Kitas numeris išeis rugsėjo 1 dieną. Gerų jums ir mums atostogų

Kronika Nr. 3522

Majamyje buvo pagerbtas 2015 m. Pritzkerio architektūros premijos, vadinamos architektūros „Nobeliu", laureatas – vokietis Frei Otto. Architektas šiemet mirė sulaukęs 89-erių. Jis buvo labiausiai žinomas dėl stogų, suprojektuotų Miuncheno olimpiniam parkui 1972 metais. Otto teigė siekęs kurti naujo tipo pastatus, kurie pasitarnautų stichinės nelaimės atveju. Ši premija laikoma prestižiškiausiu ir finansiškai didžiausiu įvertinimu architektūros srityje. Ją teikianti Pritzkerių šeima yra viena turtingiausių JAV (turtas vertinamas 29 milijardais dolerių).

F. Otto suprojektuoti stogai Miuncheno olimpiniame parke
F. Otto suprojektuoti stogai Miuncheno olimpiniame parke

Gegužės 14 d., eidamas 90-uosius, mirė vienas žymiausių bliuzo muzikantų B. B. Kingas. 1925 m. gimęs Riley B. Kingas (savo vestoje radijo laidoje tapo Blues Boy Kingu) išgarsėjo 6 deš. Visą karjerą nepaprastai intensyviai koncertavo (iš viso apie 15 tūkst. pasirodymų). Su skirtingomis moterimis susilaukė 15 vaikų ir 50 anūkų. Laikomas vienu reikšmingiausių elektrinės gitaros virtuozų. Padarė įtaką daugybei ritmenbliuzo, roko muzikantų –­ nuo Erico Claptono iki „The Rolling Stones".

B. B. Kingas
B. B. Kingas

Vienas garsiausių meno klastotojų vokietis Wolfgangas Belt­racchi išėjo į laisvę ir rengia savo darbų pa­rodą. Beltracchi daug metų analizavo įvairių dailininkų kūrybą ir teigia galintis suklastoti bet kurį. Visi jo darbai – originalai, t. y. jis rasdavo spragą Picasso, Ernsto ar kt. kolekcijoje ir sukurdavo naują paveiks­lą. Jo darbai kabėjo didžiausiose pasaulio galerijose ir buvo parduodami už milijonus dolerių. Klastotoją išdavė dažų pigmentas, kurio dar nebuvo tariamu paveikslo sukūrimo metu. Jis buvo nuteistas 6 metams kalėjimo. Kalėjime atsidūrė ir jo žmona, pardavinėjusi paveikslus ir net pozavusi nuotraukoms kaip savo pačios močiutė, kuri neva turėjo meno kolekciją. Beltracchi rengia savo pirmąją parodą – dabar jo darbai įkainoti ne mažiau įspūdingomis sumomis, bet jau dėl jo paties pavardės.

Helene Beltracchi pozuoja
Helene Beltracchi pozuoja

 

Kronika Nr. 3521

b_200_294_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_Benjaminas_Kondratas.jpg

Gegužės 7 d., Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, 2015 m. Felicijos Bortkevičienės kalbos premijos laureatu tapo kraštotyrininkas Benjaminas Kondratas. Filologas, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas ekspertas, kraštotyrininkas įvertintas už ilgametį lituanistikos tradicijų įprasminimo darbą. B. Kondratas yra literatūrinės kraštotyros pradininkas Lietuvoje, unikalios 12 knygų serijos „Kūrėjų pėdsakais" autorius, redaktorius ir leidėjas. Nuo 1956 m. jis publikavo apie 400 darbų kultūros, kalbos, literatūros, didaktikos ir kitais klausimais.


Architekto Rolando Kliučinsko biuro darbai pripažinti geriausiais trijose Kazachstano architektūros apdovanojimų kategorijose. Azijos restoranas „East", suprojektuotas biuro „Almaty Vilnius Architects", vadovaujamo Kazachstane dirbančio lietuvio, įvertintas kaip geriausias visuomeninis interjeras. R. Kliučinsko architektų biuras apdovanotas ir už medinę Almatos kavinę „Ldinka" (ekologiškas dizainas) ir privatų namą „Luxury House" (vila).

Restoranas „East“
Restoranas „East“

Kavinė „Ldinka“
Kavinė „Ldinka“

Kas dvejus metus teikiamas Europos Sąjungos šiuolaikinės architektūros apdovanojimas, Mieso van der Rohe's premija, šiemet atiteko italui Fabrizio Barozzi'ui ir ispanui Alberto Veigai, Lenkijoje suprojektavusiems naująją Ščecino filharmoniją. Pastate įrengta 1000 vietų simfoninė salė, 200 vietų muzikos salė, daugiafunkcinė erdvė parodoms ir konferencijoms. Iš konkursui pateiktų 420 architektūros objektų finale svarstyta vyno darykla „Antinori" Italijoje, Danijos jūros muziejus, Londono ekonomikos mokykla ir Ravensburgo meno muziejus Vokietijoje.

