Jei utopinis gyvenimas kur nors ir yra, man nepavyko jo atrasti

Su MEG WOLITZER kalbasi EGLĖ KAČKUTĖ

Meg Wolitzer Eglės Kačkutės nuotrauka

Vakarų pasaulio statistika vienbalsiai teigia, kad moterys skaito daugiau nei vyrai. Įdomu, ar jos ir rašo tiek pat, o gal net ir daugiau? Ar moterų autorių kūrinių išleidžiama tiek, kiek vyrų? Moterys skaito vyrų parašytus romanus apie vyrų gyvenimus, tačiau ar vyrai skaito moterų parašytas knygas apie jų gyvenimus, problemas ir svajones? JAV rašytoja Meg Wolitzer teigia, kad ne. Vyrų balsas ir patirtis iki šiol net pačiose demokratiškiausiose visuomenėse intuityviai laikomi universaliais, tačiau moterų žiūros taškas, balsas ir realybė atsiduria ne tiek marginalumo, kiek skirtingumo, ypatingumo kategorijoje. Autorė įsitikinusi, kad moterų knygos reklamuojamos taip, kad pritrauktų tik moterų auditoriją, o vyrų pristatomos kaip universalios, įdomios abiejų lyčių ir visokio amžiaus skaitytojams. Rašytoja Meg Wolitzer prisipažįsta, kad ją, profesionalią rašytoją, tai netgi labai erzina. Galbūt todėl visa jos kūryba skirta nagrinėti vyrų ir moterų galios santykiams, kurie yra subtilūs ir, ko gero, sudėtingesni, nei esame linkę manyti.

Meg Wolitzer gimė 1959 metais Long Ailendo saloje, Niujorke. Jos motina, Hilma Wolitzer, taip pat rašytoja, todėl ji ir neįsivaizduoja, ką dar gyvenime galima veikti. Meg Wolitzer studijavo kūrybinį rašymą Smito koledže ir Brouno universitete. Gavusi diplomą ji tuojau pat pirmąjį romaną „Somnabulizmas" („Sleepwalking") pardavė leidyklai „Avon Books". Nuo to laiko ji – profesionali rašytoja. Jos romanų „Tai tavo gyvenimas" ir „Doroti, pasiduok" motyvais sukurtas filmas ir televizijos serialas. Romanas „Atsikabinimas" („The Uncoupling") įėjo į istoriją, nes buvo aptarinėjamas pirmajame tarpatlantiniame „knygos klubo" susitikime „Skype", kuriame dalyvavo ir knygos autorė. M. Wolitzer apsakymas „Arbata ir namas" įtrauktas į 1998 metų rinktinę „Geriausi Amerikos apsakymai" („Best American Short Stories"). M. Wolitzer yra ir kūrybinio rašymo dėstytoja. Šią vasarą ji turėjo vesti kūrybinio rašymo dirbtuves tarptautiniuose Vasaros literatūros seminaruose (Summer Literary Seminars, http://www.sumlitsem.org/lithuania/) Vilniuje.1


Kūryboje daug rašote apie lyčių ir ypač lyčių politikos dalykus. Kaip manote, kur slypi didžiausias lyčių nelygiavertiškumo šaltinis šiuolaikinėje JAV visuomenėje?

Nors moterų gyvenimą Amerikoje nepaprastai ir įvairiapusiškai pakeitė galingas antrosios feminizmo bangos poveikis, kai kuriose srityse nelygiavertiškumas lieka gajus. Pavyzdžiui, dėl to, kad JAV vis dar nėra pigios, aukštos kokybės vaikų priežiūros sistemos, moterys, auginančios mažamečius vaikus, negali suderinti sunkaus darbo ir šeimos gyvenimo be nuolatinio nepakeliamo streso.

Jei gyventumėte idealiame pasaulyje, kaip išspręstumėte šią problemą?

Vaikų priežiūrą padaryčiau ne tik priei­namą, bet ir labai gerą, įvesčiau privalomas motinystės ir tėvystės atostogas ir pasirūpinčiau, kad šeimose vaikų priežiūra būtų dalijamasi – iš tiesų dalijamasi, po lygiai.

Kaip suderinate motinos, žmonos ir rašytojos įsipareigojimus?

