Literatūra

Kiekvienas, rimčiau besidomintis vaikų literatūra, neišvengiamai susidūrė su anglakalbių šalių tyrimuose ir įvairiuose sąrašuose sušmėžuojančia Madeleine L’Engle pavarde, o jos „Laiko vingis“ („Wrinkle in Time“) minimas kalbant apie klasika tapusią fantastinę vaikų literatūrą. Šio teksto vertimas pagaliau atsirado, akivaizdu, tik dėl to, kad „Disney“ kompanija pagal kūrinį susuko blizgantį kičinį filmą (liūdna, bet filmo plakatas virto knygos viršeliu). Nuo pat pradžių „Laiko vingis“ sunkiai s...


Literatūros kritiko pozicija man pačiam kelia daug klausimų. Jaučiuosi sėkmingai – darbas susijęs su tuo, ką mėgstu, t. y. skaityti knygas ir apie jas mąstyti. Tačiau mėgstama veikla, jos produktas svetimėja, virsta rutina ir reikalauja tam tikros formos. Didžiąją dalį pastangų tenka skirti bandymams apgauti gamybinio proceso logiką, žaisti slėpynes su savimi, pasprukti nuo profesionalumo. Kitaip tariant, kritiku būti įdomu, kai keli sau tikslą nebūti kritiku.Literatūros apžvalgininko pozicija d...


Dvasių urna – amžinybei ar begalybei skirtas indas, saugantis tai, kas išlieka erozijos veikiamoje kasdienybėje. Tekste bus bandoma atverti šį indą, išgirsti iš jo sklindančias tonacijas. Mindaugo Jono Urbono „Dvasių urna“ įvertinta Žemaitės literatūrine premija, tačiau jos tonacijos penklinėje rašomos pirmą kartą – tai autoriaus debiutas. Novelių rinkinyje daug minorinių melodijų. M. J. Urbonas knygą vadina nekrologinių novelių rinkiniu. Itin svarbi ne tik priešprieša tarp gyvųjų ir...


Karlas Ovee Knausgårdas romaną išrado iš naujo. (Plojimai.) Skaitytojams jo šešiatomė „Mano kova“ – skaitymo malonumo šaltinis, o kitiems romanistams tenka lygintis arba lygiuotis. Kodėl kiti to paties nepadarė anksčiau? Arba – gal įmanoma šį fenomeną pakartoti?„Baltos lankos“ išleido pirmąją egodokumentinį atspalvį turinčio šedevro dalį – „Mirtį šeimoje“. Reikia tikėtis, kad ties ja nesustos. Pats visus šešis romano tomus turėjau galimybę pavartyti 2012-ųjų rugsėjį užsukęs į knygyną Bergene, ...


Javieras Maríasas (g. 1951) – vienas garsiausių šiuolaikinių ispanų romanistų, nebijantis pasijuokti iš savęs, mėgstantis detektyvines linijas, psichologinę analizę, Ispanijos karališkosios akademijos narys. Pirmąjį romaną išleido 1971 m., į lietuvių kalbą išversti du didžiulio pasisekimo sulaukę kūriniai „Tokia blyški širdis“ ir „Įsimylėjimai“. 2017 m. išleistas naujausias, 15-as rašytojo romanas „Berta Isla“.   Anksčiau teigėte, kad rašyti moters vardu jums nepatogu. Naujausiame romane ...


  Turbūt nieko nėra bjauriau, nei sieti kūrinį su kokia nors plačiai vulgariosios žurnalistikos aprašyta aktualija, kurioje paprastai susimaišo viskas – ir teisiųjų patetika, ir kraujo (atsiprašau, teisingumo) troškimas. Tačiau Lauros Sintijos Černiauskaitės romanas su tokia aktualija ir nėra sietinas. Visų pirma, dėl stiliaus, kuris yra tyras ir gležnas, netgi kiek senamadiškas, be jokio kriminalinio patoso ir trilerio dramatizmo. Be to, siužetas – gražus, poetiškas, sveikai didaktiškas, ...


Vis pagalvoju, koks iš tiesų turėtų būti proletarinis romanas. Tarybiniais laikais toks klausimas nekildavo, nes žodis „proletaras“ buvo taip ideologizuotas, kad nesinorėjo nieko bendra su juo turėti. Reikia pri(si)pažinti, kad lietuvių literatūroje nė vieno romano negalėčiau pavadinti proletariniu. Žemaitė šiam žanrui buvo artima, bet labiau įvaizdžiu, ne tekstais, kuriuose dominuoja su buržuazine morale ir didaktizmu susijusios temos ir motyvai, o diskriminacija nėra siejama su kapitalistinė...


Mano recenzijos pavadinimą autorė veikiausiai pavadintų tingia asociacija. Tiesą sakant, naujosios Giedros Radvilavičiūtės knygos gimimo ilgai laukiau net nenutuokdama apie būsimą pavadinimą. Ilgo laukimo pasekmė – lėtąjį rašymą praktikuojančios ir ginančios autorės knygą pasitikau su didžiuliais lūkesčiais. Jų dydį lėmė ir tai, kad po antros eseistės knygos „Šiąnakt miegosiu prie sienos“ (2010) aš, kaip turbūt ir daugelis, likau užliūliuota tekstinių mezginių bei ardinių, darbščių asociacijų,...


Hera Lindsay Bird (g. 1987) – poetė iš Velingtono (Naujoji Zelandija), „New Generation“ premijos laureatė. 2016 m. debiutavo eilėraščių rinkiniu „Hera Lindsay Bird“ (Victoria University Press, 2017 m. perleista Penguin UK), 2018 m. išleido „Išlepink mane į pragarą ir atgal“ („Pamper Me to Hell & back“, The Poetry Business). Išpažintinei poezijai artimi eilėraščiai prisodrinti šnekamosios kalbos intonacijų, ironijos, hiperbolizuoto sentimentalumo bei žaismingai interpretuojamos gotiškos vaizd...


Šioje konferencijoje ir šios problemos kontekste žaismingumas atsiduria tarp... geros poezijos, blogos poe­zijos ir kliedesių. Gera poezija tebūna kažkur panteone, blogoji tegul dega pragare, o kliedesiai nusipelno atidesnio dėmesio. Pavadinti reiškinį ar tekstą kliedesiu – nereiškia sumenkinti. Kartais patys poetai kliedesiu pavadina kokį nors protu nesuvokiamą smagumą. Galbūt jis ir atspindi žaismingosios poezijos esmę? „Poezijos pavasario“ almanache apie žaismingumą rašę literatūrologai ir p...


Draugai