Kitas numeris išeis rugsėjo 1 dieną. Gerų jums ir mums atostogų

Kronika Nr. 3510

b_200_297_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_i_dviej.jpg

Kūrybiškiausia 2014 m. lietuviška knyga paskelbtas Dalios Staponkutės esė rinkinys „Iš dviejų renkuosi trečią: mano mažoji odisėja" („Apostro­fa"). Tai jau 13-oji premija, kurią skiria Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkai. Ši knyga – antrasis eseistės, vertėjos, humanitarinių moks­lų daktarės D. Staponkutės esė rinkinys. Joje analizuojama žmogaus, gyvenančio tarp kelių „tėvynių" (autorė didžiąją dalį laiko praleidžia Kipre), situacija, kuri nuolat persmelkiama ir pildoma asmeninėmis detalėmis. Anot M.Kvietkausko, „ši knyga liudija emigracijoje patiriamą lietuviškosios tapatybės kaitą, bet ne agoniją".


 16-ojoje Vilniaus knygų mugėje apdovanoti Knygos meno konkurso nugalėtojai. Pagrindinė Metų pre­­mija paskirta dailininkui Jurgiui Griš­kevičiui už knygą „Vitas Luckus. Biografija. Kūryba" (išleido Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius ir Lietuvos dailės muziejus). Grožinės literatūros ir eseistikos teminėje grupėje apdovanota Sigutė Chlebinskaitė už Taraso Ševčenkos knygą „Kobzarius" („Vaga"); knygų vaikams grupėje –­ Rimvydas Kepežinskas už A. Baranauskaitės knygą „Pelikanas Pranas ir taksas Antanas, arba Kaip svarbu pasiklydus rasti draugą" („Apostrofa"); fotografijos leidinių grupėje – Jokūbas Jacovskis už A. Jacovskytės knygą „Vilniaus veidai: 1964–1993" („Kultūros tiltai"); mokslinių, dalykinių knygų grupėje – Zigmantas Butautis ir Dovilė Krikščiūnaitė už knygą „Ambraso architektų biuras. Darbai 1998–2014" (LAPAS); meno leidinių grupėje – Indrė Klimaitė už knygą „Teodoras Kazimieras Valaitis 1934–1974" (Vilniaus dailės akademijos leidykla ir Lietuvos dailės muziejus); bibliofilinių, eksperimentinių leidinių grupėje – Ieva Babilaitė už knygą „Skrisiu" (išleista autorės).

b_600_222_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_vilniaus_knygu_muge.jpg

Patriotų premija įvertintos trys knygos: Justino Sajausko „Neužmirštami Suvalkijos vardai" (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla), Dalios Stakytės-Anysienės, Laimos Petrauskaitės-VanderStoep ir Dalios Cidzikaitės „Manėm, kad greit grįšim. 18 pasakojimų apie pasitraukimą į Vakarus 1940–1944" („Aukso žuvys"), Miglės Anušauskaitės ir Gerdos Jord „10 litų" („Aukso žuvys"). Penktą kartą vykusiame konkurse, organizuojame LR Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos leidėjų asociacijos, dalyvavo 27 knygos.

patriotų_premija.png

Leipcigo knygų mugėje teikiama viena prestižiškiausių Vokietijoje Leipcigo knygų mugės literatūrinė premija. Šiais metais pirmą kartą ją pretenduoja gauti ir poezijos rinkinys. Tai Jano Wagnerio eilėraščių knyga „Regentonnenvariationen". J. Wagneris 2007 m. yra lankęsis „Poetiniame Druskininkų rudenyje". Žiuri, be šios knygos, į trumpąjį pretendentų sąrašą grožinės literatūros kategorijoje išrinko Ursulos Ackrill „Zeiden, im Januar", Teresos Präauer „Johnny und Jean", Norberto Scheuerio „Die Sprache der Vögel" ir Michaelio Wildenhaino „Das Lächeln der Alligatoren". Premija siekia 15 000 eurų. Laureatai (grožinės literatūros, vertimų, esė/dalykinių knygų kategorijose) bus paskelbti mugėje kovo 12 dieną.

b_600_341_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_The-Walls-of-Freedom.jpg

Egipto muitinėje sustabdytas meno albumo „Walls of Freedom: Street Art of the Egyptian Revolution" („Laisvės sienos: Egipto revoliucijos gatvės menas") tiražas, gabentas iš Berlyno. Valdžios atstovų manymu, knyga skatina maištą ir sukilimą. Publikuojamose fotografijose užfiksuoti grafičiai, gatvės menas ir „tagai", atsiradę Egipto gatvėse per ir po 2011 m. revoliucijos. Įžangos žodyje rašoma: „Mūsų gatvių menas atskleidžia skirtumą tarp revoliucijos ir sistemos: sistema žudė, revoliucija įamžino. (...) Sistema statė brutalias sienas, padalijusias miesto centrą, revoliucija šias sienas transformavo į vaivorykštes, tropikų paplūdimius ir žaismingas optines iliuzijas."

