Literatūra

Eugenijus Ališanka. „Empedoklio batas“. – V.: „Tyto alba“, 2016. Kultūros gurmanai turi privilegiją keliauti kur tik įsigeidžia kiek kitaip ir gerokai turiningiau negu paprasti turistai. Jie mato šiek tiek daugiau vietos sluoksnių, negu aprėpia akis ar papasakoja entuziastinga kelionės vadovė. Asociacijos, aliuzijos vaizdus neišvengiamai išplečia, tad keliaujama ir laiku, ne tik erdve, vienur sutinkamas Baud­laire’as, kitur atsiliepia Hemingway’us ar perskaitomos naujienos apie ką tik Mal...


Mūsų amžiuje fantastinė literatūra nėra vien nuotykis, vien skrydis į mėnulį ant patrankos sviedinio. Fantastika atsiplėšė nuo ateities technologijų prognozavimo, kosmoso užkariavimo vizijų ar gąsdinimo ateivių invazija. Fantastika nūnai kalba apie mūsų laiką, kai kartais atrodo, kad patys jau gyvename disneilende ar mažų mažiausiai simuliakre. Tik to nepastebime, nes nuožmūs „Matricos“ agentai kruopščiai lopo sistemos spragas: Amerikos banko analitikai, remdamiesi mokslininkų ir filosofų įžvalg...


Vaikų literatūra: Pepė Ilgakojė ir Olimpo dievai Rašydama šį straipsnį, ne sykį prisiminiau Gendrutį Morkūną. Rašytoją ir mokslininką, kuris nesistengė pataikauti skaitytojui vaikydamasis literatūrinių madų ir aktualijų, kuris kaip retas sugebėjo pažvelgti į vaiko sielą ir į ją prabilti. Rašytojui buvo svarbūs vaikų kultūros reiškiniai. Jam rūpėjo, kad vaikas būtų apsaugotas ne tik nuo nepalankių socialinių aplinkybių, bet ir nuo to, kas daugeliui visuomenės narių atrodo nebaisu – kičo, prasto ...


  Vengiu turgaus. Ne tik todėl, kad nemenka dalis tenykščių prekių, sudėliotų už reklaminės keverzonės „Lietuviška“, tėra savitais keliais mus pasiekę lenkų ar kinų išmonės vaisiai, o dažnoms svarstyklėms būdinga teigiama sisteminė paklaida. Labiausiai nemėgstu nuolatinių raginimų ką nors ragauti, žiūrėti, čiupinėti. Bet šįsyk tarsiu turgaus šurmuliui pagiriamąjį žodį. Knygoms, kurias šiandien aptarsiu, turginio elgesio modelis kartais būtinas. Kad leistų prisikasti iki skaitytojų, nevirš...


Su literatūrologu, vaikų literatūros tyrinėtoju KĘSTUČIU URBA kalbėjosi Laimutė Adomavičienė    Neseniai grįžote iš 35-ojo IBBY kongreso Naujojoje Zelandijoje, iš kur parsivežėte prestižinį Garbės apdovanojimą už S. Hartnett knygos „Sidabrinis arkliukas“ vertimą, skaitėte pranešimą. Kokie jūsų įspūdžiai? Kai atsiduri tarp bemaž 500 bendraminčių iš viso pasaulio, pasijunti labai gerai. Ne vieną kongreso dalyvį pažįstu jau kelis dešimtmečius, asmeniški pokalbiai apie vaikų literatūrą ...


Unė Kaunaitė. „Laiškai Elzei“. – V.: „Alma littera“, 2016. Premijų medžiotojai neretai parašo knygelių kokiomis nors socialiai aktualiomis temomis. Gauna premiją, džiaugiasi, čepsi. Svarbiausia virkdyti – geriausiai tai pavyksta rašant apie holokaustus ir emigracijas, na, gal dar apie posovietinį neįgalumą. Parašytų ir apie pabėgėlius – naujos temos, naujos premijos... Tik kad tie neatvažiuoja. Prieš akis turime kiek kitokį atvejį –­ naują jaunimo rašytojos Unės Kaunaitės knygą „Laiška...


        litmenis alkanas tavo eilėraščių.       rugsėjui padarykim publikaciją?       pagalvoki...                             Gytis Norvilas Vėl išblaivėjau: mano kūryba – net ta,spontaniška, nelaukta,jaunystėje kartais nustebindavusi –bevertė. Turbūt galvoji, kad v...


Aidas Marčėnas. „Viename“. – V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015.   Jau ne recenzija, jau praėjęs knygos karštasis laikas. Bet vėl ruduo, ir Aido Marčėno „Viename“ – lyg pas­kutiniai žiogai prieš šalnas – čirpia, kalbina. Imi ir pagalvoji kartais – kaip gyvena poetas, jei dar ir tarnybos neturi, nevaikšto į darbą, jei viskas sukasi apie žodžius, žodžius, žodžius. Net ir kai eina ratais kokiu pamėgtu taku, senamiesčiu, pačiu miesto pakraščiu, pro bažnyčias senas, per Rasas...


Sekmadienis. Kelis kartus supypsi telefonas. „Būk žmogus, pažiūrėk, kas ten“, – šūkteliu paaugliui sūnui minkydama pyrago tešlą. „Tuoj“, –­ atsako šis ir po poros minučių padėjęs savo telefoną tikrina manąjį. „Čia turbūt tavo danai... Kažkas apie chlamidijas... Maam?!!“ Nuo planšetinės šachmatų partijos akis pakelia vyras. Miltuotomis rankomis pagriebusi telefoną, prisimenu: būdama Kopenhagoje užsisakiau SMS novelės prenumeratą. Ši paslauga teikiama Skandinavijoje registruotiems abonentams, ...


Neseniai vienas žmogus, grįžęs iš kelionės po Sibirą, pasakojo man apie tremtinių kapines pušyne: vienišas ir spalvingas. Visi kapai pliki, viena žemė, tik tankiai prismaigstyti plastmasinių oranžinių, rožinių ir raudonų gėlių, o aplink tuos kapus ryškiai mėlynos tvorelės, apvyniotos geltonom gėlėm. Įsivaizdavau tokį nežemišką vaizdą, pušyną, kuriame patiestas skaisčiai raudonas kilimas, išmargintas mėlynais ornamentais. Kai paskui pamačiau telefonu darytas nuotraukas, gerokai nusivyliau ar, tik...


Draugai