Aija Cepliša. Kaip vokiečių leidykla tapo milžinišku duomenų centru

Skaitmeninės knygų prekybos platformos „MVB GmbH“ vykdomasis direktorius Ronaldas Schildas per 12 veiklos metų tradicinę leidyklą pavertė technologijų įmone. Pagrindinis jų produktas – knygų duomenų bazės Vokietijos ir Brazilijos rinkoms, operatyvioji knygų pirkimo platforma Vokietijoje, Brazilijoje ir JAV. MVB dar dirba ir kaip Vokietijos ISBN agentūra.

Lapkričio 8 d. R. Schildas dalyvavo „Latvian Literature“ rengtoje konferencijoje „Conversations on Book Design & Publishing. Tools“.


Ką norėjote pranešti konferencijoje?

Pagrindinė mintis – atkreipti leidėjų ir knygų prekiautojų dėmesį į metaduomenis, palengvinančius verslą ir padedančius parduoti daugiau knygų.


Jus šiame renginyje pristatė kaip žmogų, kuris per 12 metų tradicinę leidyklą MVB pavertė technologijų kompanija. Papasakokite detaliau apie šį procesą.

MVB veikia jau 70 metų. Ilgai ji buvo stabili knygų leidykla. Dabar svarbiausia užduotis – knygų katalogas, knygų prekybos vadovas Vokietijoje. Mes spausdinome ir vartotojų žurnalus, kuriuos knygų prekiautojai įteikdavo pirkėjams. Iš pradžių tai buvo pagrindinis įmonės verslas, tačiau 7 dešimtmečio pabaigoje MVB pradėjo kurti Vokietijoje išleistų knygų duomenų bazę, į kurią patekdavo visos komerciškai prieinamos knygos ir jų metaduomenys potencialiems pirkėjams. Tuomet kartu su duomenų baze leidome ir katalogą, dabar liko tik operatyvioji duomenų bazė. Ją sukūrėme per trejus metus investavę 5 mln. eurų.

2006 m. įsidarbinęs įmonėje ėmiau kurti naujus verslo metaduomenų modelius. Pirmiausia buvo el. knygų platforma „Libreka“. Iš pradžių siekėme varžytis su „Google“ knygų paieška. Suskaitmeninome šešiaženklį skaičių knygų vokiečių kalba, jos lengvai randamos internete. 2007 m. pradėjome viešą el. knygų prekybą, buvome platintojų platforma. Platindami patys, leidome pardavėjams naudotis šia platforma savo el. knygynui susikurti. Vokietijoje mūsų duomenų bazei žinias apie savo leidinius pateikia 22 tūkst. leidyklų, turime 6 tūkst. knygų platintojų.

Mūsų naujausias produktas – skaitmeninis katalogas, kuriame leidyklos skelbia duomenis apie naujausias knygas. Vokietijoje daug leidyklų. Pagalvokite, kokios apimties katalogus reikėtų išleisti. Dabar pardavėjas pageidaujamą leidinį gali užsisakyti platformoje ir nupirkti. Be to, jis turi plačią pasirinkimo galimybę. Pavyzdžiui, atsirinkti vaikų knygas kietais viršeliais 6–12 metų grupei iš 20 pasirinktų leidyklų.


Skaitmenizacija turėjo įtakos daugeliui mūsų įpročių. Kaip ji paveikė skaitymą?

2018-ųjų Frankfurto knygų mugė. Rūtos Elijošaitytės-Kaikarės nuotrauka
2018-ųjų Frankfurto knygų mugė. Rūtos Elijošaitytės-Kaikarės nuotrauka

Pagrindiniai knygų konkurentai yra kitos medijos – socialiniai tinklai, TV, internetas, „Netflix“. Jos potencialiai sutrumpina skaitymui skirtą laiką. Daugelis tyrimų rodo, kad knygų skaitymo populiarumas mąžta. Vokietijoje yra per 80 mln. gyventojų, tik pusė jų skaito knygas. Per pastaruosius penkerius metus praradome 6,5 mln. skaitytojų. Tai žmonės, kurie, prieš penkerius metus nupirkdavę bent vieną knygą per metus, dabar taip nebedaro. Nepaisant to, Vokietijos knygų rinka yra stabili. Tie, kurie skaito, knygų perka daugiau nei anksčiau. Nors konkurencija padidėjo, knyga savo vietą išlaikė.


Ar pastebėjote naujų knygų rinkos tendencijų?

Taip, galima išskirti kelias tendencijas. Bestseleriai dėl šiuolaikinių technologijų įgyja visai kitą užmojį. Jie gali pakylėti vidutinę ar mažą leidyklą į šlovės aukštumas, todėl, manau, nelengva išsirinkti, kurią knygą išleisti ir kaip ją reklamuoti. Žmonių skonis nenuspėjamas.

Dar vienas fenomenas, nepastebėtas prieš 10 ar 20 metų, – pasauliniai bestseleriai, pavyzdžiui, Dano Browno kūriniai. Per gana trumpą laiką jo knygos tapo prieinamos beveik visame pasaulyje.

Keičiasi ir knygynų reikmė. Žmogui lengviau užsisakyti knygą internetu, tad nebūtina eiti į knygyną. Manau, per artimiausią dešimtmetį pasikeis knygynų konceptas.

Populiarėja savilaida. Leidėjai eksperimentuoja formatais – siūlo el. knygas, audioknygas. Knygos formatas taikosi prie skaitytojo.


Kokie išbandymai laukia jūsų versle?

Mes dirbame įvairiose rinkose: Vokietijoje, Brazilijoje ir JAV. Ir išbandymai – skirtingi. Didžiausias sunkumas Vokietijoje ir JAV – tai duomenų kokybė, nes leidėjai dažnai pateikia neteisingus ir netikslius duomenis. Ištaisyti tuos netikslumus yra papildomas rūpestis. Jeigu nori, kad tavo leidyklos knygą rastų, reikia pateikti kuo daugiau informacijos. Pavadinimo ir autoriaus pavardės negana. Reikalingas teisingas raktinis žodis, kad knyga būtų priskirta atitinkamai kategorijai. Knygą būtina „iškoduoti“ kuo tiksliau: ne vien „trileris“, bet „kriminalinis trileris“, „švedų trileris“.

Į Brazilijos rinką atėjome palyginti neseniai. Tenai sunkiausia motyvuoti leidėjus pateikti duomenis apie knygas, kad prekybininkai galėtų pasinaudoti šia platforma ieškodami ar pirkdami. Manau, ilgainiui bus išspręsta ir ši problema.


Iš latvių kalbos vertė Arvydas Valionis
www.punctummagazine.lv, 2018-11-14

Draugai