Kronika Nr. 3509

b_200_279_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_Plakatas_primityvioji_dail-u0117.jpg

Lietuvos nacionaliniame mu­ziejuje (Arsenalo g. 1) atidaryta trečioji respublikinė primityviosios tapybos paroda-konkursas Monikos Bičiūnienės premijai laimėti. Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrija ir Vilniaus krašto tautodailininkų-meno kūrėjų bendrija, norėdamos pagerbti išskirtinės XX a. primityvistės M. Bičiūnienės atminimą, kas dvejus metus rengia parodas. Šiemet konkurse dalyvavo 47 tapytojai. Parodoje, kuri veiks iki kovo 12 d., eksponuojama daugiau nei 100 darbų. Lietuviškojo primityvizmo kūrėjai yra skirtingų profesijų žmonės, dažniausiai vyresnio amžiaus ir nesimokę meno paslapčių. Primityviajai dailei, dar vadinamai naiviuoju menu, būdingos statiškos figūros, deformuota erdvė, grynos spalvos, dekoratyvumas.

lt.wikipedia.org/wiki/George_R._R._Martin
lt.wikipedia.org/wiki/George_R._R._Martin

Rašytojas George'as R. R. Mar­tinas investavo 2,7 mln. dolerių į Naujajame Meksike kuriamą meno centrą. Apleistoje kėglinėje norima sukurti alternatyvaus meno erdvę (menininkų studijas, galerijas, edukacijos centrą). Nuolatinė instaliacija „Amžinų sugrįžimų namai" kvies lankytojus pasinerti į fantazijos ir interaktyvaus meno pasaulį. Fantasy serijos „Ledo ir ugnies giesmė", pagal kurią kuriamas serialas „Sostų žaidimas", autorius 2013 m. jau įsigijo ir atgaivino Jeano Cocteau kino teatrą.


Paskelbtos Metų knygos. Suaugusiųjų kategorijoje nugalėjo Rasos Aškinytės romanas „Žmogus, kuriam nieko nereikėjo" („Vaga"), poezijos kategorijoje – Vytauto Stankaus knyga „Iš veidrodžio, už" (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla), knygų paaugliams kategorijoje – Vytauto Račicko apysaka „Aš, dviratis, pirmoji meilė ir sumuštiniai su sliekais" (išleido V. Račickas), knygų vaikams – Danguolės Kandrotienės apysaka-pasaka „Spintos istorijos" („Terra publica"). Metų knygos rinkimai vyksta kasmet nuo 2005 m. Šiemet skaitytojams buvo pasiūlyta dvidešimt kūrinių – kiekvienoje kategorijoje po penkias knygas, už jas balsavo 26032 skaitytojai.

metu_knygos_2014.jpg

b_150_227_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_Hermann-Nitsch-2.png

„Jumex" muziejus Meksikoje atšaukė planuotą Vienos akcionisto Hermanno Nitscho parodą dėl gyvūnų teisių gynėjų protesto. Peticiją pasirašė daugiau nei 5000 žmonių, pasipiktinusių parodoje galimai naudojamu gyvūnų krauju ir mėsa. Meno kritikų kontrpeticija sulaukė kur kas mažiau entuziazmo. 76-erių Nitschas teigia: „Noriu parodyti realybę: mirtį, gimimą, prisikėlimą ir meilę. Mėsa, naudojama mano teatre, yra iš legalios mėsinės. Mano nuomone, pramoninė gyvulininkystė yra didžiausias nusikaltimas mūsų visuomenėje."

 

Kronika Nr. 3508

llti.png

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas išrinko kūrybiškiausių 2014 m. lietuvių autorių knygų dvyliktuką. Į jį pateko: V.Braziūno „Stalo kalnas" (eilėraščiai, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla); G.Kazlauskaitės „Meninos" (eilėraščiai, LRS leidykla); S.Jonausko „Laikas išeina pats" (eilėraščiai, LRS leidykla); M. Nastaravičiaus „Mo" (eilėraščiai, „Tyto alba"); J.Sajausko „Neužmirštami Suvalkijos vardai" (miniatiūrų romanas, LRS leidykla); V.Stankaus „Iš veidrodžio, už" (eilėraščiai, LRS leidykla); D. Staponkutės „Iš dviejų renkuosi trečią" (esė, „Apostrofa"); R. Šerelytės „Kokono baladės" (fantastinis romanas, „Alma littera"); T.Vaisetos „Paukščių miegas" (proza, LRS leidykla); A. Valionio „Daugiau šviesos į mūsų vartus" (eilėraščiai, LRS leidykla); M.Vilučio „Sriuba" (esė, „Tyto alba"), A. Žagrakalytės „Klara" (romanas, „Tyto alba"). Kūrybiškiausia knyga bus paskelbta Vilniaus knygų mugėje vasario 21 d.


b_200_300_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_sugautas-seselis-1.jpg

Lietuvių PEN centro kartu su Kultūros ministerija skiriama Metų vertėjo krėslo premija šiemet atiteko vertėjai Daivai Daugirdienei už adekvatų ir kūrybišką F. Scotto Fitzgeraldo apsakymų rinkinio „Sugautas šešėlis" vertimą ir meistrišką stilistinės įvairovės perteikimą (knygą išleido „Sofoklis"). D. Daugirdienė yra išvertusi J. Irvingo, J. Austin, W. Styrono, E. O'Brien kūrinių.


b_200_305_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_harper-lee-go-set-a-watchman-cover.jpg

