Zita Mažeikaitė. Kas nauja danų literatūroj

Garsus danų literatūros kritikas ir tyrinėtojas Georgas Brandesas (1842–1927) rašė, kad literatūra gyva, kol kelia ir aptaria įvairias problemas. Šiuolaikiniai danų rašytojai tai ir stengiasi daryti.

Ramūnas Paniulaitis. Koliažas, 7,4 x 10,9

Pernai danų literatūra neteko dviejų žymių kūrėjų – Klauso Rifbjergo ir Tage’s Skou-Hanseno, kurie ją puoselėjo beveik 50 metų. Rifbjergas buvo vienas produktyviausių rašytojų, modernistas, parašęs daugiau nei 150 įvairaus žanro knygų: romanų, eilėraščių, pjesių, filmų scenarijų. Abu šiuos rašytojus skandinavų skaitytojai įsidėmėjo dar 6 dešimtmetyje, jų knygos apie karą, Danijos okupaciją, pasipriešinimo aktyvistus iki šiol žinomos ir skaitomos.

Šiandieniai neramumai pasaulyje, teroras atsispindi jaunesnės kartos žurnalistų, rašytojų knygose. Puk Damsgård (g. 1978), Vidurio Rytų korespondentė Beirute, Pakistano laikraščio buvo pavadinta šnipe, paskelbta persona non grata ir ne kartą varyta iš šalies. Jos knyga „Danieli, ar matai mėnulį?“ – tai dramatiškas pasakojimas apie danų fotografą Danielį Rye, teroristų pagrobtą su kitais 23 vakariečiais ir įkaitu laikytą 398 dienas „Islamo valstybės“ kalėjime Rakoje. Danielis paleistas į laisvę 2014 m., o kiti įkaitai nužudyti, tarp jų ir amerikiečių žurnalistas Jamesas Foley, kuris buvo tapęs Danielio draugu ir įdavė jam paskutinį savo laišką šeimai. Tai jaudinanti knyga apie tai, kaip žmogus ištveria kankinimus, pažeminimą ir išsaugo viltį. Apie danų istorijos dalelę šių dienų pasaulio istorijoje.

TV žurnalistas Rasmusas Tantholdtas (g. 1973), nuo 2003 m. dirbantis įvairių konfliktų vietose Vidurio Rytuose, knygoje „Pasaulis vis dar naujas“ pasakoja savo išgyvenimus, patirtus per karą Irake, Afganistane, per Arabų pavasarį. Atsidūrę religinių konfliktų chaose labiausiai kenčia paprasti žmonės –­ moterys, vaikai ir seniai. Tantholdtas yra rašęs apie „Boko Haram“, „Al Qaedą“, Talibaną, „Islamo valstybę“. „Kai kiti žurnalistai palieka įsiplieskusio karo ar konflikto vietą, ten važiuoja Tantholdtas“, – taip jį vertina danų spauda.

Stigas Dalegeras (g. 1952) romane „Kelionė be pabaigos“ grįžta prie švedų diplomato Raoulio Wallenbergo, išgelbėjusio apie 10 tūkst. Vengrijos žydų. Knygoje teigiama, kad Wallenbergas buvo įkalintas sovietų gulage net iki 9 dešimt­mečio pradžios.

Po karo Danija buvo vadinta pasakų šalimi, dar 9 dešimt­metyje skambėdavo daina: „Svetimšalis – tavo draugas, kurio tu dar nepažįsti.“ Arba: „Nesvarbu, kas tu esi, nesvarbu, iš kur, tu čia laukiamas visur.“ Dabar į danų visuomenę skverbiasi nepasitikėjimas, svetimšalių baimė. Atsirado atotrūkis tarp augančių miestų ir tuštėjančio, ekonomiškai atsiliekančio kaimo.

„Posttolerancinė danų visuomenė“ aštriai kritikuojama satyrinėje Erlingo Jepseno (g. 1956) knygoje „Dvasios lavinimas“. Čia vaizduojami 2004-ieji, kaimas prie Vokietijos sienos, kontroliuojamas vietinių pasieniečių. Gyventojai paranojiškai bijo svetimšalių, įtaria kiekvieną atvykėlį, nors Šengeno sutartis lyg ir saugo juos nuo imigrantų. Kai į kaimą atvažiuoja jaunas istorijos studentas, renkantis medžiagą apie švietėjišką veiklą XIX a., kaimiečiams atrodo, kad jis palaiko ryšius su užsienio mafiozais ir planuoja sąmokslą. Studentą maloniau priima tik mergina, vardu Kristina. Ji domisi senąja danų literatūra, o mėgstamiausias jos rašytojas –­ H. Ch. Andersenas, jo pasakose ji randanti savo idealą, –­ tai ir yra „dvasios lavinimas“. Jo esmė – pasitikėti žmoguje slypinčiu gėriu. Anot kritikų, ši barokiška istorija parodo politinį ir ideologinį danų visuomenės susiskaldymą, nacionalinio tapatumo krizę.

Ne viena moderni, intelektuali šių dienų moteris išgyvena iki šiol negirdėtą nevisavertiškumo kompleksą, savotišką emancipacijos padarinį – ji tariasi prarandanti dalį savasties, nes turi ne tik siekti karjeros, bet ir būti seksuali žmona bei nepriekaištinga mama. Ši tema kiek ironiškai plėtojama Kirsten Hammann ir Katrine Grünfeld romanuose.

Jaunimui skirtose Sarah Engel ir Sanne Munk Jensen knygose pasakų niekas nebeseka, čia rodomos skaudžios nūdienos jaunimo bėdos: prisilietimo baimė, priekabiavimas, žiaurus smurtas, patyčios, savižudybės.

Danų literatūra ne tik gyva ir aktuali, ji – tarsi arena, kurioje sprendžiami pastarojo dešimtmečio visuomenės konfliktai, etiniai ir politiniai klausimai.

 

Parengė Zita Mažeikaitė

Draugai