Raimondas Gailiūnas. „Eurojogas tramdo smurtautojus"

„Gailiūnas yra menininkas, linkęs eksperimentuoti su dažais ir juose įkrautomis spalvinėmis galiomis. Panašiai su garsu paskutiniaisiais Jimo Morrisono muzikavimo metais (1969–1971) eksperimentavo „The Doors". Analogija, manau, yra taikli ne tik dėl abiejų lyginamų dalykų psichologinio, emocinio bendrumo (egzistuoja ironijos nutviekstas tragedijos lygmuo; išraiška yra pagrįsta maksimumą siekiančiais laipsniais), bet ir nuotaikos. Nuotaika visuomet yra sunkiai žodžiais nusakomas dalykas, tačiau žiūrėdamas į Gailiūno paveikslus jaučiu tą patį, ką ir klausydamasis „L. A. Woman" ar to paties Jimo eilių (toks subjektyvusis pastebėjimas)... Tiesiog jeigu Gailiūno tapyba įgautų muzikinę išraišką, ji grotų dorsišku skambesiu ir atvirkščiai – į vizualumą persivertusi minėtoji muzika akis ir sąmonę (bei pasąmonę – nes kaip be jos?) stimuliuotų tokiu būdu..." (Vidas Poškus)