Ščecino filharmonija
Ščecino filharmonija

Lietuvos restauratorių sąjunga kas dvejus metus rengia geriausių restauravimo darbų konkursą šalyje. Geriausiais nekilnojamojo kultūros paveldo restauracijos darbais paskelbti: Burbiškio dvaro rūmai; Janapolės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia; Paliesiaus dvaras; butas Vilniuje, Užupio g. 14–6. Geriausiais kilnojamojo kultūros paveldo restauracijos darbais paskelbti: Liudviko XVI stiliaus stalas; paveikslas „Šv. Kotrynos sužadėtuvės"; medžio raižinys „Šokis"; knyga „De claustro animae"; Udžarenesės sarkofago dangtis.

Udžarenesės sarkofago dangčio dalis, VII a. pr.  Kr.
Udžarenesės sarkofago dangčio dalis, VII a. pr. Kr.

Vilniuje įteiktos Lietuvos kom­pozitorių metų kūrinių premijos „Metų muzikos vinys". Metų debiuto ir publikos simpatijų prizus pelnė Julius Aglinskas už kompoziciją „Fragmentai" simfoniniam orkestrui. Kūrybinio veržlumo kategorijoje laimėjo Rūtos Vitkauskaitės „Ash­raga" akordeonui ir simfoniniam orkestrui (nominuoti: A. Šenderovo „Amžinas būties ratas" chorui, mušamiesiems ir variniams pučiamiesiems; J. Jurkūno „100 pavasarių" kameriniam ansamb­liui). Meninio sprendimo grynumo kategorijoje –­ Vidmantas Bartulis už „Liūdnai tįstantį peizažą" styginių kvartetui (nominuoti: E. Medekšaitės „Sandhi Prakash" styginių orkestrui; J. Janulytės „Ihr Schatten schneller Zeit" šešiolikai balsų). Gaivios tradicijos interpretacijos kategorijoje –­ Gintaras Sodeika už Koncertą fortepijonui (nominuoti: O. Balakausko „Malda Maidanui" styginių orkestrui; A. Martinaičio „Trijų m'art komedijų sezonas" smuikui ir styginių orkest­rui). Metų kompozitoriaus prizą pelnė Onutė Narbutaitė už operą „Kornetas" ir kompoziciją „Was There a Butterfly?" styginių orkestrui. Komisija iš viso svarstė 63 Lietuvos šiuolaikinės kompozicinės muzikos kūrinius.

b_600_238_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_MMV.jpg

Kronika Nr. 3520

 b_200_323_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_rus_virelis.jpg

Balandžio 21 d. Maskvoje įteikti X tarptautinio literatūrinio konkurso „Rusijos premija" apdovanojimai. Poe­zijos nominacijoje įvertintas Jaanas Kaplinskis (Estija) už eilėraščių rinkinį „Balti nakties drugiai" („Белые бабочки ночи"); antroji premija ati­teko Bachytui Kenžejevui (Kanada); trečioji – Jevgenijui Kliujevui (Danija). Nominacijoje „Stambioji proza" laureatu tapo Aleksejus Makušinskis (Vokietija) už romaną „Garlaivis į Argentiną" („Пароход в Аргентину"). „Smulkiosios prozos" nominacijoje laureatu tapo Jurijus Serebrianskis (Lenkija) už apsakymą „Prahiečiai" („Пражаки"). Konkursas pradėtas rengti 2005 m. Tai vienintelė premija Rusijoje, skiriama rusiškai rašantiems rašytojams, gyvenantiems bet kurioje pasaulio šalyje už Rusijos ribų. Visus laureatus rasite: www.colta.ru/news/7096.


Konkurse „2015 Sony World Photography Awards" lietuvei Dovilei Dagienei už seriją „Berniukas su lazda" atiteko 2-oji vieta „Gyvenimo būdo" kategorijoje. Apdovanojimuose kasmet atrenkamos geriausios pasaulyje šiuolaikinės fotografijos, įvertinami fotografijos profesionalai ir mėgėjai. Šiemet konkursui iš viso buvo pateikta daugiau nei 173 tūkst. fotografijų iš 171 valstybės. „Auksinės diagramos" („L'Iris D'Or") prizą ir metų fotografo titulą laimėjo amerikietis Johnas Moore'as už seriją „Ebolos krizė užvaldo Liberijos sostinę".

Dovilė Dagienė. Iš serijos „Berniukas su lazda“
Dovilė Dagienė. Iš serijos „Berniukas su lazda“

savistaba.jpg

Penktuoju literatūrinės rašytojo, žurnalisto Jurgio Buitkaus premijos laureatu tapo literatūros kritikas Alfredas Guščius už straipsnių ir esė knygą „Savistaba ir nuostaba (rašytojų žvilgsnis į save ir kitus)" (2014). Diplomą ir premiją įteikė jos steigėja, rašytojo našlė Ineza Janonė. Premiją, kuria siekiama skatinti iki šiol deramai neįvertintus autorius, yra pelnę: prozininkė Doloresa Kazragytė, poetė, prozininkė Ona Jautakė, poetai Bronius Ribokas ir Vladas Baltuškevičius.


