Jurgita Vilčinskienė. Šiuolaikinis meno forumas pakvietė į kelionę laiku ir pojūčiais

 Foto - Jurgita Serapinė

 Daugiau nuotraukų - Literatūros ir meno Facebook puslapyje.

Kodėl tradicinis lietuvio akiai rūpintojėlis pavirto dervos skulptūra? Kokią žinią vienas kitam perduoda vienoje erdvėje įsikūrę skirtingi tarsi metų laikai kūrėjai? Ir kur veda išėjimas iš performanso rato?

Jurgitos Serapinės nuotraukos
Jurgitos Serapinės nuotraukos

Jonavoje, Kėdainuose ir Ukmergėje vykęs šiuolaikinio XVIII meno forumas „Homo ludens“ (lot. „Žaidžiantis žmogus“) kvietė pažinti nekomercinio meno atspalvius. Šių metų forumo tema – „Homo viator“ („Keliaujantis žmogus“) – simbolizavo žmogaus kelią į virsmą ir žaidimus pojūčiais, kurie tarsi alaviniai kareivėliai rikiavosi performansuose, instaliacijose, parodose, muzikoje, susitikimuose. Vieni iš ryškiausių forumo renginių – menininkės Vaidos Tamoševičiūtės performansas „Berankė mergelė“, Tado Vosyliaus interaktyvi instaliacija, iš Australijos kilusios arfininkės Taros Minton koncertas.

Gyvas santykis su žiūrovu

Vilniaus dailės akademijoje performansą dėstančios, vienos iš performansų festivalių organizatorės Tamoševičiūtės kūryba unikali. Kiekvienas jos performasas yra vienetinis – jis nesikartoja. Menininkę ypač domina pats kūrybos procesas ir gyvas santykis su žiūrovu, kartais nutrinantis ribas tarp žiūrovo ir dalyvio. Savo performanuose Tamoševičiūtė naudoja ir nuogą kūną.

Ant virvės suverti obuoliai. Greta jų tarsi kriauklė guli nuoga moteris. Scenoje – mirtina tyla. Menininkė išsitiesia ir aplink save ratu kreida žymi brūkšnius, kuriuos vėliau ta pačia kreida sujungia į vieną ratą. Tada atsargiai iš „obuolių grandinės“ ji pasiima vieną obuolį ir lėtai suvalgo.

„Ar dabar mes turėsime laukti, kol ji suvalgys visus obuolius?“ – šnypšteli kažkas iš žiūrovų.

Ne. Staiga obuolių grandinė sutrūksta, ir jie pabyra scenoje. Žiūrovai – keistai arti, mat pasirodymą jie stebi būdami toje pačioje scenoje. Netrukus menininkė apsirengia ir ropodama ant kelių burna renka obuolius. Kiekvienas obuolys padedamas ant rato linijos. Ir taip iki tol, kol „obuolių ratas“ užsidaro. Baigusi šį darbą menininkė pradeda eiti, o paskui – bėgti ratu. Ji užlipa ant obuolio, griūva, obuoliai iš rato išsibarsto, ir scenoje vėl chaosas.

Tamoševičiūtei performansas yra konceptualus vyksmas laike ir erdvėje – ne suvaidintas, o išgyventas jos pačios vidaus kūrinys. Performansuose ne pirmą kartą naudojanti nuogą kūną menininkė teigė, kad visada jaučia nerimą prieš pasirodymus ir kiekvieną kartą tenka iš naujo „perlipti per save“. „Nuogas kūnas turi stereotipų, kaip visuomenė jį įsivaizduoja, kaip jis pateikiamas viešose erdvėse ir koks yra iš tikrųjų, kaip jis skiriasi nuo to, kokį esame įpratę matyti reklaminiuose vaizdiniuose“, – sakė Tamoševičiūtė. Pasak menininkės, Jonavoje parodytą performansą kiekvienas gali suprasti savaip – jis „pavaldus“ ir žiūrovo interpretacijai. „Tačiau kiekvienas menininkas turi savo idėją. Kurdama šį performansą rėmiausi ir knygos „Bėgančios su vilkais“ fragmentais. Tai – moters gyvenimo tarpsnis, kai atrodo, kad nieko negali padaryti, kai įvyksta dvasinis lūžis, ir turi nusileisti – kažką prarasti, kad galėtum eiti toliau. Tai – ir „užsisukimas“ savuose ratuose, pasikartojimai, sienos, kurias patys pasistatom. Performansas kelia daugiau klausimų, nei yra atsakymų“, – kalbėjo Tamošiūnaitė.

b_600_399_2734_00_images_iliustracijos_mediateka_2015_siuolaikinis_Jonavoje_DSC_0065.jpg

Ateities pragaras?

Kaip sakė vienas iš forumo dalyvių bei organizatorių dailininkas Ignas Gleixneris, daug peno mintims sukėlė interaktyvios kauniečio skulptoriaus ir medijų menininko Tado Vosyliaus instaliacijos, susijungusios į visumą ir idealiai užpildžiusios erdvę. Dvigubas vaizdas, kai tame pačiame monitoriuje matai portretą iš dervos, tačiau priėjus arčiau iš ekrano ima šypsotis paties menininko Vosyliaus veidas. „Nuotrauka, kurioje mes matom dervą, verdančią lavą, staiga virsta kitokia. Kaip ir instaliacijoje, taip ir gyvenime, mes užsidedam kaukes“, – sakė Gleixneris.

