Press" leidžiamame rinkinyje „Best European Fiction" išspausdinta Birutės Jonuškaitės novelė „Gaisras" iš rinkinio „Užsagstyk mane" (2011). Novelę vertė Jayde Will. Daugiau infor­macijos: www.dalkey­archive.com/product/best-european-fiction-2015.


Latvija susidomėjo lietuvių moterų proza. Po Jurgos Ivanauskaitės knygų „Agnijos magija", „Kelionė į Šambalą", „Placebas", „Ragana ir lietus", „Sapnų nublokšti", „Ištremtas Tibetas", „Prarasta Pažadėtoji žemė", kurias išvertė vienas talentingiausių lietuvių literatūros vertėjų Talridas Rullis, atėjo eilė Kristinos Sabaliauskaitės trilogijai „Silva rerum". Pernai latvių skaitytojai antrą „Silva rerum" dalį išrinko į skaitomiausių knygų šimtuką. Leidykla „Zvaigzne ABC" neseniai išleido ir trečią dalį (vertė Dacė Meierė). Ta proga literatūros žurnalas „Latvju Teksti" pirmajame šių metų numeryje publikuoja išsamų Ingmaros Baluodės pokalbį su K. Sabaliauskaite ir trečiosios dalies ištraukos vertimą.


 Menininko Patricko Brillio ak­cija kviečia visus atnešti ir eksponuoti savo kūrinius galerijoje „MoMa PS1" Niujorke su sąlyga, kad visi darbai po parodos bus sunaikinti. Brillio, geriau žinomo Bobo ir Robertos Smithų vardu, paveikslai eksponuojami tarp kitų darbų. Akcijoje „Meno amnestija" dalyvaujantys menininkai turi pasirašyti vieną iš dviejų priesaikų: „Aš niekada gyvenime nebenoriu matyti šio meno kūrinio" arba „Pasižadu daugiau niekada nekurti meno".

„Meno amnestija“
„Meno amnestija“

lietuvos.pastas.png

Metų pradžioje Lietuvos paš­tas tradiciškai kvietė gyventojus siūlyti temas kitų metų pašto ženklams iliust­ruoti. Siūlytos ne tik tradicinės temos –­ Lietuvos raudonoji knyga, žymūs žmonės, gamta ir gyvūnai, technikos laimėjimai, miestų herbai, bet ir šių dienų aktualijos –­ išeivių bendruomenės užsienyje, žmogaus teisės, žymūs šalies sportininkai, bibliotekų metai. Prieš porą metų daugelis siūlė išleisti Rūtai Meilutytei skirtą pašto ženklą, o šiemet siūlyta kurti bendrą Lietuvos ir Ukrainos pašto ženklą. Gyventojai pašto ženkluose norėtų išvysti ir fantastinių temų: Žemė po 50 metų, fantastiniai komiksų, pasakų, kino filmų herojai. Per metus Lietuvos paštas vidutiniškai išleidžia 25–30 pašto ženklų.

 

Kronika Nr. 3510

b_200_297_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_i_dviej.jpg

Kūrybiškiausia 2014 m. lietuviška knyga paskelbtas Dalios Staponkutės esė rinkinys „Iš dviejų renkuosi trečią: mano mažoji odisėja" („Apostro­fa"). Tai jau 13-oji premija, kurią skiria Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkai. Ši knyga – antrasis eseistės, vertėjos, humanitarinių moks­lų daktarės D. Staponkutės esė rinkinys. Joje analizuojama žmogaus, gyvenančio tarp kelių „tėvynių" (autorė didžiąją dalį laiko praleidžia Kipre), situacija, kuri nuolat persmelkiama ir pildoma asmeninėmis detalėmis. Anot M.Kvietkausko, „ši knyga liudija emigracijoje patiriamą lietuviškosios tapatybės kaitą, bet ne agoniją".


