„Poetinis Druskininkų ruduo" - PDR 2013 (video)

Informacija

2013-10-07

Pirmąjį spalio savaitgalį Druskininkuose vyko poezijos festivalis „Poetinis Druskininkų ruduo". Jo tema "Politinis korektiškumas ir poezija".

Dvidešimt ketvirtojo Poetinio Druskininkų rudens Jotvingių premija skirta Jonui Kalinauskui už knygą „Mano sodo vagis". Tai – tryliktoji poeto knyga.

Jaunojo Jotvingio premija įteikta debiutantei Ramunei Brundzaitei – už eilėraščių rinkinį „Drugy, mano drauge".

2013 metų Jotvingio vardas už gyvenimo tekstus po mirties suteiktas poetui Stasiui Stacevičiui.

Apie renginį pasakoja vienas jo organizatorių poetas Kornelijus Platelis.

(sb), punskas.pl

Tibetiečių vienuolių grupė pila Avalokite švaros smėlio Mandalą

Informacija

2013-09-12

Užupio meno inkubatoriuje, galerijoje „Galera“ (Užupio g. 2 A,Vilnius) tibetiečių vienuolių grupė iš Indijos Sera vienuolyno pila Avalokitešvaros smėlio Mandalą. 2013 m. rugsėjo 10 d. video reportažas iš mandalo kūrimo proceso. Parengė gytis norvilas.

Seamus Heaney poezijos rinktinės „Kasanti plunksna" pristatymas

Informacija

2013-07-29

Airių poeto, Nobelio premijos laureato Seamus Heaney poezijos rinktinės „Kasanti plunksna" pristatymas Vilniaus rotušėje 2002-05-21, dalyvaujant autoriui.

SEAMUS HEANEY: "KASANTI PLUNKSNA" (Literatūra ir menas 2002-05-24 nr. 2900)

 Gabrielė Gailiūtė

Seamus Heaney (g. 1939) - turbūt žymiausias šiuolaikinis airių poetas, 1995 metais pelnęs Nobelio premiją. Jo atvykimo į Poezijos pavasarį proga Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido dvikalbę jo 1966-1991 metais parašytų eilėraščių rinktinę "Kasanti plunksna"/ "The Digging Quill" (sudarė ir vertė Kornelijus Platelis). Gegužės 21 dieną ji buvo pristatyta Vilniaus rotušėje dalyvaujant pačiam autoriui.

S.Heaney kūryba neatsiejama nuo dabartinių Šiaurės Airijos realijų, tačiau jis dažnai kaltinamas "politiniu tylėjimu". Kitaip sakant, iš jo, kaip iš airių poeto, nuolat tikimasi išgirsti kokią nors aiškesnę nuomonę apie politinius tos šalies įvykius. Tą nuomonę jis iš tiesų reiškia, tik gal ne taip aštriai, ne tais žodžiais, kokių norėtų jo kritikai.

Todėl sakydamas, kad savo poezijoje stengiasi išnarplioti šaknis ir rasti prasmę, Seamus Heaney tikriausiai kalba apie Šiaurės Airijos problemą. Jis - ryškus visuomenės veikėjas, viešumos žmogus, visą laiką domėjęsis ir besidomįs visuomenės ir politikos gyvenimu.

Geriausia bus chronologiškai apžvelgti jo kūrybą, nes taip galima pastebėti jos kryptingumą, raidą - nuo tikslų užsibrėžimo rinkinyje "Death of Naturalist" ("Gamtininko mirtis") per tvirtos nuomonės susidarymą knygoje "Field Work" ("Lauko darbai") iki mėginimų ieškoti išeities rinkinyje "Station Island" ("Sala - stacija").