2015 m. liepos 14 d. leidykla „HarperCollins" 2 milijonų tiražu išleis amerikiečių rašytojos Harper Lee romaną „Go Set a Watchman" („Eik, pastatyk sargybinį"), parašytą dar iki pasaulinę šlovę autorei atnešusio romano „Nežudyk strazdo giesmininko" (1961 m. pelnė Pulitzerio premiją; 1967 m. į lietuvių kalbą išvertė S. Lomsargytė-Pukienė). Pastarasis romanas dar neseniai buvo laikomas vieninteliu H. Lee romanu. Anot autorės, romaną „Go Set a Watchman" ji parašiusi 6 dešimtmečio viduryje. 88-erių rašytoja tvirtina, jog šio romano rankraštį atsitiktinai rado jos draugė slėptuvėje, kur jis buvo prisegtas prie „Nežudyk strazdo giesmininko" mašinraščio originalo. Romano veiksmas plėtojasi ten pat, kur ir romane „Nežudyk strazdo giesmininko" – Alabamos valstijoje, Meikombo miestelyje, į kurį paaugusi Džina (Paukštelis) grįžta iš Niujorko, norėdama pasimatyti su tėvu.


b_200_252_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_Cover_that_judges_you.jpg

Olandų dizaineris Thijsas Bier­stekeris pristatė „Viršelį, kuris vertina tave" („The Cover that Judges You"). Tai knygos viršelis, kuriame įmontuota veido išraiškos atpažinimo technologija. Viršelis nuskenuoja potencialaus skaitytojo veidą, bet atsirakina tik tuo atveju, jei veido išraiška neutrali, t. y. jei skaitytojas nesprendžia apie knygą iš viršelio. Taip norima skaitytojus paskatinti imtis knygos be išankstinių nuostatų.


Paulio Gauguino paveikslas „Nafea Faa Ipoipo" („Kada tu ištekėsi?", 1892), vaizduojantis dvi Taičio merginas, buvo parduotas už 300 mln. dolerių. Manoma, kad tai didžiausia suma, sumokėta už meno kūrinį. Paveikslas, pusę amžiaus kabėjęs Bazelio dailės muziejuje, priklausė privačiai šveicaro R. Staechelino kolekcijai ir buvo parduotas anoniminiam pirkėjui Katare. Pastaraisiais metais Kataro karališkoji šeima ir muziejai aktyviai perka ypač vertingus Vakarų meno darbus (Marko Rothko, Damieno Hirsto, Cézanne'o).

Paul Gauguin. „Kada tu ištekėsi?“, 1892
Paul Gauguin. „Kada tu ištekėsi?“, 1892

 

Kronika Nr. 3507

Sandanso (JAV) kino festivalyje lietuvių režisierė Alantė Kavaitė apdovanota už geriausią režisūrą filme „Sangailė". Konkursinėje programoje varžėsi 12 vaidybinių kino juostų. Nuo 1978 m. rengiamame kino festivalyje anksčiau yra dalyvavęs tik vienas lietuviškas dokumentinis filmas – M. Markevičiaus „Kita svajonių komanda" (2012). Filme „Sangailė" pasakojama apie dvi paaugles merginas (akt. Julija Steponaitytė ir Aistė Diržiūtė), jų brendimą, seksualumo ieškojimus ir baimių įveikimą. Filmą bus galima pamatyti festivalyje „Kino pavasaris".

„Sangailė“
„Sangailė“

Barselonoje (Ispanija), galerijoje „La Xina A.R.T.", atidaryta Kauno ir Vilniaus menininkų paroda „ready-made.LT". Joje pristatomi tarpdisciplininio meno laukui atstovaujantys darbai: skulptoriaus, Nacionalinės premijos laureato R.Antinio instaliacija iš trintukų „Nuotrynos", P. Gilytės videoperformansas LAKESIDE_FINISH, videomenininko A.Kvi­liūno „Siamo dvyniai džiaugiasi", „Širdis" ir „Žmogus išnyksta –­­ atsiranda kryžius", fotografo A. Valiaugos ir tapytojo L. Liandzbergio instaliacija „Virtuviniai pokalbiai", fotografo G. Trimako fotogramos ir A.Žalpio instaliacija „Tyla". Paroda veiks iki kovo 7 d.

Kadras iš Andriaus Kviliūno videodarbo „Siamo dvyniai džiaugiasi“ (2009)
Kadras iš Andriaus Kviliūno videodarbo „Siamo dvyniai džiaugiasi“ (2009)

b_200_320_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_cover.do.jpg

Šiais metais Vokietijos literatūrinė Adelberto von Chamisso premija (15 000 eurų) bus įteikta rašytojui Sherko Fatah, ku­rį žiuri įvertino už visą kūrybą, o ypač už naujausią romaną „Pas­kutinė vieta" („Der letzte Ort", Luchterhand, 2014). Romane pasakojama apie Irake pagrobtą vokietį ir jo vertėją arabą. Sherko Fatah gimė 1964 m. Rytų Berlyne kurdo ir vokietės šeimoje, studijavo filosofiją, meno istoriją. Rašytojo prozoje ryškus arabiškojo ir europietiškojo pasaulių susidūrimas. Vokiečių ir prancūzų poe­to, gamtininko Adelberto von Chamisso (1781–1838) vardu pavadinta premija skiriama ne iš Vokietijos kilusiems vokiškai rašantiems autoriams, nusipelniusiems vokiečių kalbai ir literatūrai. Paskatinamosios premijos (po 7000 Eur) bus įteiktos Olgai Grjasnowai už antrąjį romaną „Vienos santuokos teisinis neapibrėžtumas" („Die juristische Unschärfe einer Ehe", Hanser, 2014) ir Martinui Kordiciui už debiutinį romaną „Kaip aš įsivaizduoju laimę" („Wie ich mir das Glück vorstelle", Hanser, 2014).


en.wikipedia.org/wiki/Salman_Rushdie
en.wikipedia.org/wiki/Salman_Rushdie

„Random House" leidykla įsigijo britų rašytojo Salmano Rushdie naujo romano teises. Knyga pavadinimu „Dveji metai, aštuoni mėnesiai ir dvidešimt aštuonios naktys" („Two Years, Eight Months and Twenty-Eight Nights") bus išleista 2015 m. rugsėjį. „Stebuklinga šiuolaikinio gyvenimo pa­saka, – apie knygą rašo leidėjas. –­ Romane susilieja istorija, mitologija ir laikui nepavaldi meilė, sukuriamas pasaulis, kurį rašytojas perkelia į mūsų beprotišką epochą."