 16-ojoje Vilniaus knygų mugėje apdovanoti Knygos meno konkurso nugalėtojai. Pagrindinė Metų pre­­mija paskirta dailininkui Jurgiui Griš­kevičiui už knygą „Vitas Luckus. Biografija. Kūryba" (išleido Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius ir Lietuvos dailės muziejus). Grožinės literatūros ir eseistikos teminėje grupėje apdovanota Sigutė Chlebinskaitė už Taraso Ševčenkos knygą „Kobzarius" („Vaga"); knygų vaikams grupėje –­ Rimvydas Kepežinskas už A. Baranauskaitės knygą „Pelikanas Pranas ir taksas Antanas, arba Kaip svarbu pasiklydus rasti draugą" („Apostrofa"); fotografijos leidinių grupėje – Jokūbas Jacovskis už A. Jacovskytės knygą „Vilniaus veidai: 1964–1993" („Kultūros tiltai"); mokslinių, dalykinių knygų grupėje – Zigmantas Butautis ir Dovilė Krikščiūnaitė už knygą „Ambraso architektų biuras. Darbai 1998–2014" (LAPAS); meno leidinių grupėje – Indrė Klimaitė už knygą „Teodoras Kazimieras Valaitis 1934–1974" (Vilniaus dailės akademijos leidykla ir Lietuvos dailės muziejus); bibliofilinių, eksperimentinių leidinių grupėje – Ieva Babilaitė už knygą „Skrisiu" (išleista autorės).

b_600_222_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_vilniaus_knygu_muge.jpg

Patriotų premija įvertintos trys knygos: Justino Sajausko „Neužmirštami Suvalkijos vardai" (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla), Dalios Stakytės-Anysienės, Laimos Petrauskaitės-VanderStoep ir Dalios Cidzikaitės „Manėm, kad greit grįšim. 18 pasakojimų apie pasitraukimą į Vakarus 1940–1944" („Aukso žuvys"), Miglės Anušauskaitės ir Gerdos Jord „10 litų" („Aukso žuvys"). Penktą kartą vykusiame konkurse, organizuojame LR Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos leidėjų asociacijos, dalyvavo 27 knygos.

patriotų_premija.png

Leipcigo knygų mugėje teikiama viena prestižiškiausių Vokietijoje Leipcigo knygų mugės literatūrinė premija. Šiais metais pirmą kartą ją pretenduoja gauti ir poezijos rinkinys. Tai Jano Wagnerio eilėraščių knyga „Regentonnenvariationen". J. Wagneris 2007 m. yra lankęsis „Poetiniame Druskininkų rudenyje". Žiuri, be šios knygos, į trumpąjį pretendentų sąrašą grožinės literatūros kategorijoje išrinko Ursulos Ackrill „Zeiden, im Januar", Teresos Präauer „Johnny und Jean", Norberto Scheuerio „Die Sprache der Vögel" ir Michaelio Wildenhaino „Das Lächeln der Alligatoren". Premija siekia 15 000 eurų. Laureatai (grožinės literatūros, vertimų, esė/dalykinių knygų kategorijose) bus paskelbti mugėje kovo 12 dieną.

b_600_341_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_The-Walls-of-Freedom.jpg

Egipto muitinėje sustabdytas meno albumo „Walls of Freedom: Street Art of the Egyptian Revolution" („Laisvės sienos: Egipto revoliucijos gatvės menas") tiražas, gabentas iš Berlyno. Valdžios atstovų manymu, knyga skatina maištą ir sukilimą. Publikuojamose fotografijose užfiksuoti grafičiai, gatvės menas ir „tagai", atsiradę Egipto gatvėse per ir po 2011 m. revoliucijos. Įžangos žodyje rašoma: „Mūsų gatvių menas atskleidžia skirtumą tarp revoliucijos ir sistemos: sistema žudė, revoliucija įamžino. (...) Sistema statė brutalias sienas, padalijusias miesto centrą, revoliucija šias sienas transformavo į vaivorykštes, tropikų paplūdimius ir žaismingas optines iliuzijas."

Kronika Nr. 3509

b_200_279_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_Plakatas_primityvioji_dail-u0117.jpg

Lietuvos nacionaliniame mu­ziejuje (Arsenalo g. 1) atidaryta trečioji respublikinė primityviosios tapybos paroda-konkursas Monikos Bičiūnienės premijai laimėti. Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrija ir Vilniaus krašto tautodailininkų-meno kūrėjų bendrija, norėdamos pagerbti išskirtinės XX a. primityvistės M. Bičiūnienės atminimą, kas dvejus metus rengia parodas. Šiemet konkurse dalyvavo 47 tapytojai. Parodoje, kuri veiks iki kovo 12 d., eksponuojama daugiau nei 100 darbų. Lietuviškojo primityvizmo kūrėjai yra skirtingų profesijų žmonės, dažniausiai vyresnio amžiaus ir nesimokę meno paslapčių. Primityviajai dailei, dar vadinamai naiviuoju menu, būdingos statiškos figūros, deformuota erdvė, grynos spalvos, dekoratyvumas.

