Literatūra

Vilniaus knygų mugėje viešėjo garsus japonų ir amerikiečių knygų dailininkas Katsumi Komagata. Gimė 1953 m., mokėsi Grafikos ir Japonijos dizaino centre, 1977 m. persikėlė gyventi į JAV, 1986 m. įkūrė autorinio grafikos dizaino studiją, 1989 m. grįžo į Tokiją, kur įkūrė agentūrą „One Stroke“, 1990 m., gimus dukrai, agentūrą perkvalifikavo į vaikiškų knygų leidybą. Katsumi Komagata Mokykloje K. Komagata per piešimo pamoką baltą mokyklos pastatą nupiešė ry...


Vilniaus knygų mugėje viešėjo 1980 m. gimęs slovėnų rašytojas ir kino režisierius Goranas Vojnovićius. 2008 m. pasirodęs rašytojo debiutinis romanas „Čefurai, čiuožkit namo!“ pelnė svarbiausius Slovėnijos literatūrinius apdovanojimus. Antras romanas „Jugoslavija, mano tėvynė“ (2012, lietuviškai 2018 m. išleido „Kitos knygos“) ir trečias „Figa“ (2016) taip pat apdovanoti geriausio metų romano premija. G. Vojnovićiu...


Aptarsiu dvi su kiekvienu iš mūsų susijusias knygas, kadangi jose aprašoma šalies istorija ir dabartis. Viena parašyta sovietmečiu, kita Nepriklausomybės laikais, tačiau abu kūrinius sieja viena asmenybė: partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Net jei nesidomite politika ar istorija, vis tiek pakliūvate į šių knygų poveikio lauką, tik galbūt nežinote, kad jame esate. Todėl knygas perskaityti tikrai verta. Staiga išgarsėjusi istorija Vanago atsimin...


Kadaise pažinojau žmonių, mėgusių pasiguosti: noriu skaityti, bet neberandu tinkamų knygų – persiskaičiau. Tais žodžiais ir tikėjau, ir ne. Šiek tiek baiminausi – kad tik taip nenutiktų man. Beveik nutiko... Mėnesį kitą klaidžiojau po bibliotekų lentynas. Yra tų knygų – dar ir kiek. Galybė viena į kitą panašių, beveik vienodų. Jos anaiptol ne parašytos. Jos padarytos leidyklose, panašiose į fabrikus. Nė velnio neperdozavau to skaitymo. Per ilgai, per...


„Aš čia ne tam, kad kalbėčiau“ („I’m not here to give a speech“) – 2014 m. išleistas Gabrielio Garcíos Márquezo per visą gyvenimą pasakytų viešų kalbų rinkinys. Knyga pradedama tekstu, kuriame jis, 17-metis jaunuolis, atsisveikina su mokslo draugais, o baigiama padėka ką tik gavus Nobelio literatūros premiją. Skaitant šią rinktinę stebi, kaip gimsta genijus, ir supranti paprastą dalyką – genijumi netampama staiga...


2002-aisiais pasirodęs Mariaus Ivaškevičiaus romanas gerokai sujudino lietuvių literatūros ir jos vertintojų gyvenimą. Anot Jūratės Sprindytės, „Žali“ – tai antras romanas per visą Nepriklausomybės tarpsnį, labiausiai sudrumstęs ramybę po Ričardo Gavelio „Vilniaus pokerio“ („Darbai ir dienos“, 2005, Nr. 42). Kilusio bruzdesio priežastis – neva įžūlus ir skandalingas autoriaus užmojis: imtis rašyti romaną apie partizaninį karą ir to sk...


Katalonų poetė Maria Sevilla gimė 1990 m. Badalonijoje, gyvena Barselonoje. Nuo paauglystės domisi pankų muzika, įvairiomis subkultūromis, Barselonos universitete baigė katalonų filologijos bakalauro ir magistro studijas, dabar rašo disertaciją apie vienos svarbiausių katalonų rašytojos, feministės Marios Mercè Marçal kūrybą. 2015 m. gavusi Bernato Vidalio i Tomàso de Santanyí premiją išleido pirmąją knygą „Dents de polpa“ („Dant...


Jaučiu slaptą džiaugsmą, kai į elitinį klubą įsibrauna marozų iš gatvės. 2016 m. Nobelio komitetas rašytoju pripažino Bobą Dylaną. Praėjusių metų pradžioje reperis Kendrickas Lamaras tapo pirmuoju ne klasikos ir ne džiazo atstovu, apdovanotu Pulitzerio muzikos premija. Nors ir vėluodami, ekspertai ir autoritetai būna priversti pripažinti, kad pasaulis keičiasi, menas kuriamas ne tik akademijose ir ne visad kalba apie tai, apie ką mes įpratę girdėti. Kastytis Sarnickas. „Turn...


Romėnų rašytojas Filostratas Vyresnysis liudija, kad I a. Efese gyveno filosofas Apolonijus iš Tianos. Kai mieste siautė maras, efesiečiai kreipėsi į išminčių patarimo. Apolonijus juos sukvietė į teatro areną ir atsivedė aklą valkatą, kurį liepė užmėtyti akmenimis. Miesto gyventojams delsiant, o valkatai maldaujant pasigailėti, Filostratas ir toliau visus bandė įtikinti, kad šis yra dievų priešas. Galų gale sviedus pirmąjį akmenį, valkatos akyse plykstelėjo lie...


Giedrės Kazlauskaitės kūryboje išpažintys atlieka svarbų vaidmenį, tačiau jos poezijos jokiu būdu nepavadinsi sentimentalia, kur eilėraščio subjektė be skrupulų ap(si)nuogintų. Galima sakyti, subjektė tampa autorės tekstiniu konstruktu, kuriuo ji prisidengia kurdama eilėraščių tikrovę ir įvairiausias jungtis toje tikrovėje. Anot literatūros kritikės Virginijos Cibarauskės, G. Kazlauskaitė, viena vertus, menkiau dangsto autobiografiškumą kultūros simboliais, bet, antra...


Draugai