Literatūra

P. Mikėnaitei Skaitytojų vienbalsiai liaupsinamas Roy’aus Jacobseno romanas „Neregimieji“ pasirodė ilgajame pra­ėjusių metų geriausių verstinių knygų sąraše, tačiau į pagrindinį penketuką nepateko. Kaip ir daugumą, mane sudomino knygoje vaizduojamas atšiaurus jūros ir salų gyventojų charakteris, tačiau intuityviai pajutus vertimo spragas toliau skaityti nebekilo ranka. Noros Strikauskaitės vertime į lietuvių kalbą, manyčiau, neliko svarbių semantinių niuansų ...


Paveikslėlių knygas mėgstu. Pamėgau jas, man regis, ne vaikystėje – gerokai vėliau, pajutusi minimalizmo trauką. Nesu vienintelė jų gerbėja, bet ir oponentų daugoka. Suprantama, lengviausia jas niekinti. Tik pamanyk: keli sakiniai, o gal tik žodžiai. Ar tai knyga? Saldainių dėžės – štai kaip jos kartais pavadinamos. Saldainių tai saldainių, bet koks jų skonis? Paveikslėlių knygos ir komiksai – visai ne tas pats, skiriasi žanrai. Kas juo sieja? Labiausiai tai, kad sėkmės...


Šie lobiai buvo skirti mūsų ateičiai. Gal ne mums patiems, bet tiems, kas išgyvens po mūsų. Šmerkė (Šmarjahu) Kačerginskis Neįmanoma atgaivinti kultūros, kai nebėra joje gyvenusių žmonių, o tie, kurie išliko, gyvena jau visai kitame pasaulyje ir teritorine, ir dvasine prasme. Irena Veisaitė   Kultūra yra milijonus pavidalų turintis procesas. Šie pavidalai gimsta, auga, bręsta, ima nykti, tačiau niekada nesunyksta visiškai. Iš vien...


Britų filosofė Sarah Bakewell vietoje knygos įžangos pasirenka „egzistencializmo gimtadienio“ išvakares, kai trys filosofijos absolventai kavinėje „Bec-de-Gaz“ gėrė abrikosų kokteilį. Šioje kompanijoje randame 25-erių S. de Beauvoir, J.-P. Sartre’ą ir R. Aroną, Berlyne atradusį fenomenologiją. „Žinai, mon petit camarade, – Aronas kreipėsi į Sartre’ą mokyklos laikų malonybiniu kreipiniu „mano mažasis bičiuli“, – jei e...


„Giluminis galvos valymas su nuolaida.“ Tokią frazę kadaise mačiau ant plakato vaistinėje. Anuomet šypseną sukėlę žodžiai šįsyk pasirodė tinkami apžvalgos antraštei. Ne, kūriniuose, kuriuos aptarsiu, neaprašinėjamos sveikatinimo procedūros, leidžiančios ilgakasėms gražuolėms išlaikyti plaukų blizgesį, ir nesiūloma pigiai įsigyti tam būtinų preparatų. Bet duris į autorių prisiminimų erdvę praveriantys tekstai tarsi klausia: ar tokio valymo kartais n...


Nelabai nustebau išgirdusi, kad šį romaną ketinama ekranizuoti. Nes ir skaitant ne kartą atrodė: prieš akis slenka trileris (vietomis kiek nuobodokai, visai be reikalo ištęsiant pasakojimą ir užsižaidžiant gražiais vaizdeliais prie „vėlių suolelio“ ar krapštinėjant dvasines veikėjų traumas). Įspūdis dar labiau sustip­rėjo pabaigus skaityti ir įsitikinus, jog pabaiga irgi trileriška, nuspėjama ir atitinka visus žiūrovo lūkesčius: gerieji l...


×     Gintarė Visockytė „Sašos Sokolovo „Durnių mokyk­lą“ perskaičiau vos išleidus, man buvo 16 metų ir mane tie žodžiai supte įsupo. Pirmąkart patikėjau žodžiu. Supratau, ką turiu daryti. Turiu žodžiu kurti stebuklus. Su šiuo kūriniu grožinė literatūra perkopė į kitą, aukštesnę dimensiją“, – atsiminimuose teigia Michailas Šiškinas. S. Sokolovas – vienas mįslingiausių šiuolaikinės ...


× Lina Simutytė 1994 m. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla pirmąkart paskelbė „Pirmosios knygos“ konkursą, skirtą padėti perspektyviems jauniems poetams ir prozininkams išleisti pirmąją knygą. Šiemet pasirodys Luko Miknevičiaus eilėraščių rinkinys „Sezono atidarymas“ ir Vlado Rožėno romanas „Viskas gerai, aš dar jaunas“. Jaunosios kartos rašytojas, poetas bei slemo atlikėjas Povilas Šklėrius, žinomas ro...


Vytautas Kaziela. „Alyvmedžiai“ Naujausia Vytauto Kazielos knyga patvirtina, kad poe­tas savo kelią atradęs ir vargu ar galima laukti kokių nors ryškesnių pokyčių. Tekstų struktūra minimalistinė: trumpose eilutėse varijuojama atpažįstamais lyrinės poezijos topais, simboliniais įvaizdžiais: tarpeklis, alyvų giraitė, paukščiai, mylimoji, namai, į kuriuos negrįžtama, kalnas, upelis, vynuogynai, akmuo, kareivis, liūdnos akys, angelas. Tai pirmenybę simboliui, o ne meta...


„Gorilos archyvai“ – pirmasis Vaivos Grainytės poezijos rinkinys. Šiemet autorė su kitomis kūrėjomis, kaip žinia, Venecijos bienalėje pelnė ir „Auksinį liūtą“. Knyga – itin tvarkingai ir racionaliai sudėti archyvai: tekstai atrinkti pagal tematiką, kruopščiai sukataloguoti. Kiekvienas rinkinio skyrius pradedamas epigrafu, siunčiančiu tam tikrą informaciją skaitytojui, kuri pratęsiama eilėraščiuose, tad intertekstai sklandžiai susipina, suk...


Draugai