J. R. R. Tolkien. „The Story of Kullervo“. Edited by Verlyn Flieger. – „HarperCollins“, 2015.

1913 m. 21-erių Ronaldas Tolkienas turėjo ruoštis egzaminams. Jis buvo įpusėjęs Klasikinės filologijos studijas, kurias tuo metu rinkosi visi geriausi Oksfordo studentai. Stipendija buvo puiki galimybė neturtingam našlaičiui Ronaldui. Klasikinių studijų diplomas jam būtų užtikrinęs tokią karjerą, kokią tik jis būtų pasirinkęs. Bet egzaminams jis nesiruošė. Jis mokėsi suomių kalbos.

Kodėl pavyzdinis studentas tokiu lemtingu momentu leido sau mesti kelią dėl takelio? Dėl dviejų priežasčių: meilės ir „Kalevalos“.

Tolkieną tuo metu buvo apėmusios dvi aistros – būsimajai žmonai Edith Bratt ir Suomijos liaudies epui „Kalevalai“. Šis poemų, mitų, užkalbėjimų ir legendų rinkinys buvo sudarytas ir išleistas XIX a. pradžioje, bet patys tekstai laikomi gerokai senesniais. Unikalūs pasakojimai, nepanašūs į jokią kitą Europos mitologiją, užvaldė jaunojo Tolkieno širdį ir protą.

Beveik nenusakomas naujumo ir keistumo pojūtis (...) tave arba sutrikdys, arba apžavės, – rašė jis tuo metu. – Medžiai kitaip rikiuosis horizonte, paukščiai čiulbės nepažįstamas melodijas; būtybės kalbės laukine ir iš pradžių nesuprantama šneka. (...) Štai kas man nutiko pirmąkart perskaičius „Kalevalą“ – aš įveikiau prarają tarp indoeuropietiškų Europos tautų ir šios mažesnės karalystės keistame užkampyje, kuriame glaudžiasi užmirštos kalbos ir senųjų dienų prisiminimai.

Pamėginęs išmokti suomių kalbą („Aš šturmavau kalbos šventovę, bet buvau atmuštas (...) su dideliais nuostoliais“), Tolkienas ėmėsi versti ir interpretuoti vieną jam ypač patikusią „Kalevalos“ dalį: istoriją apie jaunąjį Kulervą, tragiško likimo vaikiną, sunaikinusį beveik viską, prie ko tik prisilietė. Verlyn Flieger parengta knyga „Pasakojimas apie Kulervą“ pirmą kartą leidžia susipažinti su šiuo ankstyvuoju kūrybingo Tolkieno proto kūriniu.

Knygoje spausdinamas Tolkieno perdirbtas pasakojimas apie Kulervą bei dvi entuziastingos jo esė apie „Kalevalą“. Nors visi tekstai yra nebaigti, čia užtektinai skaitytoją įtraukiančios medžiagos.

Tuos, kurie tikisi įprastos tolkiniškos istorijos, Kulervas nustebins: jis fiziškai bjaurus, piktas, destruktyvus ir nevaldomas. Užaugęs savo tėvo žudiko nelaisvėje, Kulervas išgyvena visus pasikėsinimus ir sužlugdo visas gautas užduotis. Parduotas į vergiją ir iškankintas šeimininko žmonos, Kulervas pasistengia, kad ją suėstų vilkai ir meškos. Pakeliui namo jis pagrobia sutiktą merginą: kurį laiką jie gyvena drauge, bet ši nusiskandina sužinojusi, kad jiedu yra brolis ir sesuo.

Žodžiu, tai ne itin smagi istorija. Menkai pažįstantiems Tolkieną ji gali būti sunkiai įveikiama, bet gerbėjai atras intriguojančių dalykų. Pavyzdžiui, seniai žinoma, kad pirminė kalba, kurią Tolkienas sukūrė elfams, buvo paremta suomių kalba; arba tai, kad Turinas Turambaras, prakeiktas charizmatiškasis „Silmariljono“ antiherojus, buvo kuriamas pagal ne mažiau prakeikto Kulervo prototipą. Skaitydami „Pasakojimą apie Kulervą“ matome, kaip vyko šis kūrybos procesas.

Užuot tiesiog išvertęs suomių legendą, studentas Tolkienas jau imasi savitai keisti ir formuoti istoriją. Kulervui jis suteikia išmintingą ir antgamtinių galių turintį šunį ir dvynę seserį, kurios vardas reiškia „Raudančioji“. Tolkieno versijoje Kulervo motina ir jos nepalaužiama meilė siaubingam sūnui pavaizduota kur kas ryškiau. Skaičiusieji „Silmariljoną“ atpažins šiuos ir daug kitų motyvų.

Tai pirmoji šių Tolkieno tekstų publikacija, tapsianti tikru atradimu tiems, kuriuos žavi Tolkieno išgalvoto Viduržemės pasaulio istorija. Flieger redakcija leidžia Tolkieno tekstui byloti pačiam su visais trūkumais ir archaizmais, o jos tikslūs komentarai šiuolaikiniam skaitytojui praskaidrina visus neaiškumus.

Tuo tarpu galbūt apsidžiaugsite išgirdę, kad 1913-aisiais jaunasis Tolkienas sugebėjo išlaikyti egzaminus. Tačiau meilės ir „Kalevalos“ dėka įvertinimai buvo tokie žemi, kad jam teko pereiti iš Klasikinių į Anglų kalbos ir literatūros studijas – sritį, kurioje jis dirbs iki pat mirties. Gali būti, kad dabar gyventume pasaulyje be hobitų, jei 21-erių Tolkienas nebūtų pasinėręs į trumpą ir tragišką Kulervo gyvenimą bei kitas nuostabiai keistas „Kalevalos“ legendas.

www.npr.org, 2016-04-10