lt.wikipedia.org/wiki/George_R._R._Martin
lt.wikipedia.org/wiki/George_R._R._Martin

Rašytojas George'as R. R. Mar­tinas investavo 2,7 mln. dolerių į Naujajame Meksike kuriamą meno centrą. Apleistoje kėglinėje norima sukurti alternatyvaus meno erdvę (menininkų studijas, galerijas, edukacijos centrą). Nuolatinė instaliacija „Amžinų sugrįžimų namai" kvies lankytojus pasinerti į fantazijos ir interaktyvaus meno pasaulį. Fantasy serijos „Ledo ir ugnies giesmė", pagal kurią kuriamas serialas „Sostų žaidimas", autorius 2013 m. jau įsigijo ir atgaivino Jeano Cocteau kino teatrą.


Paskelbtos Metų knygos. Suaugusiųjų kategorijoje nugalėjo Rasos Aškinytės romanas „Žmogus, kuriam nieko nereikėjo" („Vaga"), poezijos kategorijoje – Vytauto Stankaus knyga „Iš veidrodžio, už" (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla), knygų paaugliams kategorijoje – Vytauto Račicko apysaka „Aš, dviratis, pirmoji meilė ir sumuštiniai su sliekais" (išleido V. Račickas), knygų vaikams – Danguolės Kandrotienės apysaka-pasaka „Spintos istorijos" („Terra publica"). Metų knygos rinkimai vyksta kasmet nuo 2005 m. Šiemet skaitytojams buvo pasiūlyta dvidešimt kūrinių – kiekvienoje kategorijoje po penkias knygas, už jas balsavo 26032 skaitytojai.

metu_knygos_2014.jpg

b_150_227_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_Hermann-Nitsch-2.png

„Jumex" muziejus Meksikoje atšaukė planuotą Vienos akcionisto Hermanno Nitscho parodą dėl gyvūnų teisių gynėjų protesto. Peticiją pasirašė daugiau nei 5000 žmonių, pasipiktinusių parodoje galimai naudojamu gyvūnų krauju ir mėsa. Meno kritikų kontrpeticija sulaukė kur kas mažiau entuziazmo. 76-erių Nitschas teigia: „Noriu parodyti realybę: mirtį, gimimą, prisikėlimą ir meilę. Mėsa, naudojama mano teatre, yra iš legalios mėsinės. Mano nuomone, pramoninė gyvulininkystė yra didžiausias nusikaltimas mūsų visuomenėje."

 

Kronika Nr. 3508

llti.png

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas išrinko kūrybiškiausių 2014 m. lietuvių autorių knygų dvyliktuką. Į jį pateko: V.Braziūno „Stalo kalnas" (eilėraščiai, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla); G.Kazlauskaitės „Meninos" (eilėraščiai, LRS leidykla); S.Jonausko „Laikas išeina pats" (eilėraščiai, LRS leidykla); M. Nastaravičiaus „Mo" (eilėraščiai, „Tyto alba"); J.Sajausko „Neužmirštami Suvalkijos vardai" (miniatiūrų romanas, LRS leidykla); V.Stankaus „Iš veidrodžio, už" (eilėraščiai, LRS leidykla); D. Staponkutės „Iš dviejų renkuosi trečią" (esė, „Apostrofa"); R. Šerelytės „Kokono baladės" (fantastinis romanas, „Alma littera"); T.Vaisetos „Paukščių miegas" (proza, LRS leidykla); A. Valionio „Daugiau šviesos į mūsų vartus" (eilėraščiai, LRS leidykla); M.Vilučio „Sriuba" (esė, „Tyto alba"), A. Žagrakalytės „Klara" (romanas, „Tyto alba"). Kūrybiškiausia knyga bus paskelbta Vilniaus knygų mugėje vasario 21 d.


b_200_300_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_sugautas-seselis-1.jpg

Lietuvių PEN centro kartu su Kultūros ministerija skiriama Metų vertėjo krėslo premija šiemet atiteko vertėjai Daivai Daugirdienei už adekvatų ir kūrybišką F. Scotto Fitzgeraldo apsakymų rinkinio „Sugautas šešėlis" vertimą ir meistrišką stilistinės įvairovės perteikimą (knygą išleido „Sofoklis"). D. Daugirdienė yra išvertusi J. Irvingo, J. Austin, W. Styrono, E. O'Brien kūrinių.


b_200_305_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_harper-lee-go-set-a-watchman-cover.jpg

