Literatūra


O šįsyk apžvalgos motyvas šališkas – aptarsimos knygos apima tris asmeninius pomėgius ir laisvalaikio interesus: šachmatus, ekologiją ir, aišku, literatūrą. Tik krepšinio betrūko. Rišardas Fichmanas. „Šachmatų gramatika". – Vilnius: Tyto alba, 2014. Prieš praėjusias Kalėdas blaškiausi po knygynus tikėdamasis rasti šachmatų elementorių, bet bergždžiai –­ užsiėmimas prilygo paparčio žiedo ieškojimui (jei jo nerandama per Jonines, ką tada kalbėt apie Kalėdas). Visi lietuviškai išleisti šachmatų...


Kaip misės viena kitai perduoda deimantinę karūną, taip šie žmonės dalijasi pereinamuoju dvidešimties litų prizu. Užlipę ant scenos ūbauja, loja ir puola ant kelių arba stovi kaip įkalti ir murma po nosimi. Kas vyksta? Tai slemeriai daro dirbtinį kvėpavimą poezijai. Knygos „Slemas Lietuvoje!" (sud. D. Jurevičius ir kt., „Kitos knygos", 2012) prakalbos autorius ir šio reiškinio mūsų žemėje pionierius Žygimantas Kudirka jums pasakys, kas yra slemas: „Tai atliekamosios, raiškiosios poezijos (pla...


Moterys, kurios siekia lygių teisių su vyrais, neturi ambicijų, – teigė Timothy's Leary's. Šis posakis tinka ir frazei moteriškas rašymas, ypač jeigu sietume jį su įprastu, šabloniniu feministiniu diskursu, kai moterų ir vyrų lygiateisiškumas suvokiamas ir fiziologine prasme. Žinoma, tokį lygiateisiškumą sunku įsivaizduoti, bet šioje situacijoje net ir vaizduotės neturintį žmogų gelbsti humoras. Tačiau šiandienos visuomenė humorą suvokia kaip pramogų ir verslo sritį, kuri mažai ką beturi bendra...


Mano knygoje „Guriniai", o dar anksčiau litmene, buvo rašinėlis „Literatūros kritikas grybauja". Kas suprato pasakojimo paralelizmą, kas ne, tiek to. Pagrybauju, žinoma, ligi šiol.Vėlyvo rudens grybai yra žaliuokės.Paprastai daugiau būna pilkųjų žaliuokių. Atrodo, žmonės taip vadina ne vieną grybą, bent tris – pilkąjį, juosvažalį ir pilkšvarudį baltikus.Ką pastebėjau.Greta tų pilkųjų beveik visad randu šungrybių, į jas labai panašių. Pai­kesni grybautojai dažnai suklysta, girdėjau apie apsinuo...


Laudacija 2014-ųjų Jaunajo jotvingio premijos laureatui Aivarui Veikniui Žingsniuodamas balsuoti spėjau taip: šioje kategorijoje aršiausiai kausis Nastaravičius su Stankum. Juokais pagalvojau: o laimės –­ Veiknys. Nebuvau apsisprendęs –­ kuriam atiduoti balsą, vilkau koją už kojos, kad kuo ilgiau truktų tas mano ėjimas – bene nušvis galvoje –­ už kurį? Atėjau pavėlavęs, bet juokai jau buvo pasitvirtinę. Nevėluojančiųjų balsai lėmė, kad vėluojančiojo pajuokavimas telepatiškai taptų nuosprendži...


Laudacija 2014-ųjų Jotvingių premijos laureatui G. Bleizgiui, skaityta festivalyje „Poetinis Druskininkų ruduo" rugsėjo 4 d. Kadaise žinomas literatūros lankų siaubūnas Rolandas Rastauskas veik su ašarom akyse skundėsi niekada nematęs „gyvo Bleizgio". Aš irgi tuomet nebuvau matęs, pamačiau vėliau, perskaičiau dar vėliau. Gintaras Bleizgys darė keistą nelabai pikto chtoniškojo pasaulio gyventojo įspūdį, tad klausimas, ar jis iš tiesų esąs gyvas, ir toliau neapleido. Tuo labiau kad su kiekviena...


Mariaus Ivaškevičiaus romanas „Žali“ M. Ivaškevičiaus romanas „Žali" sukėlė bene didžiausią su knygos refleksija susijusį skandalą Lietuvos istorijoje. Pasipiktinimo šerdimi tapo istorinės tapatybės deformacija, o būtent –­ antiherojiškas autoriaus žvilgsnis į 1944–1953 m. partizaninį pasipriešinimą. Opi tematika lėmė, kad „Žali" viešojoje erdvėje dažniausiai buvo aptariami socioistoriniu ir etiniu, bet ne literatūriniu aspektu. Prie skandalo eskalavimo nemažai prisidėjo ir nenuolanki, „karinga...


Algimantas Mikuta. „Gyvenau be laikrodžio". Eilėraščiai ir poemos iš dvylikos knygų. – Kaunas: Kauko laiptai, 2014. Poezijos turime daugiau negu suvokiame. Ir poetų daugiau. Algimanto Baltakio jau seniai pastebėtas paradoksas: kai kalbame atskirai, ir tas poetas, ir to neblogi, net įdomūs eilėraščiai, o kai tik bandome rašyti kokią didesnę apžvalgą (apie poezijos istoriją jau ir nekalbame), tinklo akys siaurėja, kol galiausiai lieka tik kelios žuvys. Kelių žuvų per maža. Per maža, aiškiai pe...


Spalio 3 d. Eduardui Mieželaičiui būtų sukakę 95-eri Pavadinimas įpareigoja. Ar pavyks jį pateisinti? Tai priklausys ir nuo to, kokį „tokio" Mieželaičio turinį turi adresatas. Man „toks" Mieželaitis – tai pirmiausia poe­zijos knygos „Žmogus" (1961 m. rusų k., 1962 m. lietuvių k.), už kurią jam buvo paskirta svarbiausia sovietmečiu Lenino premija, autorius. Savo žmogaus koncepcija atliepusi komunistinį „naujojo žmogaus" projektą, ši knyga tapo oficialiosios sovietinės ideologijos manifestu. Gali...


Vytautas Stankus. „Iš veidrodžio, už". – Vilnius: LRS leidykla, 2014. Tematiškai antroji Stankaus eilėraščių knyga yra pirmosios – „Vaikščiojimas kita ledo puse" (2009) – antrininkė. Tai sufleruoja ir rinkinių pavadinimai. Abiem atvejais akcentuojama anapusybės, antrininko, mirties, mirusiųjų semantika: veidrodis, kita ledo pusė – anapus esantis kitas pasaulis, o lyrinis subjektas ar jo eilėraščiai – tai, kas išeina iš (už) veidrodžio, vaikščioja kita ledo puse. Tačiau iš tiesų ir pirmojoje,...