Rytis Radavičius. Poezijos paviljonas Blumsberio festivalyje

Tekstinės nuotraukos iš Londono

Autoriaus nuotrauka

Keturiasdešimties pėdų konteineris, stovintis ant polių Blumsberio skvere. Maketas. Į jį galima įeiti pro mažas dureles šonuose arba įlįsti pro apačią. Viduje, ant juodu audeklu dengtų sienų sukabinti Anos Achmatovos, Josifo Brodskio, Daniilo Charmso, Marinos Cvetajevos, Nikolajaus Gumiliovo, Osipo Mandelštamo, Aleksandro Puškino ir kitų didžiausių Rusijos poe­tų eilėraščiai rusų kalba su vertimu į anglų ir trumpom poetų biografijom. Juos apšviečia virš kiekvieno kabančios mažos lempelės. Ant abiejų galinių sienų sukasi nespalvotos begarsės projekcijos, traukinio bėgiai, vienoje pusėje – žiema, kitoje – vasara, filmuota pro paskutinio vagono duris.

Tai Puškino namų (Pushkin House) poezijos paviljonas „101-asis kilometras: tolyn ir visur“, skirtas liūdnai paminėti 100-osioms Spalio perversmo Rusijoje metinėms ir nuo komunistinio režimo nukentėjusiems poetams. Puškino namus praėjusio amžiaus viduryje įkūrė rusų imigrantų, pabėgusių nuo raudonojo teroro po 1917 m., vaikai. Iš pradžių tai buvo Rusų namai, įsikūrę, beje, netoli Lietuvių namų Noting Hilo rajone. Dabartinis pastatas Blumsberyje nupirktas 2006 m. pelningai pardavus senąjį. Jis išlaikomas iš banko indėlio, kurį sudaro nuo pardavimo likusios pajamos, palūkanų. Ironiška, bet dėl ryšių su dekabristais (bet ne tik dėl to, kaip sako Jūratė V.) A. Puškinas negalėjo išvažiuoti iš Rusijos, todėl niekada nėra buvęs užsienyje, įskaitant Ang­liją. Puškino namai skirti rusų kultūros, visų pirma literatūrinės, sklaidai. „Mes neturtingi, bet nepriklausomi“, – apibend­rino viena darbuotoja. Paklausiau apie jų santykius su Kremlium. Ji atsakė, kad putinistinė organizacija „Russkij mir“ („Rusiškas pasaulis“) siūlė Puškino namams solidžią finansinę paramą ir nesuprato, kodėl jie atsisako, nepatenkinti prašė net raštu patvirtinti. Seni geri kagėbistiniai metodai, nusijuokėm.

Po Blumsberį klaidžioja ne tik komunizmo šmėkla, bet ir kitos pabaisos. Kai kurie seni namai mažose gatvelėse paversti scenomis iš siaubo filmų, su medžiuose sėdinčiais ar pro langus spoksančiais vaiduokliais, voratinkliais, kaukolėm ir kitais priešhelovyninio rudens atributais. Visokios kultūros čia sutelpa – aukštesnės, žemesnės, viena kitą papildančios.

Rusų poezijos paviljonas buvo dalis Blumsberio festivalio, kuris organizuojamas nuo 2006 m. Jį sudaro įvairūs kultūriniai ir edukaciniai renginiai, penkias rudens dienas vykstantys šiame istoriniame Londono rajone. Kodėl Blumsberyje? Čia gyveno ir kūrė daug reikšmingų rašytojų, poetų, filosofų, dramaturgų, muzikantų. Po Blumsberį skraidė Piteris Penas, nes Jamesas Matthew Barrie jį sugalvojo būtent čia. Blumsberyje gyveno Virginia Woolf (literatūra), Edwardas Morganas Forsteris (literatūra), Johnas Maynardas Keynesas (filosofija, ekonomika), Duncanas Grantas (tapyba), Bertrand’as Russellas (filosofija). Filantropas Thomasas Coramas Blumsberyje įsteigė pirmuosius Londono pamestinukų namus ir ligoninę. O šioje veikloje T. Coramui padėjo vienas bičiulis – kompozitorius Georgas Friedrichas Händelis, kurio garbei pavadinta viena rajono gatvelė.

Ekspresyvią šių metų festivalio emb­lemą sukūrė Central Saint Martins meno koledžo pirmakursis, grafikos dizaineris Samuelis Haywardas.