Kęstutis Šapoka. Katsumi Komagatos knygos

Vilniaus knygų mugėje viešėjo garsus japonų ir amerikiečių knygų dailininkas Katsumi Komagata. Gimė 1953 m., mokėsi Grafikos ir Japonijos dizaino centre, 1977 m. persikėlė gyventi į JAV, 1986 m. įkūrė autorinio grafikos dizaino studiją, 1989 m. grįžo į Tokiją, kur įkūrė agentūrą „One Stroke“, 1990 m., gimus dukrai, agentūrą perkvalifikavo į vaikiškų knygų leidybą.

Katsumi Komagata
Katsumi Komagata

Mokykloje K. Komagata per piešimo pamoką baltą mokyklos pastatą nupiešė ryškiai rožinį. Visi pamanė, kad jis turi spalvų suvokimo sutrikimą, todėl buvo atliktas spalvų testas. Tyrimas neparodė jokių spalvų suvokimo sutrikimų, tačiau, anot K. Komagatos, nuo to laiko jam išsivystė „spalvinis psichologinis komp­leksas“ ir gali būti, jog knygų dizainerio specialybę jis pasirinko iš dalies norėdamas įveikti šią neurozę.Vis dėlto, tyrimų duomenimis, apie 5 % berniukų turi spalvų suvokimo sutrikimą, dėl kurio suaugę gali būti diskriminuojami darbovietėse. K. Komagata sukūrė ne vieną knygą, skirtą spalvoms suvokti, taktilinių (brailio) ir kitokių knygų, skirtų akliems vaikams, vaikams su įvairiais regos ir / ar spalvų suvokimo sutrikimais. K. Komagata visada siekia kuo didesnio spalvinio ir formalaus paprastumo, minimalumo, konstruktyvumo, kartu stipraus estetinio jausmo.

Tam reikia ypatingo kruopštumo ir meistriškumo. Kuriant knygą „When the Sun Rises“ („Kai kyla saulė“), kurioje daug dėmesio skiriama spalvų suvokimo problematikai, siekiama išgauti neiškraipytas spalvas, naudotas specialus tušas, prižiūrėtas pats spaudos procesas. Kūrėjas knygoms naudoja įvairių tipų ir savybių popierių, įvairias karpytas, netgi iš dalies apimlias, geometrines formas, permatomumo efektus, tuštumas ir pan., kurdamas alternatyvias vaizdinio ir tekstinio pasakojimo struktūras.

Tačiau reikia pastebėti, jog K. Komagatos išradinga knygų estetika, žaismingas struktūralizmas nėra savitiksliai: jie glaudžiai susiję su konkrečia kiekvienos knygos funkcija – padėti vaikams suvokti, kaip veikia spalvos, kaip jos kuria formas, prasmes. Taip pat K. Komagatos knygų viena iš funkcijų sukurti dialogą tarp vaikystės ir suaugusiųjų ieškant jungiančių vizualumo kodų, neretai įvelkamų į žaidimo formą. Visa tai kreipia link italų knygų dizaino korifėjaus, ant­rosios italų futuristų kartos atstovo Bruno Munari’o, kurio modernistinio konstruktyvizmo, o vėliau žaidybinio struktūralizmo (su stipria edukacine-žaidybine sudedamąja dalimi) principus perėmęs K. Komagata. Panaši netgi B. Munari’o ir K. Komagatos istorija, nes 1940 m., gimus sūnui, B. Munari susidomėjo vizualaus pasakojimo vaikams klausimais ir pradėjo eksperimentuoti grafinio dizaino vaikams srityje. Žaismingas B. Munari’o konstruktyvizmas taip pat nebuvo savitikslis, gražus dėl grožio, o prasmių, pasakojimo konstravimas neturėjo aiškios ribos tarp „vaikiškos“ ir „suaugusiųjų“ struktūrų. Vaikai dažniausiai kuria intuityviai derindami tai, ką mato ir ką įsivaizduoja. Deja, švietimo sistema dar pradinėse klasėse neretai nuslopina vaikų kūrybinį spontaniškumą ir intuityvumą, užgoždama juos vizualiais ir tekstiniais šablonais. B. Munari ir K. Komagata stengiasi šį spontanišką loginio ir intuityvaus kūrybinių pradų dermės principą išsaugoti ir plėtoti. Be to, svarbu tokia knyga ne tiek sukurti didaktinę prasmę, kiek paskatinti susimąstyti, kaip spalvas, formas, kompleksinius vaizdus siejame su pasakojimu, t. y. prasmės gamyba.

Katsumi Komagatos knygos

Katsumi Komagatos knygos

Katsumi Komagatos knygos
Katsumi Komagatos knygos

 

K. Komagata atvirai prisipažįsta besižavįs B. Munari’o knygos „Libro letto“ principu, kai knyga taip pat yra žaidimas, daugiafunkcis objektas, daiktas, kurį gali panaudoti buityje. Šia prasme B. Munari’o ir K. Komagatos knygos kalba keliais lygmenimis, keliais pasakojimų – turinio, formos, sociokultūriniu – registrais, bet nė vienas jų nėra dominuojantis.

Beje, reikia priminti, kad 2012 m. Vilniaus knygų mugėje turėjome progą susipažinti su B. Munari’o kūryba ir išleistomis knygomis (tada buvo bandymų kai kurias knygas pavogti), o šiemet atkeliauja K. Komagatos retrospektyva. Turbūt neperdėsiu, kad knygų dizaino ir iliustracijų knygoms ekspozicijų Vilniaus knygų mugėje, t. y. didžiosios dalies vizualių projektų, dažniausiai išsiplečiančių į įvairių specializuotų dirbtuvių ciklus, aukštas lygis – ne vienerius metus yra išimtinai Sigutės Chlebinskaitės nuopelnas. S. Chlebinskaitė – viena žinomiausių autorinį knygų dizainą praktikuojančių specialisčių Lietuvoje (įskaitant ir kuravimą), todėl jos organizuojami knygų meno projektai Vilniaus knygų mugėje (ir ne tik) visada pasižymi kryptingu, kokybišku turiniu.

 

Draugai