"Gamtininko mirtyje" S. Heaney prisimena vaikystę kaime. Čia ryškiausiai juntama ankstesnės kartos žymaus airių poeto Patricko Kavanagh"o įtaka. Tačiau S. Heaney nuo P. Kavanagh"o skiriasi tuo, kad ne vien aprašinėja ir garbina kaimo gyvenimą. Ankstyvojoje poezijoje jis ieško savo tapatybės. Todėl "Kasimas", eilėraštis, pilnas įvairiausių kasimo įvaizdžių - bulves kasantis tėvas ir durpes kasantis senelis, be to, rašiklis vietoj kastuvo, - yra bent iš dalies programinis. S.Heaney randa savo vietą kasėjų giminės grandinėje ir žada kasti rašikliu, kuris sykiu yra ir "kaip ginklas". Be abejo, šis palyginimas kilęs iš poeto gyvenimo karingoje Šiaurės Airijoje, bet kartu juo išsakoma dar viena programinė eilėraščio mintis - suvokimas, kad "kasti" nebus lengva, kad tai bus savotiška kova, greičiausiai sunki ir skausminga.

Pirmajame rinkinyje dar neaišku, ką gi S.Heaney rengiasi "kasti" (matyt, ne vien bulves ar durpes). Tačiau jau pats kasimo įvaizdis jo poezijoje labai dažnas. Kritikas Dickas Davisas rašo, kad S. Heaney'o eilėraščiuose požeminio ir povandeninio pasaulio įvaizdžiai dažnai vartojami kaip tyrinėjimo metaforos (todėl šaknų išnarpliojimą reikia suprasti beveik pažodžiui, šaknų įvaizdis ankstyvojoje S. Heaney'o kūryboje irgi dažnai aptinkamas). Be to, žvelgiant iš vėlesnės S. Heaney'o kūrybos perspektyvos, matyti, kad jis "rausiasi" laike ar istorijoje, airių tautos sąmonėje ir atmintyje, ieškodamas priežasčių to, kas vyksta Šiaurėje. Šis "rausimasis" laike jau matomas eilėraštyje "Kasimas", atsiminimuose apie praeities kartas.

Rinkinyje "Door into Dark" ("Durys į tamsą") S.Heaney lyg ir mėgina tęsti tyrinėjimus, bet kartu susiduria ir su pirmosiomis kliūtimis - nenoru ir baime nusikasti per giliai, rasti tai, ko verčiau nerasti. D.Davisas čia vėl įžvelgia vaikišką, panašią į "Gamtininko mirties", lyrinio subjekto laikyseną. Paskutinis šio rinkinio eilėraštis "Pelkių šalis" ("Bogland") - lyg vėlesnių "pelkių eilėraščių" rinkiniuose "Išžiemėjimas" ("Wintering Out") ir "Šiaurė" ("North") įžanga. Tai eilėraščiai apie dviejų tūkstantmečių senumo žmonių kūnus, rastus išsilaikiusius Šiaurės Europos pelkėse. Pagaliau paaiškėja viso to "kasimo" prasmė - pelkių vanduo, kurį S. Heaney tapatina apskritai su gamta, turi keistą savybę išsaugoti jame nugrimzdusius daiktus, galbūt jame išliko ir dabarties įvykių priežastys. Taigi dabar S. Heaney drįsta žengti dar žingsnį toliau. Kaip rašo P. V. Globas knygoje "The Bog People" ("Pelkių žmonės"), kuri ir įkvėpė S. Heaney sukurti "pelkių eilėraščius", tie kūnai yra žmonių, priklausiusių gentims, aukojusioms žmones Deivei Motinai. Ją S. Heaney tapatina su Cathleen ni Houlihan (airių poeto W.B.Yeatso sukurtu Airijos, kaip jaunatviškos energingos merginos, įvaizdžiu, plačiai paplitusiu airių literatūroje ir kultūroje), ir airių politinės kankinystės tradiciją paverčia archetipine apeiga. Ir štai eilėraštyje "Žmogus iš Tollundo" ("The Tollund Man") regime "deivės jaunikį", tikriausiai susijusį su mintimi, kad airių politiniai kankiniai yra savo tikslų "jaunikiai", todėl jų auka prasminga. Vis dėlto aiškiausiai Šiaurės Airijos problema su priešistorinių genčių mentalitetu susiejama eilėraštyje "Bausmė" ("Punishment"). Tai dar vienas tekstas apie "pelkių merginą", šįkart S. Heaney'o vadinamą "maža svetimautoja". Jame minimos "išdavikės seserys" iš Šiaurės Airijos, ir poetas sakosi suprantąs genties keršto neišvengiamumą".

