Literatūra

Dainius Gintalas. „Adatos“. – V.: „Tyto alba“, 2016. Dainiaus Gintalo „Adatų“ tekstai primena užkalbėjimus. Garsai panašūs į bevalį vapėjimą transo būsenos šokant aplink stabą, daugelyje jų yra esminės, laikančiosios konstrukcijos. Tai keri, gąsdina, įtraukia... O sykiu – vis verčia pagalvoti: kiek tokių signalų raiškai tinkama tradicinė spausdintos knygos versija? Nei knygą pristatančiame G. Norvilo tekste, nei įžanginiuose sakiniuose ar anotacijoje (abu šie tekstukai – anoniminiai, galbūt ...


„Genuja, saudade ir splinas“ – taip vadinasi Claudio Pozzani eilėraštis, kurį prieš dvejus metus verčiau iš italų kalbos. Viename pavadinime trys šalys – Italija, Portugalija, Prancūzija. Kai esi Genujoje, viename svarbiausių Viduržemio jūros uostų, kadaise galingos Genujos respublikos sostinėje, gali pajusti ir portugališką ilgesį, ir Paryžiaus nykumą. Tąsyk verčiau ir trumpą poeto gyvenimo aprašymą – jis vadovauja tarptautiniam poezijos festivaliui Genujoje. Prieš dvejus metus festivalyje daly...


Apie pasimatymus – rimtai Sara Eckel   Moira Weigel. „Labor of Love: The Invention of Dating“. – New York: Farrar, Straus and Giroux, 2016. Liūdna tiesa: nepaisant moterų pasiektos (ribotos) pažangos darbe, mūsų romantinės galimybės ir toliau klimpsta praeityje. „Priklausau kartai, kuri augo girdėdama, kad mergaitės gali viską“, – rašo Moira Weigel įtraukiančioje socialinėje istorijoje „Meilės darbas: pasimatymų išradimas&l...


Alfonsas Bukontas. „Dapšių kelio žaltvykslės“, 2014.    Prabangiai įpakuotas, gerai ir saugiai padėtas paprastumas ir lengvumas. Tarytum ant smilgos suvertos žemuogės, į kurias gera – visomis pras­mėmis amžinai – žiūrėti tylint. Uosti, grožėtis nebyliai, nes kiekvienas žodis būtų perteklinis. Panašiai jaučiausi internete susiradusi, per kurjerį gavusi ir ryte prarijusi Alfonso Bukonto trieilių ir penkiaeilių knygą „Dapšių kelio ž...


Aldona Ruseckaitė. „Žemaitės paslaptis“. – V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015. Tik pamanyk, paslaptis, – pasakytų koks šiųdienis modernistas, nesiejąs jokių viltingų aspiracijų su lietuvių literatūra, o ypač su „agrarine“ klasika. Ir dar kieno – Žemaitės!.. Tikėtis iš šitos bobutės paslapties – tas pats, kaip iš greitųjų kreditų laukti nulinių palūkanų. Betgi užtenka pasižiūrėti į prieš­la...


Įtūžis ir talentasMick Brown Alan Light. „What Happened, Miss Simone?“. – Edinburgh: „Canongate“, 2016. Gyvenimas turi bėdųO aš jų gaunu daugiau, nei priklauso. (...)Aš tik siela, siekianti gero.Prašau, Dieve, neleisk man likt nesuprastai.Nina Simone „Don’t Let Me Be Misunderstood“ Bet kaip mums suprasti Niną Simone? Nuostabią, prieš­taringą, temperamentingą – tokio aistringo genialumo, kiek ir gluminanč...


E. T. A. Hoffmannas – panūdau užrašyti šią pavardę. Dėl to, kad šiuo metu gyvenu Maestro šešėlyje. Tykiai, pati sau viena miniu jo 230 metų. Gal ne taip jau tykiai... Ką tik pasakojau apie „Katino Murklio pažiūras į gyvenimą“ Lietuvos aklųjų bibliotekos literatų seminare Zelvoje (ne Želvoje) prie Vievio. Kaip norėčiau paskelbti, kad trys knygos, kurias skubu aprašyti, yra bent kiek hofmaniškos. Bet ne. Jei tiesmukai –­­ jokiu būdu. Vis dėlto bendrystę randu. Ir Hoffmanną, ir tris pasirinktuosiu...


Vytautas Kaziela. „Vieta ir kiti nutylėjimai“. – K.: „Kauko laiptai“, 2015.   Vytauto Kazielos poezijos rinktinė „Vieta ir kiti nutylėjimai“ – jau dešimtoji autoriaus knyga. Tai meditacijos, tylos, vienumos poezija. Eilėraščiai gimsta iš meditatyvių įsižiūrėjimų, iškyla keliais žodžiais tarp to, kas norima pasakyti, ir to, kas lieka nutylėta, –­ tai liudija ir visiškai minimalistinės, nugludinto...


Buvau šventai įsitikinęs, kad surinkęs žodį „formatas“ LR terminų banko1 paieškos sistemoje pirmiausia išvysiu aibę įrašų apie knygas, lapų matmenis ir panašius rodiklius. Klydau. Vyravo kompiuterijos ir telekomunikacijos sričių terminai, apibūdinantys informacijos išdėstymo, duomenų apipavidalinimo bei perdavimo būdus. O juk norėjau analizuoti dvi skirtingų matmenų (22 × 12 cm ir 15 × 21 cm) poe­zijos knygas ir įvertinti šių parametrų sąsajas su turiniu. Nors... Gal ir gerai, kad formatas ch...


Daugelis dalykų vyksta ne vietoje ir ne laiku, su tuo tenka taikytis vis dažniau. Pavasarį, kai visa gamtos galaktika tik plečiasi, kalbėti apie bet kokios veislės destruktyvumą šiek tiek nepadoru, – net japonai rašė ir rašo sezoninius trieilius. Sužinojęs pašnekesio temą truktelėjau pečiais, pagalvojau kažką nerišlaus, maždaug „na na“, ir kurį laiką plūduriavau tame nerišlume, vis tikėdamasis, kad tekstas kažkaip užsimegs savaime &ndas...


Draugai