Rūta Statulevičiūtė-Kaučikienė. Vilija Kvieskaitė: „Pasisėmiau drąsos eksperimentuoti“

Pirmas kartas Bolonijos vaikų knygų mugėje prilygsta šuoliui su parašiutu – neri ir kvapą užgniaužia leidyklų, knygų, parodų gausa, profesinių seminarų, meistriškumo pamokų, kūrybinių dirbtuvių įvairovė ir tuo pačiu grindiniu vaikštančios iliustracijos žvaigždės. Pirmojo šuolio įspūdžiais dalijasi iliustratorė Vilija Kvieskaitė, šiais metais į mugę vykusi Lietuvos kultūros instituto kvietimu. Menininkė dirba dizaino studijoje, kai kuria grafinį dizainą ir iliustracijas, reziduoja Užupio meno inkubatoriuje. 2017 m. išleista pirmoji V. Kvieskaitės iliustruota Beno Bėranto knyga vaikams „Riešutortas“, 2018 m. pasirodė ir antrasis šio dueto kūrinys – „Baubaimė“.

 

Orintos Gailevičienės nuotrauka
Orintos Gailevičienės nuotrauka

 

Pirmą kartą lankėtės Bolonijos vaikų knygų mugėje, vadinamoje iliustracijos ir vaikų knygos Meka. Kokius įspūdžius parsivežėte?

Pirmasis įspūdis šiek tiek gąsdinantis, nes tik įkėlus koją į mugę pasitiko didžiulės erdvės, minios žmonių, šurmulys ir daug įdomių vaizdų, kurių akys nespėjo fiksuoti. Gerai, kad mugė vyksta ne vieną dieną, nes antroji diena jau buvo visai kitokia – viskas pasidarė aiškiau ir tapo paprasčiau atsirinkti, kas man svarbu. Buvimas mugėje labai įkvepia, grįžau pakylėtos nuotaikos, kupina noro kurti ir eksperimentuoti.

 

Mugėje vyko galybė seminarų, garsūs iliustratoriai konsultavo pradedančiuosius, vyko meistriškumo pamokos, konkursinių parodų aptarimai ir pan. Norinčių patekti į peržiūras ir kūrybines dirbtuves buvo tiek daug, kad visos vietos būdavo išgraibstomos vos pradėjus registraciją. Trečią mugės rytą net teko stebėti jaunųjų iliustratorių lenktynes – vos tik atsidarius mugei keli šimtai žmonių nulėkė link registratūros! Ar jums pavyko apsilankyti iliustratoriams skirtuose renginiuose?

Mugės programoje tikrai buvo daug iliustratoriams skirtų renginių. Vyko labai įdomi paskaita apie šių metų mugės vizualinį identitetą, kurį kūrė iliustruotoja Maša Titova kartu su italų dizaino agentūra „Chia­lab“. Kiekvienais metais mugės vizualinį identitetą kuria vis kitas iliustratorius, pasirenkamas iš tų, kurių darbai yra patekę į pagrindinę iliustracijų parodą. Buvo įdomu iš kūrėjos išgirsti apie visą šį kūrybinį procesą ir nuveiktą didžiulį darbą. Kitą dieną pavyko dalyvauti M. Titovos kūrybinėse dirbtuvėse – ji dalijosi patirtimi, demonstravo, kaip kurti charakteringus personažus naudojant iš trintuko išpjautas figūras.

Labai naudingas buvo ir renginys, kuriame tarptautinė žiūri apžvelgė iliustracijas, atrinktas į pagrindinę mugės iliustracijų parodą. Kiekvienas komisijos narys pristatė savo pasirinkimus ir argumentavo motyvus. Nors komisija kiekvienais metais vis kita, bet išsakytos mintys man padėjo susidaryti aiškesnį vaizdą apie vyraujančias tendencijas iliustracijos srityje.

Prieš atvykdama į mugę peržiūrėjau puikių iliust­ratorių, kurie teikė portfolio konsultacijas, sąrašą. Labai norėjau patekti į Elenios Berettos, Robo Biddulpho, Alessandro Sannos konsultacijas – pastarasis dailininkas sužavėjo netikėtu žvilgsniu į klasikinę Pinokio istoriją. Tačiau pamačius, kokios eilės norinčiųjų patekti į tas konsultacijas, teko keisti taktiką ir kitaip išnaudoti laiką.

 

Mugės parodose pristatomi ryškiausi kylantys talentai, susirenka geriausi pasaulio iliustratoriai, kuriuos galima užkalbinti tiesiog koridoriuose. Teko matyti, kaip prie Belgijos iliustratoriaus Klaaso Verplancke’s būriavosi jauni menininkai ir džiaugėsi galėdami jį užkalbinti bent koridoriuje ar kartu nusifotografuoti. Kęstutis Kasparavičius irgi nestokojo gerbėjų. Ar pavyko sutikti jums svarbų kūrėją?

Galėjau gyvai pasiklausyti H. Ch. Anderseno premijos laureato Igorio Oleinikovo pranešimo ir sutikti iliustruotoją André Letrią, kuriantį mane žavinčiai portugalų leidyklai „Pato logico“.

Menininkus „sutikau“ ir parodose – Marianos Ruiz Johnson kūryba imponuoja dekoratyvumu, netikėtais spalvų deriniais, subtiliu humoru. Jos knyga „While you are sleeping“ yra 2015-ųjų „Tyliosios knygos“ konkurso laureatė. Labai įdomus iliustratorių duetas iš Belgijos Jacques & Lisa – galėjau pavartyti jų knygas, tarp kurių ir viena iš mano favoričių – bežodė knyga „Oskar“.

Buvo ir atradimų – stiprų įspūdį sudarė personalinėje parodoje eksponuota pernykštės iliustracijų parodos laureatės Vendi Vernic kūryba, o netikėtai mieste aplankyta Marco Brancato paroda pakerėjo atmosfera, kurią formavo ne tik erdvė, muzika, bet ir patys lankytojai, žaidžiantys su pakabintais žibintuvėliais ir keičiantys kūrinių apšvietimą.

 

Kokios yra šiuolaikinės iliustracijos tendencijos?

Parodose buvo eksponuojami įvairūs darbai, bet, man atrodo, šiuolaikinėse vaikų knygų iliustracijose daugėja konceptualumo. Nedaug tik skaitmeniniu būdu kurtų iliustracijų, dažniau pasitaiko mišrių technikų: jungiamos tradicinės technikos ir skaitmeninė grafika. Vertinami lengva ranka piešti kūriniai, eksperimentai, koliažai. Pavyzdžiui, vieno iš įsiminusių iliustratorių – Alo Rodino – darbai sukurti jungiant tapybą, grafiką, koliažą ir skaitmeninę grafiką. Beje, jauni, pradedantys iliustratoriai mugėje turi palaikymą ir galimybių. Lietuvių autorių darbai irgi pastebėti, vertinami.

 

Gal mugėje gimė ir konkretesnių planų?

Kartu su rašytoju Benu Bėrantu ketiname tęsti paveikslėlių knygų kūrybą. Būtų įdomu išbandyti naują žanrą – sukurti bežodę knygą. Pasisėmiau drąsos eksperimentuoti ir tikiuosi, kad tai išvirs į kažką konkretaus.

 

Fotoreportažas iš Bolonijos knygų mugės čia

Draugai