Literatūra


Būna knygų, kurių antraštės intriguoja, nes yra kiek keistos, netaiklios (ir kartu paradoksaliai gerai nutaikytos), gal pernelyg abstrakčios, kol jų neprisijaukini. Ką gi, ir tokios antraštės autoriaus valia būna sugalvotos ir užrašytos ir jos priklauso kūriniui, tad recenzentas negali jų ignoruoti. Tik perskaitęs knygą iki pabaigos supranti, kad intrigavo būtent tas neakivaizdus, paslėptas leidinio egzistencinis modalumas. O tai jau šis tas. Taip, manau, bus nutikę i...


I. Labirintai ir katakombos Sužinojusi, kad „Bazilisko ambasada“ ketina išleisti argentiniečių poetės Alejandros Pizarnik eilėraščių rinkinį „Darbai ir naktys“, labai nudžiugau. A. Pizarnik – vienas savičiausių ir tragiškiausių XX a. Lotynų Amerikos poetinių balsų. Anotacijoje apibūdindama rinkinio stilistiką ir tematiką poetė ir vertėja Greta Ambrazaitė pastebi: „Pizarnik eilėraščiai išsiskiria minimalistine raiška,...


  Ką reiškia būti nufotografuotam, kokie įspūdžiai iš fotosesijos? Būti fotografuojamam mūsų laikais taip įprasta, kad net sunku pajusti ypatingą to įvykio reikšmę ar aurą. Rodos, uodo įkandimas sukelia daugiau jausmų negu iš fotografavimo įrenginio „išskridęs paukštukas“, kurio išskridimo dažniausiai nepalydi net užrakto spragtelėjimas. O ir procesą bei rezultatą skiria akimirksnis. Jokio ryškinimo, jokių laboratorijų,...


Sigitas Parulskis. „Dramedijos“ Pirmiausiai šioje Sigito Parulskio pjesių rinktinėje perskaičiau paskutinę dramą „Julija“. Prieš dvejus metus nėjau į LNDT žiūrėti pagal šią dramą pastatyto spektaklio, nes nepatikėjau autorių sumanymu kuo daugiau suplakti į krūvą: vienos dalies pastatyme tie patys aktoriai vaidina skirtingus personažus, o tų skirtingų yra daug, nes dramaturgas, nepasitikėdamas savimi, publika ir Žemaitės biografija, prilipdo prie jos...


Litvakų kultūrai svarbūs rašytiniai tekstai, ypač – grožinė literatūra. Būtent ji atveria dar nepažintą erdvę, kurioje tarpsta idėjos, vertybės ir mąstymo įvairovė, kitoks, galbūt neįprastas žvilgsnis į mus supančią aplinką. Jidiš literatūra nebejotinai yra integrali ir reikšminga ne tik Lietuvos, bet ir Europos kultūros dalis. XX a. pirmoje pusėje susiformavęs avangardinis judėjimas paveikė ir žydų autorių kūrybą: jie siekė atnaujinti literatūrą, ieškojo modern...


Turbūt mažai yra nieko negirdėjusių apie Nobelio premija apdovanotos lenkų rašytojos Olgos Tokarczuk romaną „Bėgūnai“. Kūrinys laimėjo prestižinę Bookerio premiją, yra išverstas į lietuvių kalbą, apie jį rašyta kultūrinėje spaudoje (net dvi recenzijos skelbtos „Literatūroje ir mene“) bei naujienų portaluose. Nors „Bėgūnams“ nešykštėta dėmesio, pagrindinis literatūros kritikus bei tyrėjus kankinęs klausimas apie kūrinio strukt...


Daiva Kairevičiūtė. Poetas, vertėjas Antanas A. Jonynas. Iš ciklo „99 scenarijai rašytojams“   Ką reiškia būti nufotografuotam, kokie įspūdžiai iš fotosesijos? Man regis, šiandien, fotografuojančių telefonų epochoje, būti nufotografuotam beveik nebereiškia nieko. Turiu keliolika vaikystės fotografijų, keletą – iš paauglystės ir jaunystės laikų. Jos, bent jau man, įdomios. Šiandien, kai skaitmena dokumentuojamas vos...


Naujoji Alesio Razanavo knyga, punktyrų rinkinys „Žodžiai nutilo: tylon beldžiasi širdis“, verstas Almos Lapinskienės, o 2022-aisiais, autoriaus 75-mečio metais, išleistas Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos leidyklos „Hieronymus“. Rinkinį pasitinkant Rašytojų klube, iš nemačių atsiverčiau puslapį. Pasitaikė aštuoniasdešimt devintas. Pirmas jo punktyras buvo toks: „Driekiasi iš kamino dūmai / virš sniego bega...


Prancūzijos leidėjai su nerimu laukė literatūrinio rudens sezono. Nuo rugpjūčio vidurio iki spalio pradžios turėjo pasirodyti 490 romanų (345 prancūzų ir 145 verstiniai), tačiau prezidento rinkimai, Rusijos karas Ukrainoje, infliacija atitraukė skaitytojų dėmesį. Nors literatūrinės premijos ir metų pabaiga (dar yra prancūzų, galvojančių, kad knyga – geriausia dovana) paprastai padidina knygų pardavimus, kai kurios leidyklos jau rugpjūčio viduryje metė savo kozirius: rugpjūčio 17 d. „...


Ką reiškia būti nufotografuotai, kaip jautiesi fotografuojama? Nemėgstu fotografijos, kaip žanro, esu daug kartų viešai išpažinusi tą nemeilę. Tikra yra tapyba, grafika; fotografija – perdėm demokratiška, tą daro visi. Bet fotografuotis su tavimi, Daiva, buvo smagu – tiesiog žiūrėjau į tai kaip į pramogą. Sakyčiau, fotosesija su profesionalu yra terapija, kurios rezultatas (bent jau man) ne tiek ir svarbus. Prisikvailioji, prisilinksmini. Susitikom Nering...