"Pelkių eilėraščiuose", atrodo, išsprendžiamas "kasimo" uždavinys, lyg po jų - ar net juose pačiuose - S. Heaney būtų atradęs "šaknį" ar bent kokį nors posūkio tašką. Vėlesnėje poezijoje beveik nebelieka "kasimo" įvaizdžių, S. Heaney žvelgia tiesiai į dabarties problemą ir ieško išeities. Į rinktinę neįtrauktame eilėraštyje "Sibilė", antrojoje "Tripticho" dalyje iš rinkinio "Lauko darbai" aiškiai keliamas klausimas: "What will become of us?" ("Kas liks iš mūsų?"). Į šį klausimą pranašė atsako: "I think our very form is bound to change" ("Manau, pats mūsų pavidalas pasmerktas keistis"). Toliau einantys įvaizdžiai ir apibendrinamoji paskutinė eilutė "Our island is full of comfortless noises" ("Mūsų sala kupina neramių garsų") žada apokaliptiškus pokyčius. Toji apokalipsė pavaizduota eilėraštyje "Auka" ("Casualty"), kur minima konkreti religinio smurto auka, paties poeto giminaitis Columas McCartney.
Išsyk po to eina "Sala - stacija", poema iš to paties pavadinimo rinkinio. Tai labai sudėtingas kūrinys, jame daugybė įvairiausių aliuzijų, temų ir potemių, tačiau, kalbant apie Šiaurės Airijos problemą, svarbu tai, kad S. Heaney siūlo į Airiją žiūrėti kaip į skaistyklą. Tas aiškiausiai matyti iš aliuzijų į Dante's "Skaistyklą" (kai kurie kritikai rašo, kad S.Heaney'o susidomėjimas Dante pastebimas jau rinkinyje "Lauko darbai"). Sekdamas Dante's pavyzdžiu, S. Heaney paskutinėje poemos dalyje savo Vergilijumi renkasi Jamesą Joyce"ą ir turėtų žengti paskui jį iš skaistyklos ir iš Airijos (Joyce"as didžiąją gyvenimo dalį praleido emigracijoje, daugiausia Prancūzijoje, ir neretai pašaipiai ar net piktokai kalbėdavo apie savo tėvynę). Vis dėlto esmė yra ta, kad skaistykla - ne pragaras, skaistyklos kančios, pirma, yra ne bausmė, o apsivalymas, jos laiduoja tobulybę, antra, jos netrunka amžinai. Kaip rašoma eilėraštyje "Sibilė", po visų kančių, po apokalipsės ir neramumų kraštas pasikeis, jis bus geresnis ir laimingesnis. Kitaip sakant, ateityje S. Heaney įžvelgia viltį. Jis neranda konkretaus Šiaurės Airijos problemos sprendimo, juk jis, šiaip ar taip, ne politikas, o poetas, kad ir kaip aktyviai dalyvaująs visuomenės gyvenime. Tačiau jis leidžia skaitytojui suprasti, kad sprendimas yra, tik reikia palaukti, kol kas nors jį ras.

Žinoma, S.Heaney'o poeziją galima aiškinti ir kitaip. Jam rūpi ne tik kolektyvinė, bet ir asmeninė sąmonė, žmogaus prigimtis, ypač jo kūrybinės, meninės galios. Todėl "kasimas" gali būti siejamas ir su savęs, savo dvasios pažinimu. Tačiau negalima neigti, kad S. Heaney gyvai domisi visuomene, savo krašto istorija ir mentalitetu, tad, be abejonės, jis pirmiausia "kasa" būtent šią žemę. Tai nesunku suprasti, tokie klausimai neišvengiamai rūpi kiekvienam, gyvenančiam tokiame karštame krašte, koks yra Šiaurės Airija.

