Literatūra

  Romas Daugirdas. „Rūke įšalusios dulkės“. – V.: „Versus aureus“, 2016. Jau išspausdintos „Metų“ žurnale šios trumputės esė (tada jos vadinosi „Dvejetainė sistema“) įsirėžė į atmintį. Kodėl – nesunku atsakyti, atsakymą pateikia pats autorius: disciplinos, kurios „užteršė vėlesnius mano tekstus“, yra filosofija ir „iš bėdos“ matematika. Ir nors autorius suvokia jų reliatyvumą, laikas neišskalauja „kažkokių labai paprastų dėmenų, kurie sustabdė mus susinaikinimo palaimos prieangyje“ (p...


Gerda Jord. „Gertrūda. Grafinis Y kartos dienoraštis“. – K.: „Obuolys“, 2016. Iš visko dabar galima išspausti vašką. Sutrupinti, išlydyti, sulėtinti, vėl kaladėles sudėlioti. Holokausto istoriją A. Spiegelmanas komiksų knygoje „Maus“ išbarškina taip, kad šiurpulys eina. Iranietės M. Satrapi „Persepolis“ (minimos knygos pas mus išleistos) –­­­­ čiotkai į tūkstantį langelių sudėliota skaudi autobiografija. Į tokią veiksmingą psichoterapiją turėtų atkreipti dėmesį psichiatrai. (Beje, rašytojai, ...


László Krasznahorkai. „Priešinimosi melancholija“. Iš vengrų kalbos vertė Vitas Agurkis. – K.: „Kitos knygos“, 2016. Pasaulis beveik nepasikeitė per pas­taruosius keliasdešimt metų, – yra pasakęs László Krasznahorkai viename iš naujesnių interviu. Išskyrus tai, jog prarado tikrąjį skurdą – tą, iš kurio gimsta nuostabiausios dainos. Krasznahorkai kalba apie Vengriją, bet mes esame arti ir panašūs. Kad ir koks skurdas egzistuotų Lietuvoje, jis apsidangstęs Europos Sąjungos keliais ir fasa...


Ilgai neradau atramos šiam savo pranešimui. Pirmiausia, žodis „reklamuojamas“ išplečia temą, kuria galėčiau kalbėti kompetentingai, ir padaro skaitymą (reklamos) objektu. Taip pat sudėtinga kalbėti auditorijai, kurioje neskaitančių žmonių tikrai nėra ir kurioje žodžiai „reklamuojamas skaitymas“ veikiausiai turės neigiamą reikšmę. Ar galiu / turiu jus įtikinėti, jog skaitymą reikia kaip nors ir kam nors reklamuoti? Skaitymas lyg veiksmas, kuris, tokį darbą dirbančių (reklamuojančių skaitymą arba...


Davido Fosterio Wallace’o (1962–2008) 1000 puslapių distopinis romanas „Infinite Jest“ („Begalinis pokštas“; į lietuvių kalbą neišverstas) pirmą kartą išleistas prieš 20 metų, tapo bestseleriu ir yra laikomas amerikiečių postmodernios literatūros etalonu (taip pat priskiriamas isteriškajam realizmui bei metamodernizmui). Humanitarinių mokslų dėstytojų šeimoje gimęs D. F. Wallace’as studijavo anglų literatūrą, kūrybinį rašymą ir filosofiją, taip pat dėstė. Didžiąją gyvenimo dalį kentėjo nuo depr...


Kritika, kaip ir menas, negali išvengti subjektyvumo. Į šį veiksnį dėmesį atkreipia ir Svetozaras Petrovićius; nagrinėdamas kritikos prigimtį, jis teigia, kad „kritiką turime laikyti veikla, grindžiama subjektyviu, asmenišku požiūriu į kūrinį“ („Priroda kritike“, 2003). Taigi, jei apie kritiką (šiuo atveju literatūros) kalbėsime kaip apie kažką imanentiškai subjektyvaus, turime iškelti ir kritiko autoriteto, kuris iš esmės remiasi objektyvumo iliuzija, problemą. Jeigu kritika, kaip Petrovićius...


Ilgokai mąsčiau, kas dar – be leidyklos, poezijos žanro ir vyriškos autorių lyties – sieja šįsyk po presu pakliuvusias knygas. Kažkodėl labiausiai jos priminė albumus. Kolekcijas, į kurias sudėti momentiniai fragmentai. Abejojau tik dėl išvaizdos – juk paprastai albumais vadiname storus, nuotraukų prigrūstus leidinius kietais viršeliais, iš ne itin matomo kampo ištraukiamus tik paradinėmis progomis (dažniausiai mėginant pamaloninti ar atgrasyti gausesnį svečių būrį). Bet „Vikipedija“ nuramino:...


Gegužės 20 d. Grigorijui Čchartišviliui, kuris labiau žinomas kaip Borisas Akuninas, suėjo 60 metų   Kokia jūsų dabartinė padėtis – gyvenate emigracijoje ar ne? Velniai žino. Pats nesuprantu. Interneto laikais fizinė gyvenimo vieta tavęs negali apibūdinti. Internetas kuria egzistavimo Rusijoje būseną, nors, bijau, tai tik iliuzija. Tikiuosi, Rusijoje ne viskas taip beviltiška, kaip matyti per mano feisbuko langelį. Kas dabar pirmame plane – beletristika ar istorija? Žinoma, istorija. Š...


Šalį, apie kurią dabar tiek kalbama, tiek rašoma, pažįstu vien iš knygų. Savaime aišku: diskusijų tik išklausau, nebandau kategoriškai įsiterpti. Tačiau kas dieną girdėdama apie Ang­liją (Didžiąją Britaniją, Jungtinę Karalystę) pajutau: pasiilgau Sue Towsend knygų. „Karalienė ir aš“ – štai tekstas, kurį būtinai kaip nors kur nors susirasiu, kai tik baigsiu rašyti šią apžvalgą, draugiškai patarsiu atrasti jį ir kitiems. Kol kas remdamasi vien atmintimi ir internetu primenu: knyga, išleista 1992 ...


Graham Greene. „Kelionės su teta“. Iš anglų kalbos vertė Ona Daukšienė. – V.: „Sofoklis“, 2016.   Grahamas Greene’as (1904–1991) –­­ anglų literatūros klasikas, kurio asmeninė biografija ne ką pilkesnė už knygas, o vieši pasisakymai dažnai pakvipdavo subtiliu anglišku humoru. Rašytojas niekada neslėpė, kad paties gyvenime netrūksta nuotykių, šie dažnai ir tapdavę medžiaga kūriniams. Iš gyvenimo ėmęs siužetus, jis nevengė dviprasmiškų temų, todėl knygos neretai yra lydiniai: filo...


Draugai