 

b_200_327_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_mikuta.jpg

Ketvirtoji Bernardo Brazdžionio literatūrinė premija (3 tūkst. eurų) vasario 2 d. Kauno rotušėje įteikta poetui Algimantui Mikutai. Ji skirta už eilėraščių rinkinį „Keltininkas" (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2013). Anksčiau premiją yra gavę Petras Palilionis („Tautos šauklio aidai. Etiudai apie poetą Bernardą Brazdžionį"), Aldona Ruseckaitė („Šešėlis JMM. Maironio gyvenimo meniniai biografiniai etiudai"), Vladas Braziūnas („Fontes Amoris").


Irane skelbiamas karikatūrų Holokausto tema konkursas, kaip atsakas į „Charlie Hebdo". Žiuri išrinktam laureatui atiteks 12 tūkst. dolerių. 2006 m., Danijos laikraštyje pasirodžius pranašo Mahometo karikatūrai, Irane vyko panašus konkursas, jį laimėjusioje karikatūroje vaizduojama Al Aksos mečetė Jeruzalėje, užstatoma vartais į Aušvicą (žr. pav.).

 

Derkaoui Abdellah (Marokas) karikatūra
Derkaoui Abdellah (Marokas) karikatūra

Kronika Nr. 3506

b_600_375_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_lenin.jpg

Du rusų performanso menininkai suimti 10-čiai dienų už chuliganizmą Raudonojoje aikštėje. Kaip pranešama, meninės grupės „Blue Rider" nariai, šokių mokytojas ir programuotojas, šlakstė šventintą vandenį ant Lenino mauzoliejaus šaukdami: „Kelkis ir dink!" Performansas buvo pavadintas „Velnio išvarymas, mauzoliejaus išniekinimas". 2013 m. nepriklausoma apklausa parodė, kad 25 % rusų mano, jog Leninas turėtų likti mauzoliejuje, 53 % mano, kad jis turėtų būti palaidotas. Remiantis kita apklausa, 51 % rusų laiko Lenino vaidmenį istorijoje teigiamu.

b_600_383_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_lenin2.jpg

b_200_232_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_Tutanchamonas_copy.jpg

Egipto muziejuje Kaire saugomos auksinės Tutanchamono kaukės dalis buvo nudaužta ir slapta skubiai priklijuota. Manoma, kad faraono barzda nulaužta valant ir priklijuota epoksidiniais klijais, kurių žymė ir dabar matyti ant 3300 metų senumo kaukės, 1922 m. rastos britų archeologų.

 


 

Sausio 25 d., eidamas 93-iuosius metus mirė lietuvių rašytojas, prozininkas ir eseistas Jonas Mikelinskas (1922 05 06–2015 01 25). Gimė Žadeikėliuose, Pasvalio valsčiuje, 1942 m. buvo išsiųstas į priverstinius darbus Vokietijoje. 1944–1947 m. mokytojavo Saločių progimnazijoje. 1952 m. Vilniaus universitete baigė prancūzų kalbą ir literatūrą. 1952–1954 m. dirbo mokytoju Onuškio vidurinėje mokykloje (Daugų r.). 1953–1962 m. Švietimo ministerijos inspektorius, 1963–1968 m. Lietuvos rašytojų sąjungos prozos kon­sultantas. Nuo 1960 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys. J. Mikelinsko romanuose ir apysakose kuriamos alternatyvios situacijos, jose personažas turi save išbandyti ir lemtingai pasirinkti. Pabrėžiama konkretaus žmogaus vertė, vaizduojama jo psichika ir pasąmonė, slaptos nuojautos, baimės, vaizdiniai, įkyrios būsenos, plėtojamos egzistencializmo idėjos, kaltės ir atsakomybės problematika, naudojamas psichoanalitinis sapno motyvas. Kūrinių herojus – inteligentas, dažniausiai mokytojas, išgyvenantis dvasinę koliziją, todėl jam iškyla dorovinio apsisprendimo, laisvės ir būtinybės, garbės, orumo ir sąžinės problemų. Rašytojo kūryba versta į čekų, estų, latvių, rusų, ukrainiečių kalbas, kūriniai įvertinti įvairiomis premijomis: 1983 m. už romaną „Kur lygūs laukai" skirta LSSR valstybinė premija, 1986 m. už prozos rinkinį „Nepalaidotos dienos" –­ Gabrielės Petkevičaitės-Bitės premija, 1989 m. – Juozo Paukštelio premija už romaną „Juodųjų eglių šalis", 2004 m. –­­ literatūrinė „Varpų" premija, 2007 m. –­ Juozo Tumo-Vaižganto premija už knygą „Kodėl yra taip, kaip yra". 2002 m. rašytojo kūryba įvertinta Nacionaline kultūros ir meno premija, 1995 m. J. Mi­kelinskas apdovanotas LDK Gedimino ordino Karininko kryžiumi.