Vienintelis Lietuvoje iš dervos kuriantis menininkas „Homo ludens“ metu pristatė iš dervos sukurtą rūpintojėlio skulptūrą. „Kaip ateities pragaras. Tas rūpintojėlis sukėlė keistų emocijų, nes mes visi žinom, kaip jie atrodo – mediniai, švarūs, šilti koplystulpiai. Kyla klausimas, ar XXI a. žmogus padarė tą rūpintojėlį tokį – savo mintimis, savo nuopoliu, tokį, kurio galvoje verda pirmapradė derva. O gal tai yra XXI a. moralinio žlugimo pranašas“, – svarstė Gleixneris.

b_600_903_2734_00_images_iliustracijos_mediateka_2015_siuolaikinis_Jonavoje_DSC_0101.jpg

Asmeninės mitologijos parodoje – penki vardai

Penki skirtingi menininkai – Darius Rakauskas, Eugenijus Lukas Kolmogorcevas, Mindaugas Pridotkas, I. Gleixner ir Rolandas Rimkūnas – Jonavos meno galerijoje pristatė asmeninės mitologijos parodą. Nors parodos autoriai – labai skirtingi, tačiau juos sieja keistas išgyvenimas ir monochoromatiniai dalykai, santykis, o minties tonai – susijungia. „Tai tarsi penkių estafečių paroda: piešimas, keramika, grafika, specifinių technologijų tapyba su emaliniais dažais ir akademinė tapyba. Visa tai randa keistą sąskambį. Asmeninę mitologiją mes galime išgyventi penkiomis estafetėmis, penkiais stiliais. Tai – kai kas daugiau nei kasdienybė. Kai staiga krentanti saulės šviesa išdegina veidą, ar besilaukianti moteris pavirsta skulptūra“, – sakė Gleixneris.

 

Meno forumo finalui – žuvies skulptūra

Šių metų forumo „Homo ludens“ renginiai apėmė per 20 įvairius meno žanrus pristatančių projektų, akcijų, eksperimentų, instaliacijų, kūrybinių laboratorijų, paskaitų, koncertų. Jų metu skirtingų sričių profesionalus keitė žmonės, dar tik mėginantys rasti kelią į meno pasaulį. Forume koncertavo Konstantinas Manajevas (violončelė, Vokietija) ir Julija Bujanovaitė (fortepijonas), Kėdainių rajono Dotnuvos kultūros centre atidaryta dailininkės Julijos Gleixner paroda „Tapybos žemė“, Ukmergės kultūros centre vyko džiazo koncertas „Aleksandro Dunio projektai“. Prie Neries jonaviečiai galėjo pamatyti žuvies kelionę-akciją „Lašišos grįžta“ arba „Mano gyvenimo žuvies kelionė“, Jonavos Šv. Jokūbo bažnyčios rūsyje koncertavo T. Minton. Forumą vainikavo Nedos ir Vilniaus džiazo orkestro koncertas bei jonaviečio Remigijaus Rabikausko dovana miestui – jo pagaminta metalo skulptūra „Žuvis“.

b_600_399_2734_00_images_iliustracijos_mediateka_2015_siuolaikinis_Jonavoje_DSC_0152.jpg

b_600_399_2734_00_images_iliustracijos_mediateka_2015_siuolaikinis_Jonavoje_DSC_0068.jpg

b_600_399_2734_00_images_iliustracijos_mediateka_2015_siuolaikinis_Jonavoje_DSC_0084.jpg

b_600_399_2734_00_images_iliustracijos_mediateka_2015_siuolaikinis_Jonavoje_DSC_0159.jpg

b_600_399_2734_00_images_iliustracijos_mediateka_2015_siuolaikinis_Jonavoje_DSC_0175.jpg

b_600_401_2734_00_images_iliustracijos_mediateka_2015_siuolaikinis_Jonavoje_H1507-14.jpg

b_600_450_2734_00_images_iliustracijos_mediateka_2015_siuolaikinis_Jonavoje_H1507-28.jpg

Foto iš mediatekos

Nezaket Ekici. Dantis už dantį b_600_399_2734_00_images_iliustracijos_mediateka_2016_dantis_uz_danti_DSC08013.jpg
Trumposios Tomo Dirgėlos dramosTomas Dirgėla. Benedikto Januševičiaus nuotrauka
Josifui Brodskiui - 75b_600_399_2734_00_images_iliustracijos_mediateka_2015_Josifas_Brodskis__DSC5428.jpg
Paroda „Optika ir struktūros. Kazio Varnelio kūryba: 1967-1977“b_600_438_2734_00_images_iliustracijos_mediateka_2017_Kazys_Varnelis_DSCF8365.jpg
XVI Tarptautinė Vilniaus tapybos trienalė „Nomadiški vaizdai“. Parodos atidarymasb_600_399_2734_00_images_iliustracijos_mediateka_2016_nomadiski_vaizdai_DSC01543.jpg

Loading

Naujausias žurnalo numeris:

b_117_160_2734_00_images_iliustracijos_zurnalas_2017_2017-11-24_nr._3639_2017-11-24_nr._3639_virselis.jpg

b_108_160_2734_00_images_iliustracijos_zurnalas_2017_2017-11-24_nr._3639_2017-11-24_nr._3639_turinys.jpg

 Žurnalas prekybos vietose pasirodo penktadienį.

Elektroninė versija – vėliau, artimiausią trečiadienį čia

    b_250_202_2734_00_images_iliustracijos_skelbimai_2017_premunerata.png

Rėmėjai

 

 

 

 

Komiksai

10 litų

Dusburgiečio kronika

 

 

 

 

Menininkų portretai

Draugai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Literatūra ir menas © 2016

Skaičiukai