Literatūra

Vidas Morkūnas. „Nekropolių šviesos“. – V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015. „Turėčiau rimtai susimąstyti apie savo kūrybą, jeigu ji staiga pradėtų patikti daugeliui“, – taip savo „pusiau slapto rašytojo“ padėtį prieš keletą metų apibūdino Vidas Morkūnas1. Slaptumo ženklus atspindi ir polinkis retai spausdintis: dažniau vertimų praktika besimėgaujantis kūrėjas iki šiol buvo išleidęs du savito stiliaus apsakymų rinkinius. „Nekropolių švie­sos“ – pirmoji Morkūno poezijos knyga, tad ją...


Nuo 1950 m. Šiaurės šalių universitetas rengia vasaros sesijas kasmet vis kitoje Šiaurės, o dabar jau kelintą kartą ir Baltijos šalyje. Jose įvairių kartų mokslininkai aptaria naujus savo sumanymus. Šiemetinė sesija vyko Druskininkuose. Jos kultūros programą užbaigė kūrybinis poeto Vlado Braziūno ir saksofonininko Petro Vyšniausko duetas, pavadintas „Baltų priedaine“. Savo eilėraščius lietuviškai skaitė autorius, o Jono Zdanio, ...


Lietuvoje knygas leidžia apie 170 įmonių. Net tokioje ankštoje rinkoje randasi naujokų, įsiterpiančių su grožinės literatūros leidimais, skaitinių pasiūla ir ambicijomis. Savo leidybos verslelį nutarė prasukti ir du maskviečiai, pabėgę iš fašistuojančios Rusijos ir patikėję vakarietiško Vilniaus pažadu. Kitiems migrantams iš Maskvos, kompiuterinių žaidimų kūrėjams, Vilnius tapo puikiu forpostu plėstis į tolesnes rinkas Vakarų kryptimi, bet ar suveiks toks pat modelis leidybos srityje, kai kasmet...


Neseniai recenzavau dvi poezijos knygas, kurių autoriai airiai, gyvenantys Anglijoje ir Meksikoje. Jose apmąstoma tautybės svarba poetui. Mano manymu, tautybė neturi jokios reikšmės. Net pasakyčiau, kad tautiniai jausmai – universalumo priešybė ir subjektyvus konstruktas, nulemtas klimato, geografijos, geologijos atsitiktinumų, –­ tik kenkia poetui. Kad ir kur būtų, poe­tai dažniausiai yra truputį užsieniečiai. Iš savo patirties žinau, kad tai nėra nemalo...


Jan Owen. Poezijos padėtis

2015-07-27 13:23:47

Poezijos, kaip ir viso kito, padėtis kinta priklausomai nuo nuolatinės žmogiškosios kultūros ir dvasios evoliucijos. Šiuo metu ji ypač daugialypė. Kaip rašė Williamas Carlosas Williamsas: Sunkokaeilėraščiuose rasti naujienųtačiau žmonės kasdien beviltiškai mirštadėl toko juose neranda Gal poezija ir nelengvai atskleidžia savo naujienas, bet ji turi galią atnaujinti žmogaus gyvenimą, skatinti kultūrų ir tautų pokyčius. Prisimenu, kaip stovėjau Petőfi ai...


„Poezijos pavasaris 2015“. – V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015. Prieš kurį laiką įsigijau akinius. Pirmąsyk skaitau su jais: užsidedu, nusiimu ir vis nežinau – kaip geriau? Šiųmetį „Poezijos pavasarį“ pradėjau skaityti be akinių. Iš toli ir be jų neblogai matau, o žvelgti į šį almanachą iš arti nelabai ir pavyktų: nesu iš tų, kurie gali pasigirti turį lentynoje visus „Pavasarius“ (nors keli guli), asmeniškai nepažįstu nė vieno šio leidinio sudarytojo ir per visą gyvenimą – o siaub...


Ramūnui Klimui liepos 22 d. būtų sukakę 70 metų  Nežinau, ar ir kitiems rašytojo Ramūno Klimo (1945–2002) gerbėjams taip knieti nuvykti į tą pamūšės kaimą, kur prie plento rodyklė ant stulpo rodo, kad iki Pasvalio 20 kilometrų. Ten dabar tikriausiai nebegyvena, bet tikrai gyveno aukštas tiesus vyras su savo žmona mokytoja Ginte. Jis irgi mokytojas, istorikas. R. Klimas, tikiu, ne kartą melavęs, čia sumeluoti negalėjo, nors mokytojo vardą nutylėjo, kaip ne kartą y...


Anthony Burgess. „Prisukamas apelsinas“. Iš anglų kalbos vertė Saulius Dagys. – V.: „Sofoklis“, 2014. Šiuo kukliu tekstu nusikelsime į praeitį patyrinėti dabarties. Aišku, mažų mažiausiai keista „recenzuoti“ 1962 m. išleistą knygą. Recenzentas vėluoja keliomis kartomis, tačiau viltingai tiki, jog knyga į jo rankas pakliuvo ne be reikalo. Juk gera literatūra – visuomet aktuali (įdomu būtų sužinoti, kokios reakcijos sul...


1996 m. balandžio 4 d. Latvijos laikraštis „Izglītība un Kultūra“ („Švietimas ir kultūra“) paskelbė keturiolikmetės moks­leivės Ievos Melgalvės eseistinės prozos kūrinį „Definicijos“, kuris tais metais laimėjo pirmą vietą Latvijos moks­leivių rašinių konkurse; tuo pačiu metu žurnalo „Karogs“ romanų konkurse dėmesio sulaukė jos mini romanas „Kaip aš laukiau pavasario, arba Ledinė širdis“. Tači...


Nijolė Raižytė. „Vietos užimtos“. – K.: „Kauko laiptai“, 2015. Jei ne prieš tai skaityta įkvepianti Vlado Kalvaičio „Stiklinė aguonų“ iš „Kauko laiptų“ leidyklos, Nijolės Raižytės knygelė „Vietos užimtos“ vargu ar būtų pabaigta. Nors plonutė ir įveikiama per valandą, bet sykiais, pasitaiko, ir tos valandos gaila. Anotacija, žinoma, kaip ir visos, intriguojanti: bus kalbos apie moteris, žadama. Ir yra tos kalbos, n...


Draugai