Rolandas Rastauskas. „Verkianti bronza. Kelionių knyga, 1993-2023“. Dailininkas Jokūbas Jacovskis. – V.: „Apostrofa“, 2024. „Kartą su iškilia lietuvių eseiste, atrodytų, visai netyčia atsidūrėme priešais verkiantį bronzinį vyrą Malmės paupy ir abu išsyk supratome, kad nepasidalinsime stovylo ašarų. Visada išeis nelyginis skaičius. „Tu turbūt aprašysi jį, Rorikai“, – atsargiu balsu, neži...
× Lina Laura Švedaitė Naujausiame romane „Tasmanija“ (į lietuvių kalbą vertė Rasa di Pasquale) Paolo Giordano, prestižinės italų literatūros premijos „Strega“ laureatas, rašo apie mūsų dienų pasaulį ir jo ateitį. Tiksliau, apie pasaulį, kuris neturi ateities, kuriame sutrikusi ir įsibauginusi žmonija savo rankose nebeišlaiko kontrolės svertų, o visuotinis sąmyšis nuodija tarpusavio santykius. Su autoriumi susitinku vie&sca...
1. Darius Žiūra. „Diseris“ („Kitos knygos“) Viena įdomiausių šio ketvirčio knygų, gimusi, kaip liudija ir jos pavadinimas, iš mokslinės disertacijos. Žinoma, mokslo tradicine prasme joje nerasime. Tai autofikcija, pasižyminti negailestinga savistaba ir, beje, autentiškesnė už daugelį nūn populiarių autofikcinių romanų, tikslingai kurpiamų užkariauti rinką. Nors anotacijoje akcentuojami devyniasdešimtiniai ir pasakotojo s...
Spausdiname naujausio Nobelio premijos laureatės Olgos Tokarczuk romano „Empūsijas“ recenziją, pasirodžiusią mėnraštyje „Twórczość“ (2022, Nr. 12). Neseniai knygą lietuviškai išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Olga Tokarczuk. „Empuzjon“. – Kraków: Wydawnictwo Literackie, 2022. Romanas prasideda – sutinkamai su paantrašte – kaip siaubo detektyvas. Ditersbacho (d...
David Graeber. „Šūdmalos darbų teorija“ Neseniai su anūkais skaičiau pasakaitę apie kiškius, kurie saugojosi lapino. Manydami esą nekvaili piškiai nuolat kartojo galėsiantys lengvai pažinti plėšrūną iš pūstos uodegos, bet apsimovė neįvertinę lapino gebėjimų įsprausti ją tarpukojin. Šios istorijos moralą vis prisimindavau vartydamas, regis, nieko bendro su ja neturinčią Davido Graeberio „Šūdmalos darbų teoriją“. Jau...
Iš pirmo žvilgsnio šios knygos struktūra gali sugluminti. Romanu ją vargu ar pavadinsi – netgi „fragmentų“ romanu, kai jungiami asociatyvūs teksto gabalai, o siužetas ganosi tolimose Arkadijos pievose (paprasčiau tariant, kai autoriui siužetas nelabai rūpi). Bet... „Triukšmaujantys: katalikai“, manyčiau, turi siužetą – ir labai tvirtą, nors jeigu skaitytum knygą priešokiais, o ne nuosekliai, galbūt tokia mintis ir nekiltų. Visų pirm...
Prieš 14 metų išleistą didžiąją poezijos rinktinę Tomas Venclova pavadino paprastai – „Visi eilėraščiai“ (2010). Šis pavadinimas anuomet skambėjo dviprasmiškai – lyg poetas teigtų, kad jau ir viskas, lyg atsisveikintų su poetine kūryba. Vis dėlto po kelerių metų pasirodė naujas eilėraščių ir vertimų rinkinys „Eumenidžių giraitė“ (2016), nors savos poezijos jame buvo nedaug, ir atrodė, kad jis tėra tik nedidelis ži...
Alvydo Šlepiko apsakymų knyga „Namas anapus upės“ jau sulaukė skaitytojų susidomėjimo ir įvairių nuomonių. Ir dėl klasikinio pasakojimo būdo, aktualumo šiuolaikiniam skaitytojui, buvo kvestionuojama knygos apimtis – ar trumpų 7 apsakymų užtenka sukurti įtaigų, paveikų naratyvą? Esu iš tų skaitytojų, kuriuos A. Šlepiko pasakojimo strategijos įtikino ir nekliuvo knygos apimtis, – daugiasluoksnis naratyvas ir mįslingi siužeto posūkiai, ypač a...
Irene Vellejo knyga apie rašto gimimą ir užrašyto žodžio evoliuciją bus įdomi ne tik pirmąkart besigilinantiems į šią temą, bet ir tiems, kurie su rašto atsiradimu susipažinę kiek išsamiau. Nors su autore kartais būtų galima pasiginčyti, vis dėlto nelabai tikslinga, nes knyga nėra mokslinė monografija. I. Vallejo informaciją reflektuoja remdamasi savo patirtimi ir apmąstymais, ir tai, atrodo, yra šios knygos stiprybė. Be to, autorė lygina ir pateikia dau...
Pastaruoju metu daug kalbėta apie kalbos reikalus. Daug – neretai nukrypstant į kraštutinumus – ginčytasi dėl redagavimo, redaktorių vaidmens ir apskritai jų reikšmės. Vis dėlto šiose diskusijose pražiūrėta, kad tekstas redaguojamas dar iki jam patenkant į redaktoriaus rankas. Pirmasis teksto redaktorius (kartais labai priekabus) yra pats autorius. Tai visiškai neišvengiama, bene svarbiausia redagavimo ir svarbi kūrybinio proceso dalis, lemianti, ar...