Ričardas Garbačiauskas. „Dominuojantis raudonas"
Ričardas Garbačiauskas. „Dominuojantis raudonas", 2014. gyčio norvilo nuotrauka. Iš Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje „Arka" (Aušros vartų g. 7, Vilnius) iki liepos 26 d. veiksiančios R. Garbačiausko tapybos parodos „Anapus sociumo". Parodos recenziją skaitykite čia
„Anapus sociumo" – sąlyginis pavadinimas, apibūdinantis mano santykį į pernelyg politizuotą ir socializuotą šiandieninę gyvenamąją aplinką, santykį į visuomenę, visagalės žiniasklaidos agresyvų poveikį žmogui. Parodos paveikslai – tai ritminės struktūros (jas vadinu ritminėmis kompozicijomis), dinamiškos (arba statiškos) ir kontrastingos tiek savo dėmių masėmis, tiek toniniais sprendimais. Juose nėra socialinių ar politinių kontekstų, siužetų užuomazgų. Vengiu marginimo ir ,,puošimo", paveikslo paviršius tampa vis taupesnis, minimalistinis. Norėčiau visai išvalyti paveikslo plokštumą, tuo pačiu ją padarant maksimaliai paveikia. Kitaip tariant, iš mano paveikslų tarytum dingsta pats objektas. Nenoriu būti deklaratyvus ar plakatiškas, nors iš pirmo žvilgsnio dekoratyvios paveikslų plokštumos gali priminti kalbėjimą apie NIEKĄ. Tačiau savo tapyba nenoriu atrodyti koks nihilistas. Vidinis mano tapybinės kalbos suvokimas yra pakankamai optimistinis, lyg ir siekiantis darnos (net jei paveikslo pirminis sumanymas niūrus, dramatiškas). Komponuoju gana racionaliai, piešdamas išankstinius toninius eskizus pieštuku. Paveikslo nepradedu, kol nerandu tinkamo eskizinio varianto. Tačiau sumanymo esmėje glūdi emocija, be jos negaliu suformuoti paveikslo. Kartais dirbant ateina nušvitimas, kai viskas atrodo paprasta ir lengva. Kai netapai tiesiogiai iš natūros, tau atkrenta daugelis akademinių dalykų. Dalį darbo atlieka atsitiktinumas, tik privalai jį kontroliuoti, kad jis dirbtų tau. Pavadinimai turi labai sąlyginį pobūdį, tačiau jie kalba apie tam tikras universalias ar amžinas būsenas, kartais paradoksalias situacijas." (Ričardas Garbačiauskas)
Susiję straipsniai