Šiemet Lenkijos autorių drau­gijos ZAiKS premijos laureatu tapo vertėjas Kazys Uscila (kartu su kitais 18 kūrėjų ir 1 institucija). Šie apdovanojimai teikiami nuo 1966 m. Tuomet įteiktos tik literatūros premijos vertėjams į lenkų kalbą ir iš lenkų kalbos. Dabar apdovanojami įvairių sričių kūrėjai, atlikėjai, redaktoriai, vadybininkai ir kiti su kultūra susiję žmonės. 1990 m. ją gavo Tomas Venclova.

ZAiKS.jpg

b_200_273_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_ULDUZ_2015__3.jpg

Azerbaidžano rašytojų sąjungos literatūros ir meno žurnalo „Ulduz" 2015 m. kovo mėn. numeryje išspausdintos trys Jono Biliūno novelės –­ „Laimės žiburys", „Kliudžiau" ir „Brisiaus galas". Į azerbaidžaniečių kalbą jas išvertė Mahiras Gamzajevas. Kartu išspausdintas ir išsamus vertėjo straipsnis apie J. Biliūno gyvenimą, kūrybos savitumą ir indėlį į lietuvių literatūrą –­ „Lyrinės lietuvių prozos ir europietiškos novelės formos pradininkas". M. Gamzajevas yra lietuvių ir azerbaidžaniečių literatūrinių ryšių tyrinėtojas, vertėjas ir publicistas.


Rygoje įteiktos Latvijos literatūros metų premijos (LALIGABA). Geriausiu poezijos rinkiniu pripažinta Uldžio Bėrzinio knyga „Iš­sisupusi. Biblioteka uosto krante". Geriausiu prozos kūriniu –­ Ingos Abelės romanas „Karklų vienuolis". Ryškiausiu debiutu –­ Katrinos Rudzytės poe­zijos knyga „Saulės išsiveržimas". Kūriniu vaikams –­ Ingos Gailės poezijos rinkinys „Ar kita grupė mane girdi?". Užsienio literatūros vertimu – Curzio Malapartės esė knyga „Prakeiktieji toskaniečiai" (iš italų k. vertė Dacė Meierė). Laureatams įteikta po 1500 eurų. Už įnašą į literatūros moks­lą pagerbta literatūros mokslininkė Eva Eglaja-Kristuonė už studiją „Geležies pjaustytojai. Latvijos ir Vakarų tremties rašytojų kontaktai". Poetas Leonas Briedis įvertintas už viso gyvenimo įnašą į latvių literatūrą.

Latvijos-literatūros-metų-premijos-LALIGABA.jpg

Kronika Nr. 3517

Balandžio 10 d. vykusiame Lietuvos rašytojų sąjungos suvažiavime ketverių metų pirmininko kadencijai perrinktas poetas Antanas A. Jonynas. Į pirmininko postą taip pat pretendavo rašytojas, filosofas Liutauras Degėsys. Išrinkta ir nauja Lietuvos rašytojų sąjungos valdyba: Arnas Ališauskas, Biruta Augustinienė, Vladas Braziūnas, Daiva Čepauskaitė, Vytautas Dekšnys, Liutauras Degėsys, Erika Drungytė, Antanas A. Jonynas, Jonas Liniauskas, Danielius Mušinskas, Mindaugas Nastaravičius, Gytis Norvilas, Donatas Petrošius, Viktoras Rudžianskas, Aldona Ruseckaitė.

Antanas A. Jonynas. manipuliacija.lt nuotrauka
Antanas A. Jonynas. manipuliacija.lt nuotrauka

Inostrannaya_literatura_2.jpg

Lietuvių autorių kūryba pristatyta Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Rusijos Federacijoje. Balandžio 11–15 d. jaunieji autoriai dalyvavo didžiausioje Amerikos rašytojų ir rašytojų programų asociacijos organizuojamoje konferencijoje ir knygų mugėje AWP, kur vertėjai R. Užgiris ir M. Burokas bei poetės I. Butkutė ir G. Kazlauskaitė pristatė lietuvių poezijos antologiją „How the Earth Carries Us". Lietuvos kultūros instituto organizuotuose renginiuose Maskvoje pristatytas naujausias „Inostranaja literatura" numeris, skirtas lietuvių literatūrai. Dalyvavo žurnalo redaktorius A. Livergant, numerio sudarytojos – Lietuvos kultūros instituto projektų koordinatorė R. Mėlinskaitė ir M. Čepaitytė, rašytoja D. Staponkutė, poetas G. Norvilas bei vertėjai: J. Jefremovas, A. Vasilkova, A. Gerasimova, N. Kotrelev, T. Perunova.