Nuotrauka iš LM archyvo
Nuotrauka iš LM archyvo

Britų_biblioteka.gif

Britų biblioteka pradėjo rink­ti pinigus, reikalingus išsaugoti 6 mln. garso įrašų archyvą. Įrašams, kurių ankstyviausi datuojami 1880 m., skaitmenizuoti reikia apie 60 mln. svarų. Jei įrašai nebus skaitmenizuoti, prognozuojama, kad susidėvės greičiau nei per du dešimtmečius. Archyve sukaupta įrašų iš dabar jau išnykusių genčių, laukinės gamtos garsų, Pirmojo pasaulinio karo kareivių balsų ir kt.

Kronika Nr. 3505

b_200_325_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_Rokas_Flick.jpg

29-oji Ievos Simonaitytės literatūrinė premija skirta rašytojui, profesoriui Rokui Flick. Premijai gauti buvo pateikti 7 leidiniai: D. Sobeckio sudaryta Leonardo Andriekaus poezijos rinktinė „100 eilėraščių"; Jūratės Sučylaitės eilėraščių knyga „Žodžio laukai"; Arvydo Daškaus eilės ir haiku „Piramidė" bei to paties autoriaus dramų rinktinė; Vytauto Stulpino eilėraščių knyga „Tolymės"; Laimono Inio legendos ir sakmės „Baltas kurėnas"; Roko Flick romanas „Emma, pastoriaus duktė" („Alma littera"), užbaigiantis autoriaus kurtą trilogiją. Jos šerdis –­ Mažoji Lietuva ir Klaipėdos kraštas, tęsiama epiško Simonaitytės pasakojimo tradicija. Komisijos teigimu, per visą premijos egzistavimą savo kūryba taip arti prie Simonaitytės priartėjusio laureato dar nebuvo.


Griaunamas Ray'aus Bradbury'o namas, kuriame jis gyveno daugiau nei 50 metų. Po rašytojo mirties 2012 m. namas Los Andžele už 1,7 mln. dolerių buvo parduotas architektūros įžymybei, Pritzkerio premija apdovanotam Thomui Mayne'ui.

 

b_600_338_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_ray-bradburys-house.jpg

Prancūzijoje atidaryta 8-erius metus statyta 2400 vietų Paryžiaus filharmonija. Ją projektavęs vienas žymiausių šalies architektų Jeanas Nouvelis atidaryme nedalyvavo pareiškęs, kad pastatas dar nebaigtas, neatlikti jo akustikos tyrimai. Jis neigė savo kaltę dėl du kartus išaugusių kaštų. Filharmonijos statyba kainavo 387 mln. eurų.

Philharmonie-de-Paris_dezeen_468_1.jpg

Rusijoje rengiamos naujos taisyklės, padėsiančios kontroliuoti filmų rodymo licencijas. Filmai, kurie „niekina nacionalinę kultūrą, kelia grėsmę šalies vienybei ir ardo konstitucinius pagrindus", nebus rodomi Rusijos kino teatruose. Kultūros ministras Vladimiras Medinskis kvietė taisyklių laikytis ir „patriotišką" internetą bei žiniasklaidą. Rusų režisieriaus A. Zviagincevo „antiputiniškas" filmas „Leviatanas" ką tik apdovanotas „Auksiniu gaubliu" ir nominuotas „Oskarui", tačiau ministras teigia filmo nesupratęs: „Tarp filmo personažų neatpažinau nei savęs, nei savo kolegų, nei draugų ar net pažįstamų."

b_600_339_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_leviathan-620x350.jpg

Filmų kūrėjas, buvęs Masačusetso technologijų instituto profesorius Josephas Gibbonsas kaltinamas Manhatano ir Rod Ailando bankų apiplėšimu. Gibbonsas teigia viską daręs „meniniais tikslais" ir net nufilmavęs. Anksčiau Gibbonsas yra prisipažinęs, kad vartojo kvaišalus ieškodamas įkvėpimo pusiau autobiografiniams filmams.

foto - NYPD
foto - NYPD

Kronika Nr. 3504

parlamento_galerija.jpg

Parlamento galerijoje (Seimo I rūmai) atidarytos parodos „2014 metų Laisvės premijos laureatas Adamas Michnikas" ir „Mes buvome ten...", skirtos paminėti Laisvės gynėjų dieną. A. Michnikas, Lenkijos visuomenės veikėjas, disidentas, vienas iš opozicinio judėjimo „Solidarumas" lyderių, žurnalistas, eseistas, dienraščio „Gazeta Wybor­cza" vyr. redaktorius. Parodoje eksponuojamos fotografijos, pristatančios A.Michniko gyvenimą, atskleidžiančios jo kaip Lenkijos visuomenės veikėjo, intelektualo veiklą, liudijančios jo ryšius su Lietuva. Parodos „Mes buvome ten..." fotografijose užfiksuoti Lietuvos žmonės, gynę ir saugoję Lietuvos laisvę Sausio 13-ąją. Fotografijų autoriai – A.Girdziušas, A.Petrulevičius, V. Jasinevičius. Eksponuojami ir ranka rašyti liudijimai, kiti dokumentai. Paro­dos veiks iki sausio 30 d.


Interneto kultūra sulaukia vis daugiau akademikų dėmesio. JAV Pitzerio koledže medijų profesorė A. Juhasz, demokratiškų medijų šalininkė ir „YouTube" skeptikė, su studentais tyrinės korporacijų kont­roliuojamą „YouTube" platformą. O Londono koledžas „City Lit" kviečia studentus į asmenukių kursą „Autoportreto menas". Akademikai tyrinėja meninę, ekonominę, sociologinę, teisinę asmenukių, internetinės porno­grafijos, feisbuko ir kt. įtaką visuomenei.

city_lit.png

2016 m. planuojama surengti bienalę Antarktidoje. Rusų menininkas Aleksandras Ponomarevas ir kuratorius Nadimas Sammanas teigia, kad renginys turėtų suvienyti mokslininkų ir menininkų jėgas institucijų nesuvaržytoje erdvėje. Pirmoji paroda 2014 m. buvo pristatyta Antarktidos paviljone Venecijos architektūros bienalėje.

