Didžiojoje Britanijoje gyvenusios, Belgijoje ir Vokietijoje gyvenančių autorių trys kūriniai – neadekvačiai poetiška apysaka, dokumentiškai natūralistiškas romanas ir fenomenologiškai ypatingos novelės. Agnė Žagrakalytė. „Klara". Vilnius: „Tyto alba", 2014. Pragaištingą čia pasiūlė literatūrinį eksperimentą Žagrakalytė, bandesinį, kaip pati įvardijo, nors nebijokim to įprasto žanro, mums nuo mokyklos pažįstamo – apysaką, apysaką juk parašė Žagrakalytė, dar ne romaną, netilptų pagal apibrėž...
Jeigu reikėtų pasirinkti vieną žodį, apibrėžiantį literatūros lauką po 1989 m., siūlyčiau daiktavardį „dezorientacija". Būti dezorientuotai man yra iššūkis, nesukeliantis frustracijos, jei neatsisakau suvokimo ir pasipriešinimo žaidimo. Rašytojai, skaitytojai, leidėjai ir kritikai, ši tarpusavyje priklausomų subjektų visuma, ketvirtį amžiaus ieško kelio, slapta vis atsisuka atgal, į retkarčiais nepatogios, bet stabilios įspūdį sudarančios tradicijos žemę. Panašiai veikia literatūros ir k...
Besibaigiant XX amžiui, kai J. K. Rowling sukurtas Haris Poteris ant šluotos įskriejo tiesiai į jaunimo literatūros (young adult fiction) skaitytojų širdis, buvo nutiestas takas ambicingiems fantasy rašytojams, trokštantiems pakilti pagal šį apgaulingai paprastą sėkmės receptą. Fantasy ir distopinėje literatūroje – tiek suaugusiųjų, tiek jaunimo kategorijose – tradiciškai centre būdavo vyrai ir testosteronu varomas veiksmas, o moterims likdavo vietos nebent kaip objektams. Tokiuose k...
Unė Kaunaitė. „Žmonės iš Alkapės". – Vilnius: „Žara", 2014. Unė Kaunaitė debiutavo 2011 m. su knyga „Sudie, rytojau", o 2014 m. pabaigoje pasirodė antroji – „Žmonės iš Alkapės". Šis romanas tematiniu požiūriu panašus į pirmąjį, tačiau tai jau visai kito svorio literatūra. „Žmonės iš Alkapės" – daugiasluoksnė knyga. Keliami saviidentifikacijos, draugystės, prasmės klausimai, kalbama apie pilietinį sąmoningumą, šeimos santykius, klausiama, ką reiškia būti suaugusiu, kas yra lais...
In memoriam. Juozapas Girdzijauskas (1935 07 10 – 2014 12 31) Drėgnas sausio mėnuo, pati metų pradžia, trečia diena. Lydime Juozapą Girdzijauską į Raseinius, į Paupio miestelį. Profesorius grįžta namo. Vis valau universitetinio autobusėlio langą, kad matyčiau peizažą. Jį matė visų, važiavusių į Vilnių mokslo šviesos, akys. Tame peizaže mes visi tarsi susitinkame, bet ir prasilenkiame kartu. Šlapia, drėgna, žaliai rudi laukai, pajuodę dirvonai. Ir kaip eilėmis kadaise sakė Marcelijus Martina...
Pokalbis ne apie politiką, o apie poeziją, savitą kūrybos supratimą su naujuoju Rašytojų sąjungos nariu VYTAUTU LANDSBERGIU Kaip čia išėjo? Ar buvote įspėtas, informuotas, kad tapsite Rašytojų sąjungos nariu? Gal prieš pusmetį manęs paklausė RS pirmininkas Antanas A. Jonynas. Pusiau klausė, pusiau draugiškai užkalbino. Sako: esate tiek knygų parašęs, reiktų priimti į Rašytojų sąjungą. Sakau: jūsų sumanymai, jūsų valia. Pagal reglamentą, RS nariu gali tapti parašęs dvi knygas. Neseniai jauna...
Timur Vermes. „Jis ir vėl čia". Iš vokiečių kalbos vertė Teodoras Četrauskas. – Vilnius: „Alma littera", 2014. – Ar tiesa, kad žavitės Adolfu Hitleriu?– Tik rytais žiūrėdamas į veidrodį, – pajuokavau, bet ji tai nekantriai praleido pro ausis.– Gerai, tada pasitikslinkim: ar žavitės tuo, ką nuveikė Adolfas Hitleris?– Ar žavitės tuo, ką nuveikė Utė Kasler?– Taip niekur nenueisime, – skubotai burbtelėjo ji, – aš pagaliau dar gyva!– Jums gal ir nemalonu, – pasakiau, – bet aš irgi tebegyvas. (p. 2...
Gilbert Keith Chesterton. „Šventasis Pranciškus iš Asyžiaus". Iš anglų kalbos vertė Andrius Navickas. – Vilnius: „Aštuntoji diena", 2014. Skaityti hagiografijas šiandienis skaitytojas vengia. Mieliau jau paims į rankas garsaus politiko biografiją, ypač jeigu ji parašyta sąmokslo teorijų karalienės, kurios vaizduotė tikrovės faktus paverčia interpretacijomis. Interpretacijomis virsta ir knygų pavadinimai. Teko girdėti, kad vieno miestelio bibliotekininkės pasiūlytus Romualdo Granausko „Šventųj...
„Man tiesiog ėmė akyse tavaruoti, aš, kuris trisdešimt penkerius metus pakavau skutus ir makulatūrą, aš, kuris negalėjau gyventi be staigmenos, kad štai bet kurią akimirką iš bjauraus popieriaus išgriebsiu gražią knygą kaip premiją, dabar turėsiu eiti pakuoti nesutepto, nežmoniškai švaraus popieriaus. Šita žinia mane pribloškė ant rūsio pirmo laiptelio, taip išsėdėjau ten lyg maišu trenktas, tiesiog nutvilkintas tos žinios, rankos karojo ties keliais, su gaižia šypsena žiūrėjau į tuos jaunuoli...
Prozos ir poezijos kultūrinėje spaudoje apžvalga ir komentarai Įprastą apžvalgos rašymo ritualą sutrikdė paskelbtos tradicinės naujametės „Literatūros ir meno" premijos autoriams – ypač tie trys prizai, skiriami prozininkams. Skubiai perverčiau stirtą Litmenių – staiga pasijutau nesuvokiąs, ką „Literatūra ir menas" publikavo per metus, jei apdovanoti teko autorius kūrinių, kuriuos daugių daugiausia įmanoma pavadinti „iškiliai vidutiniškais" arba „itin nuosaikaus puikumo" – Aidą Jurašių (I vie...