  b_200_289_2734_00_images_iliustracijos_zurnalas_2015_2015-04-17_nr._3517_Radzeviciute_zuvysi.jpgProzininkė Undinė Radze­vi­čiūtė už romaną „Žuvys ir dra­konai" įvertinta Europos Sąjungos premija. Laureatai paskelbti ba­lan­džio 14 d., per Londono knygų mugės atidarymą. Šiomis premijomis (5000 eurų) ES kasmet įvertina 12 autorių, šiemet – iš Austrijos, Kroatijos, Prancūzijos, Vengrijos, Airijos, Italijos, Lietuvos, Norvegijos, Lenkijos, Portugalijos, Slovakijos ir Švedijos. Rašytojams suteikiama pirmenybė gauti knygų vertimo finansavimą pagal ES programą „Kultūra". Premijos teikiamos nuo 2009 m., jomis jau apdovanotos L. S. Černiauskaitė („Kvėpavimas į marmurą") ir G. Radvilavičiūtė („Šiąnakt aš miegosiu prie sienos").


 Balandžio 18 d. švenčiama pasaulinė plokštelių parduotuvių diena (Record Store Day). Ši tradicija gimė JAV 2007 m., įtraukdama muzikos verslo atstovus, muzikantus ir muzikos klausytojus. Kasmet daugybė grupių ruošia specialius retus leidinius, žymimus progine simbolika (šiemet tarp garsiausių dalyvių – Brianas Eno, „Placebo", „Sex Pistols", „Ministry", „Me­tallica" ir kt.). Rūdninkų knygyno iniciatyva Record Store Day jau trečią kartą minima ir Lietuvoje. Šia proga dvi sunkiosios muzikos lietuviškos grupės „Dissimulation" ir „Obtest" susivienijo bendram proginiam albumui „77" (jį išleido „Ledo takas").

Record-Store-Day.png

Balandžio 18 d. prieš 75 metus Kaune atidarytas kino teatras „Romuva". 1940 m. broliai Antanas ir Petras Steikūnai Laisvės alėjoje atidarė moderniausią tarpukario kino teatrą (arch. N. Mačiulskis), kuriame buvo 687 vietos. Dabar tai seniausias Lietuvoje veikiantis kino teatras, jame teberodomi autorinio kino filmai.

romuva.png

Ispanijoje įvyko pirmasis pasaulyje protestas, kuriame dalyvavo hologramos. Pagal naująjį Piliečių saugumo įstatymą Ispanijoje apribotos piliečių teisės viešai protestuoti priešais valdžios pastatus, dokumentuoti policijos savivalę. Už taip išreiškiamą žodžio ir spaudos laisvę numatoma bausti didelėmis baudomis arba areštu. Akcijos rengėjai kvietė žmones įrašyti savo balsą ir virtualia kamera susikurti hologramą. „Jei tau nebeleidžiama savęs laisvai išreikšti, tai gali padaryti tik tapęs holograma", – teigė akcijos sumanytojai.

b_600_338_2734_00_images_iliustracijos_zurnalas_2015_2015-04-17_nr._3517_hologramos.jpg

Kronika Nr. 3516

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga Kino vertimo premija įvertino Andrių Patiomkiną už kūrybiškumą ir filmų („Dievo užmiršta skylė", „Visuomenės priešas") personažams suteiktą individualumą. Skatinamieji prizai įteikti Ievai Mažeikaitei už tikslų itališkų filmų vertimą ir atspindėtą kalbos registrų kontrastą filme „Kai norėsiu – mesiu"; Ievai Toleikytei už gyvą jaunų personažų kalbą norvegų filme „Itsi Bitsi"; Eglei Kalibataitei už perteiktą pagrindinių herojų kalbos manierą ir stilių vokiečių filme „Beprotiška meilė"; Jurgai Vilei už puikiai perteiktą šnekamąją kalbą prancūzų filme „Mažasis Kenkenas".

"Visuomenės priešas"
"Visuomenės priešas"

Architektūros žurnalo „eVo­lo" rengiamame kasmetiniame dangoraižių idėjų turnyre šiemet laimėjo lenkų kolektyvas BOMP už projektą „Essence Skyscraper". Šiame pastate būtų įkurdinta 11 skirtingų gamtinių kraštovaizdžių, kurie stimuliuotų patirčių įvairovę ir leistų pabėgti nuo aktyvaus miesto gyvenimo. Antroji vieta atiteko Indijos architektams už projektą „Shanty-Scaper" –­ lūšnynui skirtą dangoraižį, kuriame būtų sukurtos sąlygos gyventi, dirbti, ilsėtis. Trečioji – Rusijos architektų projektui „Cybertopia", vaizduojančiam miestą kaip skaitmeninį ir fizinį darinį. Konkursui iš viso pateikta 480 projektų. Pernai jį laimėjo JAV architektas ir dizaineris Yong Ju Lee, pateikęs medinio dangoraižio su liaudiškais motyvais koncepciją.

„Essence Skyscraper"
„Essence Skyscraper"

Vitvatersrando universiteto Jo­hanesburge (PAR) profesorius Francis Thackeray'us siekia ekshumuoti Viljamo Šekspyro palaikus. Mokslininkas teigia, kad medicininė kaulų, dantų analizė suteiktų daugiau žinių apie tai, kaip rašytojas gyveno, ką valgė ir rūkė. Taip pat, pasitelkus technologijas, būtų įmanoma rekonstruoti jo veidą. Pavyzdžiui, neseniai sėkmingai ištirti karaliaus Ričardo III palaikai suteikė žinių apie jo ligas ir mirties priežastį. Teigiama, kad Šekspyras liguistai bijojo ekshumacijos – užuominų apie tai randama net 16 jo pjesių. Prie kaulų liestis draudžia ir įrašas jo antkapyje.

 

Karaliaus Ričardo III palaikai
Karaliaus Ričardo III palaikai

Kronika Nr. 3515

Kovo 27 d. Vokietijos fotografijos galerijoje Galerie STP (Greifsvalde) pristatyti Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Antano Sutkaus darbai. Daugiau nei 50 metų kuriamame fotografijų cikle apie Lietuvos žmones „People's Diary" ištirpsta ribos tarp dokumentinės ir meninės fotografijos. Mėgiami autoriaus personažai –­ vaikai ir jaunuoliai, „vidutiniai" žmonės. Vokietijoje A. Sutkaus fotografija jau pristatyta Miunchene, Kelne, Berlyne, Rostoke ir kt. Paroda „People's Diary" eksponuojama iki gegužės 2 d.

b_600_747_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_plakat_Sutkus_net.jpg

 Vaikų literatūros premija skirta Kristinai Gudonytei ir Almai Valantinienei. Rašytoja K. Gudonytė įvertinta už talentingą kūrybą vaikams ir paaugliams, įtaigų intelektualinį ir psichologinį turinį, jautrumą gimtajai kalbai. Nacionalinio Lietuvos radijo Klasikos programos žurnalistė A. Valantinienė – už dėmesį vaikų ir jaunimo literatūrinio, kultūrinio gyvenimo aktualijų sklaidai. Dviejų dalių premija skiriama už nuopelnus vaikų literatūros srityje (2280 eurų) ir už nuopelnus vaikų literatūros ir skaitymo populiarinimo srityje (1520 eurų).

smm.lt/web/lt/pranesimai_spaudai/naujienos_1/iteiktasvietimo-ir-mokslo-ministerijos-vaiku-literaturos-premija
smm.lt/web/lt/pranesimai_spaudai/naujienos_1/iteiktasvietimo-ir-mokslo-ministerijos-vaiku-literaturos-premija

 

Metropoliteno meno muziejus suteikė galimybę nemokamai atsisiųsti 422 meno albumus. Archyve prieinami per 5 dešimtmečius pasirodę muziejaus leidiniai apie meno istoriją: „Ancient Egyptian Calligraphy", „Dangerous Liaisons: Fashion and Furniture in the Eighteenth Century", „The Art of Illumination", „Arts of Korea", „Extreme Beauty: The Body Transformed" ir kt. Be to, archyve galima rasti per 400 tūkst. dailės kūrinių. Visa tai: www.metmuseum.org/research/metpublications.

 b_270_338_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_Metropolitan.jpgb_259_338_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_metropolitan2.jpg

Kronika Nr. 3514

Elektriku pas Pablą Picasso dirbęs 75-erių Pierre'as Le Guennecas nuteistas dvejiem metams lygtinai už 271 Picasso darbo pasisavinimą. Niekada viešai nematyti koliažai, eskizai, piešiniai ir litografijos buvo laikomi kartoninėje dėžėje garaže. Le Guennecas teigia, kad jam tapus šeimos draugu, antroji Picasso žmona jam atidavė dėžę su darbais. Dailininko šeima tokią versiją atmetė, nes menininkas niekada savo darbų neatiduodavo prieš tai nepasirašęs ir nedatavęs. Darbai įvertinti 60 mln. eurų.

Picasso_Signatur-DuMont_1977.png

google-cultural-institute.png

„Google Art Project" padvigubino savo gatvės meno kolekciją. Dabar adresu https://streetart.withgoogle.com/en/ galima peržiūrėti per 10 tūkst. aukštos kokybės fotografijų, kuriose užfiksuotas gatvės menas iš 34 šalių. Internetinėje galerijoje galima rasti audiokomentarų, menininkų istorijų, virtualių ekskursijų. Kai kurie menininkai nepritaria tokiam projektui kaip dar vienam megakorporacijos mėginimui krautis kapitalą iš nepriklausomo gatvės meno populiarumo.


Paaiškėjo pirmojo Lietuvoje paauglių ir jaunimo literatūros konkurso finalininkai. Pernai Lietuvoje pirmą kartą paskelbtas paauglių ir jaunimo literatūros konkursas. Konkursą inicijavusi leidykla „Alma littera" sulaukė 26 rankraščių, o komisija atrinko tris konkursinius kūrinius, virsiančius knygomis: A. Cicėnaitės „Niujorko respublika" (paauglių meilės istorija, siejama su pilietiniais 1990 m. įvykiais), J. Šalaševičiūtės „Atjunk" (antiutopija) ir D. Opolskaitės „Eksperimentas gyventi" (problemų proza apie vaikų namus). Kūrinio, pelniusio daugiausiai skaitytojų simpatijų, autoriui bus skirtas 2900 € apdovanojimas.


Kovo 20 d. Tolerancijos cent­re vyko XXXVI Vilniaus aukcionas. Nors šio Vilniaus aukciono dėmesys buvo skirtas Lietuvos modernizmo legendoms, tačiau didžiausia kova užvirė dėl žymaus keliautojo, mokslininko ir vieno pirmųjų lietuvių esperantininkų Antano Poškos 1963 m. rankraščio „Po Vidurinę Aziją ir Pamyrą. Gamta ir žmonės" (1550 €). Antroje vietoje pagal kilimo interva­lą –­ išeivijos dailininko Žibunto Mikšio 1961 m. linoleumo raižinys „Baladė apie praėjusių laikų damas" (1750 €). Trečią vietą dalijasi raritetinis bibliografinis 1853 m. G. H. F. Nesselmanno lietuvių liaudies dainų vertimas į vokiečių kalbą „Dainos. Littauische Volkslieder" (500 €) ir A.Žmuidzinavičiaus 1948 m. drobė „Palanga, saulėlydis" (7800 €). Statistiškai brangiausi Lietuvoje dailės autoriai yra A. Žmuidzinavičius (9 darbai už 130 tūkst. €), K. Šimonis (29 darbai už 82 tūkst. €), A. Galdikas (25 darbai už 54 tūkst. €). Daugiau info: www.menorinka.lt.

Tolerancijos_centras.gif

Kronika Nr. 3513

Lietuvė fotomenininkė Ieva Austinskaitė pateko į konkurso „Sig­nature Art Prize 2015" finalistų sąrašą. Ji varžosi dėl pagrindinio apdovanojimo fotografijos ir kino kategorijoje. Didžiojoje Britanijoje rengiamo konkurso tikslas – remti perspektyviausius jaunuosius menininkus. Finalistų darbuose atsispindi charakteringas kūrėjų braižas, unikalus požiūris į pasaulį ir autoriams būdingos temos. Laimėtojai bus paskelbti kovo 19 dieną. I. Austinskaitė (g. 1992) pristato projektą „Keleiviai" (www.ievaaust.com/passengers.html). Nuotraukų serijoje atsispindi miesto gyvenimo tendencijos – apatija, nuovargis, susvetimėjimas. Anot pačios fotografės, „Viešasis transportas – vieta, kurioje žmonės pasineria į savo problemų ir nuotaikų subtilybes, susikurdami privačią erdvę viešoje erdvėje."

Ieva Austinskaitė. Iš projekto „Keleiviai“
Ieva Austinskaitė. Iš projekto „Keleiviai“

en.wikipedia.org/wiki/Terry_Pratchett
en.wikipedia.org/wiki/Terry_Pratchett

Kovo 12 d. mirė vienas garsiausių šiuolaikinių fantasy rašytojų Terry Pratchettas (1948–2015). Prieš septynerius metus jam buvo diagnozuota retos formos Alzheimerio liga. Jo knygų išversta į 37 kalbas, parduota 85 milijonai egzempliorių. Šiuolaikinėje britų literatūroje jo populiarumą galima lyginti nebent su J. K. Rowling. Net keturiose dešimtyse Pratchetto knygų plėtojamas Plokščiasis pasaulis, laikomas keturių dramblių. Jo proza kupina įvairiausio humoro (reto fantasy žanro bruožo) ir kultūrinių aliuzijų. Jo romanuose parodijuojami realaus pasaulio reiškiniai: Bergmano filmai, rokenrolas, religija, senovės Graikija, Egipto istorija, biurokratija, gausybė literatūrinių personažų. Į lietuvių kalbą išverstos knygos: „Tik tu gali išgelbėti žmoniją" (1993), „Mažieji laisvūnai" (2007), „Skrybėlė, pilna dangaus", „Mažieji dievai" (2011), „Džonis ir mirusieji" (2013).


European_Heritage_Label.png

Europos Komisija patvirtino, kad unikalia tarpukario modernizmo architektūra garsėjančiam Kaunui bus suteiktas Europos paveldo ženklas. Pažymėtoms vietoms ar objektams, tarp kurių –­ Karininkų ramovė, Centrinis paštas, Kristaus Prisikėlimo bažnyčia, Vytauto Didžiojo karo muziejus, bus leidžiama naudoti lentelę su Europos paveldo logotipu, jos bus įtrauktos į ES viešinimo ir skatinimo strategiją.


