Svajonės ir Pauliaus Stanikų paroda „Pavasaris“

Fotoreportažas iš galerijoje „Vartai“ (Vilniaus g. 39, Vilnius) iki 2017 m. birželio 9 d. veiksiančios Svajonės ir Pauliaus Stanikų parodos „Pavasaris“. gyčio norvilo nuotraukos.

Daugiau nuotraukų Literatūros ir meno Facebook puslapyje

Romualdas Rakauskas. Vilniaus ir Kauno šiokiadieniai

2017 m. balandžio 25 dieną, 17.30 val., Prospekto fotografijos galerijoje (Gedimino pr. 43, Vilnius) pristatyta nacionalinės premijos laureato, fotomenininko Romualdo Rakausko fotografijų paroda „Vilniaus ir Kauno šiokiadieniai“. Atidaryme dalyvavo menotyrininkė Agnė Narušytė, LFS pirmininkas, fotografas Gintaras Česonis.

foto ir video - manipuliacija.lt

Daugiau nuotraukų Literatūros ir meno Facebook puslapyje

 

Parodų „M/A\G/M\A“ ir „Asmeniška. Lietuvos moterų dailė 1918-1940 m.“ atidarymas

2017 m. balandžio 14 d. Nacionalinė Dailės Galerija

foto - manipuliacija.lt

Daugiau nuotraukų Literatūros ir meno Facebook puslapyje

https://www.facebook.com/events/243949146073928/

https://www.facebook.com/events/208831212938332/

Šileika eina per Palangą

UAB „Duona ir vanduo“ gurkšnoja ankstyviausią (nemokamą!) ryto kavą. Pėsčiųjų taku palei Ronžę traukia iki pačios Baltijos. Be apčiuopiamo reikalo smaukosi buvusioje autobusų stoties teritorijoje. Turgavietėje paperka Pryšmančių kaimo krienų. Atmininėdamas apsuka lėtaeigį puslankį Tiškevičių dvaro parke. Porai naktų guldo apfilologintą galvą. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios šventoriuje svaiguliuoja nuo sibirinių scylių akinančio žydrio.

Daugiau nuotraukų - Literatūros ir meno Facebook puslapyje

Asmeniška. Lietuvos moterų dailė 1918-1940 m.

Fororeportažas iš NDG (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) iki birželio 4 d. veiksiančios parodos „Asmeniška. Lietuvos moterų dailė 1918-1940 m.“. gyčio norvilo nuotraukos.

Paroda skirta pirmosios kolektyvinės Lietuvos dailininkių kūrybos ekspozicijos 80-mečiui paminėti. Tai pirmas išsamus tarpukario Lietuvos moterų dailės paveldo pristatymas ir kartu bandymas su XX a. 3-4 deš. meniniu gyvenimu susieti anksčiau marginalizuotas personalijas, kurių meniniu požiūriu kukli ar intymi, dažniausiai realistinė kūryba, vis dėlto yra neatsiejama Lietuvos dailės istorijos dalis, atspindėjusi savo laiką ir dariusi poveikį amžininkams. Ekspozicijoje sutelkta visa tai, kas leidžia aprėpti XX a. pirmosios pusės Lietuvos moterų dailės įvairovę.

Kuratorė Ieva Burbaitė, architektė Marija Repšytė,  dizainerė  Laura Grigaliūnaitė

 Daugiau nuotraukų - Literatūros ir meno Facebook puslapyje

M/A\G/M\A. Kūnas ir žodžiai Italijos ir Lietuvos moterų mene nuo 1965 metų iki šių dienų

Fororeportažas iš NDG (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) iki birželio 4 d. veiksiančios parodos „M/A\G/M\A“. Kūnas ir žodžiai Italijos ir Lietuvos moterų mene nuo 1965 metų iki šių dienų“. gyčio norvilo nuotraukos.

Benedettos Carpi de Resmini ir Laimos Kreivytės kuruojama paroda pristato Italijos ir Lietuvos menininkių kūrinius, tyrinėjančius kalbos ir kūno sąveikas. Aktualizuojamos meninės taktikos, transformuojančios kūno kalbą, rašymo ir skaitymo praktikas, įkūnytus arba išskaidytus žodžius ir raides. Kartu tai moterų kūrybiškumo ir daugialypių patirčių atvėrimas, kuris asocijuojasi su iš ugnikalnio išsiveržusia magma kaip aplinką (per)formuojančia galia.