2015 m. liepos 14 d. leidykla „HarperCollins" 2 milijonų tiražu išleis amerikiečių rašytojos Harper Lee romaną „Go Set a Watchman" („Eik, pastatyk sargybinį"), parašytą dar iki pasaulinę šlovę autorei atnešusio romano „Nežudyk strazdo giesmininko" (1961 m. pelnė Pulitzerio premiją; 1967 m. į lietuvių kalbą išvertė S. Lomsargytė-Pukienė). Pastarasis romanas dar neseniai buvo laikomas vieninteliu H. Lee romanu. Anot autorės, romaną „Go Set a Watchman" ji parašiusi 6 dešimtmečio viduryje. 88-erių rašytoja tvirtina, jog šio romano rankraštį atsitiktinai rado jos draugė slėptuvėje, kur jis buvo prisegtas prie „Nežudyk strazdo giesmininko" mašinraščio originalo. Romano veiksmas plėtojasi ten pat, kur ir romane „Nežudyk strazdo giesmininko" – Alabamos valstijoje, Meikombo miestelyje, į kurį paaugusi Džina (Paukštelis) grįžta iš Niujorko, norėdama pasimatyti su tėvu.


b_200_252_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_Cover_that_judges_you.jpg

Olandų dizaineris Thijsas Bier­stekeris pristatė „Viršelį, kuris vertina tave" („The Cover that Judges You"). Tai knygos viršelis, kuriame įmontuota veido išraiškos atpažinimo technologija. Viršelis nuskenuoja potencialaus skaitytojo veidą, bet atsirakina tik tuo atveju, jei veido išraiška neutrali, t. y. jei skaitytojas nesprendžia apie knygą iš viršelio. Taip norima skaitytojus paskatinti imtis knygos be išankstinių nuostatų.


Paulio Gauguino paveikslas „Nafea Faa Ipoipo" („Kada tu ištekėsi?", 1892), vaizduojantis dvi Taičio merginas, buvo parduotas už 300 mln. dolerių. Manoma, kad tai didžiausia suma, sumokėta už meno kūrinį. Paveikslas, pusę amžiaus kabėjęs Bazelio dailės muziejuje, priklausė privačiai šveicaro R. Staechelino kolekcijai ir buvo parduotas anoniminiam pirkėjui Katare. Pastaraisiais metais Kataro karališkoji šeima ir muziejai aktyviai perka ypač vertingus Vakarų meno darbus (Marko Rothko, Damieno Hirsto, Cézanne'o).

Paul Gauguin. „Kada tu ištekėsi?“, 1892
Paul Gauguin. „Kada tu ištekėsi?“, 1892

 

Kronika Nr. 3507

Sandanso (JAV) kino festivalyje lietuvių režisierė Alantė Kavaitė apdovanota už geriausią režisūrą filme „Sangailė". Konkursinėje programoje varžėsi 12 vaidybinių kino juostų. Nuo 1978 m. rengiamame kino festivalyje anksčiau yra dalyvavęs tik vienas lietuviškas dokumentinis filmas – M. Markevičiaus „Kita svajonių komanda" (2012). Filme „Sangailė" pasakojama apie dvi paaugles merginas (akt. Julija Steponaitytė ir Aistė Diržiūtė), jų brendimą, seksualumo ieškojimus ir baimių įveikimą. Filmą bus galima pamatyti festivalyje „Kino pavasaris".

„Sangailė“
„Sangailė“

Barselonoje (Ispanija), galerijoje „La Xina A.R.T.", atidaryta Kauno ir Vilniaus menininkų paroda „ready-made.LT". Joje pristatomi tarpdisciplininio meno laukui atstovaujantys darbai: skulptoriaus, Nacionalinės premijos laureato R.Antinio instaliacija iš trintukų „Nuotrynos", P. Gilytės videoperformansas LAKESIDE_FINISH, videomenininko A.Kvi­liūno „Siamo dvyniai džiaugiasi", „Širdis" ir „Žmogus išnyksta –­­ atsiranda kryžius", fotografo A. Valiaugos ir tapytojo L. Liandzbergio instaliacija „Virtuviniai pokalbiai", fotografo G. Trimako fotogramos ir A.Žalpio instaliacija „Tyla". Paroda veiks iki kovo 7 d.

Kadras iš Andriaus Kviliūno videodarbo „Siamo dvyniai džiaugiasi“ (2009)
Kadras iš Andriaus Kviliūno videodarbo „Siamo dvyniai džiaugiasi“ (2009)

b_200_320_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_cover.do.jpg

Šiais metais Vokietijos literatūrinė Adelberto von Chamisso premija (15 000 eurų) bus įteikta rašytojui Sherko Fatah, ku­rį žiuri įvertino už visą kūrybą, o ypač už naujausią romaną „Pas­kutinė vieta" („Der letzte Ort", Luchterhand, 2014). Romane pasakojama apie Irake pagrobtą vokietį ir jo vertėją arabą. Sherko Fatah gimė 1964 m. Rytų Berlyne kurdo ir vokietės šeimoje, studijavo filosofiją, meno istoriją. Rašytojo prozoje ryškus arabiškojo ir europietiškojo pasaulių susidūrimas. Vokiečių ir prancūzų poe­to, gamtininko Adelberto von Chamisso (1781–1838) vardu pavadinta premija skiriama ne iš Vokietijos kilusiems vokiškai rašantiems autoriams, nusipelniusiems vokiečių kalbai ir literatūrai. Paskatinamosios premijos (po 7000 Eur) bus įteiktos Olgai Grjasnowai už antrąjį romaną „Vienos santuokos teisinis neapibrėžtumas" („Die juristische Unschärfe einer Ehe", Hanser, 2014) ir Martinui Kordiciui už debiutinį romaną „Kaip aš įsivaizduoju laimę" („Wie ich mir das Glück vorstelle", Hanser, 2014).


en.wikipedia.org/wiki/Salman_Rushdie
en.wikipedia.org/wiki/Salman_Rushdie

„Random House" leidykla įsigijo britų rašytojo Salmano Rushdie naujo romano teises. Knyga pavadinimu „Dveji metai, aštuoni mėnesiai ir dvidešimt aštuonios naktys" („Two Years, Eight Months and Twenty-Eight Nights") bus išleista 2015 m. rugsėjį. „Stebuklinga šiuolaikinio gyvenimo pa­saka, – apie knygą rašo leidėjas. –­ Romane susilieja istorija, mitologija ir laikui nepavaldi meilė, sukuriamas pasaulis, kurį rašytojas perkelia į mūsų beprotišką epochą."


 

b_200_327_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_mikuta.jpg

Ketvirtoji Bernardo Brazdžionio literatūrinė premija (3 tūkst. eurų) vasario 2 d. Kauno rotušėje įteikta poetui Algimantui Mikutai. Ji skirta už eilėraščių rinkinį „Keltininkas" (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2013). Anksčiau premiją yra gavę Petras Palilionis („Tautos šauklio aidai. Etiudai apie poetą Bernardą Brazdžionį"), Aldona Ruseckaitė („Šešėlis JMM. Maironio gyvenimo meniniai biografiniai etiudai"), Vladas Braziūnas („Fontes Amoris").


Irane skelbiamas karikatūrų Holokausto tema konkursas, kaip atsakas į „Charlie Hebdo". Žiuri išrinktam laureatui atiteks 12 tūkst. dolerių. 2006 m., Danijos laikraštyje pasirodžius pranašo Mahometo karikatūrai, Irane vyko panašus konkursas, jį laimėjusioje karikatūroje vaizduojama Al Aksos mečetė Jeruzalėje, užstatoma vartais į Aušvicą (žr. pav.).

 

Derkaoui Abdellah (Marokas) karikatūra
Derkaoui Abdellah (Marokas) karikatūra

Kronika Nr. 3506

b_600_375_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_lenin.jpg

Du rusų performanso menininkai suimti 10-čiai dienų už chuliganizmą Raudonojoje aikštėje. Kaip pranešama, meninės grupės „Blue Rider" nariai, šokių mokytojas ir programuotojas, šlakstė šventintą vandenį ant Lenino mauzoliejaus šaukdami: „Kelkis ir dink!" Performansas buvo pavadintas „Velnio išvarymas, mauzoliejaus išniekinimas". 2013 m. nepriklausoma apklausa parodė, kad 25 % rusų mano, jog Leninas turėtų likti mauzoliejuje, 53 % mano, kad jis turėtų būti palaidotas. Remiantis kita apklausa, 51 % rusų laiko Lenino vaidmenį istorijoje teigiamu.

b_600_383_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_lenin2.jpg

b_200_232_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_Tutanchamonas_copy.jpg

Egipto muziejuje Kaire saugomos auksinės Tutanchamono kaukės dalis buvo nudaužta ir slapta skubiai priklijuota. Manoma, kad faraono barzda nulaužta valant ir priklijuota epoksidiniais klijais, kurių žymė ir dabar matyti ant 3300 metų senumo kaukės, 1922 m. rastos britų archeologų.

 


 

Sausio 25 d., eidamas 93-iuosius metus mirė lietuvių rašytojas, prozininkas ir eseistas Jonas Mikelinskas (1922 05 06–2015 01 25). Gimė Žadeikėliuose, Pasvalio valsčiuje, 1942 m. buvo išsiųstas į priverstinius darbus Vokietijoje. 1944–1947 m. mokytojavo Saločių progimnazijoje. 1952 m. Vilniaus universitete baigė prancūzų kalbą ir literatūrą. 1952–1954 m. dirbo mokytoju Onuškio vidurinėje mokykloje (Daugų r.). 1953–1962 m. Švietimo ministerijos inspektorius, 1963–1968 m. Lietuvos rašytojų sąjungos prozos kon­sultantas. Nuo 1960 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys. J. Mikelinsko romanuose ir apysakose kuriamos alternatyvios situacijos, jose personažas turi save išbandyti ir lemtingai pasirinkti. Pabrėžiama konkretaus žmogaus vertė, vaizduojama jo psichika ir pasąmonė, slaptos nuojautos, baimės, vaizdiniai, įkyrios būsenos, plėtojamos egzistencializmo idėjos, kaltės ir atsakomybės problematika, naudojamas psichoanalitinis sapno motyvas. Kūrinių herojus – inteligentas, dažniausiai mokytojas, išgyvenantis dvasinę koliziją, todėl jam iškyla dorovinio apsisprendimo, laisvės ir būtinybės, garbės, orumo ir sąžinės problemų. Rašytojo kūryba versta į čekų, estų, latvių, rusų, ukrainiečių kalbas, kūriniai įvertinti įvairiomis premijomis: 1983 m. už romaną „Kur lygūs laukai" skirta LSSR valstybinė premija, 1986 m. už prozos rinkinį „Nepalaidotos dienos" –­ Gabrielės Petkevičaitės-Bitės premija, 1989 m. – Juozo Paukštelio premija už romaną „Juodųjų eglių šalis", 2004 m. –­­ literatūrinė „Varpų" premija, 2007 m. –­ Juozo Tumo-Vaižganto premija už knygą „Kodėl yra taip, kaip yra". 2002 m. rašytojo kūryba įvertinta Nacionaline kultūros ir meno premija, 1995 m. J. Mi­kelinskas apdovanotas LDK Gedimino ordino Karininko kryžiumi.

Nuotrauka iš LM archyvo
Nuotrauka iš LM archyvo

Britų_biblioteka.gif

Britų biblioteka pradėjo rink­ti pinigus, reikalingus išsaugoti 6 mln. garso įrašų archyvą. Įrašams, kurių ankstyviausi datuojami 1880 m., skaitmenizuoti reikia apie 60 mln. svarų. Jei įrašai nebus skaitmenizuoti, prognozuojama, kad susidėvės greičiau nei per du dešimtmečius. Archyve sukaupta įrašų iš dabar jau išnykusių genčių, laukinės gamtos garsų, Pirmojo pasaulinio karo kareivių balsų ir kt.

Foto iš mediatekos

Modernaus meno centras (MMC) „Susitikimo pradžia“
Šileika eina per Druskininkus
Vertėjos Anos Gerasimovos knygos "Henrikas Radauskas "Ugnim ant debesų - Огнем по небесам" pristatymas
Andrius Makarevičius „Ramybė kvepia medumi“
G. Norvilui – LLTI premija už kūrybiškiausią 2012-ųjų knygąGytis Norvilas. Benedikto Januševičiaus nuotrauka

Loading

Naujausias žurnalo numeris:

b_115_160_2734_00_images_iliustracijos_zurnalas_2017_2017-04-28_nr._3613_2017-04-28_nr._3613_virselis.jpg

b_101_160_2734_00_images_iliustracijos_zurnalas_2017_2017-04-28_nr._3613_2017-04-28_nr._3613_turinys.jpg

 Žurnalas prekybos vietose pasirodo penktadienį.

Elektroninė versija – vėliau, artimiausią trečiadienį čia

    b_250_202_2734_00_images_iliustracijos_skelbimai_2017_premunerata.png

 

Rėmėjai

 

 

 

 

Komiksai

10 litų

Dusburgiečio kronika

 

 

 

 

Menininkų portretai

Draugai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Literatūra ir menas © 2016

Skaičiukai