Eglė Rakauskaitė (Rakė). „Gedimino pilis"

Eglė Rakauskaitė (Rakė). „Gedimino pilis".  2013 Iš VDA tekstilės galerijoje „Artifex" (Gaono g. 1, Vilnius) iki rugsėjo 21 d. veiksiančios E. Rakauskaitės (Rakės) personalinės parodos „Ne(į)vykę projektai". „Ne(į)vykę projektai" – įvairūs neįgyvendinti projektai, įstrigę tarp šiapus ir anapus. Tai keistos fotografinės manipuliacijos, pristatančios utopinį Vilnių, garso takelis nesukurtam filmui, nesankcionuotų performansų dokumentacija. Fotošopu sukurtos architektūrinės intervencijos į gerai pažįstamus miesto pastatus ir erdves provokuoja susimąstyti apie viešųjų erdvių politizavimą.
Dar 2008-aisiais metais, Vilniaus – Europos kultūros sostinės išvakarėse, autorė pradėjo plėtoti grafinių simuliacijų ciklą, susijusį su Vilniumi. Jos pasiūlyti architektūriniai projektai buvo susiję su jautriausiais miesto taškais ir savaip lietė sostinės reprezentacinius klausimus, kritikavo atminimo kultūros politizavimą, viešųjų erdvių unifikavimą. Vietoj ideologiškai „išvalytų", anonimiškumu dvelkiančių skulptūrinių monumentų menininkė siūlo vizualiai įtaigius, konceptualiai įkrautus sprendimus. Nuovargiu dvelkiančiam Lukiškių aikštės konkursui ji meta iššūkį pankroko stiliumi. Ryškiai raudonas sovietinis tankas su liūdnai nulinkusiu vamzdžiu, atkartojančiu kito garsaus vamzdžio konstrukciją. Nugalėtas ir sustabdytas tankas – argi ne paveikiausias laisvės simbolis? Arba turistinis Gedimino pilies (nežymiai pakeistos) atvirukas – ironiškas komentaras apie pseudoautentišką istorinių pastatų atstatymą.
Tiek Rakės performansai, tiek videomenas balansuoja ties riba – legalumo, pavojaus sveikatai ar absurdo. Galbūt dėl to jos kūrybą galima apibūdinti daugeliu būdvardžių, bet ji niekada nebuvo/nebus nuobodi.

Draugai