Mano vyras visuomet daug prisidėjo auginant vaikus. Jis taip pat rašytojas ir mums labai pasisekė, kad abu dirbame namie, todėl galime pasidalyti darbus. Retai pasitaiko, kad abu tėvai dirbtų namuose. Kadangi jis taip pat rašytojas, mes gerbiame vienas kito poreikį dirbti neįprastu laiku. Abu nuolatos rašome, todėl vaikai užaugo žinodami, ką reiškia paskutinis terminas, rašytojo blokas, įkvėpimas ir išsiblaškę tėvai. Tačiau visuomet maniau, kad vaikams naudinga matyti aistringai dirbančius tėvus.

Ir jums visuomet pavyksta darbus pasidalyti po lygiai?

Nepasakyčiau, kad man visuomet tai pavyksta, ne. Jei utopinis gyvenimas kur nors ir yra, man nepavyko jo atrasti.

Kaip praleidžiate dieną?

Anksti pabundu, išlydžiu paauglį sūnų į mokyklą ir bum – iš karto sėdu dirbti ir dirbu tiek, kiek pajėgiu.

O kai jau nebepajėgiate?

Kai jau nebegaliu, paskambinu draugei telefonu arba pažiūriu filmą, arba paskaitau knygą, arba einu pasivaikščioti ir visu garsu pasileidžiu aštuntojo dešimtmečio muziką savo ipode. Darau tai, kas padėtų vėl susikaupti rašyti, net jei tai ir nesusiję su romanu. Manau, kad dauguma dalykų netiesiogiai vėl mane grąžina prie rašymo.

Kada Jūs skaitote, gaminate, apsipirkinėjate?

Kai noriu. Paskaitinėju dieną. Dažniausiai apsipirkinėju popietėmis, tuo cukraus stygiaus kraujyje metu, kai žinau, kad nieko gero neparašysiu. Gaminu kelis kartus per savaitę vakarais ir dažniausiai man tai labai patinka.

Ar asmeniškai patiriate nelygiavertiškumą?

Kadangi esu rašytoja, stipriai jaučiu, kad nepaisant to, jog JAV moterys skaito vyrų parašytus romanus apie vyrus, sunku vyrus įtikinti skaityti moterų parašytus romanus apie moteris. Tai be proto erzina ir pagrindžia mintį, kad vyro balsas yra suvokiamas kaip svarbesnis.

Ar manote, kad tai kada nors pasikeis?

Nežinau. Pasirodo, tai jau pasikeitė mokslinės fantastikos ir „fantasy" žanrų literatūroje, kuri yra atviresnė ir tikriausiai ne taip susikoncentravusi ties vyrų balsais.

Jūs taip pat rašote sudėtingomis temomis, pavyzdžiui, apie skyrybas. Kodėl manote, kad svarbu apie tai kalbėti?

Manau, kad svarbu rašyti apie visa, ką aplinkui matai, nekrūpčiojant, nesibjaurint ir nesibijant.

Dažnai pabrėžiate, kad rašydama nesinaudojate asmenine patirtimi. Iš kur semiatės įkvėpimo, ypač rašydama tokiomis sunkiomis, sykiu visa apimančiomis ir labai asmeninėmis temomis kaip skyrybos?

Gyvenu pasaulyje, ramiai stebiu mane supančius žmones ir kultūros poslinkius. Įkvėpimas ateina tuomet, kai pastebėjimus apšviečia suvokimas ir atpažinimas.

Šiais metais dėstysite1 didžiausioje nepriklausomoje tarptautinėje kūrybinio rašymo mokymo programoje Vasaros literatūros seminarai (Summer Literary Seminars, http://www.sumlitsem.org/lithuania/) Vilniuje. Ar tai pirmoji jūsų kelionė į Lietuvą?

Taip, labai džiaugiuosi ir laukiu. Kai kam nors, kas jau yra buvęs Lietuvoje, pasakau, kad čia praleisiu vasarą, visi patikina, kad man labai patiks.

Ar jie pasako kodėl?

Taip, kai kuriuos draugus giliai sujaudino ir sužavėjo tai, ką jie sužinojo apie turtingą ir nepaprastai liūdną žydų Lietuvos istoriją. Kiti sakė, kad man patiks energingas ir ryškus šiuolaikinio Vilniaus gyvenimas ir, žinoma, žmonės.

Kalbėjosi Eglė Kačkutė

____________________________________
1 Apgailestaujame, tačiau dėl Meg Wolitzer šeimą ištikusios nelaimės šiais metais ji negalės atvykti į Lietuvą [red. past.]