Aleksandras Ponomarevas
Aleksandras Ponomarevas

JAV paveldo organizacija „Historic New England" skaitmenizavo ir sukatalogizavo 6000 tapetų. Kolekcija aprėpia tapetų istoriją Naujojoje Anglijoje nuo XVIII a., kai tai dar buvo prabangos prekė. Tapetus apžiūrėti galima internete: wallpaperhistory.org.

canvas.png

Kronika Nr. 3503

Tomas Vaiseta. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Tomas Vaiseta. Nuotrauka iš asmeninio archyvo

b_200_308_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_Vaiseta_Pauksciu.jpg

Šeštuoju literatūrinės Ka­zio Ba­rėno premijos laureatu tapo To­mas Vaiseta už prozos knygą „Paukščių miegas" (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla). Premijai taip pat siūlyti K. Tamulevičiūtės „Pasakojimas apie vieną miestą", N. Laurinavičiaus „Apvalyk mane isopu...", M. Djačenko „Malonės pilnoji", A. Žagrakalytės „Eigulio duktė: byla F 117", M. Budinaitės „Knyga ištrintu skyriumi" ir V. Normano „Masturbacija". Laureatą rinko R. Maselytė, M. Burokas, V. Gasiliūnas, B. Jonuškaitė, E. Pažemeckaitė. Premija skiriama už geriausią per dvejus metus išleistą jauno (iki 35 m.) autoriaus prozos knygą.


 Niujorkietis menininkas Jeffrey Perkinsas kuria dokumentinį filmą „George" apie Fluxus lyderį Jurgį Mačiūną. Perkinsas, pažinojęs daugelį Fluxus judėjimo dalyvių, nuo 2010 m. renka medžiagą, filmuoja interviu. 20 tūkst. dolerių filmo kūrimui pavyko surinkti interneto platformoje „Kickstarter". Sausio pradžioje Manhatane vyks „Dematerializuotas aukcionas", kuriame tuo pačiu tikslu bus galima įsigyti žinomų Fluxus darbų. Perkinsas, daugelį metų dirbęs taksistu, anksčiau yra įrašęs per 500 valandų pokalbių su keleiviais ir sumontavęs iš jų „Filmus akliesiems" („Movies for the Blind").

lt.wikipedia.org/wiki/Jurgis_Ma%C4%8Di%C5%ABnas
lt.wikipedia.org/wiki/Jurgis_Ma%C4%8Di%C5%ABnas

Šeštąja Martyno Liudvi­ko Rėzos vardo kultūros ir me­no premija apdovanotas dailininkas, skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Arūnas Sakalauskas.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą veiklą puoselėjant etninę kultūrą ir kultūros paveldą. Pernai ji atiteko filologei, Mažosios Lietuvos lietuvių raštijos tyrėjai, vertėjai, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresniajai mokslo darbuotojai dr. Liucijai Citavičiūtei.

Nuotraukos iš Liudviko Rėzos kultūros centro archyvo
Nuotraukos iš Liudviko Rėzos kultūros centro archyvo

 

Naujųjų metų išvakarėse daugiau nei 1000 makedonų sostinėje protestavo prieš parlamento planą modernistiniam 1973 m. pastatui, kuriame dabar veikia prekybos cent­ras, suteikti barokinį fasadą. Kontroversiškuose valdžios planuose yra apie 20 naujų pastatų ir 40 skulptūrų Skopjė mieste. Tačiau visi jie – nuo naujutėlės triumfo arkos iki didžiulės raitelio statulos, primenančios Aleksandrą Makedonietį – yra neoklasicistinio stiliaus, todėl kritikuojami kaip nacionalistinis istorinis kičas. Nors planuotas biudžetas buvo 50 mln., valdžia statyboms jau išleido daugiau nei 200 mln. eurų.

b_600_600_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2015_skopje-statue-alexander-the-great.jpg

2014 m. kino teatrų lankytojų skaičius JAV ir Kanadoje buvo mažiausias nuo 1995 m., o Kinijoje bilietų parduota trečdaliu daugiau nei 2013 m. Kaip praneša „Hollywood Reporter", po kelerių metų Kinija gali perimti iš Šiaurės Amerikos didžiausios pasaulyje kino filmų rinkos titulą. Amerikos rinka labiausiai nukentėjo dėl ne itin sėkmingų tęsinių tokių blokbasterių kaip „Žmogus voras", „Transformeriai", „Bado žaidynės". 2015 m. tikimasi geresnių rezultatų pasirodžius naujoms „Žvaigždžių karų", „Juros periodo parko" dalims ir „50 pilkų atspalvių" ekranizacijai.

facebook.com/HollywoodReporter
facebook.com/HollywoodReporter

Kronika Nr. 3502

Taškento teismas 9 metams ir 3 mėnesiams nelaisvės nuteisė vyriausiąjį Uzbekistano valstybinio meno muziejaus fondų saugotoją Mirfaizą Usmonovą. Pastarasis prisipažino 15 metų pardavinėjęs paveikslus iš muziejaus rinkinių ir vietoj originalų kabinęs jų klastotes. Du M. Usmonovo bendrininkai gavo po 8 metus nelaisvės. Muziejus dėl jų kaltės neteko 25 europiečių menininkų darbų, tarp kurių ir renesanso dailininko, skulptoriaus Lorenzo di Credi (1459–1537) darbas. Juodojoje rinkoje paveikslai buvo pardavinėjami už 80–650 eurų.

