Virginijus Gasiliūnas. Broniaus Krivicko mįslingasis sąsiuvinis

Lapkričio 17 d. – poeto, partizano Broniaus Krivicko 100-osios gimimo metinės

Dabar, kai yr Broniaus Krivicko raštai, rinktinė serijoj „Lietuvių literatūros lobynas, XX amžius“, kai jo kūryba skaitoma mokyklose per lietuvių kalbos ir literatūros pamokas, daros vis sunkiau patikėt, kad prieš 3 dešimtmečius viso to „nebuvo“. Pastarąjį žodį apkabutinau, nes kūryba buvo išlikusi, bet, galima sakyt, visai nežinoma.

Pirmoji B. Krivicko eilėraščių publikacija 1989 m. „Sietyno“ 5 numeryje parengta pagal kūrybos pluoštą, kurį paštu 1952 m. rugsėjį gavo tuolaik radijo diktorė Dana Rutkutė (1922–2019), – trys A4 formato lapai, prirašyti abiejose pusėse dviem skiltimis. Ir tai jau atrodė daug; įrodymas, kad išėjęs pas partizanus feljetonistas, novelistas, kritikas, dramaturgas prabilo neabejotinai stipriu poetiniu žodžiu – liūdnais ir išdidžiais eilėraščiais, taip lydimąjį straipsnelį pavadino jo mokinys Biržų gimnazijoj prof. Vytautas Kubilius.

Norėdamas, kad žinia apie B. Krivicką, kaip poetą, pasiektų ne tik pusiau pogrindinį „Sietyną“ skaitančius, bet ir Biržų kraštą (ten jis mokės gimnazijoj, mokė, partizanavo), parengiau publikaciją „Biržiečių žodžiui“ – šis tas apie jį, keletas jo eilėraščių ir prašymas: jei ką žinot apie B. Krivicką, rašykit.

Atėjo ir Nijolės K. laiškas iš Germaniškio. Vaikystėj lyg ir girdėdavusi minint Krivicko pavardę, mama puse lūpų užsimindavusi apie kažkokį paslaptingą sąsiuvinį. Deja, paklaust jau nebegalinti, mama ką tik mirusi, bet tvarkydama jos knygas ir popierius, radusi sąsiuvinį ir neabejojanti, kad tai B. Krivicko kūryba: rajoniniam laikrašty paskelbtas eilėraštis „Rudens melodija“ esąs ir ten.

Neilgtrukus 48 lapų sąsiuvinis langeliais, 1949 m. atspausdintas Valst. V. Kapsuko-Mickevičiaus v. sp. Kaune ir kainavęs 1 rb, atsidūrė „Sietyno“ rengėjų rankose. Pieštuku perrašyta: 34 eilėraščių pluoštas, pavadintas „Žiaurusis Dievas“; 38 sonetų rinkinys „Neužmirštuolei, žydinčiai nakty“ (skirtas žmonai prieš Dievą, sūnaus motinai, buvusiai mokinei Marytei Ziemelytei); 53 eiliuoti margumynai „Poilsio valandai“, 63 satyros bendru pavadinimu „Po Stalino saule“, per 70 Goethe’s vertimų, dar šis tas. Iš šio sąsiuvinio buvo parengta antroji B. Krivicko poezijos publikacija „Sietyne“ (Nr. 9, 1990); įvadinį žodį pavadinau skambiai: „Poezija tarsi iš nebūties“ – taip tada atrodė.

Dabar Bronislavos Kublinskienės (1920–1989) išsaugotas B. Krivicko (1919–1952) poetinės kūrybos ir vertimų sąsiuvinis, apimantis 1945–1949 m., saugomas LLTI bibliotekos rankraštyne.

Gyčio Norvilo nuotraukos