Prozos ir poezijos kultūrinėje spaudoje apžvalga ir komentarai Šią apžvalgą iš pat pradžių lydėjo netikėtumai: visų pirma, namuose neradau mėnraščio „Metai" liepos numerio, nors būčiau galėjęs lažintis, kad jį neseniai iškaulijau iš Danieliaus Mušinsko. Gal praganiau, o gal tik vaizdavausi kaulijąs – kaip iš tikrųjų buvo, dabar jau nesužinosime, bet faktas, kad žurnalo neturėjau po ranka (o taip pat nuovoka, jog antraip kitą mėnesį neturėsiu apie ką rašyti, – juk „Literatūra ir menas" bei „Nem...
Vinco Kudirkos ir Prano Vaičaičio biografijos, atrodo, gerai žinomos, ką čia naujo besurasi ir bepasakysi. Visi dokumentai yra jau kieno nors matyti, tvarkyti, tačiau tyrinėtojų dėl įvairių priežasčių nepastebėti. Ne visada juose esama naujų biografinių faktų, tačiau jie papildo kultūros istoriją, sukelia minčių, paskatina tirti. Juk visoje žmonijos istorijoje nėra taškų: viena karta gal ir mano juos sudėjusi, tačiau kita karta nubraukia, ir vėl viskas prasideda iš naujo... Gamtos istorijoje t...
Gražina Cieškaitė. „Žodžiai kaip stigmos". – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2013. Cieškaitė lietuvių literatūroje – išskirtinė figūra tiek dėl baugios biografijos, tiek ir dėl metai iš metų nesikeičiančio itin hermetiško poetinio pasaulėvaizdžio. Jei tektų vienu žodžiu apibūdinti poetės eiles, pirmas į galvą atėjęs epitetas būtų keistos: net nuoširdžiai pasistengus1 vargiai įmanoma išsiaiškinti ir paaiškinti, apie ką yra konkretus eilėraštis, apsibrėžti, ką reiškia, kokią funkci...
Navakas K. 100 DU. – Vilnius: Apostrofa, 2013. Kęstučio Navako, šiemet vainikuoto Poezijos pavasario laurais, eilėraščių knyga „100 du", išleista 2013-aisiais, verčia suklusti. Tačiau turbūt tik ištikimiausi poeto gerbėjai artimiau susipažino su tekstais, nes šį autoriaus biografijoje išties svarbų leidinį recenzentai aplenkė. K. Navakas, dažniausiai laikomas siurrealistinės, perkrautos ir itin daiktiškos poezijos kūrėju, šįsyk renkasi kalbėti kitaip: susitelkia į, kaip jis pats įvardija, so...
Rugpjūčio 9 d. – 100-osios Tovės Jansson gimimo metinės „Buvo ankstyvas, labai šiltas liepos rytas, naktį palijo. Plikasis kalnas garavo, samanos tapo sodresnės. Augalija už verandos suvešėjo lyg atogrąžų miškas – vis dar ryto šešėlyje, tankūs niekdariai lapai ir žiedai; ji turi būti atsargi, kad ieškodama jų nenulaužtų, ranka prisidengusi burną ir nuolat baimindamasi prarasti pusiausvyrą. – Ką darai? – pasiteiravo mažoji Sofija. – Nieko, atsakė jos senelė. – Tai yra, – piktai pridūrė, – i...
Tuo metu, kol Lietuvoje – ir visoje Europos Sąjungoje – vyksta jaunųjų rašytojų konkursas „Flash Europa 28"1, kviečiantis autorius susipažinti su flash fiction – itin trumpos prozos – žanru ir pateikus savo kūrybą pamatyti ją išverstą į kinų kalbą, Kinijoje vyksta kiti dalykai. Taip, trumposios prozos žanras ten populiarėja itin sparčiai. Vienas iš flash fiction pionierių – Lao Ma – pristatydamas savo neseniai į anglų kalbą išverstą knygą „Asmenybės" teigė, jog vis spartėjant gyvenimo tempui...
Prozos ir poezijos kultūrinėje spaudoje apžvalga ir komentarai Ne sykį esu kalbėjęs apie būtinybę reformuoti vieną ar kitą kultūrinį spaudinį – keisti darbuotojus, aktyviau ieškoti naujo turinio, plačiau išnaudoti skaitmeninę erdvę ir t.t. Neišsiginu tų svarstymų – ir dabar esu tikras, kad daug puikių idėjų tebėra neišnaudota (ir net nepabandyta jomis pasinaudoti). Betgi vieną vasaros pavakarę, švenčiant sezono pabaigą „Literatūros ir meno" redakcijoje, staiga dingtelėjo, kad kultūrinių leid...
Apie literatūrinius saitus tarp Baltijos italų ir šiaip italų pastaraisiais mėnesiais „Apie italų ir lietuvių ryšius galima kalbėti ilgai", – taip dažniausiai prasideda Lietuvoje vykstantys su Italija susiję renginiai. Gegužės viduryje kalbėta net tris dienas – Valdovų rūmuose vyko tarptautinė mokslinė konferencija „LIETUVA–ITALIJA: šimtmečių ryšiai". Pranešimų temos vingiavo nuo Gintaro kelio iki Eimunto Nekrošiaus, nuo lietuvių kilmės iš romėnų legendos iki Antakalnio klebono susirašinėjimo...
Patologinis bibliofilas iš tekstinės tikrovės dažniau atsigręžia į daiktinę ir, atidėjęs į šalį skaitinius, mieliau leidžia laiką taip, kaip ir pridera šiltuoju metų laiku: prie ežero, prie futbolo ekrano, o gal net Priekulėje – juk vis arčiau jūros. Vis dėlto atsilaikęs prieš gero oro pažadą ir kitas pagundas, kaip antai pasmalsauti konferencijose Alantoje ir Druskininkuose, susikaupiau ir vietoje kelių prancūzų, anglų ir vokiečių varžybų neskubėdamas perskaičiau vokiečių, anglų ir prancūzų au...
Kazlauskaitė G. MENINOS. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014. Meninos" – antroji Giedrės Kazlauskaitės poezijos knyga. Pirmoji, „Heterų dainos", pasirodė prieš šešerius metus, 2008-aisiais. Šiuodvi knygos savotiškai sukimba opoziciniu principu: heteros – sąlyginai laisvą, nepriklausomą gyvenimą senovės Graikijoje gyvenusios netekėjusios moterys, užsiėmusios meninėmis veiklomis be to, kad teikdavusios kūniškas paslaugas jas išlaikantiems turtingiems globėjams, pavadinkime, me...