ru.wikipedia.org/wiki/%D0%93%D0%BE%D1%81%D1%83%D0%B4%D0%B0%D1%80%D1%81%D1%82%D0%B2%D0%B5%D0%BD%D0%BD%D1%8B%D0%B9_%D0%BC%D1%83%D0%B7%D0%B5%D0%B9_%D0%B8%D1%81%D0%BA%D1%83%D1%81%D1%81%D1%82%D0%B2_%D0%A3%D0%B7%D0%B1%D0%B5%D0%BA%D0%B8%D1%81%D1%82%D0%B0%D0%BD%D0%B0
ru.wikipedia.org/wiki/%D0%93%D0%BE%D1%81%D1%83%D0%B4%D0%B0%D1%80%D1%81%D1%82%D0%B2%D0%B5%D0%BD%D0%BD%D1%8B%D0%B9_%D0%BC%D1%83%D0%B7%D0%B5%D0%B9_%D0%B8%D1%81%D0%BA%D1%83%D1%81%D1%81%D1%82%D0%B2_%D0%A3%D0%B7%D0%B1%D0%B5%D0%BA%D0%B8%D1%81%D1%82%D0%B0%D0%BD%D0%B0

16-ąjį kartą paskelbti Lietuvos kinematografininkų sąjungos apdovanojimų laureatai. Pagrindinis prizas atiteko kino operatoriui Audriui Kemežiui – už subtilų kinematografinį nejudančio vaizdo –­ meninės fotografijos – perteikimą dokumentiniame filme „Meistras ir Tatjana" (rež. Giedrė Žickytė). Režisierius Remigijus Sabulis apdovanotas už dokumentinį filmą „Lituanica paslaptis". Animacinis filmas „Aukso žirgas" apdovanotas už baltų mitologijos populiarinimą (rež. Valentas Aškinis). Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus apdovanojimas „Pėda, palikta Lietuvos kino istorijoje" skirtas kino režisieriui Algimantui Puipai.

meistras_ir_tatjana_slaideris.jpg

kmn_logo.jpg

Kauno menininkų namų Meno kolegija 17-ąjį kartą rinko Įsimintiniausią Kauno menininką, juo šiemet tapo aktorius Dainius Svobonas. Sukūręs daugiau nei 40 teatrinių vaidmenų, aktorius iškilo suvaidinęs Jono Jurašo režisuotuose spektakliuose –­ 2012 m. Antaną Garšvą „Baltoje drobulėje" ir 2014 m. Žygimantą Augustą „Barboroje". Naujausias D. Svobono pagrindinis vaidmuo – Kiurmanas Gintaro Varno spektaklyje „Biografija: vaidinimas". 2014 m. Įsimintiniausiu Kauno menininku pretendavo tapti: architektas D. Čiuta, kompozitorius A. Kubiliūnas, fotografas D. Stankevičius, skulptorius, dievdirbys A. Teresius, rašytoja D. Zelčiūtė, skulptorius S. Žirgulis.


Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras 13-ąjį kartą apdovanojo geriausius metų operos ir baleto solistus. Metų operos soliste tapo sopranas Joana Gedmintaitė už Rozinos (opera „Sevilijos kirpėjas") ir Violetos („Traviata") vaidmenis. Metų baleto soliste išrinkta Kristina Gudžiūnaitė už Aurorą (baletas „Miegančioji gražuolė"), Mari („Spragtukas") ir Gerdą („Sniego karalienė"). Metų operos vilties apdovanojimą pelnė tenoras Tomas Pavilionis už grafo Almavivo („Sevilijos kirpėjas"), Alfredo („Traviata") ir Korneto (O. Narbutaitės opera) vaidmenis. Metų baleto vilties premija skirta Stanislavui Semianiurai už Dezirė (baletas „Miegančioji gražuolė"), Princo („Spragtukas") ir Kajaus („Sniego karalienė") vaidmenis.

Kristina Gudžiūnaitė „Spragtuke“. Martyno Aleksos nuotrauka
Kristina Gudžiūnaitė „Spragtuke“. Martyno Aleksos nuotrauka

Simone de Beauvoir moterų laisvės premija skirta Nacionaliniam Vašingtono moterų meno muziejui. Tai pirma JAV organizacija, gavusi šį apdovanojimą. Muziejus įkurtas 1981 m. siekiant atkreipti dėmesį į lyčių disbalansą meno pasaulyje ir reikšmingiausias moteris menininkes. Premija teikiama nuo 2008 m., jos žiuri vadovauja „Le Monde" žurnalistė Josyane Savigneau, filosofė Julia Kristeva ir Simone de Beauvoir įdukra Sylvie Le Bon de Beauvoir.

facebook.com/womeninthearts
facebook.com/womeninthearts

lt.wikipedia.org/wiki/Toma%C5%BE_%C5%A0alamun
lt.wikipedia.org/wiki/Toma%C5%BE_%C5%A0alamun

Gruodžio 27 d. mirė slovėnų poezijos klasikas Tomažas Šalamunas (1941–2014). Jis išleido apie 30 poezijos rinkinių ir yra bene daugiausiai verčiamas slovėnų poetas. Šalamunas daug laiko praleido JAV –­ dėstė universitete, dirbo Slovėnijos kultūros atašė. Laikomas vienu ryškiausių Cent­rinės Europos neoavangardo poe­tų. Šalamunas ne kartą lankėsi Lietuvoje. Jo eilėraščių yra išvertusi Neringa Abrutytė („Vario burnos", 2000).


