Daugel mums knygų prirašė lietuviai visokių,Šįkart ketvertas prozos raštų, tekstų trumpų.Juoką kelia rimtieji. Juokingieji sukelia šoką.Autoriai patys pasiūlė: pradėt eilėmis paranku. Žydrūnas Drungilas. „Kita stotelė". – Vilnius: „Gelmės", 2014. Drungna ar gilu? Debiutinės Drungilo knygos tekstų drungnais nepavadinsi, jie primena verdančius kulinarinius bandymus iš „Artimųjų Rytų, galbūt iš Šiaurės Afrikos" (p. 103), kurie pagaminti ne pagal kanoninį receptą, o sumaišius viską kaip pa...
Du vertimai Dekadentiška „kavinės literatūra" iš Austrijos Būna tekstų, kurie su tiksliniu adresatu dar ir šiais „pamatyk ir įsigyk" visavaldystės laikais žaidžia slėpynių. Toks yra Lietuvoje labai neplačiai kol kas težinomo austrų rašytojo Peterio Altenbergo (tikr. Richardas Engländeris, 1859–1919) šūsnies eskizų vertimas į lietuvių kalbą. Jis pasislėpęs Šiaulių universiteto mokslo darbų „Acta humanitarica universitatis Saulensis" 18 tome, pavadintame „Tekstų skaitymai" (sudarytojai Vytautas...
Renata Šerelytė. „Kokono baladės". – Vilnius: „Alma littera", 2014. Su Renatos Šerelytės kūryba susipažinau maždaug prieš šešerius metus, kai į rankas paėmiau romaną „Mėlynbarzdžio vaikai". Dabar negalėčiau atpasakoti, kas toje knygoje rašoma, tačiau išliko gero romano aromatas. Po kelerių metų į rankas įkrito „Vardas tamsoje" su erotiniu, gal kiek pretenzingu viršeliu. Šis detektyvas rodėsi pernelyg tamsus ir miglotas, tačiau tai nesutrukdė atsirasti ekranizacijai ir pakartoti knygos tiražą....
Šiuolaikinė paauglių literatūra (bent anglakalbėse šalyse) pasiekė gana aukštą lygį, todėl vidutiniški kūriniai yra pasmerkti dūlėti knygynų ir bibliotekų lentynose. Jiems nepadės nei papildoma reklama, nei literatūrologų, mokytojų ar bibliotekininkų rekomendacijos. Žinant šią tendenciją, vidutiniškų kūrinių bijoma kaip šildymo sezono pradžios. Visi nauji leidiniai pažymimi išskirtinumo ženklu: kritikus pribloškęs debiutas, bestseleris, išverstas į šimtus kalbų, paremta tikrais įvykiais, ypati...
Rodney David Wingfield. „Frosto prisilietimas". Iš anglų kalbos vertė Aistė Kvedaraitė-Nichols. – Vilnius: „Briedis", 2014. G. K. Chestertonas kadaise parašė esė „Detektyvinei literatūrai apginti", kurioje teigė, kad detektyvas – ne tik „pilnateisis literatūrinis žanras, jis taip pat ir visuomenės gyvenimo puoselėtojas". Kiti įdomūs jo žodžiai – kad „tik detektyvuose (pirmiausia juose) atsispindi šiuolaikinio gyvenimo poezija"; „Nevalia pamiršti, kad, kai seklys kiek arogantiškai atsistoja pr...
Iš naujos poezijos kartos išskyriau tris. Kad patiko. Kad daugiau neaprėpiau. Josifas Brodskis, kalbėdamas apie Mariną Cvetajevą, ištarė, kad poezija jam be būdvardžių, nebūtinai moters balsas šios poetės kūryboje, tai tiesiog tragedijos balsas, – tiesa, tragedija – moteriškos giminės. Negaliu pasakyti nei taip, nei ne. Kartais – tik poezija. Bet kartais – moters, tik moters. Jei ir ne tragedijos. Jei tik kasdienybės, kur virtuvė, vaikas. Kur linijos baltame lape, nubrauktos ranka, be liniuotės...
Rimantas Černiauskas. „Tolminkiemio istorijos". – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014. Paskutinioji Rimanto Černiausko (1950–2011) knyga apie Tolminkiemį rašyta bemaž visą dvidešimtmetį. Per tą laiką sukūrė, išvertė, paleido į pasaulį knygų lapuose ir daug kitų tekstų: pasaką, apsakymų, apysakaitę vaikams, novelių romaną ar paskiras noveles, o šios, skirtosios Tolminkiemio istorijoms, tyliai ir lėtai gimė vis prisijungdamos prie šio, matyt, sąmoningai planuoto būsimojo rinkinio...
Prozos ir poezijos kultūrinėje spaudoje apžvalga ir komentarai Štai prabėgo dar vienas mėnuo – drįsčiau sakyt, intensyvesnis, produktyvesnis, įspūdingesnis savo literatūriniu kraičiu negu vasaros mėnesiai. Tai ne tik naujo sezono pradžia, bet ir tam tikras anų metų derliaus skaičiavimo metas – rugsėjis yra riba, ženklinanti konkurso „Geriausia metų knyga" ciklo pabaigą: spalio pradžioje ekspertų komisijos paprastai paskelbia prozos, poezijos, paauglių ir vaikų literatūros knygų penketukus....
Prozos ir poezijos kultūrinėje spaudoje apžvalga ir komentarai Numatyti pavyksta, deja, ne viską. Štai ir šį sykį mano planus pakoregavo ir akstinu parašyti įžangą (ir, matyt, visą apžvalgą – nes jau buvau beveik susigundęs negausų rugpjūčio spaudos derlių aptarti kitą mėnesį) tapo jaukioje Vilniaus kavinėje „Klaipėdos senamiestis", įsikūrusioje buvusios „Afrikos" vietoje, rastas nuo sausio neregėtas žurnalas, kurį metų pradžioje kiek neteisingai apkaltinau pinigų švaistymu, – Klaipėdos kultū...
Salman Rushdie. „Vidurnakčio vaikai". Iš anglų kalbos vertė Danguolė Žalytė. – Vilnius: „Baltos lankos", 2014. Man, 15-metei, šis gigantiškas epas padarė tokį įspūdį, kad paskui pati save nustebinau perskaitydama ir visas kitas Rushdie knygas. Iki šiol tai liko vienintelis mano ryšys su Tolimųjų Rytų kultūra. Labiausiai tuomet įsiminė stilistiniai eksperimentai (į vieną jungiami žodžiai, pvz., „raturaturatu", „aukštastamsusgražus", vardijimas neskiriant kableliais), – nežinojau, kad taip galim...