Literatūra

Nusprendžiau pagaliau perskaityt Giuseppe’s Tomasi’o di Lampedusos „Leopardą“ ir atiduoti duoklę tai literatūriškai salai (sakoma, siciliečių rašytojų svoris italų literatūroje prilygsta airių įtakai anglakalbėje). Paėmiau lietuviškąjį vertimą ir įstrigau pačioj pradžioj, gal kokiam devintam puslapy. Tekstas buvo taip suveltas, kad niekaip negalėjau suprast, apie kokius plaukus ten kalbama, matyti, kad redaktoriaus nebuvo nė prisiliesta. Turėjau po ranka vertimą į čekų kalbą, jį be trikdžių ir...


Garsus danų literatūros kritikas ir tyrinėtojas Georgas Brandesas (1842–1927) rašė, kad literatūra gyva, kol kelia ir aptaria įvairias problemas. Šiuolaikiniai danų rašytojai tai ir stengiasi daryti. Pernai danų literatūra neteko dviejų žymių kūrėjų – Klauso Rifbjergo ir Tage’s Skou-Hanseno, kurie ją puoselėjo beveik 50 metų. Rifbjergas buvo vienas produktyviausių rašytojų, modernistas, parašęs daugiau nei 150 įvairaus žanro knygų: romanų, eilėraščių, pjesių, filmų scenarijų. Abu šiuos rašyto...


Spalio 27–28 d. Liublianoje (Slovėnija) vyko III tarptautinis literatūros kritikos simpoziumas „Kritikos menas“, kurį organizavo slovėnų literatūros ir meno draugija LUD Literatura, Slovėnijos literatūros kritikų sąjunga, „Periskop“ (Berlynas), „Lettrétage“ (Berlynas). Šiųmečio simpoziumo tema – kritiko atsakingumas. Renginio dalyviai atsakė į Laros Paukovič klausimus. Regis, iš tiesų geras tas kritikas, kuris randa pusiausvyrą tarp nekritiškų, piarinių pagyrų ir negailestingo, dažnai net nep...


Nepažįstamoje auditorijoje poetams paprastai užduodamas vienas įkyrus klausimas: „Ar poezijos jau niekas nebeskaito?“ Kartais jis skamba dar grėsmingiau: „Ar poezija jau baigia išnykti?“ Šie klausimai užduodami taip dažnai, kad darosi aišku, kaip giliai jie įsišakniję žmonių, nejaučiančių egzistencinės būtinybės skaityti eiles, sąmonėje. Klausimai kelia stiprų nerimą, tačiau atsakymai į juos nėra jau tokie sudėtingi. Jausena, kad niekas nebeskaito poe­zijos, iš tikrųjų labai subjektyvi. J...


  Mariel Hemingway. „Nematoma mergaitė“. Iš anglų kalbos vertė Vida Bėkštienė. – V.: „Gelmės“, 2016. Garsenybės anūkė – štai kas ji, ta Mariel. Paties Hemingway’aus... Jos vardas – tai ir vietovardis, uostas Kuboje. Ten mėgo žvejoti ir senelis, ir tėvas. Sakytum, Mariel – tai laimės kūdikis, nirte paniręs į literatūros pasaulį. Vaikas, kuriam leista tobulėti per prancūzų kalbos, kalnų slidinėjimo, jojimo pamokas. Lankant mokyklą, pavadintą senelio vardu. Filmuojantis nuo 14 metų. Keliau...


Julianas Barnesas ir Ianas McEwanas jau daugelį metų yra draugai, abiejų kūryba daro stiprų poveikį šiuolaikinės anglų literatūros raidai. Iki šiol jiedu dar niekada kartu nedavė interviu. Neseniai McEwanas savo kiek vyresnį kolegą įkalbėjo drauge vykti į Vokietiją, kur Hamburge lapkričio 11 d. Barnesui įteikta Sieg­friedo Lenzo premija. Tai nebuvo taip paprasta, nes po žmonos Pat Kavanagh mirties Barnesas gyvena atsiskyręs. Tačiau dabar jie čia, Elmau pilyje, galingų Veteršteino kalnų papėd...


Pavadinimą pasiskolinau iš XIX a. geografijos vadovėlio* – taip jame įvardytas 4 puslapių (ir to visiškai pakako!) skirsnis apie Afriką, Ameriką ir Australiją. Šįkart pristatomoms knygoms toks pavadinimas tinka pirmiausia dėl žodžio „atliekančios“. Atokių, itin ilgomis (labiau jausmų sanklodos, o ne erdvės atžvilgiu) distancijomis nuo mūsų nutolusių kraštų apžavai jose šmėžuoja keisčiausiais koloritais, speisdami į kampą tradicinių žinių pripildytą lietuviškos smegeninės tūrį. Atkovodami vis dau...


Aleksandar Hemon. Egzilio ateitis

2016-11-23 21:16:19

Aleksandaras Hemonas (g. 1964) – bosnių ir amerikiečių prozininkas, rašantis dviem kalbomis, skiltininkas, filmų scenarijų autorius. Prasidėjus karui Jugoslavijoje, apsisprendė likti JAV, gyvena Čikagoje. Išleido 5 knygas, 2 esė rinktines, drauge su bosnių režisiere Jasmina Žbanić parašė scenarijų komedijai „Meilės sala“ (pernai rodyta „Kino pavasaryje“). 2010–2013 m. rinktinės „Geriausia Europos proza“ („Best European Fiction“) sudarytojas. Įvertintas literatūriniais apdovanojimais (MacArthur F...


Gasparas Aleksa. „Šventojo Akiplėšos medžioklė“. – V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. Gasparas Aleksa pasirinko nelengvą užduotį – parašyti romaną apie vieną garsiausių sovietmečio kunigų ir kankinių Juozą Zdebskį. Ši asmenybė susieta su gausybe medžiagos ir daugybe dar gyvų liudininkų, be to, yra išleisti Zdebskio kalėjime rašyti dienoraščiai (Loreta Teresė Paulavičiūtė. „Gyvenimas mąstymuose: kunigas tarp vagių“. – V.: „Lumen“, 1996). Romane yra keletas dienoraščio fragmentų, li...


Algimantas Mikuta. „Mėnulio peilis“. – V.: „Homo liber“, 2016. Vasarai baigiantis Druskininkų bib­liotekoje aptikau naują Algimanto Mikutos prozos knygą „Mėnulio peilis“. Knygos skaitymas nuošaliame Aušrinės vienkiemyje sutapo su delčia, kuri danguje suboluoja tik rytą, taigi vakaras už lango prasėlina be naktinio šviesulio, lyg ir anksčiau sutemsta. Stalinės lempos šviesa, bevartant „Mėnulio peilį“, tartum priartino rudenį. Negerai, nes dar nesinori tos rudeniškos nuotaikos. O žinomo poe...


Draugai