Londone Velso princas Čarlzas įteikė smuikininkei Agatai Daraškaitei prestižinį Karališkojo muzikos koledžo apdovanojimą už išskirtinius nuopelnus studijų metu –­ Karalienės Elžbietos Motinos Karalienės Rožės Taurę. Pernai magistro studijas baigusi A. Daraškaitė buvo apdovanota ir Jazqueline Ward memorialiniu prizu, skiriamu styginiais instrumentais grojantiems muzikantams. A. Daraškaitė baigė Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą. Ji jau yra grojusi su visais didžiausiais Lietuvos orkestrais. Sulaukusi keturiolikos, smuikininkė persikraustė į Angliją ir pradėjo mokslus Yehudi Menuhino mokykloje. Dabar ji aktyvi kamerinės, ypač klasicizmo ir ankstyvojo romantizmo laikotarpių, muzikos atlikėja.

Agata Daraškaitė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Agata Daraškaitė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Kronika Nr. 3512

Ramutė Ramunienė. foto llvs.lt
Ramutė Ramunienė. foto llvs.lt

Kovo 7 d. mirė prancūzų literatūros vertėja, Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos garbės narė, Lietuvos rašytojų sąjungos narė Ramutė Ramunienė (1918–2015). Keturis dešimtmečius R. Ramunienė dirbo pedagoginį darbą. Nuo 1957-ųjų išvertė per 50 knygų, pirmenybę teikdama didiesiems prancūzų klasikams. Jos dėka lietuviškai skaitome Balzaco „Pusbrolį Ponsą", „Slėnio leliją", „Gobseką", Sten­dhalio „Parmos vienuolyną", „Raudona ir juoda", Romaino Rolland'o „Žaną Kristofą", Prospero Mérimée, Guy de Maupassant'o ir Barbey d'Aurevilly noveles, Gustave'o Flaubert'o apysakas ir daugybės kitų prancūzų rašytojų kūrinius. 1997 m. vertėja buvo apdovanota Prancūzijos Garbės Legiono ordinu už nuopelnus šiai šaliai ir jos kultūros sklaidai. 2008 m. įvertinta Šv. Jeronimo premija.


Dalia Lenkauskienė. foto llvs.lt
Dalia Lenkauskienė. foto llvs.lt

Kovo 9 d. mirė redaktorė ir vertėja Dalia Lenkauskienė (1937–2015). 1961–1993 m. D. Lenkauskienė dirbo „Vagos" leidykloje, suredagavo daugiau kaip 100 knygų. 1985–1992 m. vadovavo „Pasaulinės literatūros bibliotekos" serijos leidybai. Išvertė Kobo Abės romanus „Moteris smėlynuose" ir „Svetimas veidas", D. Granino „Paveikslą", D. Maraini „Vagilės užrašus", J. Kemalio „Kalno legendą", C. Rojaso „Žuvusiųjų slėnį", A. Dumas „Izabelę Bavarę", F. Mauriaco „Terezę Deskeiru", P. Bourget „Mokinį" ir kt.


Michelangelo autoportretas
Michelangelo autoportretas

Kovo 6 d. minėtos 540-osios italų skulptoriaus, dailininko, architekto Michelangelo Buonarroti (1475–1564) gimimo metinės. Būdamas paauglys, Michelangelo atvyko mokytis į Florenciją. Čia pateko Me­dici šeimos globon, lankė neoplatonišką Akademiją, kurioje mažiau nei prieš dešimtmetį dirbo Leonardo da Vinci (su juo, kaip ir su Raphaeliu, nesutarė, konkuravo dėl užsakymų). Skulptūras „Pieta" ir „Dovydas" Michelangelo sukūrė dar nesulaukęs 30 metų. 33-ejų pradėjo tapyti Pradžios knygos scenas ant Vatikano Siksto koplyčios lubų (500 m2). Antroje gyvenimo pusėje ėmėsi architektūros (suprojektavo Šv. Petro bazilikos kupolą). Dar būdamas gyvas užsitarnavo titulą „dieviškasis" (Il Divino).


Kovo pabaigoje Eimunto Nekrošiaus spektaklis pagal Dante's poe­mą „Dieviškoji komedija" atstovaus Lietuvai Meksiko istorinio centro festivalyje. Tris vakarus seniausio Meksikos sostinės Teatro de la Ciudad scenoje skambės lietuvių kalba. „Meno fortas" į Meksiką vaidinti vyksta jau penktą kartą (anksčiau pristatė „Hamletą", „Otelą", „Faustą", „Idiotą"). Multidisciplininis festivalis rengiamas jau 31 kartą, jo programoje teatro, šokio, operos spektakliai, klasikinės, šiuolaikinės ir džiazo muzikos koncertai, filmų peržiūros, parodos, susitikimai su rašytojais ir kt.