Architektė Julija Reklaitė, dizainerė Laura Grigaliūnaitė

Daugiau nuotraukų - Literatūros ir meno Facebook puslapyje

Laisvydė Šalčiūtė (MELO)DRAMOS. (MELo)NCHOLIJA. MELIUZINA

Fotoreportažas iš Vilniaus dailės akademijos Tekstilės galerijoje „Artifex“ iki balandžio 22 d. veiksiančios Laisvydės Šalčiūtės parodos „(MELO)DRAMOS. (MELo)NCHOLIJA. MELIUZINA“. gyčio norvilo nuotraukos

Daugiau nuotraukų Literatūros ir meno Facebook puslapyje

„Tai paroda apie Meliuziną. Joje perinterpretuoju pasakojimą, egzistuojantį skirtinguose Eurazijos kraštuose. Vienas jų – XV a. prancūzų legenda, kurios herojė Meliuzina (pranc. Mélusine) už bausmę, kad gindama motinos šlovę uždarė savo žiaurų tėvą kalne, kiekvieną šeštadienį virsdavusi moterimi su žalčio ar žuvies uodega. Ji ištekėjusi už Raimondino de Puatjė (de Poitiers) su sąlyga, kad jis jos niekada neturįs išvysti šeštadieniais, kai ji maudydavosi. Pastačiusi vyrui keletą pilių. Vyras žodį sulaužęs, ir ji virtusi paukšte bei dingusi amžiams, tik jos rauda sklindanti iš pilies bokštų, kai pavojus gresia kuriam nors jos palikuoniui...

IX a. Japonijoje buvo pasakojama panaši istorija. Princas prie vandens sutikęs gražią moterį ir jai pasipiršęs. Ji sutikusi tekėti su sąlyga, kad jis pažadėsiąs nežiūrėti, kai ji gimdysianti jų vaikus. Ši moteris ėjusi gimdyti į tam vandenyno pakrantėje pastatytą namelį, dengtą paukščių plunksnomis. Vyras sulaužęs duotą žodį ir pažvelgęs, kas vyksta tame namelyje. Pasirodę, kad tame namelyje jo žmona virtusi rykliu. Pastebėjusi, kad vyras sulaužė pažadą, moteris išėjusi į jūrą ir daugiau niekada nebegrįžusi. Sakoma, kad būtent tą dieną jūros ir žemės pasaulius atskyrė siena, ir nuo tada iš vieno į kitą pereiti nebegalima...

Įdomus istorijos faktas yra ir tai, kad Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Radvilų rezidencijoje Nesvyžiuje XVI a. pabaigoje – XVII a. pirmojoje pusėje veikė reikšmingiausia visoje Abiejų Tautų Respublikoje privati liejykla. 1619 m. į Radvilams priklausiusios Biržų pilies arsenalą iš Nesvyžiaus liejyklos buvo atvežta patranka, tituluota Meliuzinos vardu.

Tokie pasakojimai audrina mano vaizduotę, mintyse jau seniai susikūriau Meliuzinos personažą, kuris šmėkščiojo ir ankstesnėje mano kūryboje. Ši mano herojė turi įvairių būdo bruožų – kartais ji melancholiška, kartais įžūli ir chuliganiška. Taip yra todėl, kad menas anaiptol nėra geras elgesys, tai reakcija į supantį pasaulį, pavyzdžiui, į spektakliškas mūsų visuomenės mistifikacijas bei komitragišką idiotizmą.

Parodoje (MELO)DRAMOS. (MELo)NCHOLIJA. MELIUZINA eksponuoju 13 akvarelių, instaliaciją „Meliuzinos užrašai“ ir internete aptiktus mūsų dienomis egzistuojančių Meliuzinų pėdsakus, užfiksuotus atsitiktinių liudininkų.

„Mano reikalavimai žmonėms ir menui vienodi – jie privalo turėti atvirą pabaigą“ (neprisimenu, kur tai perskaičiau). Perpasakota istorija ir jos herojė Meliuzina turi „atvirą pabaigą“.“ (Laisvydė Šalčiūtė)

Foto iš mediatekos

Renatos Pribušauskienės tapybos paroda BEŽDŽIONYNAS
Skamba skamba kankliai 2016
Literatūros ir meno" vyksmas, Šūdvabalio premijos įteikimas
Eglė Marija Frank. Senas namas
Justinas Vaitiekūnas | Personalinė paroda

Loading

Naujausias žurnalo numeris:

 Žurnalas prekybos vietose pasirodo penktadienį.

Elektroninė versija – vėliau, artimiausią trečiadienį čia

   

 

 

 

Rėmėjai

 

 

 

 

{nomultithumb}

Komiksai

mt_ignore: 10 litų

mt_ignore: Dusburgiečio kronika

 

 

 

 

Menininkų portretai

{nomultithumb}

Draugai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Literatūra ir menas © 2016

Skaičiukai