Gruodį vienas perkamiausių amerikiečių menininkų Jeffas Koonsas net du kartus buvo apkaltintas plagijavimu. Iš jo retro­spektyvos Pompidou centre Paryžiuje išimtos dvi skulptūros – „Naked" (1988) ir „Fait d'Hiver" (1988). Tai ne pirmi kaltinimai autorių teisių pažeidimu, kurių susilaukia Koonso serija „Banality" (šiuose darbuose naudojami masinės gamybos objektai). Tačiau teisiniai ginčai nesumažino prancūzų entuziazmo: centras sulaukia vidutiniškai 6,5 tūkst. lankytojų per dieną, tad ekspozicija gali tapti populiariausia Pompidou istorijoje (dabar ši pozicija priklauso pernykštei Salvadoro Dali parodai).

Jeff Koons. „Fait d’Hiver“ (1988). Nuotrauka iš Christie’s  archyvo
Jeff Koons. „Fait d’Hiver“ (1988). Nuotrauka iš Christie’s archyvo

Kronika Nr. 3501

Airijoje 49 m. vyras nuteistas 5 metams laisvės atėmimo už suniokotą Claude'o Monet paveikslą, įvertintą 8 mln. svarų. 2012 m. Airijos nacionalinėje galerijoje meno mylėtojų akivaizdoje Andrew Shannonas kumščiu išmušė paveiksle skylę. Policijai jis sakė, kad taip keršijo valdžiai, nors teisme aiškino tiesiog apalpęs. Vyro namuose rasta apie 50 pavogtų meno kūrinių, knygų ir antikvarinių daiktų.

b_600_475_2734_00_images_iliustracijos_kronika_2014_Claude_Monet.jpg

Borchos miestelis Ispanijos šiaurės rytuose suklestėjo dėl pagarsėjusios meno restauruotojos Cecilios Giménez, nevykusiai atkūrusios Kristaus freską. Pasak „The New York Times", nuo 2012 m. miestelį, kuriame gyvena 5000 gyventojų, ir XVI a. koplyčią aplankė 150 tūkst. turistų. Colegiatos muziejaus lankytojų skaičius išaugo 10 kartų. Kasmetinėje miestelio šventėje, skirtoje paminėti šią komišką restauraciją, 83 m. Giménez skiria prizus konkursui, kuriame vaikai piešia savas freskos versijas.

Iš weknowmemes.com
Iš weknowmemes.com

Gruodžio 11 d. Maskvoje įteikta Kandinskio premijos. Pagrindinę premiją („Metų projektas") gavo Pavelas Peperšteinas už projektą „Šventoji politika". Dešimties tapybos darbų cikle P. Peperšteinas vaikišku naiviu stiliumi, kone „palaimos kupinu" žvilgsniu apžvel­gia šiųdienos pasaulio politinę realybę, kurios veikėjus paverčia mitiniais, pasakų herojais. Tai autoriui padeda į pasaulio politiką žiūrėti kaip į žaidimą. Cikle juntama aust­rų ekspresionisto Oskaro Kokoschkos bei sovietinės politinės karikatūros įtaka. „Jaunojo menininko" apdovanojimas atiteko Albertui Soldatovui. Pirmą kartą Kandinskio premija teikta už mokslinį darbą („Mokslinis darbas. Šiuolaikinio meno istorija ir teorija"). Ji atiteko kultūrologui Michailui Jampolskiui už knygą „Tapybos genezė". Kandinskio premija, kurią įsteigė kultūros fondas „ArtChro­nika", skirta skatinti, paremti šiuolaikinį Rusijos meną, išryškinti naujas tendencijas, geriausius, novatoriškiausius darbus. Apdovanojimas teikiamas nuo 2007 metų, o prizinį fondą sudaro 50 000 eurų.

Pavel Peperštein. Iš ciklo „Šventoji politika“, 2013.  Regina Gallery nuosavybė
Pavel Peperštein. Iš ciklo „Šventoji politika“, 2013. Regina Gallery nuosavybė

Foto iš mediatekos

Konstantino Gaitanži paroda Terramorphis
Art Vilnius 2016
S. Parulskio vakaras Tolerancijos centreSigitas Parulskis. Benedikto Januševičiaus nuotrauka
Šileika eina per Rietavą
Estų menininkų paroda „Jungtis / Pilka hedonisto kasdienybė"

Loading

Naujausias žurnalo numeris:

b_115_160_2734_00_images_iliustracijos_zurnalas_2017_2017-07-28_nr._3626_2017-07-28_nr._3626_virselis.jpg

b_106_160_2734_00_images_iliustracijos_zurnalas_2017_2017-07-28_nr._3626_2017-07-28_nr._3626_turinys.jpg

 Žurnalas prekybos vietose pasirodo penktadienį.

Elektroninė versija – vėliau, artimiausią trečiadienį čia

    b_250_202_2734_00_images_iliustracijos_skelbimai_2017_premunerata.png

 

Rėmėjai

 

 

 

 

Komiksai

10 litų

Dusburgiečio kronika

 

 

 

 

Menininkų portretai

Draugai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Literatūra ir menas © 2016

Skaičiukai