„Dieviškoji komedija“. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka
„Dieviškoji komedija“. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

Kronika Nr. 3511

lrv.png

Dvylikai kultūros atstovų ir meno kūrėjų paskirtos Vyriausybės kultūros ir meno premijos. Jos atiteko fotomenininkui Arūnui Baltėnui, architektei Gražinai Bernotienei, muzikologei Rūtai Gaidamavičiūtei, dailininkui, pedagogui Juozui Galkui, poetui Stasiui Jonauskui, aktoriui Dariui Meškauskui, kino dailininkui Algirdui Ničiui, dailės istorikei, kritikei Laimai Surgailienei, dailės istorikei Marijai Nijolei Tumėnienei, lituanistui, bibliotekininkui Kęstučiui Urbai, teatrologei, kultūros veikėjai Irenai Veisaitei ir fortepijoniniam trio „FortVio" (Indrei Baikštytei, Ingridai Rupaitei-Petrikienei, Povilui Jacunskui). Premijos skiriamos nuo 1997 m.


b_200_309_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_BEF2015_cover.jpg

2015-ųjų „Dalkey Archive Press" leidžiamame rinkinyje „Best European Fiction" išspausdinta Birutės Jonuškaitės novelė „Gaisras" iš rinkinio „Užsagstyk mane" (2011). Novelę vertė Jayde Will. Daugiau infor­macijos: www.dalkey­archive.com/product/best-european-fiction-2015.


Latvija susidomėjo lietuvių moterų proza. Po Jurgos Ivanauskaitės knygų „Agnijos magija", „Kelionė į Šambalą", „Placebas", „Ragana ir lietus", „Sapnų nublokšti", „Ištremtas Tibetas", „Prarasta Pažadėtoji žemė", kurias išvertė vienas talentingiausių lietuvių literatūros vertėjų Talridas Rullis, atėjo eilė Kristinos Sabaliauskaitės trilogijai „Silva rerum". Pernai latvių skaitytojai antrą „Silva rerum" dalį išrinko į skaitomiausių knygų šimtuką. Leidykla „Zvaigzne ABC" neseniai išleido ir trečią dalį (vertė Dacė Meierė). Ta proga literatūros žurnalas „Latvju Teksti" pirmajame šių metų numeryje publikuoja išsamų Ingmaros Baluodės pokalbį su K. Sabaliauskaite ir trečiosios dalies ištraukos vertimą.


 Menininko Patricko Brillio ak­cija kviečia visus atnešti ir eksponuoti savo kūrinius galerijoje „MoMa PS1" Niujorke su sąlyga, kad visi darbai po parodos bus sunaikinti. Brillio, geriau žinomo Bobo ir Robertos Smithų vardu, paveikslai eksponuojami tarp kitų darbų. Akcijoje „Meno amnestija" dalyvaujantys menininkai turi pasirašyti vieną iš dviejų priesaikų: „Aš niekada gyvenime nebenoriu matyti šio meno kūrinio" arba „Pasižadu daugiau niekada nekurti meno".

„Meno amnestija“
„Meno amnestija“

lietuvos.pastas.png

Metų pradžioje Lietuvos paš­tas tradiciškai kvietė gyventojus siūlyti temas kitų metų pašto ženklams iliust­ruoti. Siūlytos ne tik tradicinės temos –­ Lietuvos raudonoji knyga, žymūs žmonės, gamta ir gyvūnai, technikos laimėjimai, miestų herbai, bet ir šių dienų aktualijos –­ išeivių bendruomenės užsienyje, žmogaus teisės, žymūs šalies sportininkai, bibliotekų metai. Prieš porą metų daugelis siūlė išleisti Rūtai Meilutytei skirtą pašto ženklą, o šiemet siūlyta kurti bendrą Lietuvos ir Ukrainos pašto ženklą. Gyventojai pašto ženkluose norėtų išvysti ir fantastinių temų: Žemė po 50 metų, fantastiniai komiksų, pasakų, kino filmų herojai. Per metus Lietuvos paštas vidutiniškai išleidžia 25–30 pašto ženklų.

 

Foto iš mediatekos

Raminta Šumskytė Sum. EX VOTO’ 365
Berlynas
Haiku dirbtuvės su Dainiumi Dirgėla
Jaunojo tapytojo prizas 2016
Jurga Barilaitė / Piešiniai, daiktai, dainos ir priedainiai

Loading

Naujausias žurnalo numeris:

b_115_160_2734_00_images_iliustracijos_zurnalas_2017_2017-07-28_nr._3626_2017-07-28_nr._3626_virselis.jpg

b_106_160_2734_00_images_iliustracijos_zurnalas_2017_2017-07-28_nr._3626_2017-07-28_nr._3626_turinys.jpg

 Žurnalas prekybos vietose pasirodo penktadienį.

Elektroninė versija – vėliau, artimiausią trečiadienį čia

    b_250_202_2734_00_images_iliustracijos_skelbimai_2017_premunerata.png

 

Rėmėjai

 

 

 

 

Komiksai

10 litų

Dusburgiečio kronika

 

 

 

 

Menininkų portretai

Draugai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Literatūra ir menas © 2016

Skaičiukai