Literatūra

Tris labai skirtingas prozos knygas sieja dėmesys praeičiai, prie kurios kiekvienas iš rašytojų randa savitą prieigą. Kazuo Ishiguro. „Dienos likučiai“ 1956-ųjų Anglija, Darlington Holas. Vyresnysis namų liokajus Stivensas, paskatintas darbdavio, išsiruošia pas buvusią namų ūkvedę panelę Kenton, tačiau daugiau nei šalies apylinkėmis klajoja po asmeninę ir istorinę atmintį. Nuo pat romano pradžios Kazuo Ishiguro autentiškai perteikia liokaja...


Sausio 1 d. Prancūzijos spaudoje buvo paskelbtas įsakas, kuriuo Michelis Houellebecqas apdovanotas Garbės legiono ordinu, nes jo kūryba jau seniai nepalieka abejingų skaitytojų, be to, jis – populiariausias po Albert’o Camus ir Jeano-Paulio Sartre’o šiuolaikinis prancūzų rašytojas pasaulyje. Prisiminus, kad pernai rugsėjį rašytojas vedė jauną kinų kilmės merginą Qianyun Lysis Li (susipažino, kai ši rašė disertaciją apie jo kūrybą), galima tik ...


Elena Selena kuria erdvines knygas, prieš keletą mėnesių Lietuvos ir Prancūzijos mažiesiems skaitytojams pristatė jau antrąją pop-up knygą „Jungle“ („Džiunglės“), kurioje pagrindinis veikėjas vieną rytą leidžiasi į savęs atradimo kelionę po gamtos karalystę, kupiną gyvybės. Su ja kalbuosi apie literatūrą, vaikiškas knygas ir jų trauką. Kokia tavo pirmoji pažintis su knyga? Išmokau skaityti penkerių – mano močiutė buvo mokytoja, pas ją dažnai...


Vilniaus knygų mugėje viešėjo garsus japonų ir amerikiečių knygų dailininkas Katsumi Komagata. Gimė 1953 m., mokėsi Grafikos ir Japonijos dizaino centre, 1977 m. persikėlė gyventi į JAV, 1986 m. įkūrė autorinio grafikos dizaino studiją, 1989 m. grįžo į Tokiją, kur įkūrė agentūrą „One Stroke“, 1990 m., gimus dukrai, agentūrą perkvalifikavo į vaikiškų knygų leidybą. Katsumi Komagata Mokykloje K. Komagata per piešimo pamoką baltą mokyklos pastatą nupiešė ry...


Vilniaus knygų mugėje viešėjo 1980 m. gimęs slovėnų rašytojas ir kino režisierius Goranas Vojnovićius. 2008 m. pasirodęs rašytojo debiutinis romanas „Čefurai, čiuožkit namo!“ pelnė svarbiausius Slovėnijos literatūrinius apdovanojimus. Antras romanas „Jugoslavija, mano tėvynė“ (2012, lietuviškai 2018 m. išleido „Kitos knygos“) ir trečias „Figa“ (2016) taip pat apdovanoti geriausio metų romano premija. G. Vojnovićiu...


Aptarsiu dvi su kiekvienu iš mūsų susijusias knygas, kadangi jose aprašoma šalies istorija ir dabartis. Viena parašyta sovietmečiu, kita Nepriklausomybės laikais, tačiau abu kūrinius sieja viena asmenybė: partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Net jei nesidomite politika ar istorija, vis tiek pakliūvate į šių knygų poveikio lauką, tik galbūt nežinote, kad jame esate. Todėl knygas perskaityti tikrai verta. Staiga išgarsėjusi istorija Vanago atsimin...


Kadaise pažinojau žmonių, mėgusių pasiguosti: noriu skaityti, bet neberandu tinkamų knygų – persiskaičiau. Tais žodžiais ir tikėjau, ir ne. Šiek tiek baiminausi – kad tik taip nenutiktų man. Beveik nutiko... Mėnesį kitą klaidžiojau po bibliotekų lentynas. Yra tų knygų – dar ir kiek. Galybė viena į kitą panašių, beveik vienodų. Jos anaiptol ne parašytos. Jos padarytos leidyklose, panašiose į fabrikus. Nė velnio neperdozavau to skaitymo. Per ilgai, per...


„Aš čia ne tam, kad kalbėčiau“ („I’m not here to give a speech“) – 2014 m. išleistas Gabrielio Garcíos Márquezo per visą gyvenimą pasakytų viešų kalbų rinkinys. Knyga pradedama tekstu, kuriame jis, 17-metis jaunuolis, atsisveikina su mokslo draugais, o baigiama padėka ką tik gavus Nobelio literatūros premiją. Skaitant šią rinktinę stebi, kaip gimsta genijus, ir supranti paprastą dalyką – genijumi netampama staiga...


2002-aisiais pasirodęs Mariaus Ivaškevičiaus romanas gerokai sujudino lietuvių literatūros ir jos vertintojų gyvenimą. Anot Jūratės Sprindytės, „Žali“ – tai antras romanas per visą Nepriklausomybės tarpsnį, labiausiai sudrumstęs ramybę po Ričardo Gavelio „Vilniaus pokerio“ („Darbai ir dienos“, 2005, Nr. 42). Kilusio bruzdesio priežastis – neva įžūlus ir skandalingas autoriaus užmojis: imtis rašyti romaną apie partizaninį karą ir to sk...


Katalonų poetė Maria Sevilla gimė 1990 m. Badalonijoje, gyvena Barselonoje. Nuo paauglystės domisi pankų muzika, įvairiomis subkultūromis, Barselonos universitete baigė katalonų filologijos bakalauro ir magistro studijas, dabar rašo disertaciją apie vienos svarbiausių katalonų rašytojos, feministės Marios Mercè Marçal kūrybą. 2015 m. gavusi Bernato Vidalio i Tomàso de Santanyí premiją išleido pirmąją knygą „Dents de polpa“ („Dant...


Draugai