„Pažink Vilnių“

Informacija

2013-07-22

„Vilniaus barokas“

Pasakojime aptariamas baroko formavimasis Vilniuje, jo laikmečiai, įtakos, stilistika. Atkreipiamas dėmesys į Vilniaus sąsajas su Italijos miestais kultūra, bet kartu pažymima, kad Vilniuje barokas įsiterpė į viduramžišką gatvių tinklą, pakeisdamas tik miesto siluetą, bet ne struktūrą.

„Žaliasis tiltas“

Pasakojime aptariama Žaliojo tilto istorija, prisimenant pirmąjį tiltą su mūrinėmis atramomis, pastatytą Ulricho Hozijaus, nesėkmingą inžinieriaus Giovanni Fredianni bandymą pastatyti pirmąjį pasaulyje net 73 metrų tarpatramio statinį, Nikolaj Beleliubskij suprojektuotą įspūdingą metalo konstrukcijų tiltą. Paminima, kada tiltas pirmą kartą pavadintas Žaliuoju.

„XX a. pr. vilniečių pramogų kompleksas“

Pasakojime aptariama Lentvario, dvaro ir jo savininkų istorija, nurodomi dvaro rūmų ir parko architektai. Papasakojama, kaip XX a. pr. būdavo leidžiamas laisvalaikis, kokias pramogas savo svečiams pasiūlė grafas Vladislovas Tiškevičius. Prisimenama garsioji kavinė "Rivjera", teatras, žirgynas, parkas, medinis viešbutis, kuriame savo vestuves švęsdavo turtingi Vilniaus žydai.

Projekto autorius - Linas Mackevičius

Įgarsino - Aistė Bimbirytė - Mackevičienė

Apie visą projekta čia: www.pazinkvilniu.info

3000

Informacija

2013-04-16

Vytauto Michelkevičiaus ir Lino Kranausko sukurtas reklaminis klipas pasitinkant 3000-ąjį savaitraščio numerį 2004 metų gegužės 7 dieną.

Vladas Braziūnas pristatė eilėraščių rinkinį „Fontes amoris“

Informacija

2013-03-21

Literatūrologė Elena Baliutytė pastebėjo, kad Vl. Braziūno poezijos skaitytojas turėtų būti ir lingvistas, ir etnologas, ir literatūrologas. Pasak E. Baliutytės, šis rinkinys nelabai skiriasi nuo ankstesnių: „Atpažįstamas gerai sukaltos struktūros eilėraštis, neretai – soneto formos, tas pats archainis pasaulėvaizdis, laikas, virtęs erdve, amžinas, kartu einantis, būtasis dažninis, nebaigtinis.“

Knygos dailininkė Ula Šimulynaitė džiaugėsi, turėjusi galimybę dirbti su tokiu žmogumi kaip Vladas Braziūnas, paprašęs gražiai apipavidalinti būsimą rinkinį, o, pasirodo, jųdviejų grožio suvokimas visiškai sutampa.

Vakaras, skirtas 70-osioms Sigito Gedos gimimo metinėms

Informacija

2013-03-19

Vasario 4 d. Rašytojų klube vyko vakaras, skirtas Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, poeto Sigito Gedos 70-osioms gimimo metinėms. S. Gedą prisiminė literatūros tyrinėtoja, profesorė Viktorija Daujotytė, profesorius Kęstutis Nastopka, poetai ir bičiuliai Gintaras Bleizgys, Liudvikas Jakimavičius, Kornelijus Platelis. Aktorius Andrius Bialobžeskis perskaitė S. Gedos „Nakties žiedus“, paskyrimų poemą Fransua Vijonui.

S. Gedą prisimena profesorė Viktorija Daujotytė: